b7635f36-ad86-4f1e-b943-76eaf2f5fcff · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3953-142/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02657-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.1.1.2; 9.2.1.3; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Mindaugui Lukui, atsakovo atstovui Igoriui Janavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Litas prie lito“ skundÄ dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas UAB „Litas prie lito“ (toliau – pareiÅ¡kėjas, Bendrovė) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2014 m. sausio 8 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-256-5, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014 m. balandžio 22 d. spendimÄ Nr. 69-36 ir įpareigoti Vilniaus AVMI nepradėti 139 003 Lt GPM mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų tol, kol nebus priimtas sprendimas dėl byloje kilusio mokestinio ginčo.

Pastarasis praÅ¡ymas teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi nebuvo tenkinamas (t. I, b. l. 73).Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad Vilniaus AVMI atliko pareiÅ¡kėjo 2008–2011 m. pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumÄ . Nustatė, kad pagal Pelno mokesčio įstatymÄ (toliau – PMÄ®) Bendrovė ir G. P. laikomi asocijuotais asmenimis, nes 2008 m. balandžio 15 d. sudarant paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), aptariant ir įtvirtinant paskolos palÅ«kanų normÄ , ir iki 2008 m. gruodžio 15 d. jie buvo vienetas ir dalyvis (G.

P. valdė 100 proc. Bendrovės akcijų). Patikrinimo akte konstatuojama, kad Bendrovė sudarydama su G. P. Paskolos sutartį pelno mokesčio tikslais nesilaikė iÅ¡tiestos rankos principo, nepagrindė ir nevertino transakcijos kainos, kaip ji bÅ«tų įvertinta tarp tarpusavyje susijusių asmenų. Atlikus patikrinimÄ taip pat nustatyta, kad Bendrovė, iÅ¡mokėjusi G. P. palÅ«kanas, virÅ¡ijančias tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , neapskaičiavo ir pateiktose metinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (FR0573) nedeklaravo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM).

Todėl Bendrovei papildomai apskaičiuota 139 003 Lt GPM. Nurodyta, kad patikrinimo metu Bendrovės 2008–2011 m. deklaruotas mokestinis nuostolis sumažintas 479 476 Lt suma. Ginčijamais sprendimais patvirtintas 2013 m. spalio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-08-77-15 (toliau – Patikrinimo aktas), pareiškėjui paskaičiuoti GPM delspinigiai ir skirta bauda, sumažintas Bendrovės 2008–2011 m. deklaruotas mokestinis nuostolis. Pareiškėjas nesutinka su tokiomis mokesčių administratoriaus išvadomis, Pareiškėjas remiasi finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d.

įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintomis Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Å¡ių Taisyklių 6, 7, 9, 16 punktais ir aiÅ¡kina, kad priimdama skundžiamÄ sprendimÄ VMI netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 67 straipsnį ir Taisyklių nuostatas. VMI, siekdama nustatyti, ar Paskolos sutartyje numatytos palÅ«kanos atitinka iÅ¡tiestos rankos principÄ , parinko nekontroliuojamÄ jÄ vidinę transakcijÄ , t. y. palygino Paskolos sutartyje ir DNB Nord banko ir Bendrovės 2008 m. gegužės 14 d. sudarytoje kreditavimo sutartyje Nr. K-2400-2008-233 (toliau – Kreditavimo sutartis) numatytas palÅ«kanas.

Tačiau atliko tik faktiÅ¡kÄ minėtų transakcijų palyginimÄ , t. y. tinkamai neįvertino transakcijų skirtumų, Å¡alių prisiimtos rizikos ir visų su transakcija susijusių funkcijų. Nors VMI sprendime argumentavo, kad remiantis Taisyklių 15 punktu palÅ«kanos yra perskaičiuotos pagal DNB Nord banko 2008 m. gegužės mėn. nustatytÄ 7,87 proc. palÅ«kanų dydį, t. y. taikant mokesčių mokėtojui palankesnę palÅ«kanų normÄ , todėl nėra pagrindo atsižvelgti į Bendrovės argumentus, kad lėšų skolinimasis iÅ¡ privataus asmens su 13 proc. palÅ«kanų norma atitiko tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , tačiau rėmėsi tik abstrakčiomis prielaidomis, nenurodė konkrečių priežasčių, lėmusių Å¡ios transakcijos pasirinkimÄ , nepateikė kontroliuojamosios transakcijos, nekontroliuojamosios transakcijos funkcinės analizės, neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė, sudarydama Paskolos sutartį, jau buvo įsipareigojusi DNB Nord bankui, todėl neturėjo jokio turto, kurį galėtų įkeisti.

Skolinimasis iÅ¡ komercinio banko, esant užstatui, nėra adekvatus skolinimuisi iÅ¡ fizinio asmens be užstato ir jau egzistuojant kitiems įsipareigojimams. Todėl, nors VMI faktiÅ¡kai ir atliko Bendrovės sandorių kainodaros dokumentacijos vertinimÄ , tačiau Å¡is vertinimas nėra atliktas tinkamai vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, todėl yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Be to, VMI, nesilaikė proporcingo mokesčių administratoriui bei mokesčių mokėtojui tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo.

Kadangi VMI sprendimas grindžiamas tik prielaidomis, tai Bendrovei netenka pareigos pagrįsti Å¡ių prielaidų neteisingumo. Bendrovė Vilniaus AVMI dar 2012 m. gegužės 22 d. pateikė paaiÅ¡kinimus, o 2013 m. gruodžio 9 d. pastabas, kuriose nurodė ir paaiÅ¡kino faktines aplinkybes, lėmusias Paskolos sutartyje nurodytų 13 proc. palÅ«kanų normos nustatymÄ , pateikė įrodymus, pagrindžiančius minėtas aplinkybes. Remiasi Taisyklių 5, 3, 8, 9 punktais ir aiÅ¡kina, kad mokesčių administratorius privalo įvertinti ne tik visas aplinkybes ir duomenis susijusius su skolininku, kreditoriumi, galimybėmis pasiskolinti, tikslus bei poreikius, lemiančius palÅ«kanų normÄ , bet ir laikinas aplinkybes, susijusias su laikino pelningumo sumažinimu ir kurios nėra laikomos iÅ¡teistos rankos principo nesilaikymu.

Bendrovė įsteigta 2008 m. kovo 14 d. tikslinei investicijai – siekiant įsigyti AB „Informacinio centro paslaugų įmonė" akcijų. Daugiau jokio turto, reikalavimo teisių ar lėšų Bendrovė neturėjo. Naujai steigiamai Bendrovei buvo ieÅ¡koma lėšų Å¡altinių. Derybos su galimais finansuotojais pradėtos vesti dar 2007 m. pabaigoje, rengiant steigimo ir veiklos planus. Naujai įsteigta bendrovė siekianti gauti kreditÄ privalo atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos kelia bankai, t. y. kreditas gali bÅ«ti iÅ¡mokamas tik tada, kai hipotekos įstaigoje įkeičiamas nekilnojamas turtas.

Bendrovė jokio turto užstatui neturėjo. Vienintelis realus užstatas – AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė" priklausiusios akcijos buvo įkeistos DNB Nord bankui už suteiktÄ paskolÄ . Bendrovė turėjo dvi realias alternatyvas: arba ieÅ¡koti kito finansuotojo, arba skolintis kredito kortelių sÄ lygomis. Lėšos bet kuriuo atveju buvo reikalingos, kad įmonė galėtų atlikti investicijas. Tuo tarpu kredito kortelės limitas galėjo bÅ«ti tik 80 000 Lt, o metinės palÅ«kanos sudarė net 17 proc.

Å is palÅ«kanų dydis buvo per didelis, o kredito suma per maža. Todėl Bendrovė, neturėdama daugiau jokio turto, kurį galėtų įkeisti reikalavimams užtikrinti, galėjo skolintis tik lėšų iÅ¡ sandorio su G. P., su kuriuo derybos pradėtos dar 2007 m. 2008 m. balandžio 15 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis, kurioje numatyta, kad G. P. Bendrovės veiklai užtikrinti, t. y. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijoms įsigyti, dvejiems metams suteikia 910 000 Eur paskolÄ , už kuriÄ mokamos 13 proc. palÅ«kanos per 365 kalendorines dienas – mokant kiekvieno mėnesio 1-Ä dienÄ .

Akivaizdu, kad joks kitas bankas ar asmuo nebeskolino Bendrovės veiklai reikalingų lėšų. Jeigu bÅ«tų buvęs įmanomas finansavimas iÅ¡ kitų asmenų, t. y. ne asocijuoto asmens – steigėjo, įmonė neabejotinai bÅ«tų gavusi didesnės apimties paskolÄ iÅ¡ to paties banko, t. y. DNB Nord banko. Tačiau bankas finansavimÄ suteikė tik tokiai sumai, dėl kurios, jo vertinimu, pakako įmonės turimų užtikrinimų. Vilniaus AVMI nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktÄ informacijÄ , todėl neįvertino ir aplinkybės, kad Bendrovė, siekdama pradėti naujÄ veiklÄ , privalėjo padidinti su transakcija susijusias sÄ naudas, kadangi kitų finansavimo Å¡altinių nebuvo.

Remiasi Taisyklių 16 punktu ir pažymi, kad nors Vilniaus AVMI operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-448-1251 pripažino, kad paskolÄ Bendrovei suteikusio DNB Nord banko 2008 m. gegužės mėn. nustatytos palÅ«kanos jau buvo aukÅ¡tesnės (t. y. metinių palÅ«kanų norma 7,87 proc.), nei apskaičiuota ir pritaikyta pažymoje, t. y. 6,83 proc., tačiau į Å¡iÄ aplinkybę, priimdama sprendimÄ neatsižvelgė. VMI neatsižvelgė į tai, kad Å¡iuo atveju Paskolos sutartyje numatytos palÅ«kanos (kontroliuojamoji transakcija) negalėjo bÅ«ti lyginamos su Kreditavimo sutartyje (nekontroliuojamoji transakcija) numatytomis palÅ«kanomis.

DNB Nord bankas Kreditavimo sutartimi suteikė 1 158 480,07 Eur paskolÄ trejiems metams ir nustatė 7,87 proc. metinių palÅ«kanų normÄ . Remiantis Lietuvos banko statistiniais duomenimis „Suteiktos naujos paskolos nefinansinėms korporacijoms ir namų Å«kiams ir jų palÅ«kanų normos", „Naujos paskolos nefinansinėms korporacijoms ir jų palÅ«kanų normos 2007-01–2010-12", paskolų, didesnių kaip 1 mln. Eur (nuo 1 m.), palÅ«kanų norma 2008 m. gegužės mėn. siekė 6,24 proc., tuo tarpu paskolų iki 1 mln.

Eur (nuo 1 m.) palÅ«kanų norma 2008 m. gegužės mėn. buvo 6,18 proc. Tai, kad Vilniaus AVMI neįvertino skirtingų palyginamų transakcijų sÄ lygų, kurios turėjo poveikį transakcijų dalykų kainai, rodo, kad mokesčių administratorius nevykdė pareigos tinkamai iÅ¡tirti aplinkybes bei įrodymus, todėl iÅ¡tiestos rankos principo pritaikymo tinkamumas yra ginčytinas. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį į tai, kad palÅ«kanų norma, kuriÄ fizinis asmuo turėtų taikyti perskolindamas pasiskolintas lėšas Bendrovei, priklauso nuo perskolinimo sandoryje dalyvaujančių Å¡alių prisiimamų funkcijų ir rizikos.

Tokiuose sandoriuose iÅ¡tiestosios rankos principas dažniausiai siejamas su vidutinėmis bankinėmis palÅ«kanų normomis. Todėl, jeigu G. P. perskolintų už tas pačias palÅ«kanas ir dar prisidėtų nedidelę pelno marÅ¾Ä už „paskolos administravimÄ ", galima bÅ«tų manyti, kad toks sandoris atitiktų iÅ¡tiestos rankos principÄ . Mokesčių administratorius neįvertino, kad Paskolos sutartyje numatytos 13 proc. palÅ«kanos nėra grynasis pelnas, kadangi jos pagrindu gautos lėšos buvo perskolintos Bendrovei pagal Paskolos sutartį, G.

P. privalo mokėti 12 proc. palÅ«kanas. Taigi grynosios pajamos sudaro tik 1 proc. Mokesčių administratorius netinkamai įvertino Paskolos sutarties turinį, neatsižvelgė į tikruosius Å¡alių ketinimus. Vilniaus AVMI rėmėsi tik Paskolos sutarties forma, todėl apmokestino ne grynÄ sias pajamas, o sÄ naudas. Todėl mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad Paskolos sutartyje numatytos 13 proc. palÅ«kanos neatitinka iÅ¡tiestos rankos principo, yra nepagrįsta. Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) taikymo ir aiÅ¡kinimo pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad remiantis GPM įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu.

Pajamų gavimo momentas svarbus taikant pajamų mokesčio tarifus, kitas apmokestinimo sÄ lygas. PalÅ«kanos G. P. buvo iÅ¡mokėtos 2009–2010 m. Todėl remiantis GPMÄ® 8 straipsnio 1 dalimi, pajamų gavimo momentas yra palÅ«kanų pagal Paskolos sutartį iÅ¡mokėjimo bei gavimo momentas. GPMÄ® 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad asmenys laikomi susijusiais, jei bet kuriÄ ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieÅ¡ ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dienÄ gyventojas yra vieneto dalyvis. 2008 m. gruodžio 31 d. 100 proc.

Bendrovės akcijų valdė ne G. P., o UAB „Lipnus". Todėl nuo 2010 m. G. P. ir Bendrovė negali bÅ«ti laikomi susijusiais asmenimis. Tarp G. P. ir „Corzona Capital LTD" 2011 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta cesijos sutartis, pagal kuriÄ visos teisės, kylančios iÅ¡ Paskolos sutarties, buvo perduotos iÅ¡ G. P. „Corzona Capital LTD", tačiau nustatyta, kad visos palÅ«kanos turi bÅ«ti iÅ¡mokamos G. P. Mokesčių administratorius netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiÄ sias teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad paskolos davėjas ir paskolos gavėjas turi bÅ«ti susijusiais asmenimis ir paskolos davimo, ir palÅ«kanų iÅ¡mokėjimo momentu, nevertino aplinkybės, kad G.

P. ir Bendrovė nuo 2010 m. yra laikomi nesusijusiais asmenimis, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundÄ ir patikslintÄ skundÄ , prašė tenkinti reikalavimus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo sutarties nuostatas.Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka (t.

I, b. l. 80–84).PaaiÅ¡kina, kad mokestinis ginčas kilo dėl to, ar mokesčių administratorius, taikydamas iÅ¡tiestosios rankos principÄ , pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė su asocijuotu asmeniu įvykdytÄ paskolos gavimo už palÅ«kanas sandorį sudarė ne tikrÄ ja rinkos kaina. Nustatyta, kad Bendrovė buvo įsteigta 2008 m. kovo 14 d. tikslinei investicijai – siekiant įsigyti AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijų. Bendrovė jokio turto ir lėšų neturėjo. Pagal Bendrovės pateiktus pirminius buhalterinius dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad Bendrovė 2008 m. ir 2010 m.

įsigijo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijų iÅ¡ juridinio asmens ir iÅ¡ fizinių asmenų. Bendrovė 2008 m. buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 160005 „Finansinis turtas" apskaitė 5 095 405,93 Lt įsigytų akcijų vertę, Bendrovės finansinis turtas 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 5 112 486 Lt. Bendrovė už įsigytas AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijas pardavėjams apmokėjo skolintomis lėšomis. Dalis lėšų buvo pasiskolinta iÅ¡ fizinio asmens G.

P., kita dalis – iÅ¡ juridinių asmenų (AB DNB Nord banko ir kontroliuojančio vieneto – UAB „Lipnus"). Bendrovei 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. priklausė 36 proc., o 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 31 d. – 37 proc. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijų. Pagal Bendrovės pateiktos ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis duomenis už 2008–2011 m. nustatyta, kad pagal 2008 m. kovo 6 d. pasiraÅ¡ytÄ steigimo aktÄ 100 proc.

Bendrovės akcijų priklausė fiziniam asmeniui G. P., kuris pagal 2008 m. gruodžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį visas akcijas perleido UAB „LipnÅ«s produktai" (nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. – UAB „Lipnus"). Bendrovė patikrinimo metu pateikė įmonės Corzona Capital LTD raÅ¡tÄ â€žDėl Cesijos sutarties", informuojantį apie tai, kad tarp G. P. ir įmonės „Corzona Capital Ltd" 2011 m. gruodžio 15 d. buvo pasiraÅ¡yta Cesijos sutartis, kuria remiantis visos Å¡iuo dokumentu apibrėžtos teisės buvo G.

P. perduotos įmonei „Corzona Capital Ltd". Nustatyta, kad Bendrovė su AB DnB Nord bankas 2008 m. gegužės 14 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-233 dėl 1 158 480,07 Eur kredito suteikimo. Sutartyje numatyta už gautÄ kreditÄ mokėti bankui kintamas palÅ«kanas. Nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki 2008 m. gegužės mėn. paskutinės dienos už gautÄ kreditÄ nustatyta 7,87 proc. metinių palÅ«kanų norma, kuri vėliau bus keičiama, atsižvelgiant į buvusį praėjusių Å¡eÅ¡ių mėnesių eurų LIBOR, pridedant 3 proc. metų palÅ«kanų dydžio banko marÅ¾Ä .

Kredito paskirtis: ne mažiau kaip 35,56 proc. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijų pirkimas. Sutartyje numatytos kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės: įkeitimo lakÅ¡tais įkeičiamas Bendrovės kilnojamasis turtas (visos AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijos), UAB „LipnÅ«s produktai" laidavimas ir G. P. laidavimas, įforminti laidavimo sutartimis. Pagal priedÄ Nr. 1 prie 2011 m. gegužės 31 d. susitarimo dėl Kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo nustatyta, kad Bendrovei kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Nustatyta, kad Bendrovė su UAB „LipnÅ«s produktai" sudarė 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutartį, kurioje numatyta, jog Bendrovės veiklai užtikrinti suteikiama iki 800 000 Lt paskola, metinė palÅ«kanų norma – 8 proc., paskolos grÄ Å¾inimo terminas – 2013 m. sausio 31 d. Pagal 2010 m. gegužės 26 d. priedÄ prie 2009 m. sausio 5 d. paskolos sutarties Å¡alys susitarė, kad paskolos gavėjui yra suteikiama didesnė nei paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma ir ji priedo sudarymo dienÄ sudaro iki 2 mln.

Lt. Å alys susitaria pakeisti paskolos sutarties 2.1 punktÄ ir susitarti, kad paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2015 m. gruodžio 31 d. Kitos paskolos sutarties sÄ lygos lieka nepakeistomis. Sutartyje numatyta 8 proc. palÅ«kanų norma nebuvo keičiama. Nustatyta, kad Bendrovė su 100 proc. Bendrovės akcijų savininku G. P. 2008 m. balandžio 15 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ G. P. Bendrovės veiklai užtikrinti 2 metams suteikė iki 910 000 Eur paskolÄ , pervedant skolinamas lėšas į Bendrovės nurodytÄ sÄ skaitÄ .

Sutartyje numatyta metinė palÅ«kanų norma –13 proc., mokant kiekvieno mėnesio 1-Ä dienÄ . G. P. 2008 m. į Bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ pervedė 2 288 694 Lt, iÅ¡ jų 542 500 Eur ir 415 550 Lt. Bendrovė už G. P. suteiktÄ paskolÄ pastarajam už 2008 m. apskaičiavo 158 935 Lt palÅ«kanų, už 2009 m. apskaičiavo 321 368 Lt palÅ«kanų, už 2010 m. apskaičiavo 355 419 Lt palÅ«kanų, už 2011 m. apskaičiavo 339 840 Lt palÅ«kanų. Pagal Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus Vilniaus AVMI nustatė, kad G.

P. palÅ«kanos buvo apskaičiuotos pagal sutartyje numatytÄ 13 proc. metinių palÅ«kanų normÄ . Bendrovė apskaičiuotas metines palÅ«kanas apskaitė sÄ naudų sÄ skaitoje ir pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) už 2008–2011 m. deklaravo kaip leidžiamus atskaitymus. Gautas paskolas Bendrovė panaudojo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijoms įsigyti, banko paskolai grÄ Å¾inti, palÅ«kanoms mokėti, darbo užmokesčiui bei socialinio draudimo įmokoms mokėti ir kitoms Bendrovės patirtoms veiklos iÅ¡laidoms apmokėti.

Atsižvelgusi į tai, kad AB DnB Nord bankas 2008 m. gegužės mėn. Bendrovei suteikė paskolÄ su 7,87 proc. metinėmis palÅ«kanomis, o Bendrovės mėnesiu anksčiau sudarytoje paskolos sutartyje su G. P. buvo numatytos 13 proc. metinės palÅ«kanos, taip pat į tai, kad sudarant paskolos sutartį paskolos davėjas buvo vienintelis Bendrovės akcininkas, Vilniaus AVMI nustatė tuo metu galiojusias (vieÅ¡ai skelbiamas) palÅ«kanų normas pagal Lietuvos Banko interneto puslapio (www.lb.lt/statistika Pinigų finansinių institucijų paskolų ir indėlių palÅ«kanų normų statistika) duomenis.

Pagal Lietuvos Banko skelbiamÄ statistinę informacijÄ apie suteiktų naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų Å«kiams paskolos iki 1 mln. eurų (nuo 1 m. laikotarpiui) vidutines palÅ«kanų normas, nustatyta, kad sudarant paskolos sutartį (2008 m. balandžio mėn.) paskolų eurais vidutinė palÅ«kanų norma buvo 6,47 proc., paskolų litais – 9,77 proc. Vilniaus AVMI, įvertinusi tai, kad nagrinėjamas sandoris yra įvykęs tarp asocijuotų (susijusių) asmenų, Bendrovė mokesčių administratoriui nepateikė transakcijų kainodaros dokumentų, patvirtinančių, jog tikrinamuoju laikotarpiu G.

P. apskaičiuotų ir iÅ¡mokėtų palÅ«kanų dydis atitiko tikrÄ jÄ rinkos kainÄ ir buvo sudarytas laikantis iÅ¡tiestosios rankos principo, palÅ«kanų tikrÄ jÄ rinkos kainÄ nustatė vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis. G. P. suteiktos paskolos kaina apskaičiuota taikant palyginamosios nepriklausomos kainos metodÄ , kai palÅ«kanos nuo suteiktos paskolos apskaičiuotos pasirenkant vidinę palyginamÄ jÄ nepriklausomÄ nekontroliuojamÄ transakcijÄ tarp Bendrovės ir Bendrovei paskolÄ suteikusio AB DnB Nord banko.

AB DnB banko Kreditavimo sutartyje nurodyta, kad Bendrovė už suteiktÄ banko kreditÄ bankui įkeitimo lakÅ¡tais įkeitė AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė" akcijas, o Paskolos sutartyje, sudarytoje su G. P., nenumatyta, kad už suteiktÄ paskolÄ bÅ«tų įkeičiamas Bendrovės turtas. Nustatytos skirtingos palyginamų transakcijų sÄ lygos, kurios galėtų daryti poveikį transakcijų dalykų kainai. Tačiau Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad akcininkams suteikiant paskolas įmonei, turtas negali bÅ«ti įkeičiamas.

Todėl pagrįstai aplinkybė, kad paskola iÅ¡ akcininko gauta neįkeitus turto, nevertinta kaip neatitinkanti rinkos sÄ lygų ir pagrįstai nurodyta, kad Å¡i sÄ lyga poveikio kainai nedaro. Be to, kadangi Vilniaus AVMI palygindama transakcijas naudojo vidinį palyginimÄ , kai kontroliuojamai transakcijai palyginti naudojama nekontroliuojamoji transakcija, kurios viena iÅ¡ Å¡alių yra Å¡ios kontroliuojamosios transakcijos Å¡alis (Bendrovė ir AB DNB bankas), pagrįstai nebuvo atsižvelgta į iÅ¡orinio palyginimo Å¡altinį (Lietuvos Banko skelbiamus paskolų duomenis).

Todėl Vilniaus AVMI pagrįstai Bendrovės leidžiamiems atskaitymams priskyrė nuo G. P. suteiktos paskolos apskaičiuotas palÅ«kanas perskaičiavo pagal paskolÄ suteikusio DnB Nord banko 2008 m. gegužės mėn. nustatytÄ 7,87 proc. palÅ«kanų dydį. Vilniaus AVMI pagrįstai Bendrovės deklaruotus leidžiamus atskaitymus sumažino palÅ«kanų, virÅ¡ijančių tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , sumomis. Pagal 2011 m. gruodžio 15 d. tarp G. P. ir įmonės „Corzona Capital Ltd" pasiraÅ¡ytÄ Cesijos sutartį visos Å¡iuo dokumentu apibrėžtos teisės buvo G.

P. perduotos įmonei Corzona Capital Ltd. Nuo 2008 m. gruodžio 15 d. Bendrovės akcijos (100 proc.) priklausė UAB „Lipnus". Pagal UAB „Lipnus" pateiktos ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis duomenis už 2007–2011 m., Å¡ios įmonės akcijos (100 proc.) priklausė Corzona Capital LTD. Bendrovė įmonės Corzona Capital LTD perimtÄ 2 733 997,99 Lt skolÄ apskaitė buhalterinės sÄ sk. Nr. 400022 „Corzona paskola Lt" kredite, t. y. Bendrovės kreditoriumi nuo 2011 m. gruodžio 15 d. tapo įmonė Corzona Capital Ltd.

Pagal Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad Bendrovė įmonei Corzona Capital LTD nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. apskaičiavo 15 580 Lt palÅ«kanų. PalÅ«kanos buvo apskaičiuotos nuo įmonės Corzona Capital LTD perimtos iÅ¡ G. P. 2 733 998 Lt paskolos sumos, taikant 13 proc. metinę palÅ«kanų normÄ . Bendrovė 15 580 Lt apskaičiuotas palÅ«kanas apskaitė sÄ naudų sÄ skaitoje ir pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2011 m. deklaravo kaip leidžiamus atskaitymus.

PMÄ® 2 straipsnio 33 dalies 8 punkte nustatyta, kad susijusiais asmenimis laikomi 2 vienetai, jeigu vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 proc. kito akcijų. Netiesioginiam valdymui priskiriamas akcijų valdymas per įgaliotus asmenis, taip pat vieneto valdymas per savo kontroliuojamÄ vienetÄ . Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯monė Corzona Capital LTD, turėdama 100 proc. UAB „Lipnus" akcijų, per kontroliuojamÄ vienetÄ UAB „Lipnus" netiesiogiai valdo ir UAB „Litas prie lito", t. y.

įmonė „Corzona Capital LTD" netiesiogiai kontroliuoja ir Bendrovę. PMÄ® 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienetai, apskaičiuodami apmokestinamÄ jį pelnÄ PMÄ® nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iÅ¡ naujo apibÅ«dinti pajamas ar iÅ¡mokas. Pajamų arba iÅ¡mokų apibÅ«dinimo iÅ¡ naujo taisyklės yra patvirtintos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1575. Pagal Å¡ių Taisyklių 6 punktÄ , palÅ«kanos, mokamos už kontroliuojamÄ skolintÄ kapitalÄ , laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir apskaičiuojant Lietuvos įmonės apmokestinamÄ jį pelnÄ neatskaitomos iÅ¡ pajamų.

Vilniaus AVMI, vadovaudamasi Å¡ia įstatymo nuostata, pagrįstai Bendrovės deklaruotus leidžiamus atskaitymus už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažino 15 580 Lt palÅ«kanų suma. Todėl nustačiusi minėtas aplinkybes Vilniaus AVMI pagrįstai Bendrovės 2008–2011 metais deklaruotÄ mokestinį nuostolį sumažino 479 476 Lt suma. PaaiÅ¡kina, kad taip pat pagrįstai pareiÅ¡kėjui apskaičiuotas ir GPM. Pagal 2008 m. kovo 6 d. pasiraÅ¡ytÄ steigimo aktÄ , 100 proc. pareiÅ¡kėjo akcijų priklausė fiziniam asmeniui G.

P., todėl pasiraÅ¡ant Paskolos sutartį G. P. ir Bendrovė buvo susiję asmenys. Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad nustatant kontroliuojamosios transakcijos (bet kokio sandorio tarp asocijuotų asmenų) kainas, turi bÅ«ti laikomasi iÅ¡tiestosios rankos principo. Patikrinimo akte G. P. suteiktos paskolos kaina apskaičiuota taikant palyginamosios nepriklausomos kainos metodÄ , kai palÅ«kanos nuo suteiktos paskolos apskaičiuotos pasirenkant vidinę palyginamÄ jÄ nepriklausomÄ nekontroliuojamÄ transakcijÄ tarp Bendrovės ir Bendrovei paskolÄ suteikusio AB DnB Nord banko.

Vilniaus AVMI nustatė, kad Bendrovė pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573) už 2009–2011 m. ir minėtų deklaracijų priede FR0573U deklaravo G. P. 2009 m. iÅ¡mokėtÄ 193 935,63 Lt palÅ«kanų sumÄ , 2010 m. iÅ¡mokėtÄ 598 018,76 Lt palÅ«kanų sumÄ , 2011 m. iÅ¡mokėtÄ 383 608,98 Lt palÅ«kanų sumÄ . G. P. 2009–2011 m. iÅ¡mokėtos palÅ«kanos buvo apskaičiuotos pagal Paskolos sutartyje numatytÄ 13 proc. metinę palÅ«kanų normÄ . Vilniaus AVMI, nustačiusi, kad AB DnB Nord banko Kreditavimo sutartyje dėl 1 158 480,07 Eur kredito suteikimo Bendrovei numatyta kredito gavėjui nuo paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki 2008 m. gegužės 31 d. taikyti 7,87 proc. metinę palÅ«kanų normÄ , pritaikiusi nepriklausomos kainos metodÄ , pagrįstai Bendrovės mokamoms palÅ«kanoms nustatė 7,87 proc. dydį.

Bendrovė, iÅ¡mokėjusi G. P. palÅ«kanas, virÅ¡ijančias tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , neapskaičiavo ir pateiktose metinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (FR0573) nedeklaravo GPM. Tuo Bendrovė pažeidė GPMl 17 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ , kuriame nurodyta, kad neapmokestinamos pajamos yra palÅ«kanos, gautos už suteiktas paskolas (iÅ¡skyrus paskolas, kurias vieneto dalyvis suteikia vienetui, ir jeigu vienetas vieneto dalyviui moka palÅ«kanas, virÅ¡ijančias tikrÄ jÄ rinkos kainÄ ), jeigu paskolos bus pradėtos grÄ Å¾inti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos.

PalÅ«kanos, kurios neatitinka Å¡iame punkte nustatytų sÄ lygų, yra apmokestinamos taikant GPMÄ® 6 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 15 proc. pajamų mokesčio tarifÄ . Pagal GPMÄ® 5 straipsnio 1 dalies nuostatas GPM objektas yra gyventojo pajamos. GPMÄ® 8 straipsnyje numatytas pajamų pripažinimas ir jų gavimo momentas, t. y. taikoma bendra pajamų pripažinimo gautomis taisyklė – faktiniu Å¡ių pajamų gavimo momentu: kai pajamos gautinos pinigais, jų gavimo momentu laikomas teisės laisvai disponuoti lėšomis atsiradimo momentas (neatsižvelgiant į tai, ar lėšas gyventojas gauna grynaisiais pinigais, ar tie pinigai pervedami į jo sÄ skaitÄ banke, ar apmokamos jo iÅ¡laidas ir pan.).

GPMÄ® 22 straipsnyje nurodytas pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ , o Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms. Nuolatinio ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palÅ«kanos yra priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoja, iÅ¡skaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetÄ sumoka tas palÅ«kanas iÅ¡mokantys asmenys. Vilniaus AVMI nustatė, kad G. P. laikytinas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju, kadangi G. P. yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Nyderlandų Karalystėje.

Apskaičiuodama GPM nuo G. P. iÅ¡mokėtų palÅ«kanų, Vilniaus AVMI pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo sutarties 11 straipsnio nuostatas. IÅ¡mokėtoms palÅ«kanoms, atitinkančioms tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , taikomas Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo sutarties 11 straipsnio 2 dalyje numatytas 10 proc. mokesčio tarifas, o iÅ¡mokėtoms palÅ«kanoms, virÅ¡ijančioms tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , taikomas GPMÄ® 6 straipsnio 1 dalyje numatytas 15 proc. mokesčio tarifas.

Vilniaus AVMI pagrįstai taikė tarptautinės sutarties ir Lietuvos GPMĮ nuostatas ir pagrįstai Bendrovei, kaip mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, nuo G. P. išmokėtų palūkanų apskaičiavo 139 003 Lt GPM. Paaiškina, kad pagrindines bendrovės akcininkų turtines ir neturtines teises nustato Akcinių bendrovių įstatymas ir Bendrovės įstatai. Viena iš Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintų akcininko turtinių teisių yra teisė įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei.

Akcinių bendrovių įstatymas įtvirtina apribojimus tuo atveju, jeigu Å¡alys sutartyje numato palÅ«kanas už bendrovei suteikiamÄ paskolÄ . Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad bendrovei skolinantis iÅ¡ akcininko, palÅ«kanos negali virÅ¡yti komercinių bankų vidutinės palÅ«kanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo metu. Bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palÅ«kanų. Minėtame straipsnyje taip pat nurodyta, kad "...bendrovė, skolindamasi iÅ¡ savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto.

Bendrovei skolinantis iÅ¡ akcininko, palÅ«kanos negali virÅ¡yti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palÅ«kanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „PalÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Jeigu Å¡alys nėra susitarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu".

Atsižvelgiant į Å¡ias įstatymo nuostatas ir į tai, kad G. P. ir Bendrovė pasiraÅ¡ant Paskolos sutartį, kai buvo aptariama ir įtvirtinama paskolos palÅ«kanų norma, buvo susiję asmenys (G. P. valdė 100 proc. Bendrovės akcijų), Bendrovės akcininkas turėjo bÅ«ti suinteresuotas savo steigiamos bendrovės veiklÄ finansuoti kiek galima minimaliomis sÄ naudomis, kad bÅ«tų pasiektas Bendrovės steigimo tikslas. Byloje pateikti įrodymai, kad Bendrovė, sudarydama su G. P. (vieninteliu akcininku) paskolos sutartį, pelno mokesčio tikslais nesilaikė iÅ¡tiestosios rankos principo, nepagrindė ir nevertino transakcijos kainos, kaip ji bÅ«tų įvertinta tarp tarpusavyje neasocijuotų asmenų.

Mokesčių administratorius atsižvelgė į transakcijÄ galinčias įtakoti aplinkybes, patikrinimo akte įvertino Bendrovės pateikiamus argumentus ir pagrįstai Bendrovės mokamas palÅ«kanas perskaičiavo pagal paskolÄ suteikusio DnB Nord banko 2008 m. gegužės mėn. nustatytÄ 7,87 proc. palÅ«kanų dydį, neatsižvelgdamas į DnB Nord banko pateiktus duomenis apie paskolos palÅ«kanų normų kitimÄ , pagal kuriuos atskirais atvejais palÅ«kanų norma siekė tik 3,98 proc. Tai yra, perskaičiavimas atliktas, taikant mokesčių mokėtojui palankesnę palÅ«kanų normÄ , todėl nėra pagrindo atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo argumentus, kad lėšų skolinimasis iÅ¡ privataus asmens su 13 proc. palÅ«kanų norma atitiko tikrÄ jÄ to meto rinkos kainÄ .

Vilniaus AVMI Patikrinimo akte nurodė, kad Bendrovės įgaliotas asmuo pateikė dokumentus, pagal kuriuos nustatyta, kad Bendrovės vardu 2012 m. rugsėjo 14 d. (po atlikto operatyvaus patikrinimo) buvo kreiptasi į Lietuvoje registruotus bankus (AB SEB bankas, AB Swedbank, AB Šiaulių bankas, AB Finasta bankas, AB Ūkio bankas) dėl informacijos gavimo. Rašte buvo išdėstyti Bendrovės duomenys (steigimo data, steigimo tikslas), buvo nurodyta, kad Bendrovė jokio turto, reikalavimo teisių ar lėšų neturėjo.

Buvo papraÅ¡yta atsakyti, ar: „JÅ«sų bankas 2008 m. tokiai įmonei kaip UAB „Litas prie lito" bÅ«tų suteikęs paskolÄ , o jei taip – kokia palÅ«kanų norma (Eur) ir kokiomis sÄ lygomis". Tačiau minėti komerciniai bankai pateikė atsakymus, kad jie negali retrospektyviai įvertinti praeityje galimos paskolos suteikimo galimybių ir situacijÄ vertina pagal aktualius dokumentus. Todėl Bendrovė nepateikė įrodymų, kad siekė įmonės veiklai paskolų gauti iÅ¡ kitų komercinių bankų ar finansinių įmonių.

Mokesčių mokėtojui nesutinkant su mokesčių administratoriaus iÅ¡vadomis, pagal MAÄ® 67 straipsnio 2 dalį kyla pareiga jas paneigti. PareiÅ¡kėjas nepateikė papildomų įrodymų, todėl vien įrodymais nepagrįsti skundo teiginiai negali paneigti mokesčių administratoriaus pagrįstų iÅ¡vadų iÅ¡tiestosios rankos principu nustatant kontroliuojamos transakcijos kainas. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, kad Vilniaus AVMI netinkamai taikė GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ , nes G.

P. nuo 2008 m. gruodžio 15 d. nebuvo Bendrovės akcininkas, todėl jo 2009–2011 metais gautos palÅ«kanos turi bÅ«ti neapmokestinamos, paaiÅ¡kina, kad GPMÄ® 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, jog asmenys laikomi susijusiais, jei bet kuriÄ ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio buvusio prieÅ¡ ataskaitinį laikotarpį dienÄ gyventojas yra vieneto dalyviu. Pagal PMÄ® 2 straipsnio 6 dalį „vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtÄ , arba asmuo, kuris neiÅ¡saugo nuosavybės teisių į vieneto turtÄ , bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu").

Paskolos sutarties sudarymo (palūkanų normos nustatymo ir jų dydžio įtakojimo metu) ir paskolos suteikimo laikotarpiu (2008 metais) G. P. buvo Bendrovės vienintelis akcininkas, tai yra, šiuo laikotarpiu G. P. ir Bendrovė yra laikomi vienetu ir jo dalyviu. Nėra svarbu, kada buvo išmokėtos palūkanos, tačiau sprendimas dėl paskolos suteikimo ir dėl 13 proc. palūkanų mokėjimo buvo priimtas tuomet, kai pagal įstatymo nuostatas Bendrovė ir G. P. buvo susiję asmenys, 2009–2011 metais paskolos sutartis buvo toliau vykdoma.

GPM 17 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosiomis pajamomis yra palÅ«kanos, gautos už suteiktas paskolas (iÅ¡skyrus paskolas, kurias vieneto dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už Å¡ias paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palÅ«kanas, virÅ¡ijančias tikrÄ jÄ rinkos kainÄ ), jeigu paskolos bus pradėtos grÄ Å¾inti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad svarbus yra paskolos davėjo ir paskolos gavėjo susietumas palÅ«kanų iÅ¡mokėjimo momentu, yra nepagrįstas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimÄ ir prašė skundo netenkinti.Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundÄ nurodė, kad palaiko VMI atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti (t. I, b. l. 79). Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta.Skundas netenkinamas.Mokestinis ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuoto GPM ir su juo susijusių sumų, taikant iÅ¡tiestosios rankos principÄ atitinkančiÄ kontroliuojamosios transakcijos kainÄ ir mokesčių administratoriui įvertinant ir nustatant tikrÄ jÄ tokios transakcijos kainÄ .

Ginčas yra iÅ¡ esmės ne dėl faktinių aplinkybių, kurias nustatė mokesčių administratorius, o dėl teisės aktų taikymo ir dėl esamų faktinių duomenų vertinimo. PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡iuo atveju netinkamai taikytos MAÄ® nuostatos, reguliuojančios įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ (MAÄ® 73 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis), taip pat netinkamai taikytos Taisyklės. Esminė faktinė aplinkybė Å¡iame ginče yra 2008 m. balandžio 15 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp UAB „Litas prie lito“ ir G.

P. (nenuolatinio Lietuvos gyventojo, deklaravusio gyvenamÄ jÄ vietÄ Nyderlandų Karalystėje), pagal kuriÄ G. P. Bendrovės veiklai užtikrinti 2 metams suteikė iki 910 000 Eur paskolÄ , sutartyje numatyta palÅ«kanų norma – 13 proc., kuri mokama kiekvieno mėnesio 1-Ä dienÄ (t. I, b. l. 29). Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas G. P. mokėjo nurodytas sutartyje palÅ«kanas, iÅ¡ dalies padidindamas paskolos sumÄ , iÅ¡ dalies iÅ¡mokėdamas palÅ«kanas. PareiÅ¡kėjas neginčija mokesčių administratoriaus nustatytų faktų, kad G.

P. už suteiktÄ paskolÄ už 2008 m. apskaičiuota 158 935 Lt palÅ«kanų, už 2009 m. apskaičiuota 321 368 Lt palÅ«kanų, už 2010 m. apskaičiuota 355 419 Lt palÅ«kanų, už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. apskaičiuota 339 840 Lt palÅ«kanų. PareiÅ¡kėjas taip pat neneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad Å¡ias palÅ«kanas apskaitė sÄ naudų sÄ skaitoje ir pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose (PLN204) už 2008–2011 m. deklaravo kaip leidžiamus atskaitymus.

PareiÅ¡kėjas neginčija ir tos aplinkybės, kad G. P. nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. buvo Bendrovės akcininkas (vertybinių popierių sÄ skaita, t. I, b. l. 146–147), turėjęs 100 proc. akcijų, tai patvirtina pareiÅ¡kėjo įstatų 3.1. punktas, kuriame nustatyta, kad Bendrovės įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt, įstatinį kapitalÄ sudaro 100 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt (t. II, b. l. 40–51). Vertybinių popierių sÄ skaitos duomenys rodo, kad visas akcijas už 10 000 Lt įsigijo 2008 m. kovo 14 d.

G. P., kurį mokesčių administratorius įvardijo kaip asocijuotÄ asmenį.Ginčo esmė ir yra tai, ar pagrįstai mokesčių administratorius nusprendė, kad 13 proc. metinė palÅ«kanų norma pagal 2008 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį neatitiko paskolos sutarčių palÅ«kanų tikrosios rinkos kainos, dėl to Å¡ios paskolos kainÄ apskaičiavo taikydamas palyginamosios nepriklausomos kainos metodÄ , kai palÅ«kanos nuo paskolos apskaičiuojamos pasirenkant vidinę palyginamÄ jÄ nepriklausomÄ nekontroliuojamÄ transakcijÄ , t. y.

Å¡iuo atveju tarp Bendrovės ir AB DnB Nord banko sudarytÄ 2008 m. gegužės 14 d. kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ iki 2008 m. gegužės 31 d. susitarta taikyti 7,87 proc. metinę palÅ«kanų normÄ , o nuo 2008 m. birželio 1 d. kintamÄ jÄ metinę palÅ«kanų normÄ , kuri atskirais laikotarpiais buvo mažesnė, tačiau mokesčių administratorius taikė pirminę susitartÄ palÅ«kanų normÄ kaip palankesnę pareiÅ¡kėjui – 7,87 proc. ir laikė jÄ tikrÄ ja rinkos kaina. Mokesčių administratorius vadovavosi teisės aktais, svarbiausias iÅ¡ jų buvo Taisyklės. Dėl Å¡io sprendimo buvo atlikti atitinkami mokėtinų mokesčių perskaičiavimai.

Su Å¡iais sprendimais pareiÅ¡kėjas nesutinka visiÅ¡kai, nesutiko nuo pat patikrinimo akto patvirtinimo stadijos. Esminis pareiÅ¡kėjo prieÅ¡taravimas yra tai, kad atsakovas neteisingai apskaičiavo, atsakovo manymu, tikrÄ jÄ paskolos sutarties rinkos kainÄ , rėmėsi netinkamais Å¡altiniais, neįvertino sudarytos paskolos sutarties ypatumų lyginant su sutartimi, sudaryta tarp pareiÅ¡kėjo ir AB DnB banko, be to, neteisingai apskaičiavo GPM. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, 13 proc. metinės palÅ«kanos buvo vienintelė pareiÅ¡kėjo galimybė gauti tokio dydžio paskolÄ be jokio užtikrinimo.

Tuo tarpu paskolos sutartis su AB DnB banku buvo užtikrinta įkeičiant turtÄ (akcijas), tačiau banko suteiktos paskolos pareiÅ¡kėjui nepakako, todėl reikėjo skolintis iÅ¡ privataus asmens.Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVMI atliko Bendrovės 2008–2011 m. laikotarpio pelno mokesčio ir 2008 m. sausio 1 d.–2011 m. lapkričio 30 d. laikotarpio GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ . Vilniaus AVMI Patikrinimo akte nustatė minėtas faktines aplinkybes ir apskaičiavo GPM nuo G. P. iÅ¡mokėtų palÅ«kanų –139 003 Lt GPM.

Å i mokesčio suma apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo sutarties 11 straipsnio 2 dalimi, 8 dalimi ir GPMÄ® 6 straipsnio 1 dalimi. Vadovaudamasi PMÄ® 40 straipsnio 1 ir 2 dalimi sumažino pareiÅ¡kėjo deklaruotus leidžiamus atskaitymus palÅ«kanų sumomis, virÅ¡ijančiomis tikrÄ jÄ rinkos kainÄ (t. I, b. l. 121–133).PareiÅ¡kėjas su Patikrinimo akto iÅ¡vadomis nesutiko ir Vilniaus AVMI pateikė pastabas (t.

I, b. l. 135, 137–138). IÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su tuo, kad 13 proc. metinė palÅ«kanų norma neatitinka rinkos kainos. Prašė vadovautis patikrinimo metu pateiktu paaiÅ¡kinimu ir nurodė, kad paskolos davėjas G. P. perskolino lėšas pareiÅ¡kėjui, o pats jas skolinosi už 12 proc. metinių palÅ«kanų, nurodė 2008 m. gegužės 22 d. paskolos sutartį. Nurodė, kad akcininkas G. P. labiau rizikavo teikdamas paskolÄ nei bankas, nes pareiÅ¡kėjas bankui įkeitė akcijas ir daugiau kitų galimų užtikrinimų neturėjo; joks kitas bankas ar asmuo neskolino pareiÅ¡kėjui veiklai reikalingų lėšų.

Nurodė, kad mokesčių administratorius neįvertino, jog G. P. jau nebuvo susijusiu asmeniu pajamų iÅ¡mokėjimo jam laikotarpiu, rėmėsi GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 19 punktu. Reikalavo vadovautis MAÄ® 10 straipsniu ir įvertinti tikrÄ jÄ paskolos sutarties sudarymo datÄ , nes 2008 m. balandžio 15 d., pasak pareiÅ¡kėjo, realiai paskolos sutartis dar nebuvo sudaryta. Vilniaus AVMI 2014 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (4.65)-256-5 patvirtino Patikrinimo aktÄ . PareiÅ¡kėjui nurodyta sumokėti į biudžetÄ 139 003 Lt GPM, 52 919 Lt GPM delspinigių, 41 701 Lt GPM baudÄ , taip pat 479 476 Lt sumažintas Bendrovės 2008–2011 metais deklaruotas mokestinis nuostolis (t.

I, b. l. 116–120).PareiÅ¡kėjas Vilniaus AVMI sprendimÄ skundė VMI (t. I, b. l. 92–100). Å is skundas iÅ¡ esmės atitinka skundÄ teismui. VMI 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 69-36 patvirtino Vilniaus AVMI 2014 m. sausio 8 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-256-5.Nurodytuose mokesčių administratorių sprendimuose yra remiamasi Taisyklėmis.Dėl įrodinėjimo.Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2012 m. gegužės 23 d. atliko operatyvų patikrinimÄ , surašė pažymÄ Nr. (4.65)-448-1251 ir operatyvaus patikrinimo ataskaitÄ Nr. 430-1845 (t.

II, b. l. 18–25). PažymÄ pareiÅ¡kėjas gavo, nes 2012 m. liepos 5 d. teikė Vilniaus AVMI raÅ¡tÄ , kuriame nesutinka su Vilniaus AVMI pažymoje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis dėl metinių palÅ«kanų normos atitikimo tikrajai rinkos kainai ir dėl netinkamo GPMÄ® pritaikymo, taip pat pateikė savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų karalystės sutarties taikymo. Prie Å¡io raÅ¡to pridėta 2008 m. gegužės 22 d. paskolos sutartis, kuri buvo sudaryta tarp M. M. ir G. P. (paskolos gavėjo) dėl 870 000 Eur paskolos suteikimo už 12 proc. dydžio metinių palÅ«kanų (t.

I, b. l. 177–180). SuraÅ¡ius operatyvaus patikrinimo pažymÄ , pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta pateikti pagrindimÄ dėl 13 proc. palÅ«kanų normos taikymo akcininko suteiktai paskolai. Kaip matyti iÅ¡ minėto pareiÅ¡kėjo atsiliepimo į pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kėjas pateikė paskolos sutartį, kuri sudaryta vėliau nei paskolos sutartis tarp pareiÅ¡kėjo ir G. P. PareiÅ¡kėjas netikslino, kaip buvo siÅ«loma, mokesčių deklaracijų, kuriose bÅ«tų pateikti patikslinti duomenys taip, kad juose bÅ«tų nurodytos palÅ«kanos, nevirÅ¡ijančios tikrosios rinkos kainos (palÅ«kanų sumas, virÅ¡ijančias tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , pasiÅ«lyta nurodyti kaip neleidžiamus atskaitymus), dėl to papildomai deklaruoti ir GPM nuo A klasės pajamų.

Vilniaus AVMI įvertinus kaip nepakankamÄ Ä¯rodymÄ pateiktÄ paskolos sutartį, ir buvo pradėtas pareiÅ¡kėjo mokestinis patikrinimas. T. y., nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas jau gavęs operatyvaus patikrinimo pažymÄ galėjo pateikti ir tokius įrodymus: banko raÅ¡tiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus, atsakant į pareiÅ¡kėjo galimÄ praÅ¡ymÄ suteikti paskolÄ dar tuo metu, kai skolinosi iÅ¡ G. P. ir DnB banko ir pan., banko atsisakymÄ teikti papildomÄ paskolÄ ar sutikimÄ jÄ teikti už ženkliai didesnes palÅ«kanas, nei DnB bankas jau buvo nustatęs suteiktoje paskoloje, ar pan.

PareiÅ¡kėjas tuo tarpu teikė AVMI dokumentus, kurie patvirtina tik tai, kad pareiÅ¡kėjas 2012 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Lietuvoje registruotus bankus dėl reikiamo pobÅ«džio informacijos gavimo – bankams pateiktuose užklausimuose nurodė, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo jokio turto, lėšų, reikalavimo teisių, ir prašė atsakyti, kokiomis sÄ lygomis bankai bÅ«tų teikę paskolÄ 2008 m. pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas gavo atsakymus tik iÅ¡ AB bankas „Finasta“ ir AB SEB bankas, kurie atsakė, kad tokių tyrimų neatlieka, dėl galimybės suteikti kreditÄ sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju pagal kliento pateiktus aktualius dokumentus.

Kadangi pareiÅ¡kėjas kreipėsi į bankus, kai jau buvo atliekamas patikrinimas, akivaizdu, kad tokiais gautais atsakymais negalėjo įrodyti, kokiomis sÄ lygomis bankai bÅ«tų teikę (ar neteikę) paskolos pareiÅ¡kėjui pagal pareiÅ¡kėjo 2008 m. situacijÄ . Kita vertus, pareiÅ¡kėjas tokių atsakymų, kuriuose bÅ«tų pasakyta, kokios bÅ«tų 2008 m. teikiamos paskolos sÄ lygos, ir nepateikė. Per visÄ mokestinio patikrinimo laikotarpį, taip pat nagrinėjant mokestinį ginÄÄ pareiÅ¡kėjas galėjo teikti įrodymus, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas dėl galimos tokios paskolos rinkos kainos (palÅ«kanų dydžio), tačiau tokie įrodymai nebuvo teikiami.

Tie įrodymai, kuriuos pateikė pareiÅ¡kėjas, mokesčių administratoriaus Patikrinimo akte ir sprendimuose dėl mokestinio ginčo buvo paneigti.Pradėjus mokestinį patikrinimÄ , pareiÅ¡kėjui taip pat buvo siunčiamas nurodymas (2013 m. kovo 1 d., tai nurodyta Patikrinimo akte, pareiÅ¡kėjas to fakto neginčijo) pateikti dokumentus dėl G. P. mokėtų palÅ«kanų. Šį Patikrinimo akte nurodytÄ faktÄ patvirtina pareiÅ¡kėjo teiktas atsakymas į nurodymÄ (t. I, b. l. 152). Atliekant mokestinį patikrinimÄ , pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę teikti įrodymus ir juos teikė, teikė paaiÅ¡kinimÄ , tÄ nurodo pats pareiÅ¡kėjas skunde teismui ir tai nurodyta Patikrinimo akte.

Visa surinkta medžiaga ir buvo vertinama Patikrinimo akte, po to skundžiamuose sprendimuose.Kita vertus, pareiÅ¡kėjas, teikdamas skundo argumentus dėl įrodinėjimo naÅ¡tos, nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius neįrodė iÅ¡vados dėl 13 proc. metinių palÅ«kanų normos (paskola buvo didžiÄ ja sumos dalimi teikiama eurais). Mokesčių administratorius iÅ¡vadas dėl taikytinos rinkos kainos pagrindė ir teisės aktų nuostatomis, ir faktinėmis aplinkybėmis.Visų pirma, mokesčių administratorius rėmėsi tuo, kÄ pareiÅ¡kėjas pateikė, įrodinėdamas faktÄ , kad 2008 m. balandžio 15 d. sutartimi su pareiÅ¡kėjo akcininku G.

P. sutarta palÅ«kanų norma 13 proc. atitiko tikrÄ jÄ rinkos kainÄ . Ä®vertino pateiktus įrodymus ir pasisakė, kad Å¡ie įrodymai nepagrindžia nei palÅ«kanų normos atitikties rinkos kainai, nei to, kad Å¡i paskolos sutartis sudaryta esant ypatingoms sÄ lygoms, kurios nulėmė nurodyto dydžio palÅ«kanas.Teismas su Å¡iomis mokesčių administratoriaus iÅ¡vadomis sutinka, kadangi nėra duomenų, kad dėl tokios paskolos suteikimo pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bankus, kitas kredito įstaigas, kitus fizinius asmenis ir gavęs tokius pasiÅ«lymus, kurie bÅ«tų blogesni nei su akcininku sudarytoje Paskolos sutartyje (ar bÅ«tų siÅ«loma mažesnė paskolos suma, nei reikalinga pareiÅ¡kėjo veiklai, ar bÅ«tų keliamos sÄ lygos dėl turto įkeitimo, ar bÅ«tų siÅ«loma nustatyti dar didesnes palÅ«kanas, ar kt.).

Kita aplinkybė yra tai, kad su G. P. sudaryta Paskolos sutartis anksčiau nei su DnB banku, anksčiau, nei G. P. sudarė kreditavimo sutartį su kitu fiziniu asmeniu už 12 proc. metines palÅ«kanas. Be to, mokesčių administratorius yra nustatęs ir pasisakęs Patikrinimo akte, kad ne visÄ Å¡iÄ gautÄ paskolÄ G. P. perskolino pareiÅ¡kėjui, o tik 62,7 proc., todėl pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad G. P. paskolÄ paėmė iÅ¡imtinai siekdamas, kad pareiÅ¡kėjas galėtų įgyvendinti užduotį, dėl kurios buvo įsteigtas – supirkti dalį kitos bendrovės akcijų.

PareiÅ¡kėjas ginčija realiÄ Paskolos sudarymo su G. P. datÄ , taip pat teigia, kad vykdant Å¡iÄ sutartį pareiÅ¡kėjas ir G. P. ne visÄ laikÄ buvo susiję asmenys. Patikrinimo akte nurodyta, kad pirmasis lėšų pervedimas pagal Å¡iÄ sutartį atliktas 2008 m. balandžio 11 d. (Patikrinimo akto 1-a lentelė). Todėl pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad Å¡i Paskolos sutartis sudaryta iÅ¡ tikro vėliau ir nepagrįstai reikalauja taikyti turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . Paskolos sutartis tarp G.

P. ir pareiÅ¡kėjo sudaryta 2008 m. balandžio 15 d. ir pradėta vykdyti dar iki jos sudarymo. Tuo labiau, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai reikalauja, kad vertinant Å¡ios Paskolos sutarties sudarymÄ ir jos datÄ bÅ«tų atsižvelgiama į palÅ«kanų mokėjimo datas, nes tai prieÅ¡tarauja GPMÄ® 2 straipsnio 19 dalyje esančiam sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimui, kas laikomi susijusiais asmenimis: tai asmenys, jeigu jie bet kuriÄ ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio buvusio prieÅ¡ ataskaitinį laikotarpį dienÄ yra gyventojas ir vieneto dalyvis.

Nagrinėjamu atveju Paskolos sudarymo momentu G. P. buvo vienintelis pareiÅ¡kėjo akcininkas. Pagal PMÄ®, vieneto dalyvis yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtÄ , arba asmuo, kuris neiÅ¡saugo nuosavybės teisių į vieneto turtÄ , bet įgyja prievolinių teisių arba pareigų, susijusių su vienetu (2 straipsnio 6 dalis). Todėl mokesčių administratorius pagrįstai pasisakė, kad G. P. ir pareiÅ¡kėjas laikomi susijusiais asmenimis. Pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ nėra svarbu, kokie ryÅ¡iai tarp jų buvo, kai buvo vykdoma paskolos sutartis, nes dėl esminių dalykų buvo sutarta paskolos sutartimi, kuri buvo vykdoma suteikiant dalimis paskolÄ ir mokant palÅ«kanas.

Todėl nepagrįstai pareiÅ¡kėjas nurodo, kad mokesčių administratorius neturėjo vertinti G. P., kaip vienintelio pareiÅ¡kėjo akcininko, kadangi akcininku jis buvo tik iki 2008 m. gruodžio 15 d.Daroma iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Paskolos sutartis su G. P. sudaryta taikant palÅ«kanų normÄ , kuri neatitiko tikrosios rinkos kainos. Visų pirma, Paskolos sutartis sudaryta tarp asocijuotų asmenų, o tokiu atveju taikomos specialios taisyklės. Antra, iÅ¡eities taÅ¡kas buvo faktas, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog G.

P. apskaičiuotų ir iÅ¡mokėtų palÅ«kanų dydis atitiko tikrÄ jÄ rinkos kainÄ ir kad sandoris buvo sudarytas laikantis iÅ¡tiestosios rankos principo. Esmė yra tame, kad Å¡ios Patikrinimo akte nurodytos apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos palÅ«kanos pareiÅ¡kėjo buvo apskaitomos kaip sÄ naudos, kurios 2008–2011 m. deklaruotos kaip leidžiami atskaitymai. PareiÅ¡kėjas ginčija ne tik GPM apskaičiavimÄ , bet ginčija mokesčių administratoriaus sprendimus visa apimtimi, reiÅ¡kia ir dėl leidžiamų atskaitymų.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad pirmiausiai savo apskaičiavimus turėjo pagrįsti mokesčių administratorius, o tik po to reikalauti, kad pareiÅ¡kėjas juos paneigtų. Tačiau Å¡iuo atveju taikoma PMÄ® 40 straipsnio 2 dalis ir Taisyklės. PMÄ® 40 straipsnio 1 dalies nuostatos (VIII skyrius „Specialios pajamų apmokestinimo sÄ lygos“) reiÅ¡kia, kad Å¡ios įstatymo nuostatos taikomos vienetams, apskaičiuojantiems apmokestinamÄ jį pelnÄ , kad jiems skiriama pareiga pajamomis iÅ¡ bet kokio sandorio arba bet kokios Å«kinės operacijos pripažinti sumÄ , atitinkančiÄ tokio sandorio arba tokios Å«kinės operacijos tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , o leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios Å«kinės operacijos sÄ naudų sumÄ , atitinkančiÄ tokio sandorio arba tokios Å«kinės operacijos tikrÄ jÄ rinkos kainÄ .

PMÄ® 40 straipsnio 2 dalis skirta asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriams. PMÄ® 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kokie asmenys laikomi susijusiais, ir Å¡iuo atveju G. P. ir pareiÅ¡kėjas buvo tokiais asmenimis sudarant sandorį. PMÄ® 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba Å«kinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sÄ lygos, negu bÅ«tų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba Å«kine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sÄ lygų nebÅ«tų, bÅ«tų priskiriamas vienam iÅ¡ tų asmenų, bet dėl tokių sÄ lygų jam nepriskiriamas, gali bÅ«ti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas; finansų ministrui pavesta nustatyti Å¡ios dalies įgyvendinimo taisykles.

PMÄ® 40 straipsnio 3 dalis taip pat nurodo, kad vienetai, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamÄ jį pelnÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iÅ¡ naujo apibÅ«dinti pajamas ir iÅ¡mokas (2004 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-1972 redakcija). Taigi Å¡i norma nustato pareigas pareiÅ¡kėjui, t. y. mokesčių mokėtojui, iÅ¡ anksto, apskaičiuojant apmokestinamÄ pelnÄ , įvertinti, ar sandoris sudarytas tarp asocijuotų asmenų atitinka pagal visus parametrus sandoriui, kuris bÅ«tų sudarytas tarp nesusijusių asmenų.

Finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintos taisyklės detalizuoja nurodytos normos taikymÄ . Å ių Taisyklių 1 punkte taip ir nurodyta, kad jų tikslas – užtikrinti, kad vienetai bei gyventojai, apskaičiuodami apmokestinamÄ jį pelnÄ arba pajamas, pajamomis iÅ¡ bet kokio sandorio ar Å«kinės operacijos pripažintų sumÄ , atitinkančiÄ Å¡io sandorio ar Å«kinės operacijos tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , o leidžiamais atskaitymais pripažintų sumÄ , atitinkančiÄ tikrÄ jÄ rinkos kainÄ .

T. y. ir PMÄ®, ir Å¡ių Taisyklių nuostatos įpareigoja bÅ«tent vienetus, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjÄ , taikyti Å¡ias teisės normas, kai įtraukiami į sÄ naudas leidžiami atskaitymai, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas, žinodamas, kad sandoris buvo sudarytas tarp asocijuotų asmenų, privalėjo pagrįsti į leidžiamus atskaitymus įtraukiamas palÅ«kanų sumas, sudarančias 13 proc. metinių palÅ«kanų, nes atskaitymo momentu jau žinojo apie palÅ«kanas, kurias mokėjo DnB bankui.

Tuo pačiu turėjo vadovautis ir kitomis Å¡ių taisyklių nuostatomis, o ypatingai tomis, kuriose konkrečiai nurodoma, į kokias aplinkybes reikia atsižvelgti vertinant transakcijų sÄ lygas (Taisyklių 8, 9, 14 punktai ir kt.). Pagal Taisyklių 3 punktÄ , kontroliuojamoji transakcija yra transakcija tarp asocijuotų asmenų, nekontroliuojama – tarp neasocijuotų asmenų. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad jau įtraukiant į sÄ naudas kaip leidžiamus atskaitymus iÅ¡mokėtas G.

P. palÅ«kanas, visų pirma, pareiÅ¡kėjas turėjo turėti pagrindžiančius dokumentus, kad transakcija atlikta taip, kaip ji bÅ«tų atlikta ir tarp nesusijusių asmenų. Kadangi pareiÅ¡kėjas nesivadovavo nurodytais teisės aktų reikalavimais, mokesčių administratorius turėjo pareigÄ imtis nustatinėti iÅ¡tiestos rankos principÄ atitinkančiÄ kainÄ ir koreguoti Å¡iÄ kainÄ arba pelnÄ , taikydamas 19 punkte nurodytus kainodaros metodus. Nors pareiga taikyti kainodaros metodus, nustatytus Taisyklėse, tenka pagrinde mokesčių mokėtojui (20 punktas).

Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad mokesčių mokėtojas nagrinėjamu atveju turėjo iÅ¡ anksto parinkti tinkamiausiÄ kainodaros metodÄ , atsižvelgdamas į transakcijos ypatybes, turimų duomenų patikimumÄ ir kt. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas, sudarydamas sutartį su G. P., tuo momentu netgi neturėjo G. P. sutarties su kitu asmeniu, pagal kuriÄ jis pasiskolino pareiÅ¡kėjui reikalingÄ pinigų sumÄ , kaip minėta, žinojo paskolos sutarties, sudarytos su DnB banku, kainÄ ir tuo pačiu neturėjo jokių duomenų apie tai, kokiomis sÄ lygomis kiti bankai bÅ«tų suteikę (nesuteikę) tokios paskolos.

Taisyklių 21 punktas tiesiogiai nurodo mokesčių mokėtojo pareigÄ Ä¯rodyti mokesčių administratoriui, kad transakcijos kaina atitinka iÅ¡tiestos rankos principÄ , tai reiÅ¡kia, kad ji atitinka kainÄ , kuri tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų ir sandoriuose tarp nesusijusių asmenų (Taisyklių 3 punktas).Kita vertus, mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimÄ , vadovavosi Taisyklėmis ir pagal jas nustatinėjo kontroliuojamos transakcijos kainÄ . PareiÅ¡kėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimuose esančiu paaiÅ¡kinimu apie Lietuvos banko internetiniame puslapyje skelbiamÄ statistinę informacijÄ apie suteiktas naujas paskolas nefinansinėms korporacijoms ir namų Å«kiams.

PareiÅ¡kėjo manymu, tai buvo bene esminiu priimto sprendimo pagrindimu. Tačiau iÅ¡ Patikrinimo akto ir skundžiamų sprendimų nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad statistinė informacija nulėmė mokesčių administratoriaus sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo sudarytos sutarties realios rinkos kainos. Mokesčių administratorius Patikrinimo akte Å¡iÄ statistinę informacijÄ pateikia tik kaip iÅ¡orinį palyginimo Å¡altinį, įvertina maždaug tokio paties dydžio ir tokiam pačiam laikotarpiui iÅ¡duotoms paskoloms 2008 m. taikytas palÅ«kanų normas, tačiau vertindamas pareiÅ¡kėjo sudarytos paskolos sutarties palÅ«kanas, Å¡ia statistine informacija nesinaudoja.

IÅ¡ to, kaip Å¡i informacija pateikiama Patikrinimo akte, galima daryti tik iÅ¡vadÄ , kad ji sudarė pagrindÄ praÅ¡yti, kad mokesčių mokėtojas (pareiÅ¡kėjas) pagrįstų kontroliuojamos transakcijos kainÄ . Tuo tarpu nustatydamas palÅ«kanų normÄ , mokesčių administratorius vadovavosi Taisyklėmis, kurių 24 punkte nustatyta, kad, taikant palyginamosios nepriklausomos kainos metodÄ , iÅ¡tiestos rankos principÄ atitinkanti kaina nustatoma palyginant kontroliuojamosios transakcijos dalyko kainÄ su nekontroliuojamosios transakcijos dalyko kaina.

Pagal Taisyklių 19 punkto nuostatas tai yra pirmasis metodas nustatant iÅ¡tiestos rankos principÄ atitinkančiÄ kainÄ bei koreguojant iÅ¡tiestosios rankos principo neatitinkančiÄ kainÄ arba pelnÄ . Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad kai leidžia aplinkybės turi bÅ«ti naudojamas palyginamosios nepriklausomos kainos metodas. Apskritai, ginčydamas mokesčių administratoriaus sprendimÄ pareiÅ¡kėjas nenurodo, kokį dar iÅ¡ nurodytų Taisyklių 19 punkte metodų ir kokiu bÅ«du (22 punktas) papildomai bÅ«tų galima taikyti nagrinėjamu atveju, nors, kaip minėta, Å¡ie Taisyklių punktai skirti taikyti pačiam mokesčių mokėtojui.

Taisyklių 18 punkte tiesiogiai nustatyta, kad mokesčių administratorius, tikrindamas kontroliuojamųjų transakcijų kainodaros atitiktį iÅ¡tiestosios rankos principui, turi naudoti mokesčio mokėtojo pateiktÄ ir kitÄ mokesčių mokėtojui prieinamÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjo pateikta informacija ginčijamuose sprendimuose yra įvertinta kaip nepatvirtinanti kontroliuojamos transakcijos kainos. PareiÅ¡kėjas neteikė aiÅ¡kių įrodymų apie transakcijos Å¡alių verslo strategijÄ , kuri gali turėti reikÅ¡mės įvertinant kontroliuojamÄ transakcijÄ (Taisyklių 7, 12 punktai).

Ä®vertinus byloje surinktus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad bendrovė deklaravo jos įsiteigimÄ siekiant įgyti dalį AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijų, paskolos tam tikslui buvo paimtos, akcijų dalis įgyta ir įkeista, be jau minėtų paskolų, dar ir 2009 m. sausio 5 d. paimta paskola iÅ¡ UAB „LipnÅ«s produktai“ (nustatant 8 proc. palÅ«kanų normÄ ), tačiau verslo strategija, kai viena paskola imama mokant 13 proc. palÅ«kanas, pareiÅ¡kėjo nėra iÅ¡dėstyta ir todėl negalėjo bÅ«ti mokesčių administratoriaus įvertinta.Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius parinko vidinį palyginimÄ Â (Taisyklių 3, 16 punktai), t. y. kontroliuojamajai transakcijai palyginti panaudojo nekontroliuojamÄ jÄ transakcijÄ , kurios viena iÅ¡ Å¡alių yra kontroliuojamosios transakcijos Å¡alis.

Mokesčių administratorius vadovavosi pareiÅ¡kėjo sudaryta 2008 m. gegužės 14 d. kreditavimo sutartimi su AB DnB Nord banku (t. I, b. l. 153-158), pagal kuriÄ 2008 m. gegužės mėnesiui nustatyta 7,87 proc. palÅ«kanų norma. Pagal šį palÅ«kanų procentÄ ir buvo perskaičiuotos pareiÅ¡kėjo iÅ¡mokėtos palÅ«kanos. PareiÅ¡kėjas ginčija nurodytos palÅ«kanų normos taikymÄ , kadangi su DnB Nord banku sudaryta kreditavimo sutartis buvo užtikrinama akcijų įkeitimu ir laidavimais.

Å is pareiÅ¡kėjo argumentas nuo pat Patikrinimo akto buvo atmetamas tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog tokia pati paskola, tokiomis pačiomis sÄ lygomis (su 13 proc. palÅ«kanomis) bÅ«tų suteikta nepriklausomų, nesusijusių asmenų. Tokios mokesčių administratoriaus iÅ¡vados grindžiamos Pajamų arba iÅ¡mokų apibÅ«dinimo iÅ¡ naujo taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1575, Å¡ios Taisyklės yra nurodytos ir PMÄ® 40 straipsnyje.

PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybių, kurios nurodomos Patikrinimo akte apie reikalavimo teisių perdavimÄ pagal su G. P. sudarytÄ paskolos sutartį įmonei „Corzona Capital LTD“, ir to fakto, kad pagal PMÄ® 2 straipsnio 33 dalies 8 punktÄ pareiÅ¡kėjas ir Å¡i bendrovė yra susiję asmenys, taigi pirmiau paminėtos Taisyklės mokesčių administratoriaus taikytos pagrįstai, o jos taip pat nustato, kad pareiÅ¡kėjui tenka pareiga įrodinėti, kad tokia pati paskola bÅ«tų suteikta tokiomis pačiomis sÄ lygomis ir nepriklausomų asmenų.Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , į nustatytas ir neginčijamas faktines aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neteisingai aiÅ¡kina įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ , kuris turėjo bÅ«ti taikomas nagrinėjamam atvejui, o atsakovas tinkamai vadovavosi teisės aktais ir nustatė tikrÄ jÄ kontroliuojamos transakcijos kainÄ , kurios pareiÅ¡kėjas nepaneigė.GPM apskaičiavimas.Mokesčių administratorius nustatė, kad G.

P. 2009–2011 metais iÅ¡mokėtos palÅ«kanos taip, kaip jos buvo numatytos 2008 m. balandžio 15 d. paskolos sutartyje, – taikant 13 proc. palÅ«kanų normÄ . GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 19 punktas (redakcija, galiojanti ginčo aplinkybėms aktualiu laikotarpiu) nustato, kad virÅ¡ijančios tikrÄ jÄ rinkos kainÄ palÅ«kanos, gautos už paskolas, kurias vieneto dalyvis suteikia vienetui, yra apmokestinamosios pajamos. Taip pat įstatyme nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu sutarties pasiraÅ¡ymo metu nustatytas palÅ«kanų dydis yra didesnis už tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , visa iÅ¡mokėta palÅ«kanų suma yra apmokestinamosios pajamos.

Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį GPMÄ® 22 straipsnį, nuolatinio ir nenuolatinio gyventojo gautos palÅ«kanos priskiriamos A klasės pajamoms (kitos iÅ¡mokos), nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoja, iÅ¡skaičiuoja ir į biudžetÄ sumoka tas palÅ«kanas iÅ¡mokantys asmenys, taigi, Å¡iuo atveju G. P. palÅ«kanas mokėjo pareiÅ¡kėjas, kuriam ir tenka Å¡i pareiga – pagal GPMÄ® 23 straipsnį (nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija). Pagal GPMÄ® 24 straipsnį pareiÅ¡kėjas turėjo Å¡ias iÅ¡mokas deklaruoti.

PareiÅ¡kėjas GPM nedeklaravo, tuo pažeidė GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 19 punktÄ . PalÅ«kanos tokiu atveju taikant GPMÄ® 6 straipsnio 1 dalį yra 15 procentų. Mokesčių administratorius taikė Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo (toliau – Sutartis), sudarytÄ 1999 m. birželio 16 d. Apskaičiuodamas pajamų mokestį nuo palÅ«kanų taikė 11 straipsnį, kurio 2 dalyje (vadinama paragrafu) nustatyta, kad tuo atveju, kai palÅ«kanos apmokestinamos toje valstybėje, kurioje jos susidaro, ir pagal tos valstybės įstatymus, mokestis negali virÅ¡yti 10 procentų.

Sutarties 11 straipsnio 8 paragrafe nustatytos taisyklės, kaip apmokestinamos palÅ«kanos, jeigu tarp jų mokėtojo ir savininko susiformuoja ypatingi santykiai ir dėl to palÅ«kanų suma mokama didesnė, nei tuo atveju, jeigu tokių santykių nebÅ«tų. Nurodyta, kad tokiu atveju iÅ¡mokų perteklius lieka apmokestinamas pagal kiekvienos Susitariančios Valstybės įstatymus. Dėl nurodyto reguliavimo mokesčių administratorius iÅ¡mokėtoms palÅ«kanoms, atitinkančiomis tikrÄ rinkos kainÄ , taikė Sutarties 11 straipsnio 2 paragrafÄ ir 10 proc. mokesčio tarifÄ , o palÅ«kanoms, kurios virÅ¡ijo tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , taikė 15 proc. mokesčio tarifÄ .

Patikrinimo akto 3 lentelėje pateikiama tokiu bÅ«du paskaičiuota GPM suma. Sutarties 11 straipsnio 2 paragrafas leidžia apmokestinti palÅ«kanas toje valstybėje, kurioje jos susidaro, gavėjas yra faktiÅ¡kas palÅ«kanų savininkas, tik apmokestinimas negali virÅ¡yti 10 proc. bendros palÅ«kanų sumos. Sutartyje apraÅ¡yta situacija atitiko patikrinimo metu nustatytÄ situacijÄ , todėl mokesčių administratorius pagrįstai Å¡iÄ dalį palÅ«kanų apmokestino taikydamas 10 proc. mokesčio tarifÄ . O tai daliai, kuri virÅ¡ijo tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , pagrįstai taikė GPMÄ® 6 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 15 proc. tarifÄ , nes taip nustato Sutarties 11 straipsnio 8 paragrafas.

Taip pat nepagrįstai pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad tais atvejais, kai palÅ«kanos G. P. buvo mokamos nebÅ«nant jam pareiÅ¡kėjo akcininku, jos jau negali bÅ«ti apmokestinamos (2009–2011 m.). Ir GPMÄ® 2 straipsnio 19 dalis, kurioje aiÅ¡kinama susijusių asmenų sÄ voka, ir PMÄ® 2 straipsnio 6 dalis, kuri aiÅ¡kina vieneto dalyvio sÄ vokÄ , nulemia tai, kad G. P. laikomas Bendrovės (vieneto) dalyviu, nes sutartis dėl paskolos ir dėl palÅ«kanų buvo sudaryta tuo metu, kai G. P. buvo vieninteliu pareiÅ¡kėjo akcininku, ir vykdyti sutartis pradėta jam bÅ«nant vieninteliu akcininku.

Todėl ir GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 19 punkte esanti iÅ¡imtis paneigia pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimÄ .Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius pagrįstai vadovaudamasis PMÄ® 40 straipsnio 2 dalimi sumažino pareiÅ¡kėjo deklaruotus leidžiamus atskaitymus palÅ«kanų, virÅ¡ijančių tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , suma, o vadovaudamasis PMÄ® 40 straipsnio 3 dalimi pagrįstai už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažino leidžiamus atskaitymus 15 580 Lt suma (palÅ«kanos apskaičiuotos įmonei „Corzona Capital LTD“, iÅ¡mokėtos pagal perimtÄ G.

P. ir pareiÅ¡kėjo paskolos sutartį). Pastarųjų aplinkybių pareiÅ¡kėjas neginčijo.Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo UAB „Litas prie lito“ skundÄ atmesti.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė