b7647e8b-7b83-41b4-8cc5-5c0f042dfffa · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                Administracinė byla Nr. ATP-462-309/2016                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00701-2016-5                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                           2.1.2.; 2.7.4.; 3.26.1.

                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    NUTARTIS      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2016 m. lapkričio 15 d.        Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V.

B. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė: V. B. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. birželio 28 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio 2 dalį 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis, 2016 m. birželio 16 d.20.34 val., vairuodamas automobilį „Touareg“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas atsargumo, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų didindamas greitį trukdė jį lenkti kitai transporto priemonei (nežymėtam policijos automobiliui). Be to, pats pradėjo lenkti kitÄ transporto priemonę, kai jį jau lenkė kitas automobilis, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. B. jį apskundė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismui. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi V. B. skundo netenkino, TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. birželio 28 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .

Apeliaciniu skundu V. B. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ panaikinti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. birželio 28 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti arba skundžiamÄ nutarimÄ pakeisti, suÅ¡velninant jam paskirtÄ administracinę nuobaudÄ . Skunde apeliantas nurodo, kad jis 2016 m. birželio 16 d. vakarÄ , apie 20.30 val., iÅ¡važiavęs savo vairuojamu automobiliu „VW Touareg“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ žiedinės (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos (duomenys neskelbtini) mieste, pro Å¡oninį vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo pradedantį pavojingÄ eismo saugumui lenkimo manevrÄ tamsios spalvos „VW Passat“ modelio automobilį. Kadangi Å¡ioje vietoje matomumas nesiekia nė 100 metrų, eismas yra intensyvus, taip pat bÅ«damas įsitikinęs, kad dėl automobilio galios trÅ«kumo pradedanti jį lenkti transporto priemonė neabejotinai nespės atlikti lenkimo manevro iki matomos kelio zonos, siekdamas iÅ¡vengti pavojingos eismo saugumui situacijos bei tuo pačiu atkreipti pradedančio lenkimo manevrÄ vairuotojo dėmesį į jo keliamÄ pavojų, jis (V.

B.) padidino savo vairuojamo automobilio greitį. Pravažiavęs kelių sankirtÄ , jis padidino vairuojamo automobilio greitį iki leistino 90 km/h greičio, žvilgtelėjo į Å¡oninį vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir, nepastebėjęs jokios kliÅ«ties, pradėjo lenkimo manevrÄ . Tik susigretinus jo vairuojamam bei lenkiamam automobiliams, per salono veidrodėlį jis pastebėjo paskui, beveik greta jo automobilio, važiuojantį galbÅ«t tÄ patį „VW Passat“ modelio automobilį su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos Å¡vyturėliais.

Supratęs, kad tai policijos automobilis, jis skubiai užbaigė lenkimo manevrÄ ir sumažino greitį. Automobiliui „VW Passat“ pralenkus jo vairuojamÄ automobilį, jis (V. B.) pasuko į (duomenys neskelbtini) kaimo gatvę, kurioje gyvena. Ä®važiavęs į nuosavo gyvenamojo namo kiemÄ , pastebėjo paskui jį įvažiuojantį minėtÄ â€žVW Passat“ automobilį. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo vienas uniformuotas policijos pareigÅ«nas ir jam pasakė, kad jis neva chuliganiÅ¡kai vairavo transporto priemonę.

Pasak V. B., iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties motyvų neaiÅ¡ku, bÅ«tent kokiais objektyviais duomenimis teismas grindžia savo iÅ¡vadas dėl jo chuliganiÅ¡kų paskatų bei kilusių pasekmių sutrukdant aplenkti jo vairuojamÄ automobilį pirmajame epizode bei tyčios antruoju mėginimo aplenkti jo vairuojamÄ automobilį metu. Skunde pažymima, kad iÅ¡ teismui pateiktos iÅ¡ internetinio tinklalapio www.google.lt atspausdintos nuotraukos matyti, jog dėl reljefo ir kelio posÅ«kio matomumas važiuojama kryptimi yra itin ribotas.

Teismo posėdyje apklausti policijos pareigÅ«nai taip pat nepaneigė, kad lenkimo kryptimi kelio ruožo matomumas yra apsunkintas, tik mėgino teisintis draudžiančių lenkti kelio ženklų nebuvimu. Be to, nutarimÄ priėmusi institucija nepaneigė, kad policijos pareigÅ«nai, turėdami teisę ir galimybę įspėdami kitus eismo dalyvius naudoti specialiuosius vaizdo ir garso signalus, jų nenaudodami, pradėjo ir vykdė itin rizikingÄ ir nesuderinamÄ su eismo saugumu lenkimo manevrÄ .              Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo automobilį lenkusiame tarnybiniame automobilyje sėdėjusi policijos pareigÅ«nė G.

J. nurodė, kad jis (V. B.) lenkimo metu į Å¡onus nesižvalgė, žiÅ«rėjo tiesiai. Tai, anot V. B., patvirtina, kad jis nemėgino ieÅ¡koti kontakto su lenkiančios transporto priemonės vairuotoju, o tai yra bÅ«dinga siekiant parodyti savo automobilio galiÄ ar virÅ¡enybę kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Dėl to mano, jog teismo iÅ¡vada, kad jo (V. B.) veiksmai buvo atlikti iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, yra nepagrįsta. Pažymi, kad jis siekė užkirsti keliÄ pradėjusio lenkimo manevrÄ transporto priemonės vairuotojo veiksmams, pažeidžiantiems Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, ir iÅ¡vengti pavojingos situacijos kelyje padidinant vairuojamo automobilio greitį.

Taip pat nurodo, kad antruoju lenkimo atveju automobiliai nebuvo susigretinę, jam padidinus vairuojamo automobilio greitį, lenkiančiai transporto priemonei buvo sudaryta galimybė grįžti į savo eismo juostÄ , taigi, prieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, jo (V. B.) veiksmais ne tik nebuvo sukeltas joks pavojus eismo dalyvių saugumu, tačiau prieÅ¡ingai – Å¡io pavojaus buvo iÅ¡vengta, o tai atitinka ATPK 17 straipsnio turinį. Be to, byloje surinktais duomenimis nepaneigta, kad dėl tikėtino buvimo aklojoje zonoje jis paprasčiausiai nepastebėjo jį lenkiančios transporto priemonės. Dar kartÄ akcentuoja, kad nė vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų nenurodė, kad jis, lenkdamas jų automobilį, bÅ«tų rodęs kokį nors dėmesį, bÅ«tų mėginęs ieÅ¡koti kontakto su vairuotoju.

             Apelianto manymu, atsižvelgiant į tai, kad jis siekė užkirsti keliÄ KET reikalavimų pažeidimui bei iÅ¡vengti pavojaus jo bei kartu važiavusių Å¡eimos narių saugumui, jam paskirta nuobauda – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, yra aiÅ¡kiai per griežta, neteisinga, neatitinkanti proporcingumo principo. Teigia, jog pirmiau paminėtos aplinkybės rodo, kad jo veiksmai pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį yra kvalifikuoti neteisingai, o paskirta nuobauda – per griežta.

             Atsiliepimu į V. B. apeliacinį skundÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius praÅ¡o skundo netenkinti, TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              V. B. apeliacinis skundas netenkinamas. ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad chuliganiÅ¡kas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo 724 iki 1 013 eurų.Minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties bÅ«tinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos.

ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas).

Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone (ATPK 257 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje iÅ¡dėstytoms iÅ¡vadoms dėl V. B. kaltės padarius ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį, liudytojus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Apelianto skundo argumentus, kad jo vairavimas nebuvo chuliganiÅ¡kas, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklausiamas policijos pareigÅ«nas P. Z. parodė, kad jam kartu su kolege G. J. važiuojant specialiais ženklais nepažymėtu tarnybiniu automobiliu, pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryÅ¾Ä , ir pradėjus lenkti automobilį „VW Touareg“, jau iÅ¡važiavus į prieprieÅ¡inę eismo juostÄ , Å¡io automobilio vairuotojas padidino greitį.

Buvo akivaizdu, kad taip automobilio „VW Touareg“ vairuotojas pasielgė, t. y. neleido aplenkti jo automobilio, specialiai. Pradėjus lenkti automobilį „VW Touareg“ antrÄ kartÄ , „susigretinus per pusę“ automobilio, „VW Touareg“ vairuotojas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir ėmė lenkti prieÅ¡ais jį važiavusį automobilį. Tam, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo, jis (P. Z.) buvo priverstas pasitraukti į kairįjį kelkraÅ¡tį. Akivaizdžiai matėsi, kad ir antrÄ kartÄ automobilio „VW Touareg“ vairuotojas neleido lenkti iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Pradėjus lenkti automobilį „VW Touareg“, buvo matyti, kad automobilyje be vairuotojo dar yra vaikas ir moteris, įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, vairuotojo veide pasirodė nuostaba. Taip pat pažymėjo, kad jis (P. Z.) norėjo aplenkti automobilį „VW Touareg“ leistinoje vietoje, kur matomumas geras, kelias paženklintas punktyrine, o ne ištisine linija (47–48 b. l.). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos P. Z. 2016 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime, jo parodymus patvirtina ir liudytojos, policijos pareigūnės G.

J. teisme duoti parodymai (48–49 b. l.) bei jos 2016 m. birželio 16 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys. Liudytoja G. J. taip pat patvirtino, kad abu kartus bandant aplenkti automobilį „VW Touareg“, jo vairuotojas padidino greitį, antrÄ kartÄ lenkiant šį automobilį, situacija tapo pavojinga, teko sukti į kairįjį kelkraÅ¡tį. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pats V. B. patvirtino, jog pirmÄ jį kartÄ jis tikrai padidino greitį neleisdamas pralenkti jo vairuojamo automobilio (32, 49 b. l.).

Taip pat pastebėtina, kad V. B. savo 2016 m. birželio 27 d. paaiÅ¡kinime nurodė, jog tuomet jis pasikarščiavo, dėl padaryto pažeidimo gailisi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad liudytojų P. Z. ir G. J. parodymai yra nuoseklÅ«s, vieni kitiems neprieÅ¡taraujantys, parodymus jie davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , duomenų, kad minėti liudytojai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi nėra, netikėti jų parodymais nėra pagrindo. V. B. teiginys, kad pirmuoju atveju jis didino vairuojamo automobilio greitį siekdamas iÅ¡vengti eismo įvykio, vertintinas kritiÅ¡kai, kaip pastarojo siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų P. Z. ir G.

J. parodymų, taip pat iÅ¡ byloje esančios fotonuotraukos, P. Z. V. B. automobilį bandė lenkti leistinoje vietoje, nepažeisdamas KET reikalavimų. Å iuo atveju nėra jokio pagrindo pritarti V. B. skundo teiginiui, kad dėl to, jog toje vietoje matomumas yra blogas, eismas intensyvus, kito automobilio vairuotojas, lenkdamas jo vairuojamÄ automobilį, bÅ«tų sukėlęs eismo įvykį – tokių duomenų byloje nėra. Taip pat nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad buvusioje situacijoje policijos pareigÅ«nas turėjo naudoti specialius vaizdo ir garso signalus – tokio bÅ«tinumo bylos duomenys nepatvirtina.

Be to, neaiÅ¡ku, kuo vadovaudamasis pažeidėjas sprendė, kad jo automobilį lenkti pradėjusi transporto priemonė neabejotinai nespės atlikti lenkimo manevro dėl automobilio galios trÅ«kumo. Akivaizdu, kad neleisdamas aplenkti jo vairuojamo automobilio, V. B. pažeidė KET 138 punkto nuostatas, lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiančias trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį, ir savo veiksmais ne tik nesiekė iÅ¡vengti pavojingos eismo saugumui situacijos, bet prieÅ¡ingai – sudarė tokiÄ situacijÄ , kai pradėjęs lenkimo manevrÄ automobilis galėjo nebeturėti galimybės grįžti į savo krypties eismo juostÄ .

Dėl to V. B. skundo argumentas, kad jo veiksmai atitiko ATPK 17 straipsnio (BÅ«tinasis reikalingumas) turinį, atmetamas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. B. siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, t. y. asmeniui, kurį jis laikė nevietiniu, jaunu, o jo automobilį vertino kaip nepakankamai galingÄ . Pirmiau nurodytų įrodymų visuma taip pat paneigia V. B. skundo argumentus, kad antruoju lenkimo atveju automobiliai nebuvo susigretinę, jam padidinus vairuojamo automobilio greitį, lenkiančiai transporto priemonei buvo sudaryta galimybė grįžti į savo eismo juostÄ , be to, byloje surinktais duomenimis nepaneigta, kad dėl tikėtino buvimo aklojoje zonoje jis paprasčiausiai nepastebėjo jį lenkiančios transporto priemonės. Liudytojas P. Z. tarnybiniame praneÅ¡ime ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad ir antrÄ kartÄ jam pradėjus lenkti V.

B. vairuojamÄ automobilį, iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susigretinus su automobiliu „VW Touareg“, pastarasis vėlgi padidino greitį, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , ėmė lenkti prieÅ¡ jį važiavusį automobilį, ir taip kėlė pavojų ne tik jiems (policijos pareigÅ«nams), bet ir kartu su juo (V. B.) važiavusiems asmenims, o taip pat ir lenkiamo automobilio vairuotojui. Dėl to jis (P. Z.), siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, savo vairuojamÄ automobilį pasuko į kairįjį kelkraÅ¡tį.

Liudytojas P. Z. taip pat pažymėjo, kad antrÄ kartÄ lenkiant automobilį „VW Touareg“ ir įjungus tarnybinio automobilio Å¡vyturėlius, „VW Touareg“ vairuotojo veide buvo matyti nuostaba. Taigi, vien tai, kad liudytoja G. J. nenurodė, jog V. B. bÅ«tų ieÅ¡kojęs kontakto su lenkiančio automobilio vairuotoju, bÅ«tų į jį žiÅ«rėjęs, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pastarojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ nepaneigia. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, KET 136.1 punkte įtvirtina, kad prieÅ¡ pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad nė vienas iÅ¡ važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti.

Atkreiptinas dėmesys, kad skunde apeliantas nurodė, jog lenkimo manevrÄ jis pradėjo žvilgtelėjęs į Å¡oninį vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir nepastebėjęs jokios kliÅ«ties, o teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tuo atveju, jeigu jo automobilį bÅ«tų lenkęs žymėtas policijos automobilis, jis kito automobilio nebÅ«tų lenkęs (49 b. l.). Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad V. B. jo automobilį lenkiančiÄ transporto priemonę turėjo matyti ir matė, nes tuo atveju, jeigu policijos pareigÅ«nų automobilis bÅ«tų buvęs aklojoje zonoje, V.

B. pradėjus lenkti prieÅ¡ais važiavusiÄ transporto priemonę, jo ir policijos pareigÅ«no vairuojami automobiliai bÅ«tų neiÅ¡vengiamai susidÅ«rę. Esant tokioms aplinkybėms, pritariama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad antruoju atveju V. B. veiksmai buvo pirmiau jo atliktų veiksmų, trukdant aplenkti jo vairuojamÄ automobilį, tÄ sa. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir daryti iÅ¡vadÄ , kad V. B. veikė esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms, nėra pagrindo. Skunde apeliantas taip pat nurodė, kad jam paskirta nuobauda – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių, yra aiÅ¡kiai per griežta, neatitinkanti proporcingumo principo.

Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. TokiÄ galimybę numato ATPK 301 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ , nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 301 straipsnyje numatyta iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebÅ«tų teisinga (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Ä®vertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. B. už jo padarytÄ pažeidimÄ paskirta nuobauda nėra per griežta, be to, nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas taikyti apeliantui ATPK 301 straipsnio nuostatas.IÅ¡ bylos matyti, kad skiriant V.

B. administracinę nuobaudÄ , lygiÄ ATPK 1242 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui, buvo įvertintos visos Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė apylinkės teismas, tai, jog V. B. įmonių, kurioms pats ir vadovauja, charakterizuojamas teigiamai (6, 7, 29, 44 b. l.), turi mažametį vaikÄ (11 b. l.) ir kreditorinių įsipareigojimų bankui (8–10 b. l.) nėra pagrindas mažinti jam paskirtÄ nuobaudÄ , Å¡ios aplinkybės taip pat nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, sudarančios pagrindÄ taikyti ATPK 301 straipsnį.

Kartu pastebėtina, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir V. B. darant administracinį teisės pažeidimÄ , tačiau jį daryti nesukliudė. Ä®vertinus apelianto padaryto pažeidimo pavojingumÄ , jo asmenybę, požiÅ«rį į pažeidimÄ , sprendžiama, kad pastarajam paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo bei protingumo kriterijus, ir pritariama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad suÅ¡velninus V. B. paskirtÄ nuobaudÄ , bÅ«tų pažeisti esminiai teisės principai, paneigti teisinės atsakomybės tikslai.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai motyvuotas, ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.             Teisėjas                                                                  Zigmas Kavaliauskas