2020-02-19 Nr. AB-3621-3-61-3-01599-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2020-02-19 Nr. AB-3621-3-61-3-01599-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-540-438/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01599-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas V. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, kamerose Nr. 253, 255, 257 buvo laikoma nuo 2 iki 12 asmenų, todėl nebuvo užtikrintas 5 kv. m gyvenamasis plotas vienam asmeniui. Kamerų gyvenamąjį plotą taip pat mažino esantys baldai: stalas, dviejų aukštų gultai ir sanitarinis mazgas, todėl jis buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti. Pareiškėjas pažymėjo, kad sumažinus gyvenamąjį plotą nuo 5 kv. m iki 3,6 kv. m, bausmė yra griežtinama bei stiprinama. Gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais. Nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas, tai labai kenkia regėjimui. Atvykstant ar išvykstant etapu iš Lukiškių TI-K, asmens ir daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), t. y. esant žemai temperatūrai asmuo yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko įstatymuose nustatytų higienos normų reikalavimų. Kameros buvo perpildytos, pilnos (asmenų buvo laikoma tiek, kiek įrengta gultų), patalpose tamsu, drėgna, šalta. Lukiškių TI-K pareigūnai piktnaudžiauja savo pareigomis ir taip siekia apriboti pareiškėjo teises. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą ir galimybių sumenkinimą.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su įmone, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, taip pat kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos atskiros kabinos su durimis arba užuolaidos privatumui užtikrinti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos reikalavimus. Oro temperatūra periodiškai matuojama, be to Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Visuminė krata atliekama suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykstant bei išvykstant iš Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekdami užtikrinti nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. buvo laikomas kamerose: kameroje Nr. 124, kurios plotas 7,31 kv. m, joje gyveno 2 asmenys; kameroje Nr. 255, kurios plotas 24,38 kv. m, joje gyveno 3–6 asmenys; kameroje Nr. 257, kurios plotas 34,57 kv. m, joje gyveno 4–8 asmenys; kameroje Nr. 256, kurios plotas 23,32 kv. m, joje gyveno 4 asmenys. Atsižvelgęs į šiuos duomens, teismas sprendė, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui buvo užtikrintas visą kalinimo laikotarpį, pareiškėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,65 kv. m iki 8,64 kv. m ploto. Dėl sanitarinio mazgo ir baldų užimamo ploto teismas pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina įpareigojimo atsižvelgti į kamerose esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, tačiau taip pat atsižvelgė į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo atstovo padarytus teisės pažeidimus.
7. Dėl atliekamos apžiūros atvykstant ar išvykstant etapu iš Lukiškių TI-K teismas nurodė, jog neatsiejama ir privaloma kratos procedūros dalis yra pareigūnų reikalavimas nusirengti iki apatinių rūbų ir atiduoti daiktus. Pareiškėjas neneigė aplinkybės, jog paimti daiktai nebuvo konfiskuojami ar gadinami, o tik laikinai sudėti į dėžes, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiūra. Kratos ir apžiūros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų. Pagrindinis kratų ir apžiūrų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigūnų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumą. Krata atliekama ne lauke, o specialiai tam skirtoje patalpoje, todėl vien natūraliai jaučiamas temperatūros pokytis nusirengus viršutinius drabužius, nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Byloje nebuvo medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų priverstas nusirengti itin žemoje temperatūroje ar tam nepritaikytoje patalpoje. Be to, dėl pareiškėjo teises bei interesus pažeidžiančio kratos atlikimo būdo, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau byloje nėra medžiagos ir pareiškėjas pats nenurodė, kad dėl šių aplinkybių būtų skundęsis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pareiškėjo teiginius dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo aspektu teismas atmetė kaip nepagrįstus.
8. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Lukiškių TI-K laikymo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. kameros patalpose tamsu, drėgna, šalta, neužtikrinamas tinkamas vėdinimas. Teismas pažymėjo, jog pagal byloje esančią medžiagą galima teigti, kad Lukiškių TI-K nuolat atliekami patikrinimai. Iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, higienos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, o kameroje Nr. 124 nustatytas pažeidimas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas nebuvo laikomas, todėl tai nelaikytina jo kalinimo sąlygų bloginimu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl kamerų, drėgmės, šalčio ir tamsių patalpų, blogai vėdinamų patalpų atmestini kaip nepagrįsti.
9. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių netinkamu pareigūnų elgesiu, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokie pareigūnai provokavo pareiškėją ar netinkamai su juo elgėsi. Taip pat pareiškėjas nepaaiškino, kokiu kalinimo laikotarpiu šie veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti, ar tai pasireiškė visą pareiškėjo kalinimo laikotarpį Lukiškių TI-K, ar atskiromis dienomis prižiūrint atitinkamiems pareigūnams. Be to, neaišku koks pareigūnų elgesys pareiškėjo laikomas netinkamu. Teismo vertinimu, pareiškėjo apibendrinti teiginiai nėra pagrindas vertinti visų Lukiškių TI-K administracijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo aspektu, todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
10. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.
III. 11. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
12. Pažymi, jog laisvės atėmimo bausmė jam buvo skirta Airijoje, tačiau to skunde pirmosios instancijos teismui nepaminėjo, nes pasitikėjo Lietuvos teismais. Prašo atkreipti dėmesį į pirminį skundą ir tinkamai išnagrinėti jo išdėstytus argumentus.
13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
14. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo), valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo naudai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos pareiškėją laikant teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., atlyginimo.
16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės abstrakčiais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, nepripažįstančių pareiškėjo skunde įvardytų pažeidimų (netinkamų kalinimo sąlygų), ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.
19. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas nebuvo pažeista. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, juos pakankamai detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija šių motyvų nekartoja.
20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Stasys Gagys