Legislator Case Law & Legislation
b762cbbd-88f2-4a09-b2d9-4f757c7a4804 AI generated

b762cbbd-88f2-4a09-b2d9-4f757c7a4804 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number b762cbbd-88f2-4a09-b2d9-4f757c7a4804
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

koks buvo transporto priemonių („Toyota Corolla Verso“ ir „VW Caddy“) iÅ¡sidėstymas kelyje prieÅ¡ susidÅ«rimÄ ?; 2) kokia techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga buvo kilti eismo įvykiui?; kurio iÅ¡ eismo įvykio dalyvių veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu?;

Legislator headnote

AI generated

b762cbbd-88f2-4a09-b2d9-4f757c7a4804 · Å iaulių apygardos teismas: Nurodo, kad nagrinėjamu atveju KET 9 ir 14 punktai niekaip nesusiję su eismo įvykio kilimu ir teigia, jog tai yra bendro pobÅ«džio KET nuostatos. Taip pat nurodo, kad KET 102 punkto reikalavimus pažeidė ne jis, o V. B., todėl pareigÅ«nui nusprendus, jog eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo KET 102 punkto pažeidimas, tai protokolas ir nutarimas turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas V. B.. 4.3. Akcentuoja, kad nei policijos pareigÅ«nas, nei pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenustatinėjo priežastinio ryÅ¡io, t. y. bylos nagrinėjimo metu nutarimÄ priėmęs policijos pareigÅ«nas patvirtino, jog nagrinėdamas bylÄ nenustatinėjo ir nevertino aplinkybių, susijusių su V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-43-616/2023 Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00071-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gegužės 3 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2023 m. kovo 8 d. nutarties, kuria A.

B. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) paliktas nepakeistas. Teismas, n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) A.

B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį bauda 1 200 eurų ir specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams už tai, kad jis 2021 m. gegužės 22 d. 20.22 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ,,Toyota Corolla Verso“), bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,11 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidÄ ), bei įvažiuodamas su Å¡ia transporto priemone į keliÄ ir bÅ«damas kelio važiuojamojoje dalyje, sudarė kliÅ«tį tiesiai važiavusiam automobiliui ,,VW Caddy“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ,,VW Caddy“), todėl automobilio ,,VW Caddy“ vairuotojas trenkėsi į jo automobilio ,,Toyota Corolla Verso“ dešiniojo šono priekinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės: „Toyota Corolla Verso“, priklausanti pačiam vairuotojui ir ,,VW Caddy“, priklausanti I. B., tuo jai padaryta 1 821,18 Eur turtinė žala, bei V. B. padaryta neturtinė (moralinė) žala. Eismo įvykio metu eismo dalyvių sveikata nesutrikdyta.

Tuo pažeisti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 14, 102 punktai. Nutarimu taip pat nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (administracinės bylos l. 307–311).

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. kreipėsi su 2022 m. gruodžio 14 d. skundu į Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus, praÅ¡ydamas panaikinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) ir administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 3–5).

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) paliktas nepakeistas. Nutartimi iš A. B. priteista nukentėjusiosios I. B. naudai 2 190,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 85–95).

Konstatuota, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) surašytas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištyrus visas įvykio aplinkybes. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei prašymai 4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A.

B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2023 m. kovo 8 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ administracinio nusižengimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat praÅ¡o bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka ir paskirti byloje pakartotinę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti kitam Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertui, ir pateikiant klausimus:

1) koks buvo transporto priemonių („Toyota Corolla Verso“ ir „VW Caddy“) iÅ¡sidėstymas kelyje prieÅ¡ susidÅ«rimÄ ?; 2) kokia techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga buvo kilti eismo įvykiui?;

3) kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu?;

4) ar V. B. įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ Å¡alia kelio esančios teritorijos turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti atsitrenkimo į kairėję kelio pusėje stovintį automobilį? 4.1. Nesutinka, kad dėl jo veiksmų ir kaltės įvyko eismo įvykis. Taip pat teigia, kad nei policijos pareigÅ«nas, nei pirmosios instancijos teismas teisingai nevertino byloje surinktų įrodymų, neteisingai nustatė eismo įvykio mechanizmÄ , dėl ko neteisingai kvalifikavo jo veikÄ , bei priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutarimÄ , bei atitinkamai skundžiamÄ nutartį. 4.2.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju KET 9 ir 14 punktai niekaip nesusiję su eismo įvykio kilimu ir teigia, jog tai yra bendro pobÅ«džio KET nuostatos. Taip pat nurodo, kad KET 102 punkto reikalavimus pažeidė ne jis, o V. B., todėl pareigÅ«nui nusprendus, jog eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo KET 102 punkto pažeidimas, tai protokolas ir nutarimas turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas V. B.. 4.3. Akcentuoja, kad nei policijos pareigÅ«nas, nei pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenustatinėjo priežastinio ryÅ¡io, t. y. bylos nagrinėjimo metu nutarimÄ priėmęs policijos pareigÅ«nas patvirtino, jog nagrinėdamas bylÄ nenustatinėjo ir nevertino aplinkybių, susijusių su V.

B. vairuojamo automobilio judėjimu, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tik formaliai atkartojo bylos skundžiamoje nutartyje bylos duomenis, iÅ¡ esmės neatlikdamas jų teisinio vertinimo, ir net nenustatinėjo, kurio iÅ¡ vairuotojų padaryti KET pažeidimai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . 4.4. Teigia, kad policijos pareigÅ«no ir pirmosios instancijos teismo nustatytas įvykio mechanizmas yra neatitinkantis byloje nustatytų duomenų, ir bylÄ nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas rėmėsi suklastota įvykio schema, t. y.

įvykio schemoje užfiksuoti duomenys neatitinka faktinių duomenų. Apelianto teigimu, įvykio vietos schemoje nurodyta, kad susidÅ«rimas įvyko kelio susikirtime su įvažiavimų iÅ¡ Å¡alia kelio esančios teritorijos, tačiau tyrimo metu nustatyta, jog faktiÅ¡kai įvykis įvyko kitoje vietoje. Todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡važiuodamas atbuline eiga iÅ¡ kiemo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, jis sudarė kliÅ«tį važiuojančiam automobiliui ir taip įvyko eismo įvykis, yra neatitinkantis tikrovės, kadangi byloje nėra nustatyta ir nei vienas iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų nenurodė, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“ atbuline eiga iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo.

Nurodo, kad pagal bylos duomenis matyti, jog iÅ¡važiavimas iÅ¡ kiemo yra visiÅ¡kai kitoje vietoje, todėl, jei ir bÅ«tų vairavęs automobilį, nebÅ«tų galėjęs iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo ir sukelti eismo įvykio (pateikė „google.maps“ iÅ¡traukÄ su pažymėjimais). 4.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ekspertės E. G.-G. paaiÅ¡kinimų, kurių metu ji paneigė 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės akto 4 klausime pateiktÄ iÅ¡vadÄ , t. y. nagrinėjant medžiagÄ policijos įstaigoje ekspertė, gavusi duomenis, kad eismo įvykio schema neatitinka faktinių aplinkybių ir eismo įvykio vietoje fiksuotų duomenų, nurodė, kad eismo įvykis galėjo įvykti V.

B. įvažiuojant į keliÄ iÅ¡ Å¡alia esančios teritorijos bei atsitrenkti į kelyje buvusiÄ A. B. transporto priemonę, taigi patvirtino A. B., T. B. paaiÅ¡kinimus ir kt. bylos duomenis, tačiau Å¡ių duomenų nevertino. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigÄ nustatyti priežastinį ryšį, nevertino ir faktinės aplinkybės, kuri buvo nurodyta ekspertės E. G.-G. paaiÅ¡kinimuose, jog prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio „Toyota Corolla Verso“ greitis buvo lygus „0“.

Apelianto teigimu, logiÅ¡ka, kad kai automobilio greitis yra 0, automobilis stovi ir nejuda, todėl Å¡is faktas paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas prielaidas dėl eismo įvykio mechanizmo. 4.6. Apelianto vertinimu, yra akivaizdu, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: jo automobilis „Toyota Corolla Verso“ stovėjo kelio kairėje pusėje, o V. B. vairuojamas automobilis „VW Caddy“ iÅ¡važiavo į keliÄ nuo Å«kinio pastato ir nestabdydamas tyčia trenkėsi į kelyje stovintį apelianto automobilį „Toyota Corolla Verso“.

Todėl teigia, kad bÅ«tent V. B. pažeidė KET 102 punkto reikalavimus, kuris numato, kad važiuodamas i? kelia? is? esančių? Å¡alia jo teritorijų?, vairuotojas privalo duoti kelia? juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), nuostatas. Be to, teigia, kad V. B. privalėjo važiuoti arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio, o apelianto automobilis stovėjo kairėje kelio pusėje, t. y. arčiau kairiojo kelkraščio, taigi jei V. B. bÅ«tų vairavęs automobilį laikydamasis KET reikalavimų, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Apibendrina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas KET pažeidimo, kuris bÅ«tų buvęs pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti nepadarė, todėl jo veiksmai/neveikimas negalėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnį, bei jo atžvilgiu administracinė teisena turi bÅ«ti nutraukta. 4.7.

Teigia, kad byloje atlikta ekspertizė yra prieÅ¡taringa, t. y. ekspertizės aktuose nurodytos iÅ¡vados ir ekspertės E. G.-G. paaiÅ¡kinimai, duoti atliekant tyrimÄ policijos įstaigoje, yra skirtingi. Todėl siekiant nustatyti eismo įvykio kilimo priežastis ir kaltininkÄ , prašė byloje paskirti pakartotinę ekspertizę, pavedant atlikti kitam Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertui, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei nemotyvuotai pateiktÄ praÅ¡ymÄ atmetė. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui atmetus praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, pateikė praÅ¡ymÄ kviesti ir teismo posėdyje papildomai apklausti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertę E. G.-G..

Tačiau ir Å¡is praÅ¡ymas teismo buvo atmestas, o iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ekspertės E. G.-G. paaiÅ¡kinimų dėl jos atliktų ekspertizių. Todėl vertina, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo bylos visapusiÅ¡kai ir objektyviai, ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutartį bei priimti naujÄ â€“ skundÄ patenkinti arba perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. 4.8. Pažymi, kad nukentėjusioji I. B. buvo pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant policijos įstaigoje ir jos praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu, praÅ¡ymÄ atmetant.

Minėto nutarimo I. B. neskundė, todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ir pagrindo priteisti nukentėjusiosios I. B. praÅ¡omų bylinėjimosi iÅ¡laidų, dėl kurių yra priimtas nutarimas. Taip pat teigia, kad nagrinėjant skundÄ pirmosios instancijos teisme, I. B. veiksmai (raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų rengimas ir pan.) nebuvo bÅ«tini ir pažymi, kad pateikti duomenys dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo skundÄ nagrinėjant teisme dydžio yra nepagrįsti laiko sÄ naudomis, t. y. dydis neprotingai didelis, bei neatitinka rekomendacijose nustatyto dydžio.

2. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus virÅ¡ininkas L. D. praÅ¡o skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . 5.1. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundÄ , nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikÅ¡mingos teisingam bylos iÅ¡sprendimui, iÅ¡analizavo skundo argumentus, įvertino visas skunde nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumÄ , A. B. skundÄ atmetė, priimant teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundÄ nukentėjusiosios I. B. atstovė advokatė E. J. praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti I. B. iÅ¡ A. B. 968 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimÄ Ä¯ pateiktÄ apeliacinį skundÄ . 6.1. Nukentėjusiosios atstovės nuomone, A. B. skundas yra nepagrįstas, jame dėstomos aplinkybės neatitinka tikrovės ir paties A. B. tiek eismo įvykio fiksavimo metu, tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu teiktų parodymų. 6.2.

Atsiliepime akcentuojama, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai ir jų duomenys paneigia A. B. versijÄ , neva jo vairuota transporto priemonė „Toyota Corolla Verso“ stovėjo kelkraÅ¡tyje, kairėje kelio pusėje, kai į jÄ privažiavęs tyčia trenkėsi V. B. vairuojamas „VW Caddy“. Nurodo, kad eismo įvykio ekspertizę atlikusi ekspertė konstatavo, jog tokia versija yra neįmanoma, prieÅ¡tarauja eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotiems duomenims, yra nesuderinama su nustatyta transporto priemonių susidÅ«rimo vieta bei tikėtina jų padėtimi susidÅ«rimo metu, transporto priemonėms padarytais sugadinimais.

Pažymi, kad ekspertė konstatavo, jog susidÅ«rimo metu A. B. vairuojama „Toyota Corolla Verso“ buvo įstrižai kelio važiuojamai daliai, tuo tarpu V. B. vairuotas „VW Caddy“ – lygiagrečiai kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡tui. Tuo tarpu pats A. B. 2021 m. gegužės 24 d. paaiÅ¡kinimu, teiktu tyrėjai J. N., prisipažino, kad transporto priemonę vairavo. Tai, kad bÅ«damas neblaivus transporto priemonę vairavo, atbuline eiga iÅ¡važiavo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir susidÅ«rė su V.

B. vairuojamu „VW Caddy“, A. B. prisipažino ir eismo įvykį forminti atvykusiems pareigÅ«nams, kas yra užfiksuota „Bodycam“ vaizdo įraÅ¡e (vaizdo įraÅ¡o laikas nuo 20:55:40 iki 21:00:00; nuo 21:51:20 iki 21:51:40, nuo 22:25:00 iki 22:26:00, nuo 22:30:30 iki 22:31:35). Todėl akcentuoja, kad A. B. tiek vairavimo, tiek važiavimo atbuline eiga iÅ¡ teritorijos „nuo sklepo“ į keliÄ , tiek neblaivumo faktÄ , pripažino. 6.3. Teigia, kad skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė A.

B. iÅ¡važiavimo į keliÄ vietÄ , nurodydamas, kad jis iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Akcentuoja, kad tiek byloje surinktais įrodymais nustatyta, tiek pats A. B. forminti eismo įvykį atvykusiems pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, jog jis į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡važiavo „nuo sklepo“. Teigia, kad toje vietoje yra žolėje iÅ¡važinėtos provėžos, vedančios prie lauko sandėliuko, A. B. žodžiais – „sklepo“, taigi bÅ«tent Å¡ias provėžas tiek bylos dalyviai, tiek pirmosios instancijos teismas įvardino lauko keliuku.

Nukentėjusiosios atstovės teigimu, tai, kaip pavadintos provėžos, esmės nekeičia, kadangi eismo įvykio vieta nustatyta tinkamai. 6.4. Nurodo, kad A. B., siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už sukeltÄ eismo įvykį, pakeitė savo parodymus ir sugalvojo versijÄ , neva jis transporto priemonės nevairavo, o V. B., važiuodamas iÅ¡ gretimo keliuko, kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį (t. y. važiavo skersai kelio) ir tyčia trenkėsi į stovintį A. B. automobilį. Teigia, kad vis tik A. B. neįvertino, jog tokie parodymai prieÅ¡taraus ne tik jo iki tol teiktiems parodymams, tačiau ir kitiems bylos duomenims.

Nurodo, kad faktÄ , jog A. B. vairuota „Toyota Corolla Verso“ negalėjo stovėti lygiagrečiai keliui kelio kairėje pusėje, įrodo eismo įvykio metu užfiksuoti transporto priemonių pėdsakai, apgadinimai, jų padėtis, t. y. tuo atveju, jeigu A. B. vairuota transporto priemonė „Toyota Corolla Verso“ bÅ«tų stovėjusi lygiagrečiai keliui kairėje kelio pusėje, o V. B., kaip teigia A. B., bÅ«tų kirtęs keliÄ ir tyčia trenkęsis į priekinę deÅ¡inę „Toyota Corolla Verso“ dalį, „Toyota Corolla Verso“ nebÅ«tų pasisukusi priekiu į kelio pusę, t. y. prieÅ¡ smÅ«gio kryptį.

Tuo tarpu tuo atveju, jeigu A. B. vairuota transporto priemonė „Toyota Corolla Verso“ bÅ«tų stovėjusi lygiagrečiai keliui kairėje kelio pusėje, o V. B., kaip teigia A. B., bÅ«tų kirtęs keliÄ ir tyčia trenkęsis į priekinę deÅ¡inę „Toyota Corolla Verso“ dalį, „Toyota Corolla Verso“ nebÅ«tų palikusi slydimo pėdsako, taip pat nebÅ«tų susidariusi sustumtų žemių krÅ«va. Taip pat tuo atveju, jeigu A. B. vairuota transporto priemonė „Toyota Corolla Verso“ bÅ«tų stovėjusi lygiagrečiai keliui kairėje kelio pusėje, o V.

B., kaip teigia A. B., bÅ«tų iÅ¡važiavęs iÅ¡ prieÅ¡ingoje kelio pusėje buvusio keliuko, kirtęs keliÄ ir tyčia, nestabdydamas trenkęsis į priekinę deÅ¡inę „Toyota Corolla Verso“ dalį, V. B. vairuotas „VW Caddy“ nebÅ«tų palikęs tiesių iÅ¡ilgai keliui einančių stabdymo žymių (stabdymo žymės eitų skersai kelio, o vertinant A. B. teiginį, kad V. B. transporto priemonės iÅ¡vis nestabdė – stabdymo žymių apskritai nebÅ«tų). 6.5. Pažymi, kad skundo teiginys, neva V.

B. turėjo važiuoti deÅ¡iniau kelkraščio ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti susidÅ«rimo, yra nepagrįstas, kadangi V. B. vairuojamas „VW Caddy“ smÅ«gio metu buvo prie pat deÅ¡inio kelkraščio ir deÅ¡iniau važiuoti nebegalėjo, tÄ administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu paliudijo ir ekspertė E. G.-G.. Tuo tarpu A. B. skundo teiginys, neva V. B. prieÅ¡ pat eismo įvykį iÅ¡suko iÅ¡ Å¡oninio keliuko, kaip administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nurodė ir ekspertė, nėra reikÅ¡mingi, kadangi nėra susiję su eismo įvykio mechanizmu, jie nekeičia fakto, kad prieÅ¡ pat eismo įvykį V.

B. važiavo tiesiai deÅ¡ine kelio puse, o A. B. atbuline eiga iÅ¡važiavo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir sudarė kliÅ«tį tiesiai keliu važiavusiam automobiliui. 6.6. Nukentėjusiosios atstovės vertinimu, jeigu A. B. nebÅ«tų pažeidęs KET 102 punkto reikalavimų, t. y. atbula eiga nebÅ«tų iÅ¡važiavęs į keliÄ , kuriuo važiavo V. B., eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, kas reiÅ¡kia, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡io pažeidimo ir eismo įvykio yra. Pažymi, kad bÅ«damas blaivus ir normalios reakcijos, A.

B. nebÅ«tų staiga atbuline eiga iÅ¡važiavęs į važiuojamÄ jÄ kelio dalį prieÅ¡ pat kitÄ transporto priemonę ir nebÅ«tų sudaręs jai kliÅ«ties, taigi neblaivumas neabejotinai turėjo tiesioginį ryšį su eismo įvykio sukėlimu, tačiau neblaivumas yra pažeidimÄ kvalifikuojantis požymis, todėl jo priežastinio ryÅ¡io su padariniais nustatinėti nereikia. Todėl teigia, kad dėl eismo įvykio bylos duomenimis yra kaltas tik vienas asmuo – A. B. ir priežastinis ryÅ¡ys byloje konstatuotas bei A.

B. atsakomybė pripažinta teisingai. 6.7. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad nukentėjusiajai I. B. procese nebuvo bÅ«tina teikti paaiÅ¡kinimus ir/ar naudotis teisine pagalba. Teigia, kad I. B. procese neatliko absoliučiai jokių jos interesų gynimui nereikalingų, perteklinių veiksmų ir ji turi teisę į teisinių iÅ¡laidų, patirtų Å¡iame administracinio nusižengimo procese, atlyginimÄ , bei pirmosios instancijos teismas jas priteisė pagrįstai. Taip pat nesutinka su A. B. teiginiais, kad I.

B. patirtos iÅ¡laidos yra per didelės. Akcentuoja, kad teisės aktai nenumato, kokio dydžio iÅ¡laidos yra pripažįstamos teisingomis baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose, tačiau pagal analogijÄ taikant Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas „Maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato paslaugas dydžio rekomendacijas“, matyti, jog I. B. patirtos iÅ¡laidos tokių rekomendacijų nevirÅ¡ija, prieÅ¡ingai, nesiekia net rekomenduojamo vidurkio.

Pažymi, kad analogiÅ¡kas teises į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ I. B. turi ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ apeliacinėje instancijoje. Kadangi už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ A. B. apeliacinį skundÄ I. B. patyrė 968 Eur dydžio iÅ¡laidas, Å¡ias iÅ¡laidas praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ A. B.. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

IÅ¡ A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir dėl to praÅ¡o administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti papildomÄ ekspertizę ir nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ jo priteisimu. Todėl Å¡iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako, pažymint, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

Dėl A. B. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ 5. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytÄ KET pažeidimÄ , kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Å i norma yra blanketinė, todėl traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytÄ nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimÄ savo veika asmuo pažeidė.

6. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Tuo tarpu KET 102 punkte numatyta, kad įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms.

7. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tuo tarpu pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo nutarime iÅ¡dėstytoms iÅ¡vadoms dėl A. B. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį, iÅ¡tyrė byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutarimÄ . Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimÄ , nereiÅ¡kia, kad teismas nevisapusiÅ¡kai, neiÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir nemotyvuotas iÅ¡vadas.

9. Nors apeliaciniame skunde A. B. neigia padaręs administracinį nusižengimÄ , už kurį yra nubaustas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405), tačiau jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniame praneÅ¡ime dėl KET pažeidimo užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad 2021 m. gegužės 22 d. 20.22 val. gavę praneÅ¡imÄ ir atvykę į įvykio vietÄ pareigÅ«nai rado du apgadintus automobilius – „VW Caddy“ ir „Toyota Corolla Verso“ bei „VW Caddy“ vairuotojÄ V.

B.. PareigÅ«nams aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas A. B. po eismo įvykio nuėjo į Å¡alia esantį nuosavÄ gyvenamÄ jį namÄ . Pasibeldus į nurodyto namo duris, jas atidarė akivaizdžiai neblaivus A. B., kuris neneigė, kad vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“ bÅ«damas neblaivus. PapraÅ¡ius A. B. paaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes, Å¡is paaiÅ¡kino, kad tÄ pačiÄ dienÄ jį pažįstama moteris pavaiÅ¡ino degtine, o vėliau jo žmona paprašė, kad jis parvarytų minėtÄ automobilį „Toyota Corolla Verso“ į vidinį namo kiemÄ , nes baiminosi, jog kas nors jo nepavogtų.

A. B. pareigÅ«nams teigė, kad po žmonos praÅ¡ymo iÅ¡kart nuėjo prie „Toyota Corolla Verso“ automobilio, kuris stovėjo prie „sklepo“, jį užvedė, kad parvarytų jį į vidinį namo kiemÄ . Teigė, kad iÅ¡ Å¡alia kelio esančios teritorijos (iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tai – žolėje iÅ¡važinėtos provėžos, vedančios prie lauko sandėliuko) važiavo atbuline eiga, pasižiÅ«rėjo per deÅ¡inės pusės Å¡oninį langÄ , jog nėra jokios atvažiuojančios transporto priemonės, iÅ¡važiavo į keliÄ ir pajuto smÅ«gį į jo vairuojamÄ automobilį.

Sustojo ir pamatė, kaip priešais jo automobilį sustojo „VW Cady“, kurį vairavo jo sūnus V. B. (administracinės bylos l. 108–109). Liudytojais apklausti pareigūnai G. L. ir J. N. patvirtino šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (administracinės bylos l. 313), analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. B. pirminiame 2021 m. gegužės 22 d. paaiškinime (administracinės bylos l. 116) bei užfiksuotos pareigūnų „Bodycam“ kamerų vaizdo įrašuose (administracinės bylos l. 312).

Byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e Nr. 2 (laikas 1:34 – 1:42 min.) girdėti, kaip A. B., dar tik einant iÅ¡ namų su policijos pareigÅ«nais į įvykio vietÄ , pasakė, kad jis automobilį ,,varė iÅ¡ kiemo“, kitų automobilių nebuvo. Tiek iÅ¡ A. B. pirminio paaiÅ¡kinimo, tiek vaizdo įrašų, pateiktų byloje matyti, kad A. B. įvykio vietoje iÅ¡samiai ir net kelis kartus dėstė aplinkybes, kaip įvyko eismo įvykis (vaizdo įraÅ¡as Nr. 14 laikas 03:55 – 05:00 min., tęsiasi vaizdo įraÅ¡o Nr. 15 laikas 00:00 – 01:05 min.; vaizdo įraÅ¡o Nr. 16 laikas 01.04 – 01:50 min. ir 03:30 – 03.:41 min.).

Vaizdo įraÅ¡e Nr. 8 taip pat matyti, kaip A. B. pareigÅ«nams aiÅ¡kina, kad žmona liepė parvaryti maÅ¡inÄ Ä¯ kiemÄ (laikas 01:37 min.; 03:45 min.), automobilis buvo paliktas prie ,,sklepo“, kur iÅ¡krautos bulvės (vaizdo įraÅ¡o Nr. 15 laikas 00:15 – 00:37 min.), taip pat nurodė, kad ,,VW Caddy“ staiga atvažiavo, kurį vairavo sÅ«nus. Vaizdo įraÅ¡e Nr. 16 matyti, kaip A. B. klausosi, o policijos pareigÅ«nė skaito suraÅ¡ytÄ jo paaiÅ¡kinimÄ , beskaitant A. B. nurodo, kad nesutinka su užraÅ¡yta formuluote, aiÅ¡kina, kad kai važiavo, pasižiÅ«rėjo ir per veidrodėlį, ir per langÄ (vaizdo įraÅ¡o Nr. 16 laikas 03:35 min.).

Taigi, įvykio vietoje A. B. tiek vairavimo, tiek važiavimo atbuline eiga iÅ¡ teritorijos „nuo sklepo“ į keliÄ , tiek neblaivumo faktÄ , pripažino. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad A. B. pirmu pÅ«timu 21.01 val. nustatytos 1,13 promilės (įvertinus paklaidÄ â€“ 1,11 promilės), o antru pÅ«timu 21.22 val. jam nustatytos 1,25 promilės, su tikrinimo rezultatais A. B. sutiko (administracinės bylos l. 112). Tuo tarpu 2021 m. gegužės 22 d. eismo įvykio vietos schemos papildomi duomenys apie eismo įvykį bei automobilių fotonuotraukos patvirtina, kad aptariamo eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai: automobiliui „VW Caddy“ apgadintos tokios dalys – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinės kairės pusės žibintas, o automobiliui „Toyota Corolla Verso“ – priekinis bamperis, priekinės deÅ¡inės pusės durys, priekinis deÅ¡inės pusės ratas, priekinis deÅ¡inės pusės sparnas (asmens bylos l. 110–111, 134).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-26(22) konstatuota ir ekspertė E. G.-G. ikiteisminio tyrimo įstaigoje atliktos apklausos metu patvirtino, kad nagrinėjamoje situacijoje A. B. vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla Verso“ būdamas kelio važiuojamoje dalyje (įstrižai kelio pločio atžvilgiu ir jo priekinis dešinės pusės kampas buvo ne didesniu nei 1,5 metro nuo kelkraščio atstumu), sudarė kliūtį automobilio „VW Caddy“ judėjimui ir šie jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini bei turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu; o jeigu automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojo A.

B. sudarytoje situacijoje automobilio „VW Caddy“ vairuotojas V. B. turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo su automobiliu „Toyota Corolla Verso“ vietos, tačiau laiku nestabdė vairuojamo automobilio, tai jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir taip pat turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (administracinio nusižengimo bylos l. 4–9). Pareigūnų tarnybiniame pranešime (administracinės bylos l. 108–109), V. B. 2021 m. gegužės 22 d. ir 2021 m. birželio 29 d. paaiškinimuose (administracinės bylos l. 115, 117), vaizdo įrašuose iš įvykio vietos (administracinės bylos l. 312) ir 2022 m. lapkričio 18 d. posėdžio garso įraše (administracinės bylos l. 313) užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad V.

B. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog nurodytu laiku važiavo keliu nuo (duomenys neskelbtini) pusės link savo Å«kio ir iÅ¡ deÅ¡inėje pusėje esančio kiemo teritorijos staiga prieÅ¡ais jo vairuojamÄ â€žVW Cady“ iÅ¡važiavo automobilis „Toyota Corolla Verso“, todėl nespėjo nei sustabdyti, nei iÅ¡vengti susidÅ«rimo (teigė, kad iki sudarytos kliÅ«ties buvo likę apie 2 metrai) ir atsitrenkė į iÅ¡ kiemo atbuline eiga iÅ¡važiavusį automobilį „Toyota Corolla Verso“, kurį vairavo jo tėvas A.

B.. V. B. teigė, kad tėvas atrodė neblaivus ir po smÅ«gio iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio bei nuėjo namo. V. B. parodymai kartu su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11Å -26(22) užfiksuotomis aplinkybėmis patvirtina, jog V. B. prieÅ¡ susiduriant transporto priemonėms stabdė – likusios automobilio „VW Caddy“ stabdymo žymės (nustatyta, kad eismo įvykio metu buvusiomis sÄ lygomis automobilio „Toyota Corolla Verso“ sustabdymui iki kliÅ«ties buvo reikalingas 16,6 m atstumas).

Ir tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog V. B. neturėjo techninės galimybės laiku sustoti iki susidÅ«rimo su A. B. vairuojamu automobiliu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tik A. B. veiksmai – buvimas kelio važiuojamoje dalyje ir kliÅ«ties sudarymas automobilio „VW Caddy“ judėjimui, jam esant neblaiviam, turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Aplinkybė, ar automobilis „Toyota Corolla Verso“ susidÅ«rimo momentu vis dar judėjo, ar stovėjo, reikÅ¡mės priežastinio ryÅ¡io nustatymui iÅ¡ esmės neturi.

Tuo tarpu A. B. teiginius, jog V. B. buvo pakankamai vietos pravažiuoti keliu nekliudžius jo automobilio, paneigia ne tik įvykio vietos schemoje, bet ir fotonuotraukose užfiksuoti kelio parametrai bei automobilių iÅ¡sidėstymas po eismo įvykio. A. B. proceso metu (2021 m. liepos 13 d., vėlesniuose paaiÅ¡kinimuose (administracinės bylos l. 128–129, 130–132, 313)) ir apeliaciniame skunde taip pat kėlė versijÄ , jog jis automobilio „Toyota Corolla Verso“ iÅ¡ viso nevairavo, o tik sėdėjo savo automobilio, kuris stovėjo kelkraÅ¡tyje, kairėje kelio pusėje nuo (duomenys neskelbtini), kai iÅ¡girdo kito automobilio variklio garsÄ ir pamatė, kad iÅ¡ kiemo keliuko, nuo Å«kinio pastato pusės, automobiliu „VW Caddy“ iÅ¡važiuoja jo sÅ«nus V.

B. bei, važiuodamas tiesiai per kelio važiuojamÄ jÄ dalį, trenkėsi į jo stovėjusio automobilio deÅ¡inės pusės ratÄ . Tačiau Å¡iÄ versijÄ paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės akto iÅ¡vadoje konstatuotos aplinkybės, jog Å¡i A. B. nurodyta versija (kad automobilis „VW Caddy“, vairuojamas V. B., iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo keliuko, kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir trenkėsi į kairiajame kelkraÅ¡tyje stovintį automobilį „Toyota Corolla Verso“), neatitinka nustatytų automobilio padėčių įvykio vietoje susidÅ«rimo metu, automobilio sugadinimų iÅ¡sidėstymų ir susidÅ«rimo pobÅ«džio bei eismo įvykio vietoje iÅ¡likusių automobilių ratais paliktų pėdsakų (administracinio nusižengimo bylos l. 4–9).

Apklausiama ekspertė patvirtino ir tai, kad V. B. net ir iÅ¡važiavus iÅ¡ A. B. nurodytos vietos, Å¡i aplinkybė ekspertizės akto iÅ¡vadoms reikÅ¡mės neturi, kadangi nustatyta, jog V. B. vairuojamas automobilis „VW Caddy“ jau buvo kelyje, kai į šį keliÄ iÅ¡ Å¡alia jo esančios teritorijos iÅ¡važiavo A. B. vairuojamas automobilis „Toyota Corolla Verso“ (administracinės bylos l. 313). Tuo tarpu objektyvių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad po susidÅ«rimo automobilio V.

B. vairuojamo automobilio „VW Caddy“ padėtis buvo pakeista arba buvo naikinami šio automobilio ratų pėdsakai, nėra. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-26(22) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad automobilio „VW Caddy“ padėtis po eismo įvykio neprieštarauja abiejų automobilių sugadinimams, susidūrimo pobūdžiui ir nustatytai automobilio „VW Caddy“ padėčiai susidūrimo metu. Todėl esant šioms nustatytoms aplinkybėms, A.

B. kaltė pažeidus KET 9, 14, 202 punktų reikalavimus (t. y. vairavus transporto priemonę neblaiviam, sukėlus pavojų kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir sudarius kliÅ«tį eismui bei nedavus kelio transporto priemonei, važiuojant į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų) ir padarius administracinį nusižengimÄ , yra įrodyta visiÅ¡kai įrodyta, bei jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) paliko nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto A.

B. skundo netenkino.

10. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad KET 9 ir 14 punktų pažeidimai nėra susijęs su analizuojamo eismo įvykio kilimu. Kaip jau minėta, A. B., bÅ«damas neblaivus ir įvažiuodamas į keliÄ bei bÅ«damas kelio važiuojamojoje dalyje, sudarė kliÅ«tį tiesiai važiavusiam automobiliui „VW Caddy“, dėl ko automobilis „VW Caddy“ trenkėsi į jo vairuojamo automobilio „Toyota Corolla Verso“ deÅ¡iniojo Å¡ono priekinę dalį. Taigi bÅ«tent dėl A. B. veiksmų, jam esant neblaiviam ir vairuojant automobilį „VW Caddy“, buvo sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui bei buvo sudaryta kliÅ«tis, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Todėl pagrįstai konstatuota, kad A. B. pažeidė ne tik KET 102 punkto, bet ir 9 bei 14 punktų nuostatas.

11. Apelianto skunde nurodoma, kad bylÄ nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas rėmėsi suklastota įvykio schema, t. y. teigiama, jog įvykio schemoje užfiksuoti duomenys neatitinka faktinių duomenų. IÅ¡ tiesų, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11Å -26(22) akcentuota, jog eismo įvykio schemoje užfiksuota ir iÅ¡ eismo įvykio vietos nuotraukų matyti, kad automobiliai „VW Caddy“ ir „Toyota Corolla Verso“ kelio atžvilgiu stovi už deÅ¡inėje kelio pusėje esančio pastato, žiÅ«rint kryptimi link automobilių priekinių dalių.

Tačiau iÅ¡ eismo įvykio vietos nuotraukų ir eismo įvykio vietos aerofotonuotraukos (Å¡altinis: www.maps.google.lt) matyti, jog minėtas pastatas, nuo kurio kelio ilgio atžvilgiu buvo fiksuojami automobiliai, yra ne prieÅ¡ kiemo keliukÄ , žiÅ«rint link automobilių priekinių dalių, o už Å¡io keliuko. Atsižvelgiant į tai bei pagal eismo įvykio vietos schemoje ir nuotraukose užfiksuotus duomenis ekspertizės akte buvo sudarytas eismo įvykio planas masteliu bei atkurtos eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos automobilių padėtys (administracinio nusižengimo bylos l.

5) Šių duomenų pagrindu buvo pateiktos ekspertizės išvados, kuriomis pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kiti eismo įvykio schemoje nurodyti duomenys (automobilių padėtys, atstumai, paliktos žymės) visiškai atitinka kituose rašytiniuose įrodymuose – eismo įvykio vietos nuotraukose, vaizdo įrašuose ir kt. užfiksuotas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti.

12. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė A. B. iÅ¡važiavimo į keliÄ vietÄ , nurodydamas, kad jis iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. B. į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alia kelio esančios teritorijos, kurioje yra žolėje iÅ¡važinėtos provėžos, vedančios prie lauko sandėliuko, A. B. žodžiais – „sklepo“. BÅ«tent Å¡iÄ teritorijÄ proceso dalyviai įvardijo iÅ¡važiavimu iÅ¡ kiemo ir pirmosios instancijos teismas, naudodamas minėtÄ terminÄ , klaidos nepadarė.

13. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepadarė teisės taikymo klaidų ir pagrįstai A. B. padarytÄ administracinį nusižengimÄ kvalifikavo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl papildomo įrodymų tyrimo 14. Apeliantas teigia, kad administracinio nusižengimo byloje tikslinga atlikti pakartotinę eismo įvykio ekspertizę, pavedant jÄ atlikti kitam Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertui, taip pat tikslinga pakartotinai apklausti ekspertę E. G.-G..

Kaip matyti, analogiÅ¡kus praÅ¡ymus apeliantas ir jo gynėjas teikė pirmosios instancijos teisme, tačiau 2023 m. vasario 23 d. protokolinėmis nutartimis praÅ¡ymai atmesti kaip nepagrįsti (b. l. 80–83), ir apeliacinės instancijos teismas su tuo visiÅ¡kai sutinka. Nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje gavus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 18 d. ekspertizės aktÄ Nr. 11Å -131(21), nuspręsta atlikti pakartotinę ekspertizę, kadangi proceso dalyviams nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus ekspertui, be to, pirminėje užduotyje buvo suformuluoti ne visi tyrimui reikÅ¡mingi klausimai.

Ištaisius minėtus trūkumus, atlikta pakartotinė ekspertizė ir gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės aktas Nr. 11Š-26(22), o ekspertė E. G.-G. papildomai apklausta bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti atliktos ekspertizės ir ekspertės apklausos patikimumu. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties matyti, kad minėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas sugretino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir pagrįstai sprendė, jog surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A.

B. kaltę padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertinimu, apelianto praÅ¡omi atlikti papildomi įrodymų tyrimo veiksmai yra pertekliniai. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 15. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas arba proceso Å¡alis pateikia motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

16. A. B. apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas. Apeliantas taip pat nenurodė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, kurie turėtų būti ištirti teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo metu, aplinkybių, dėl kurių žodinis nagrinėjimas šioje byloje yra būtinas, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Atsižvelgdamas į tai, kad praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka teisinio pagrindo nėra, todėl A. B. apeliacinis skundas dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2023 m. kovo 8 d. nutarties iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dėl proceso iÅ¡laidų 17. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos.

BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laidos, kurias patyrė proceso dalyvis, savo nuožiÅ«ra pakvietęs dalyvauti byloje atstovÄ , gali bÅ«ti teismo pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

18. Pirmosios instancijos teismas aptartomis aktualiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi tinkamai ir pagrįstai nusprendė priteisti nukentėjusiajai I. B. jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nukentėjęs asmuo turi teisę samdytis atstovÄ , nes tokiu bÅ«du jis įgyvendina savo teisę į gynybÄ , kuri jam negali bÅ«ti apribota. Vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, kad nukentėjusioji I. B. iÅ¡laidas turėtų dengti pati, teismo neįpareigoja, tuo labiau, kad nukentėjęs asmuo pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas iÅ¡laidas, o A.

B. nenurodė jokių objektyvių argumentų, kodėl Å¡ios iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti priteisiamos ar kodėl negalėtų priteistos sumos atlyginti, t. y. jis tik apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę (pozicijÄ ), kuri teismo nesaisto. Tačiau nustatyta, kad Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) nukentėjusiosios I.

B. prašymas priteisti iš A. B. patirtas atstovavimo išlaidas 1 016,4 Eur sumai buvo atmestas. Todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė iš A. B. priteisti visas nukentėjusiosios I. B. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, susidariusias I. B. naudojantis advokato paslaugomis viso procese metu, t. y. tiek tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate, tiek pirmosios instancijos teisme, iš viso 2 190,10 Eur sumai, kadangi minėto nutarimo nukentėjusioji I.

B. neskundė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ir pagrindo pakartotinai spręsti ir priteisti nukentėjusiosios I. B. praÅ¡omas bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl kurių yra priimtas nutarimas. Kadangi į bylÄ pateiktas mokėjimo nurodymas ir Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžianti PVM sÄ skaita faktÅ«ra už teisines paslaugas serija AKS Nr. 7506 patvirtina, jog nukentėjusioji I. B. pirmosios instancijos teisme patyrė atstovavimo iÅ¡laidas 544,50 Eur sumai (b. l. 37, 38), skundžiama nutartimi nukentėjusiajai I.

B. iš A. B. priteista išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti mažinama iki nurodytos sumos.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat suformuluotas praÅ¡ymas nukentėjusiosios I. B. naudai iÅ¡ apelianto priteisti 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas bei pateiktas mokėjimo nurodymas ir Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžianti PVM sÄ skaita faktÅ«ra už teisines paslaugas serija AKS Nr. 7611, iÅ¡ kurios matyti suteiktos ir apmokėtos teisinės paslaugos apeliacinio proceso metu – susipažinimas su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas, bendra iÅ¡laidų suma – 968 Eur.

20. Ä®vertinus tai, kad atsiliepimo į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymas ir pateikimas teismui yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas, laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę į patirtų proceso iÅ¡laidų (ar jų dalies) atlyginimÄ . Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skirtingai nei pirmosios instancijos teisme, byla dėl apeliacinio skundo buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, t. y. bylos Å¡alys nevyko į teismo posėdį, atstovui nereikėjo papildomai ruoÅ¡tis žodiniam bylos nagrinėjimui, atsiliepime į skundÄ nurodomi iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki argumentai, kaip ir pirmosios instancijos teisme, atsiliepimÄ rengė tas pats advokatas, kuris atstovavo nukentėjusiÄ jÄ pirmosios instancijos teisme, administracinio nusižengimo byla nėra sudėtinga nei savo apimtimi (bylÄ sudaro vienas tomas), nei ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimu, atsižvelgiant į tai, prieinama iÅ¡vada, kad praÅ¡omos priteisti advokato iÅ¡laidos yra neproporcingos.

Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme tenkinamas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. B. I. B. naudai priteistina 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2023 m. kovo 8 d. nutartį pakeisti. IÅ¡ A. B. I. B. naudai priteistÄ 2 190,10 Eur (dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imties eurų 10 euro centų) iÅ¡laidų sumÄ advokato paslaugoms apmokėti sumažinti iki 544,50 Eur (penkių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties keturių eurų 50 euro centų). KitÄ Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2023 m. kovo 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti I. B. iÅ¡ A. B. 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Ernesta Montvidienė