b761aa2b-7abd-4b24-89ca-c3dde4a9cc2a · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-552-908/2021 Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00010-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.29.1.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorėms Rentai Augutavičienei, Ivetai Vaivadienei, nuteistajam J.

K. (J. K.) ir jo gynėjai advokatei Liubovei Kuprusevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. K. gynėjos advokatės L. Kuprusevičienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 60 parų areÅ¡to bausmė, į kurios laikÄ , vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas J.

K. laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. balandžio 13 d., 11.48 val., iki 2016 m. balandžio 13 d., 13.06 val. (viena diena), laikant, kad neatlikta bausmė yra 59 paros areÅ¡to. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad jis turi dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, bei įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. J. K. padėjo pagaminti ir disponavo žinomai netikru dokumentu, tai yra ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2014 m. gruodžio 14 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir nenustatytiems asmenims pateikė savo nuotraukÄ , anketinius duomenis ir taip padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pagaminti netikrÄ dokumentÄ , kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys – Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai iÅ¡duotÄ Kipro Respublikoje 2008 metais jo (J.

K.) vardu; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų paėmė ir taip įgijo šį netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ ; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ Å¡Ä¯ žinomai netikrÄ dokumentÄ panaudojo, pateikdamas kaip tikrÄ : 2014 m. gruodžio 14 d., 13.15 val., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigÅ«nams Utenos mieste, prie AukÅ¡takalnio g. 34 esančio namo, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir registruojant administracinio teisės pažeidimo medžiagÄ Nr. 07-14-8970713 (14005841656); 2015 m. gegužės 21 d., 12.55 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigÅ«nams Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Mėnulio g. 11, Vilniuje, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo medžiagÄ Nr. 07-15-9308598 (15006345613); 2016 m. balandžio 13 d., 8.10 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nams, šį dokumentÄ patikrinimo metu Vilniaus mieste, prie Taikos g. 177 esančio namo, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nams, taip pat laikė šį žinomai netikrÄ dokumentÄ prie savęs iki 2016 m. balandžio 13 d., 8.10 val. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistojo J. K. gynėja advokatė L. Kuprusevičienė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį, kuriuo J.

K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jį iÅ¡teisinti, nepadarius nusikalstamos veikos.

3. Skundas yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, jo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

4. Apeliantės nuomone, teisme atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei teisingu įstatymo taikymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, jo išvados nėra pagrįstos surinktų bylos duomenų visuma, todėl yra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos. Skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas išimtinai liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, kurie tuo pačiu byloje atliko ir procesinius bei kriminalinės žvalgybos veiksmus, nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas kitus įrodymus atmetė, jų nevertinęs.

5. Ä®rodymai vertinti kiekvienas atskirai, o ne jų visuma. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kodėl vieni įrodymai atmesti, o kitais, nors ir prieÅ¡taringais, grindžiamas nuosprendis, taip pažeidžiant in dubio pro reo principÄ . Å ie teismo padaryti įrodymų vertinimo pažeidimai laikytini esminiais, nes jie sukliudė teismui priimti teisingÄ ir pagrįstÄ nuosprendį bei suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo J. K. teises.

6. Ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai sutrukdė nagrinėti bylÄ teisme ir suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo J. K. teises bei kliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2014; 2K- 254/2013).

Dėl Å¡ios priežasties Å¡io dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybÄ . J. K. suraÅ¡ytame kaltinime nėra nurodytos tokios svarbios veikos faktinės aplinkybės, kaip nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, asmenys, suklastoję dokumentÄ , kuriems neva nuteistasis padėjo. Nenurodyti ir minėtų nenustatytų asmenų veiksmai. Prokurorė per daugiau nei 5 metus nepatikslino kaltinimo, todėl iki Å¡iol iÅ¡ kaltinimo turinio nėra aiÅ¡ku, kokius konkrečius veiksmus inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje atliko bÅ«tent J.

K., kokie šios veikos padariniai bei padaryta žala.

7. Skunde pabrėžiama ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo imtasi jokių įstatymo numatytų priemonių nustatyti kaltinime minimus nenustatytus asmenis bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, tuo pažeidžiant kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, teisę į gynybÄ .

8. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) ne kartÄ yra pažymėjęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies a punktÄ kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę bÅ«ti skubiai ir iÅ¡samiai jam suprantama kalba informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobÅ«dį ir pagrindÄ . YpatingÄ dėmesį reikia atkreipti į praneÅ¡imÄ kaltinamajam apie kaltinimÄ . IÅ¡sami informacija apie nusikaltimÄ baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo momento įtariamajam yra formaliai raÅ¡tu praneÅ¡ta apie faktinį ir teisinį jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagrindÄ .

Pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktÄ kaltinamajam suteikiama teisė bÅ«ti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindÄ , t. y. veiksmus, kuriuos, kaip teigiama, jis padarė ir kuriais grindžiamas kaitinimas, bet ir teisinį Å¡ių veiksmų kvalifikavimÄ ; Å¡i informacija turi bÅ«ti iÅ¡sami (1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Pélissier ir Sassi prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (peticijos Nr. 25444/94); 2001 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Dalios pieÅ¡ VengrijÄ (peticijos Nr. 29082/95); 2007 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje Juka Nuutinen prieÅ¡ SuomijÄ (peticijos Nr. 45830/99)).

Konkrečiai minėtos nuostatos apimtis turi bÅ«ti įvertinta atsižvelgiant į bendresnę teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , garantuojamÄ Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje; baudžiamosios teisės srityje iÅ¡samios informacijos apie kaltinamajam pareikÅ¡tus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos konkrečiu atveju teisiÅ¡kai kvalifikuoti, pateikimas yra bÅ«tina sÄ lyga proceso teisingumui užtikrinti (1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Pélissier ar Sassi prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (peticijos Nr. 25444/94); 2002 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Sipavičius prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 49093/99); 2011 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Block prieÅ¡ VengrijÄ (peticijos Nr. 56282).

9. Skunde teigiama, kad J. K., duodamas nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus, tiksliai nurodė Kipro vairuotojo pažymėjimo įgijimo aplinkybes, tačiau jos nebuvo iÅ¡tirtos. Jis viso proceso metu teigė, kad paimtas iÅ¡ jo Kipro vairuotojo pažymėjimas nėra originalas, o tik dublikatas, kurį įgijo po to, kai 2011 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡ jo automobilio, stovėjusio prie namų (duomenys neskelbtini), buvo pavogti dokumentai, tarp kurių buvo ir jam Kipre iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas. Dėl Å¡ios priežasties jis kreipėsi į policijÄ , buvo pradėtas bei atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-01134-11, kuriame J.

K. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. J. K. taip pat parodė, kad praėjus maždaug porai savaičių po vagystės jis su praÅ¡ymu padėti jam gauti pagrobto pažymėjimo dublikatÄ kreipėsi į Kipre esančiÄ advokatų firmÄ , padedančiÄ užsieniečiams tvarkyti dokumentus Kipre, kuri jam padėjo gauti ir 2008 m. vairuotojo pažymėjimÄ . Nuteistasis tiksliai nurodė Kipre esančios advokato kontoros pavadinimÄ â€“ A. K. LLC-Advocates Legal Consultants, kitus Å¡ios kontoros duomenis, pateikė tyrimui jos atsakymo J.

K. vertimÄ , kelis vokus su nurodytais Å¡ios advokatų kontoros Kipre adresais, nurodė asmens, Kipre tarpininkavusio jam gaunant vairuotojo pažymėjimo dublikatÄ , duomenis – N. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris asmeniÅ¡kai nuėjo į Å¡iÄ kontorÄ ir sumokėjo už vairuotojo pažymėjimo dublikatÄ nurodytÄ pinigų sumÄ 170 Eur. Praėjus maždaug mėnesiui po to, kai J. K. pagal kontoros praÅ¡ymÄ nusiuntė paÅ¡tu savo nuotraukas, asmens dokumentų kopijÄ bei pažymÄ iÅ¡ policijos apie vairuotojo pažymėjimo pagrobimÄ , pastaroji paÅ¡tu atsiuntė J.

K. paimtÄ iÅ¡ jo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų vairuotojo pažymėjimÄ . Jis įsitikinęs, kad atsiųstas jam vairuotojo pažymėjimas yra tikras.

10. Teismas, praÅ¡ydamas Kipro Respublikos teisėsaugos institucijų teisinės pagalbos, Å¡ių aplinkybių nepatikrino. Jokių įstatymo numatytų procesinių priemonių nustatyti vairuotojo pažymėjimo įsigijimo (tariamo suklastojimo) aplinkybes nesiėmė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, atmetę tokį J. K. gynėjo praÅ¡ymÄ ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi paties J. K. nurodytos vairuotojo pažymėjimo įgijimo aplinkybės paneigtos nebuvo, kaltinime nurodyta aplinkybė, kad jis padėjo nenustatytiems asmenims pagaminti netikrÄ dokumentÄ yra nepagrįsta surinktais byloje įrodymais ir iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.

11. Teismo iÅ¡vados, kad nurodyta J. K. advokatų kontora tik padeda iÅ¡laikyti teises, susitvarkyti dokumentus, bet pati pažymėjimų neiÅ¡duoda, todėl J. K. žinojo, jog iÅ¡ Å¡ios kontoros atsiųstas vairuotojo pažymėjimas gali bÅ«ti netikras, vertintinos kaip teismo prielaidos ir spėlionės, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Dokumentų suklastojimas ir suklastotų dokumentų panaudojimas yra tyčinės veikos, todėl, net jei ir laikyti pagrįsta prielaidÄ , kad nuteistasis žinojo, jog vairuotojo pažymėjimas gali bÅ«ti netikras, tai tik patvirtina iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų kaltinimÄ J. K. padarius tyčinį nusikaltimÄ .

12. Skunde minimas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no E. Č. suraÅ¡ytas 2016 m. balandžio 22 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriuo jis paveda pavaldiems pareigÅ«nams imtis priemonių nustatyti kada, kurioje vietoje ir iÅ¡ ko A. G. įgijo j minėtÄ suklastotÄ dokumentÄ bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas atliekamam ikiteisminiam tyrimui. Gynybos praÅ¡ymu apklaustas teisme dėl Å¡ios aplinkybės liudytojas E. Č. negalėjo paaiÅ¡kinti apie praneÅ¡ime nurodytÄ asmenį, pavarde A. G.. Teismui pareikalavus VSAT pateikti raÅ¡tu duomenis apie tarnybiniame praneÅ¡ime minimÄ asmenį, jokio atsakymo iÅ¡ VSAT negauta. Europos tyrimo orderių ir teisinės pagalbos praÅ¡ymų vykdymo biuras pateikė teismui duomenis apie asmenį, vardu J. O., dėl Å¡ių duomenų patvirtinimo ar patikslinimo teismas į Kipro teisėsaugos institucijas papildomai nesikreipė.

13. J. K. kaltinamas ir tuo, kad žinomai netikrÄ dokumentÄ panaudojo, pateikdamas 2014 m. Utenos kelių policijos pareigÅ«nams, 2015 m. Vilniaus VPK kelių policijos pareigÅ«nams, 2016 m. balandžio 13 d. VSAT pareigÅ«nams, pasak jų, kriminalinės žvalgybos informacijos tikrinimo metu.

14. J. K. neigia padaręs inkriminuotÄ jam nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ įtariamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. balandžio 13 d. bei 2016 m. birželio 15 d., matyti, kad J. K. apie Å¡ias jam inkriminuotas aplinkybes tyrimo metu net nebuvo apklaustas, tik teisme jis gavo galimybę duoti paaiÅ¡kinimus dėl dokumento panaudojimo aplinkybių. IÅ¡ J. K. duotų parodymų, kurie nepaneigti jokiais byloje surinktais įrodymais, matyti, kad jis neturėjo nei tikslo, nei motyvo, nei tyčios įgyti netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ , tuo labiau tokį gaminti bei žinomai netikrÄ dokumentÄ naudoti, nes tai prieÅ¡tarauja paprastai logikai – jam nekilo problemų gauti vairuotojo pažymėjimÄ teisėtu bÅ«du, nes i turėjo ir reikiamas užsienio kalbos žinias, ir vairavimo įgÅ«džius, tai pasitvirtino iÅ¡ pirmojo karto iÅ¡laikius vairuotojo teises Lietuvoje.

Už visus nuteistojo padarytus daugkartinius kelių eismo taisyklių pažeidimus Lietuvoje ir užsienio valstybėse, visos J. K. paskirtos baudos apmokėtos.

15. Dėl dokumentų suklastojimo bei žinomai netikro dokumento panaudojimo neatlikti bÅ«tini tokiai nusikalstamai veikai atskleisti procesiniai veiksmai: neiÅ¡tirti byloje inkriminuoti J. K. 2014 m. gruodžio 14 d. Utenoje ir 2015 m. gegužės 21 d. Vilniuje dokumento panaudojimo, pateikiant Kelių policijos pareigÅ«nams, epizodai (neapklausti liudytojais Kelių policijos pareigÅ«nai, nenustatyti ir neapklausti kiti galimi įvykio liudininkai). Dėl minėtų epizodų neapklaustas pats J. K., tuo pažeidžiant jo teisę į gynybÄ . Nėra prijungti nurodytų kaltinime dokumentų originalai: administracinių pažeidimų bylų dokumentai. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių J. K. kaltę dėl nurodytų kaitinime aplinkybių, todėl Å¡ios aplinkybės kaip nepagrįstos objektyviais duomenimis iÅ¡ kaltinimo yra Å¡alintinos.

16. Byloje nepaskirtas bei neatliktas raÅ¡ysenos tyrimas nustatyti ne tik dokumento autentiÅ¡kumÄ , bet ir konkrečius dokumento turinio ir rekvizitų užpildymo neatitikimus (netikrumus). J. K. bei jo gynėja pateikė teismui praÅ¡ymÄ paskirti teisme byloje esančio Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo, iÅ¡duoto J. K. vardu, papildomÄ raÅ¡ysenos (dokumentinę) ekspertizę, praÅ¡ydami pavesti jos atlikimÄ Lietuvos teismo ekspertizės centrui (LTEC), tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje nebÅ«tina atlikti visus įmanomus veiksmus, tam, kad byla bÅ«tų visiÅ¡kai iÅ¡nagrinėta. Neatlikus byloje tokio tyrimo, nėra objektyvių ir neginčijamų J. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų.

17. VSAT Pasieniečių mokyklos Kriminalistinio skyriaus atlikto dokumento tyrimo specialisto iÅ¡vada 2016-05-05 Nr. 9-697 yra neiÅ¡sami, neinformatyvi, nepagrįsta turimais specialistų lyginamaisiais pavyzdžiais, be to, tyrimas atliktas ne reikalingÄ kvalifikacijÄ ir bÅ«tinų specialiųjų žinių turinčio specialisto, o specialisto-stažuotojo, kuris pagal galiojančius teisės aktus savarankiÅ¡kai negali atlikti jokių specialiųjų žinių i reikalaujančių tyrimų, nebÅ«damas įtrauktas į Teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä .

Nei specialistas V. M., nei specialistas-stažuotojas V. J. teismui taip ir neatsakė į klausimÄ , kas surašė specialisto iÅ¡vadÄ , skirtingai aiÅ¡kindami Å¡iÄ aplinkybę bei veiksmus, kuriuos atliko kiekvienas iÅ¡ jų tyrimo atlikimo metu. Minėti proceso dalyviai negalėjo nurodyti, kokiais teisės aktais yra reglamentuojamos specialisto-stažuotojo pareigybinės funkcijos. Liudytojas V. J. teisme patvirtino gynybos manymÄ , kad specialisto iÅ¡vada, priimta dėl Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo, yra neiÅ¡sami bei neinformatyvi, ir parodė, jog tai VSAT Pasieniečių mokyklos Kriminalistinių tyrimų skyriuje daroma sÄ moningai, kad dokumentų klastotojai nesusidomėtų iÅ¡vadoje atskleistu dokumentų klastojimo bÅ«du.

Abu specialistai paaiÅ¡kino, kad nežinojo apie tai, jog tyrė dokumento dublikatÄ . Akivaizdu, kad tokie specialistų paaiÅ¡kinimai ir jų iÅ¡vada negali bÅ«ti laikomi įrodymais ir jais negali bÅ«ti grindžiama J. K. kaltė.

18. Apeliantės nuomone, VSAT Pasieniečių mokyklos Kriminalistinių tyrimų skyriuje atliktas tyrimas nelaikytinas objektyviu įrodymu ir todėl, kad Å¡i mokykla priklauso VSAT, todėl akivaizdu, kad visus ir VSAT, ir Pasieniečių mokyklos pareigÅ«nus sieja ne tik labai glaudus ryÅ¡ys, bet ir suinteresuotumas dėl bylų baigties. Å ias abejone sustiprina ir tai, kad VSAT ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas E. Č. pats savarankiÅ¡kai gali leisti sau taisyti specialistų padarytas klaidas, nors akivaizdu (tai patvirtino teisme apklausti specialistai), kad jų klaidÄ galėjo ir turėjo iÅ¡taisyti bÅ«tent jie.

19. Skunde akcentuojama ir tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas nesant tam teisėto pagrindo, todėl visi surinkti byloje duomenys neatitinka BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymams keliamų reikalavimų. Nei vienas iÅ¡ liudytojais apklaustų pareigÅ«nų negalėjo teismui paaiÅ¡kinti, kokio pobÅ«džio informacija buvo gauta, kokie veiksmai buvo atlikti gautÄ informacijÄ fiksuojant, renkant jÄ ir panaudojant, kodėl VSAT Å iaulių skyriaus Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių užkardos pareigÅ«nai tikrino informacijÄ , kuri nesusijusi su valstybės sienos apsauga, kodėl neperdavė informacijos Vilniaus miesto policijos pareigÅ«nams, nors vairuotojo pažymėjimo suklastojimo klausimas priklauso teritorinių policijos komisariatų kompetencijai.

Apeliantei neaiÅ¡ku ir tai, kokiu pagrindu VSAT pareigÅ«nai sulaikė J. K., gabeno jį per visÄ LietuvÄ Ä¯ Å iaulių užkardÄ , nedelsdami įteikė jam įtarimÄ bei Zoknių užkardoje atlikę ikiteisminį tyrimÄ bylÄ perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

20. Liudytojai R. M. ir R. J. savo nežinojimÄ dėl J. K. sulaikymo aplinkybių aiÅ¡kina tuo, kad viskam vadovavo R. J.. Pastarasis, apklaustas teisme, negalėjo atsakyti į klausimus, kurie niekaip nesusiję su valstybės paslaptimi. Ä® prokurorės klausimÄ , kodėl gautos informacijos VSAT Å iaulių skyriaus pareigÅ«nai neperdavė Vilniaus kolegoms, R. J. atsakė, kad neperdavė jos dėl to, kad ta informacija nedingtų, nes bÅ«na, kad dingsta. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas numato, jog kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami kriminalinę žvalgybÄ , pagal kompetencijÄ , galimybes ir tikslingumÄ bendradarbiauja, teikia paramÄ vieni kitiems ir keičiasi kriminalinės žvalgybos informacija. R. J. parodymai yra nepatikimi bei klaidinantys teismÄ , o ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei tyrimo atlikimo aplinkybės Å¡iuo atveju rodo VSAT pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumÄ bei neobjektyvumÄ atliekant ikiteisminį tyrimÄ , suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

21. Minėti liudytojai skirtingai nurodė teismui J. K. sulaikymo bei gabenimo į VSAT Å iaulių skyrių aplinkybes, kur Pakrantės rinktinės apsaugos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas vyr. tyrėjas E. Č. jau laukė J. K. su paruoÅ¡tais ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir įtarimo įteikimo dokumentais. Apie Å¡ias aplinkybes J. K. parodė teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tokius parodymus patvirtina surinkti byloje objektyvÅ«s duomenys: sulaikymo, gabenimo iÅ¡ Vilniaus miesto į Å iaulių miestÄ , praneÅ¡imo įteikimo ir įtariamojo apklausos protokoluose nurodytas laikas, per kurį atlikti iÅ¡vardintus veiksmus tiesiog bÅ«tų neįmanoma.

22. VSAT pareigÅ«nų suinteresuotumÄ Å¡iuo ikiteisminiu tyrimu patvirtina ir ta aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime dalyvavo vieni ir tie patys pareigÅ«nai, kurie ir pranešė apie gautÄ informacijÄ dėl nagrinėjimo dokumento, ir patys atliko byloje procesinius veiksmus. Å ių liudytojų parodymų identiÅ¡kumas bei jų fiksavimas ikiteisminio tyrimo metu rodo, kad pažeisti BPK 183 straipsnio reikalavimai, nustatyti liudytojo apklausai. IÅ¡ duotų teismui minėtų liudytojų parodymų matyti, kad kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nai veikė pažeisdami Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus, nes negalėjo teismui atsakyti, kokia tvarka nustatyta fiksuoti kriminalinės žvalgybos metu gautÄ informacijÄ bei kokie Å¡ios informacijos rinkimo bÅ«dai ir priemonių panaudojimas.

Ä® gynybos klausimÄ , kur saugoma kriminalinės žvalgybos informacija, visi trys liudytojai atsakė skirtingai. J. K. sulaikymo operacijos vadovas R. J. parodė, kad tokia informacija saugoma, turbÅ«t, kur nors archyve Policijos departamente, o R. M. – kad turi bÅ«ti saugoma skyriuje. R. J., vengdamas atsakyti į šį klausimÄ , prisidengė valstybės paslaptimi.

23. Apie R. J. gautos, neva kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri tapo ikiteisminio tyrimo pradėjimo byloje pagrindu, pobūdį teismui neatsakyta. J. K. parodymų teismui, kad jam VSAT pareigūnai iš pradžių pareiškė, jog gavo anoniminį skambutį, o po to liepė padėkoti savo draugui, apklausti liudytojais pareigūnai nepaneigė. Kadangi byloje nėra patvirtintas ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumas, tai leidžia pagrįstai teigti, kad surinkti byloje duomenys neatitinka įstatymų reikalavimų, keliamų įrodymams baudžiamajame procese.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už dokumentų klastojimÄ nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje. Vis dėlto, net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas vieÅ¡oje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojinga ir nusikalstama.

Veikos pavojingumas reiÅ¡kia, kad veika daro žalÄ ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-942/2017). BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarkÄ . Apie žalÄ Å¡iai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumÄ , turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas lokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi j valdymo tvarkÄ , ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/20U, 2K-42U139/2015, 2K-375-693/2016).

BaudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi bÅ«ti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įraÅ¡yti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikÅ¡mės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms.

Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamÄ ja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016, 2K-161-696/2017). Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrÄ dokumentÄ , klastoja tikrÄ dokumentÄ , laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotÄ ar netikrÄ dokumentÄ , ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014).

25. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia apelianto tiesioginės tyčios klastojant dokumentÄ ir jį panaudojant. Byloje nenustatyta, kad jis savarankiÅ¡kai ar kažkam padedant atliko veiksmus, susijusius su suklastotų dokumentų gaminimu, laikymu, gabenimu, siuntimu bei realizavimu. Ä®rodymų visuma patvirtina, kad J. K. nesiekė klastoti dokumentÄ , nes neturėjo tam jokių motyvų, jis negalėjo suvokti ir žinoti, kad laiko galimai netikrÄ dokumentÄ bei žinomai galimai suklastotÄ dokumentÄ , pateikdamas policijos pareigÅ«nams, panaudoja.

Nuteistasis buvo įsitikinęs, kad gavo iÅ¡ nurodytos advokatų kontoros tikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ (dublikatÄ ), todėl nelaikė netikro dokumento, su savimi nevežiojo ir negalėjo žinomai suklastoto dokumento panaudoti, prieÅ¡ingai, drÄ siai teikė policijos pareigÅ«nams savo vairuotojo pažymėjimÄ patikrinimui ir ne tik Lietuvoje, ilgus 6 metus, mokėjo visas baudas už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus.

26. Teismas, spręsdamas apie J. K. kaltės turinį, visų pirma, turėjo pareigÄ nustatyti, kad dokumentas suklastotas, siekiant sukelti reikÅ¡mingas teisines pasekmes. Antra, turi bÅ«ti įrodyta aplinkybė, kad J. K., suvokdamas pavojingÄ daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, tikslingai disponavo suklastotu dokumentu (jį laikė, gabeno ir panaudojo). Nagrinėjamoje byloje prielaida, kad J. K. tyčia disponavo žinomai suklastotu vairuotoju pažymėjimu, neparemta visų bylos faktinių aplinkybių analize bei byloje surinktų įrodymų visumos įvertinimu, todėl turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nepadaręs nusikalstamos veikos.

27. Skunde taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, visgi, prieis iÅ¡vados, jog J. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, požymių, yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, nes padaryta veika nėra pavojinga, jos apimtis bei padaryta žala BK 300 straipsnio 2 dalies norma saugomoms vertybėms nereikÅ¡minga, o nurodytų kaltinime dokumentų paleidimas į apyvartÄ nesukėlė neigiamų padarinių.

Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali bÅ«ti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatÄ . Pažymėtina, kad teismų praktikoje dokumentų suklastojimo bei jų panaudojimo bylose bÅ«tent vairuotojo pažymėjimo suklastojimo atveju labai plačiai taikoma BK 37 straipsnio norma.

Nustatatydamas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnyje, padarymÄ Ä¯statymų leidėjas siekia apsaugoti normaliÄ institucijų, užtikrinančių valdymo tvarkÄ , veiklÄ . BK 300 straipsnyje numatytos sankcijos taikytinos tada, kai panaudojant netikrus dokumentus apsunkinama ar sudaroma reali galimybė apsunkinti konkrečios institucijos, užtikrinančios valdymo tvarkÄ atskiroje srityje, veiklÄ . J. K. veiksmai, net jeigu teismas laikytų juos atitinkančiais BK 300 straipsnyje numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį, nesukėlė jokių reikÅ¡mingų padarinių, nes panaudojant galimai netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ nebuvo apsunkintos nei valstybės, nei savivaldybės institucijų, užtikrinančių valdymo tvarkÄ , veiklos.

Nuteistasis laikė būtinus egzaminus ir mokėsi vairavimo bei gavo vairuotojo pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti nurodytos kategorijos Transporto priemones tiek 2008 m. Kipro Respublikoje, tiek 2016 m. Lietuvos Respublikoje. Tai leidžia teigti, kad jis mokėjo vairuoti transporto priemones, žinojo kelių eismo taisykles, todėl vien faktas, kad jis galimai disponavo nenustatytų asmenų suklastotu vairuotojo pažymėjimu, nesukėlė tokių reikšmingų pasekmių, kad būtų pateisinamas baudžiamosios atsakomybės taikymas.

28. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad gali būti, jog J. K. dėl savo sveikatos negali (negalėjo) vairuoti transporto priemonės, todėl jo naudojimasis netikru pažymėjimu buvo pavojingas ir nemažareikšmis, yra teismo prielaidos ir spėlionės, nepagrįstos objektyviais duomenimis, nes nuteistojo sveikatos būklė pablogėjo nuo 2018 m., jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau jam nebuvo ir nėra uždrausta vairuoti transporto priemones.

29. Apeliantės nuomone, J. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį BK 37 straipsnio pagrindu, t. y. jo veika pripažintina mažareikÅ¡me, o baudžiamoji byla nutrauktina. Kadangi nuteistojo teistumas iÅ¡nykęs, teisminis bylos nagrinėjimas tęsėsi nepagrįstai ilgÄ laikÄ ne dėl jo kaltės, jis neįgalus ((duomenys neskelbtini) procentai netekto darbingumo), todėl BK 67 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.

30. J. K. paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, neatitinkanti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir pobÅ«džio. Teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nepritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies bei netinkamai vertino kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. J. K. turi du mažamečius vaikus. Nors su jais nuolat negyvena, tačiau palaiko artimÄ ryšį. (Duomenys neskelbtini), gyvena jo dukra D. K.-V., gim. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – sÅ«nus K. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Tėvas pagal galimybes kiekvienÄ mėnesį lanko savo vaikus jų gyvenamoje vietoje, rÅ«pinasi, kad nenutrÅ«ktų socialiniai ryÅ¡iai. Paskirtas 6 mėnesių intensyvios priežiÅ«ros laikotarpis gali neigiamai paveikti J. K. su vaikais kuriamÄ bendravimÄ bei su tuo susijusiÄ vaikų psichologinę bÅ«klę. Asmuo turi nuolatinį darbÄ bei legalų pragyvenimo Å¡altinį – nuo 2017 m. eina (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus pareigas. Darbas apima ir komandiruotes Europos Å¡alyse, kur jis turi vykti kartu su „(duomenys neskelbtini)“ komanda, kaip jos vyriausiasis treneris.

Iki 2021 m. gruodžio 31 d. numatyta 12 iÅ¡vykų į varžybas Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Italijoje bei Ispanijoje. Intensyvi priežiÅ«ra reikÅ¡tų J. K. faktinį atleidimÄ iÅ¡ darbo ir visos „(duomenys neskelbtini)“ komandos pralaimėjimÄ , nes rasti Å¡ios srities profesionalÄ per tokį laiko tarpÄ , bÅ«tų neįmanoma. Svarbi bausmės skyrimui ir nuteistojo sveikatos bÅ«klė. Jis nuo vaikystes serga nepagydoma liga – (duomenys neskelbtini). BÅ«nant įkalinimo įstaigoje jo sveikatos bÅ«klė pablogėjo, buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) ir kitos gretutinės ligos.

Bausmę J. K. atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kur jam 2019 m. liepos 26 d. buvo nustatytas neįgalumas. J. K. lankosi gydymo ir medicinos priežiÅ«ros įstaigose, jam taikomas intensyvus homeopatinis gydymas. Dėl (duomenys neskelbtini) tenka gydytis stacionariai. 2021 m. rudenį-žiemÄ numatytos kelios operacijos (dėl (duomenys neskelbtini)). Sprendžiamas klausimas 2022 m. pradžioje siųsti J. K. į Vokietijos Tublingeno miesto alerginę klinikÄ â€žTublinge Haut Clinic“, kurioje jis sėkmingai gydėsi iki suėmimo 2018 m.

Intensyvi priežiÅ«ra užkirstų keliÄ tolimesniam gydymuisi, pablogintų sveikatÄ .

31. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, taip neužtikrindamas bausmės teisingumo principo įgyvendinimo. Skunde akcentuojami ir su proceso trukme susiję klausimai, nurodoma, kad 5 metus 6 mėnesius besitęsiantis baudžiamojo proceso laikas negali būti laikomas adekvačiu bylos sudėtingumui. Tiriamas vienas nusikalstamos veikos epizodas – kaltinamajam inkriminuotas vairuotojo pažymėjimo panaudojimas, nesukėlęs neigiamų padarinių, nepadaręs žalos.

Tai, kad proceso metu J. K. nebuvo taikytos procesinės prievartos priemonės, suponuoja santykinai mažesnę proceso reikÅ¡mę jam, tačiau nepaneigia fakto, jog jis ilgÄ laikÄ turėjo gyventi netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieÅ¡ jį baigties bÅ«senoje. Mažesnis baudžiamojo proceso poveikis asmens situacijai nepaneigia jo teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir atitinkamų valstybės institucijų pareigų. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytos veikos ir jÄ padariusio asmens pavojingumu, visumÄ bei pernelyg ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę, dėl kurios buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamas atvejis turi bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡imtinis ir pateisinantis apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.

32. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

33. Nuteistojo J. K. gynėja apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir paskirtos bausmės individualizavimu. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir pripažindamas nuteistÄ jį J. K. kaltu padariusiu jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų nepadarė, taip pat nuteistajam J. K. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančiÄ , tinkamai individualizuotÄ , adekvačiÄ padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta ar per Å¡velni. Dėl nusikaltimo kvalifikavimo.

34. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina tai, kad teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti, kokios iÅ¡vados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

35. BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas pagamino netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ arba žinomai netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Å io straipsnio dalies dispozicijoje numatytos veikos iÅ¡vardytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iÅ¡ jų padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-788/2015).

36. Nagrinėjamu atveju J. K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis padėjo pagaminti netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat šį žinomai netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ laikė ir panaudojo.

37. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentÄ surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali bÅ«ti gautas tik visiÅ¡ko materialaus klastojimo bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018, 25 punktas).

38. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados (1 t., b. l. 54–55) matyti, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras. Be to, Kipro Respublikos teisingumo ir vieÅ¡osios tvarkos ministerijos duomenys, pateikti vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ (t. 2, b. l. 11-12, 17-20, 38-48, 50-64), pagrindžia, kad Kipro Respublika nuteistajam J. K. iÅ¡davė tik mokinio vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras. 38.1.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimÄ atliko ne specialistas V. M., o specialistas stažuotojas V. J.. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliantės argumentu. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados (1 t., b. l. 54-55) matyti, kad Å¡io vairuotojo pažymėjimo tyrimÄ atliko specialistas V. M. ir specialistas stažuotojas V. J.. Pateiktas iÅ¡vadas paraÅ¡u patvirtino tiek specialistas V. M., tiek specialistas stažuotojas V. J.. Specialisto V. M. ir specialisto stažuotojo V.

J. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai (2 t., b. l. 22-24; 4 t., b. l. 9-11) pagrindžia, kad tyrimÄ atliko specialistas V. M., padedant specialistui stažuotojui V. J.. Specialistas V. M. patikrino specialisto stažuotojo V. J. suraÅ¡ytÄ specialisto iÅ¡vados projektÄ . Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡vadÄ pateikė reikiamų specialių žinių ir įgÅ«džių turintis specialistas V. M.. Tai, kad specialisto iÅ¡vados projektÄ surašė, t. y. techninio pobÅ«džio darbÄ atliko specialistas stažuotojas V.

J., neturi reikÅ¡mės, nes Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimÄ atliko specialistas V. M., padedant specialistui stažuotojui V. J., be to, specialistas V. M. patikrino ir paraÅ¡u patvirtino specialisto stažuotojo V. J. suraÅ¡yto specialisto iÅ¡vados projekto teisingumÄ . Å iame kontekste apeliantės argumentas dėl specialisto stažuotojo pareiginių funkcijų reglamentavimo neturi reikÅ¡mės. 38.2. Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad specialisto iÅ¡vada yra neiÅ¡sami, neinformatyvi, nepagrįsta lyginamaisiais pavyzdžiais, specialistas V.

M. ir specialistas stažuotojas V. J. pripažino nežinoję, kad tyrė Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatÄ , o ne originalÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliantės argumentu. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados (1 t., b. l. 54–55) matyti, kad joje nurodyti esminiai požymiai (nesutampa spaudos bÅ«dai, specialiosios apsaugos priemonės ir jų atlikimo kokybė; dokumento fonas, rekvizitai ir rekvizitų užpildymai iÅ¡spausdinti spalviniu raÅ¡aliniu spausdintuvu, apvalaus antspaudo atspaudai atspausti reljefine kliÅ¡e; dokumento popierius be vandens ženklų), leidžiantys teigti, kad Å¡is vairuotojo pažymėjimas yra pagamintas ne pagal Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus, todėl yra netikras.

Matyti ir tai, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimÄ sudarė ir lyginamasis tyrimas su Å¡ios rÅ«Å¡ies blanko apsaugos priemonių apraÅ¡ymais, esančiais kataloguose ir turimais lyginamaisiais pavyzdžiais. Be to, specialisto V. M. ir specialisto stažuotojo V. J. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai (2 t., b. l. 22–24; 4 t., b. l. 9–11) pagrindžia, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne dubliktas, jame nėra nurodyta, kad tai – dublikatas.

Pažymėtina, kad tai, jog Å¡is vairuotojo pažymėjimas yra dublikatas, o ne originalas, yra nuteistojo J. K. iÅ¡kelta versija, kuriÄ paneigia byloje esantys įrodymai. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vados patikimumu. 38.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad specialisto iÅ¡vada yra neobjektyvi, nes specialistÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ ir liudytojus sieja tarnyba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, jų tarpusavio ryšį ir suinteresuotumÄ bylos baigtimi rodo vyriausiojo tyrėjo E. Č. nutarimu iÅ¡taisyta klaida specialisto iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 56).

Teisėjų kolegija apeliantės argumentÄ dėl specialisto iÅ¡vados neobjektyvumo vertina kaip prielaidÄ , nes tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Teisme apklausti patys tyrimÄ atlikę specialistai patvirtino, kad specialisto iÅ¡vados įžanginėje dalyje padarytas akivaizdus raÅ¡ymo apsirikimas įstaigos pavadinime vietoje žodžio Lietuvos, nurodant žodį Kipro, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi reikÅ¡mės specialisto V. M. atlikto Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo ir pateiktų iÅ¡vadų teisingumui. 38.4.

Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad, siekiant iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , bÅ«tina atlikti papildomÄ raÅ¡ysenos tyrimÄ tam, kad nustatyti Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio ir rekvizitų užpildymo netikrumÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliantės argumentu. Pažymėtina tai, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Nagrinėjamu atveju specialisto iÅ¡vada (1 t., b. l. 54–55) ir Kipro Respublikos teisingumo ir vieÅ¡osios tvarkos ministerijos duomenys, pateikti vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ (2 t., b. l. 11–12, 17–20, 38–48, 50–64), pagrindžia, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras. Papildomų įrodinėjimo priemonių Å¡iai faktinei aplinkybei nustatyti nereikia. Paminėtina ir tai, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog Å¡iame vairuotojo pažymėjime pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra. 38.5.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nenurodytas Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo bÅ«das. Pasak apeliantės, tai pažeidžia nuteistojo J. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę į gynybÄ . IÅ¡ kaltinamojo akto (1 t., b. l. 146-151) aiÅ¡ku, kad Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra gautas visiÅ¡ko materialaus klastojimo bÅ«du: jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie Kipro Respublikos nuteistajam J.

K. suteiktÄ teisę vairuoti transporto priemones ir Å¡is vairuotojo pažymėjimas pagamintas Kipro Respublikos kompetentingos institucijos vardu. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu prokurorei paskelbus kaltinamÄ jį aktÄ nuteistasis J. K., dalyvaujant gynėjui, pareiÅ¡kė, jog supranta, kuo yra kaltinamas (1 t., b. l. 186-188; 3 t., b. l. 165-167 (2021 m. gegužės 3 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o 18.28–18.32 min.)). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamasis aktas neturi apeliantės nurodyto trÅ«kumo ir nuteistojo J.

K. teisė žinoti, kuo yra kaltinimas bei teisė į gynybÄ , yra nepažeistos. 38.6. Pagaliau, apeliaciniame skunde nurodyta, kad Kipro Respublikos teisingumo ir vieÅ¡osios tvarkos ministerijos duomenys, vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , pateikti apie J. O., o ne apie nuteistÄ jį J. K.. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės vertinimu, kad nurodyti duomenys pateikti apie kitÄ asmenį. Pastebėtina tai, kad pavardė O. minima tik tarnybiniame praneÅ¡ime (2 t., b. l. 42-43, 53-54), tačiau prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra apie nuteistÄ jį J.

K. (2 t., b. l. 44-48, 55-64), todėl nėra abejonių dėl to, kad Kipro Respublikos teisingumo ir vieÅ¡osios tvarkos ministerijos duomenys, vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , pateikti apie nuteistÄ jį J. K. ir nėra pagrindo jų tikslinti.

39. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiÅ¡kai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, kai kaltininkas neteisėtai visÄ dokumentÄ , kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, suraÅ¡o, atspausdina ar kitokiais bÅ«dais sukuria siekdamas iÅ¡leisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip autentiÅ¡kÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-303/2021, 19 punktas).

40. BK 24 straipsnio pagrindu bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (1 dalis). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti.

Jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iÅ¡ jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (3 dalis). Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (6 dalis).

41. IÅ¡ nuteistojo J. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 186-188, 3 t., b. l. 165-167) matyti, kad jis telefonu ir elektroniniu laiÅ¡ku kreipėsi į bendrovę A. K. LLC dėl Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo dublikato iÅ¡davimo, jos atstovo nurodymu pateikė savo anketinius duomenis ir nuotraukÄ . Po to, anot nuteistojo J. K., bendrovė A. K. LLC jam atsiuntė Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatÄ , tai raÅ¡tu patvirtino bendrovės A.

K. LLC atstovė H. X. (1 t., b. l. 172-173). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis J. K. žodžiu ir raÅ¡tu susitarė su nenustatytais asmenimis dėl netikro Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo, pateikdamas savo anketinius duomenis ir nuotraukÄ , t. y. teikdamas priemones, veikė bendrai ir suprato, kad taip padeda nenustatytiems asmenims pagaminti netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėjo taip veikti.

Å io vairuotojo pažymėjimo kokybė (1 t., b. l. 12-13) teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl jį pagaminusio nenustatyto asmens pakaltinamumo ir pakankamo baudžiamajai atsakomybei amžiaus. 41.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nurodyta, jog asmenys, kurie pagamino Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), yra nenustatyti. Pasak apeliantės, tai pažeidžia nuteistojo J. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę į gynybÄ .

Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka ir pažymi tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas bendrininkavimas su nenustatytu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Atsižvelgiant į tai, J. K. pagrįstai ir teisėtai buvo kaltinamas ir nuteistas už padėjimÄ nenustatytiems asmenims pagaminti netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamasis aktas neturi apeliantės nurodyto trÅ«kumo ir nuteistojo J.

K. teisė žinoti, kuo yra kaltinimas bei teisė į gynybÄ , yra nepažeistos. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis J. K. pareiÅ¡kė, jog supranta, kuo yra kaltinamas. 41.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nuteistajam J. K. neinkriminuota bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė. Pasak apeliantės, tai taip pat pažeidžia nuteistojo J. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę į gynybÄ . Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Nustatyta, kad netikro Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminime nuteistasis J. K. atliko padėjėjo, o bent vienas nenustatytas asmuo – vykdytojo vaidmenis, tačiau įrodymų, pagrindžiančių dar vieno vykdytojo buvimÄ , byloje nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. K. pagrįstai ir teisėtai nebuvo kaltinamas ir yra nenuteistas už nusikaltimo padarymÄ bendrininkų grupe, todėl kaltinamasis aktas neturi apeliantės nurodyto trÅ«kumo ir nuteistojo J.

K. teisė žinoti, kuo yra kaltinimas bei teisė į gynybÄ , yra nepažeistos. Kartu, pastebėtina, kad toks apeliantės argumentas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ pasunkinti nuteistojo J. K. teisinę padėtį, tačiau nesant prokuroro skundo apeliacinės instancijos teismas negalėtų to padaryti (BPK 320 straipsnio 4 dalis). 41.3. Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyti padėjimo pagaminti netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) vieta ir laikas.

Pasak apeliantės, tai pažeidžia nuteistojo J. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę į gynybÄ , tačiau teisėjų kolegija nepritaria nurodytiems argumentams. Pirmiausia pažymėtina tai, kad iÅ¡ nuteistojo J. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 186-188; 3 t., b. l. 166-167) matyti, jog savo anketinius duomenis ir nuotraukÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo dublikato iÅ¡davimui jis nenustatytiems asmenims pateikė bÅ«damas Lietuvos valstybės teritorijoje.

Byloje nėra ginčo dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo nuteistajam J. K., nes jis, kaip vienas iÅ¡ bendrininkų, nusikaltimÄ padarė Lietuvos valstybės teritorijoje ir nusikaltimas buvo pradėtas Lietuvos valstybės teritorijoje (BK 4 straipsnio 1–3 dalys). Tuo tarpu padėjimo padaryti nusikaltimÄ laikas, prieÅ¡ingai, negu teigia apeliantė, kaltinamajame akte yra nurodytas, – ne vėliau, kaip iki 2014 m. gruodžio 14 d. Be to, pažymėtina tai, kad J. K. yra nuteistas už pavienio nusikaltimo padarymÄ , kurio pabaigos laikas kaltinamajame akte taip pat nurodytas, – 2016 m. balandžio 13 d.

Tai apibrėžia nusikaltimo padarymo laikÄ ir leidžia nustatyti taikytinÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslių padėjimo pagaminti netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) vietos ir laiko nenustatymas ir nenurodymas kaltinamajame akte nelaikytinas jo trÅ«kumu, varžančiu nuteistojo J. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę į gynybÄ .

42. Netikro dokumento panaudojimas – tai, kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrÄ dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ , siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-628/2019, 21 punktas).

43. Iš Administracinių teisės pažeidimų registro (1 t., b. l. 41-42, 46-47) ir skyriaus viršininko E. T. rašto (1 t., b. l.

43) matyti, kad nuteistasis J. K. 2014 m. gruodžio 14 d. ir 2015 m. gegužės 21 d. policijos pareigÅ«nams pateikė Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, liudytojų R. J., R. M. ir R. J. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (4 t., b. l. 11-15), vyriausiojo tyrėjo R. J. tarnybinis praneÅ¡imas (1 t., b. l.

1) ir apžiÅ«ros protokolas (1 t., b. l. 7–11) pagrindžia, kad nuteistasis J. K. 2016 m. balandžio 13 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nams pateikė Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis J. K. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 186-188; 3 t., b. l. 166-167) patvirtino, kad nurodytais atvejais pareigÅ«nams pateikė Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatÄ . Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad nuteistasis J.

K. pateikdamas pareigÅ«nams panaudojo netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nes taip jis neteisėtai paleido šį vairuotojo pažymėjimÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ , siekdamas įrodyti savo teisę vairuoti transporto priemonę, kurios iÅ¡ tikrųjų neturėjo. 43.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nebuvo atlikti visi proceso veiksmai, siekiant iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti ir iÅ¡nagrinėti Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo 2014 m. gruodžio 14 d. ir 2015 m. gegužės 21 d. atvejus ir priimti teisingÄ sprendimÄ (neapklausti, kaip liudytojai, policijos pareigÅ«nai, kiti galimi įvykio liudininkai, neapklaustas nuteistasis J.

K., prie bylos nepridėti administracinės teisės pažeidimų bylų dokumentų originalai), todėl nuteistojo J. K. kaltė dėl to neįrodyta. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliantės argumentu. Kaip minėta, tai, kad nuteistasis J. K. nurodytais atvejais pateikdamas policijos pareigÅ«nams panaudojo netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžia administracinių teisės pažeidimų registro duomenys (1 t., b. l. 41–42, 46–47), skyriaus virÅ¡ininko E. T. raÅ¡tas (1 t., b. l.

43) ir nuteistojo J. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (1 t., b. l. 186–188; 3 t., b. l. 166–167). Pakartotina tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju papildomų įrodinėjimo priemonių nurodytoms faktinėms aplinkybėms nustatyti nereikia. Be to, prieÅ¡ingai, negu nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistasis J. K. apie netikro Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimÄ nurodytais atvejais buvo apklaustas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kita vertus, reaguodamas į jam įteiktÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ (1 t., b. l. 106–108), nuteistasis J. K. turėjo teisę apie tai duoti parodymus ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , tačiau Å¡ia galimybe nepasinaudojo (1 t., b. l. 112–115). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis J. K. viso baudžiamojo proceso metu neneigė to, jog panaudojo Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau laikėsi pozicijos, kad nežinojo apie Å¡io vairuotojo pažymėjimo netikrumÄ , kuri yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.

Atsižvelgiant į tai, tai, kad nuteistasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atskirai apklaustas apie kiekvienÄ iÅ¡ Å¡io vairuotojo pažymėjimo panaudojimo atvejų, nereiÅ¡kia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai. 43.2. Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad liudytojų R. J., R. M. ir R. J. parodymai (4 t., b. l. 11-13) yra nepatikimi ir jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliantės argumentu. Pažymėtina tai, kad liudytojų R. J., R.

M. ir R. J. parodymai reikÅ¡mingi įrodinėjant nuteistojo J. K. kaltę žinomai netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) laikius iki 2016 m. balandžio 13 d. ir šį panaudojus. Liudytojų R. J., R. M. ir R. J. parodymai dėl to yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Nurodytas aplinkybes pripažįsta pats nuteistasis J. K., nesutikdamas tik dėl to, kad jis žinojo apie Å¡io vairuotojo pažymėjimo netikrumÄ . Tuo tarpu apeliaciniame skunde ginčijami liudytojų R.

J., R. M. ir R. J. parodymai apie kriminalinės žvalgybos informacijÄ , nuteistojo J. K. sulaikymÄ ir kitas aplinkybes, kurios yra nesusijusios su padaryto nusikaltimo požymiais ir jų įrodinėjimu, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Taip pat nesutiktina su apeliantės vertinimu, kad liudytojai R. J., R. M. ir R. J. yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes patys sulaikė nuteistÄ jį J. K. ir davė prieÅ¡ jį parodymus. Pažymėtina tai, kad minėti asmenys, kaip liudytojai, buvo apklausti dėl to, jog jie žino reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčias aplinkybes, nes nuteistasis J.

K. jiems pateikė žinomai netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (BPK 78 straipsnis). Ä®rodymų, pagrindžiančių liudytojų R. J., R. M. ir R. J. parodymų melagingumÄ , byloje nėra. Apeliaciniame skunde taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad apklausos protokoluose (1 t., b. l. 17-19, 23-25, 29-31) liudytojų R. J., R. M. ir R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, užfiksuoti vienodai, todėl neatitinka liudytojų apklausai keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi tai, kad nuteistojo J. K. kaltė padarius nusikaltimÄ pagrįstÄ liudytojų R. J., R. M. ir R. J. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Be to, tai, kad kartu dalyvavę asmenys apie įvykį duoda panaÅ¡ius parodymus, yra savaime suprantama.

44. Netikro dokumento laikymas – tai tokio dokumento turėjimas savo žinioje, neatsižvelgiant į jo turėjimo trukmę. Kaltininkas netikrÄ ar suklastotÄ dokumentÄ gali laikyti gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje, drabužių kiÅ¡enėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

45. Kaip minėta, nuteistasis J. K. 2014 m. gruodžio 14 d., 2015 m. gegužės 21 d. ir 2016 m. balandžio 13 d. pareigÅ«nams pateikė netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iÅ¡ nuteistojo J. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 186-188; 3 t., b. l. 166-167) matyti, kad jis gavęs Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatÄ vairavo transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ne kartÄ Å¡Ä¯ vairuotojo pažymėjimÄ pateikė pareigÅ«nams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistasis J. K. turėdamas savo žinioje laikė netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

46. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarkÄ , dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos dokumente patikimumÄ ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Apie žalÄ Å¡iai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumÄ , turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarkÄ , ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali bÅ«ti preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018, 23 punktas).

47. Nustatyta, kad nuteistasis J. K. pateikdamas savo anketinius duomenis ir nuotraukÄ padėjo nenustatytiems asmenims pagaminti netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat bent virÅ¡ metų turėdamas savo žinioje šį žinomai netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ laikė ir tris kartus pateikdamas pareigÅ«nams panaudojo, siekdamas įrodyti savo teisę vairuoti transporto priemonę, kurios iÅ¡ tikrųjų neturėjo. Pastebėtina tai, kad nuteistojo J. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (1 t., b. l. 186-188; 3 t., b. l. 166-167) leidžia spręsti apie kur kas platesnį disponavimÄ Å¡iuo vairuotojo pažymėjimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo J. K. veika realiai kėsintasi į valdymo tvarkÄ , dėl tokios veikos jai padaryta žala, nes nuteistasis J. K., iÅ¡vengdamas nustatytos teisės vairuoti transporto priemones įgijimo tvarkos, ne kartÄ , neturėdamas tam teisės, vairavo transporto priemones, klaidino pareigÅ«nus ir iÅ¡vengė administracinės atsakomybės už tai.

48. Dokumento suklastojimas ir (ar) disponavimas suklastotu dokumentu yra tiesiogine tyčia padaromos veikos – kaltininkas supranta, kad gamina netikrÄ dokumentÄ , klastoja tikrÄ dokumentÄ , laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotÄ ar netikrÄ dokumentÄ , ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-495/2021, 36 punktas).

49. Iš nuteistojo J. K. 2016 m. lapkričio 29 d. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 186-188), kurie atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 102-105, 112-115), matyti, kad nuteistasis J. K. iš pradžių laikėsi versijos, jog nuo išdavimo 2008 m. (rugsėjo 24 d.) iki vagystės (2011 m. gegužės 29/30 d. (1 t., b. l. 116-122)) jis disponavo rožinės spalvos Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), o po vagystės – šio vairuotojo pažymėjimo dublikatu.

Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis J. K. nenurodė apie Kipro Respublikos jam iÅ¡duotÄ mokinio vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ingai, bandė sudaryti įspÅ«dį, jog Interpolo Kipro nacionalinis biuras pateikė duomenis (1 t., b. l. 170-171) apie moksleivio (studento) pažymėjimÄ , kurio jis neturėjo. Tokius nuteistojo J. K. parodymus paneigia Kipro Respublikos teisingumo ir vieÅ¡osios tvarkos ministerijos duomenys, gauti vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ (2 t., b. l. 11-12, 17-20, 38-48, 50-64), pagrindžiantys, kad Kipro Respublika jam neiÅ¡davė vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai, kad mokinio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas pasibaigė 2009 m. rugsėjo 23 d., iÅ¡ kurių akivaizdu, kad nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. iki tariamos vagystės 2011 m. gegužės 29-30 d. nuteistasis J.

K. nedisponavo Kipro Respublikos jam iÅ¡duotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai, ir po to – jo dublikatu. Tik po to, kai Kipro Respublikos teisingumo ir vieÅ¡osios tvarkos ministerija 2019 m. kovo 26 d. pateikė minėtus duomenis, nuteistasis J. K., prisiderindamas prie jų, pakeitė savo versijÄ : 2021 m. gegužės 3 d. pateikė melsvos spalvos Kipro Respublikos mokinio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ (3 t., b. l. 164) ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė (3 t., b. l. 165-167), kad grÄ Å¾inus šį mokinio vairuotojo pažymėjimÄ Kipro Respublika jam iÅ¡davė vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Vis dėlto, paaiÅ¡kinti, kodėl Kipro Respublikos duomenimis Å¡is vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo iÅ¡duotas, nuteistasis J. K. negalėjo. Pagaliau, vien iÅ¡ to, kad Å¡iame vairuotojo pažymėjime (1 t., b. l. 12-13) nenurodyta, jog tai nuteistojo J. K. akcentuojamas dublikatas, be to, Å¡io vairuotojo pažymėjimo averso pusėje padaryta raÅ¡ybos klaida žodyje „veghicle“, kai reverso pusėje Å¡is žodis nurodytas taisyklingai – „vehicles“ (liet. k. – transporto priemonė), kaip parodė apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, anglų kalbÄ gerai mokantis ir vairuotojo pažymėjimÄ Ä¯dėmiai apžiÅ«rėjęs nuteistasis J.

K. neabejotinai suprato, kad Å¡is yra netikras. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis J. K. suvokė, jog jis pateikdamas savo anketinius duomenis ir nuotraukÄ padėjo nenustatytiems asmenims pagaminti netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įrodo jo teisę vairuoti transporto priemones (nors jis tokios neturi), todėl gali sukelti teisines pasekmes, taip pat šį žinomai netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ turėdamas savo žinioje laikė, pateikdamas pareigÅ«nams panaudojo ir norėjo taip veikti, todėl nusikaltimÄ padarė tiesiogine tyčia. 49.1.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistojo J. K. parodymai apie Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimÄ liko neiÅ¡nagrinėti. Teisėjų kolegija nepritaria tokiam apeliantės vertinimui. PrieÅ¡ingai, nurodyti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės paneigia nuteistojo J. K. iÅ¡keltÄ versijÄ . 49.2. Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė iÅ¡imtinai (iÅ¡ esmės tik) liudytojų R. J., R.

M. ir R. J. parodymais (4 t., b. l. 11-13), kurie yra nepatikimi ir kurių nepatvirtinti kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliantės argumentu. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi vyriausiojo tyrėjo R. J. tarnybiniu praneÅ¡imu (1 t., b. l. 1), specialisto iÅ¡vada (1 t., b. l. 54–55), specialisto V. M. ir specialisto stažuotojo V. J. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais (2 t., b. l. 22–24; 4 t., b. l. 9-11), Kipro Respublikos teisingumo ir vieÅ¡osios tvarkos ministerijos vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ pateiktais duomenimis (2 t., b. l. 11-12, 17-20, 38-48, 50-64), bendrovės A.

K. LLC atstovės H. X. raÅ¡tu (1 t., b. l. 172-173) ir kitais byloje esančiais įrodymais. 49.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes iÅ¡ jo nėra aiÅ¡kÅ«s nuteistojo J. K. atlikti veiksmai ir padaryto nusikaltimo padariniai. Pasak apeliantės, tai pažeidžia nuteistojo J. K. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir teisę į gynybÄ . Teisėjų kolegija tam nepritaria. IÅ¡ kaltinamojo akto (1 t., b. l. 146–151) aiÅ¡ku, kokius veiksmus atliko nuteistasis J.

K., padarydamas jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ : pateikė savo anketinius duomenis ir nuotraukÄ nenustatytiems asmenims netikro Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimui, šį žinomai netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ laikė ir pateikė pareigÅ«nams. PrieÅ¡ingas apeliantės argumentas yra deklaratyvus. Be to, BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl dėl veikos padarymo galintys atsirasti žalingi padariniai, nors ir svarbÅ«s, tačiau kaltinamajame akte neturi bÅ«ti nurodomi.

Minėta ir tai, kad nuteistasis J. K. pareiÅ¡kė, jog supranta, kuo yra kaltinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, jo teisė į gynybÄ yra nepažeista. 49.4. Pagaliau, apeliaciniame skunde nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, nes byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių vyriausiojo tyrėjo R. J. gautÄ kriminalinės žvalgybos informacijÄ , kuri tapo ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliantės argumentu. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu tapo ne kriminalinės žvalgybos informacija, o tai, kad nuteistasis J.

K. patikrinimo metu sustabdžius jo vairuojamÄ transporto priemonę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nams pateikė netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Tai užfiksuota vyriausiojo tyrėjo R. J. tarnybiniame praneÅ¡ime (1 t., b. l. 1). Tai, kad pareigÅ«nai tikrino kriminalinės žvalgybos informacijÄ , turint omenyje, jog nuteistasis J. K. ir praeityje naudojo šį žinomai netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ , savaime nepaneigia fakto, kad nuteistasis J. K., vykdydamas teisėtus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų reikalavimus, pateikė netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina ir tai, kad skyriaus viršininko R. J. raštas (4 t., b. l.

29) pagrindžia, jog nuteistojo J. K. atžvilgiu nebuvo taikomi sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Priešingų įrodymų byloje nėra. Be to, nuteistojo J. K. kaltė nėra grindžiama įrodymais, gautas atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai.

50. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus ir pripažindamas nuteistÄ jį J. K. kaltu padariusiu jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų nepadarė. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

51. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma nuteistÄ jį J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, teigiant, kad panaudojant netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apsunkinta valstybės ir savivaldybės institucijų, užtikrinančių valdymo tvarkÄ , veikla, be to, nuteistasis J. K. mokėsi vairuoti transporto priemones, laikė transporto priemonių vairavimo egzaminÄ , 2008 m. jam buvo iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas Kipro Respublikoje, o 2016 m. – Lietuvos Respublikoje.

52. BK 37 straipsnio pagrindu padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo kriterijus reiÅ¡kia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumÄ , jo tikslus, motyvus.

53. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarkÄ , dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos dokumente patikimumÄ ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Nors BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalauja padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu yra didesniu ar mažesniu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai.

Apie žalÄ Å¡iai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumÄ , turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali bÅ«ti preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarkÄ , ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įraÅ¡ymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178-303/2019, 14 ir 18 punktai).

54. Nagrinėjamu atveju padėdamas pagaminti, ilgÄ laikÄ laikydamas ir ne kartÄ panaudodamas netikrÄ Kipro Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis J. K. iÅ¡vengė įstatymų nustatytos teisės vairuoti transporto priemones įgijimo tvarkos, vairavo transporto priemones neturėdamas tam teisės, klaidino pareigÅ«nus ir iÅ¡vengė administracinės atsakomybės už tai. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip nuteistasis J. K. iÅ¡kreipė normaliÄ , teisingÄ valdymo tvarkÄ , todėl nusikaltimas sukėlė realiÄ Å¾alÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir padaryta žala yra žymi.

PrieÅ¡ingai, negu mano apeliantė, padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina tai, kad nuteistasis J. K. moka vairuoti transporto priemones, nes tai turi bÅ«ti patikrinta įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu nusikaltimo padarymo metu nuteistasis J. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tai matyti iÅ¡ jo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (1 t., b. l. 186-188). Paminėtina ir tai, kad nuteistasis J. K. nusikaltimÄ padarė tiesiogine tyčia. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad padarytas nusikaltimas yra nemažareikÅ¡mis, todėl nuteistasis J.

K. negali būti dėl to atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl paskirtos bausmės.

55. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuteistajam J. K. paskirta bausme, kuri vertinama, kaip aiškiai per griežta, teigiama, kad paskirta intensyvi priežiūra neigiamai paveiks jo ryšius su vaikais, kurie gyvena užsienyje, ir darbo santykius, kurie apima komandiruotes į užsienį, be to, liko neįvertinta bloga nuteistojo J. K. sveikatos būklė ir gydymo reikalingumas.

56. Pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, 8 punktas).

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam J. K. skirdamas bausmę, tinkamai įvertino jos individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, 97 straipsnio 1 dalyje, visoms Å¡ioms aplinkybėms skyrė vienodÄ teisinę reikÅ¡mę ir, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam J. K. motyvuotai paskyrė BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ , su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusiÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , kurios dydį pagrįstai nustatė nežymiai virÅ¡ijantį vidurkį, taip pat, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, pagrįstai ir teisėtai atidėjo paskirtos bausmės vykdymÄ mažesniam, negu vidurkis, terminui paskirdamas nuteistajam J. K. intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir įpareigojimus.

58. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, susijusias su nuteistojo J. K. Å¡eiminiais ryÅ¡iais, darbu ir sveikatos bÅ«kle. Apeliantė Å¡ioms iÅ¡imtinai nuteistojo J. K. asmenybę ir tik iÅ¡ dalies apibÅ«dinančioms aplinkybėms bando suteikti iÅ¡skirtinę dominuojančiÄ reikÅ¡mę. Pažymėtina tai, kad visoms bausmės individualizavimui reikÅ¡mingoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 78 punktas).

Be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį ne tik po nusikalstamos veikos padarymo, bet ir prieÅ¡ jos padarymÄ ir nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-628/2019, 8 punktas). Teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo atliktam bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių vertinimui papildomai pažymi tai, kad nuteistasis J. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu dėl gydymo ar kitų svarbių priežasčių gali kreiptis į probacijos tarnybÄ dėl nustatyto jo buvimo vietos ir laiko pakeitimo.

59. Apeliantė taip pat praÅ¡o BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu Å¡velninti nuteistajam J. K. paskirtÄ bausmę dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės.

60. Pažymėtina tai, kad baudžiamojo proceso trukmė yra siejama ne su pačiu proceso ilgumu, bet su jo trukmės pagrįstumu. Kriterijai, kuriais remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 53161/99 ir kt.).

61. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. balandžio 13 d., byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teisme gauta 2016 m. spalio 3 d. (1 t., b. l. 2-3, 154). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas atliktas be nepateisinamo delsimo. Matyti ir tai, kad byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2016 m. spalio 7 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendis paskelbtas 2021 m. rugpjūčio 5 d. (1 t., b. l. 155-156; 4 t., b. l. 43-53). Kita vertus, tokiÄ ilgÄ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę iÅ¡ esmės lėmė: pirma, kreipimasis į Kipro Respublikos teisingumo ministerijÄ teisinės pagalbos praÅ¡ymu – nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. (2 t., b. l. 20, 38) ir, antra, kreipimasis į Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingÄ institucijÄ dėl sutikimo traukti nuteistÄ jį J.

K. baudžiamojon atsakomybėn – nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2021 m. kovo 31 d. (2 t., b. l. 168-171; 3 t., b. l. 112, 143). Negalima nepastebėti ir to, kad teisiamieji posėdžiai 2016 m. lapkričio 8 d., 2019 m. gegužės 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo atidėti dėl nuteistojo J. K. sveikatos bÅ«klės (1 t., b. l. 167-168; 2 t., b. l. 72, 99). Be to, nuteistasis J. K. 2020 m. liepos 1 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Å tutgarto aukÅ¡tesniajam žemės teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ Vokietijos Federacinės Respublikos Å tutgarto generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. gegužės 25 d. preliminarų sutikimÄ traukti jį baudžiamojon atsakomybėn (3 t., b. l. 17, 39, 97-104).

Gavus sutikimÄ (2021 m. kovo 31 d.) byla iÅ¡nagrinėta 2021 m. rugpjūčio 5 d. (turint omenyje ir proceso dalyvių kasmetines atostogas bei užimtumÄ kitose bylose) be nepateisinamo delsimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ilgÄ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę iÅ¡ esmės lėmė objektyvios, nuo teismo nepriklausančios priežastys. Paminėtina ir tai, kad nuteistojo J. K. gynėjos apeliacinis skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2021 m. rugpjūčio 26 d., apeliacinės instancijos teismo sprendimas paskelbtas 2021 m. gruodžio 9 d. (4 t., b. l. 58-74).

Nesutiktina su apeliante, kad nagrinėjama byla yra paprasta, nes jos sudėtingumÄ pagrindžia tarptautinės teisinės pagalbos reikalingumas, kuris turėjo didžiausiÄ ir objektyviÄ Ä¯takÄ ilgai baudžiamojo proceso trukmei. Svarbu paminėti ir tai, kad viso baudžiamojo proceso metu nuteistajam J. K. buvo taikoma Å¡velniausia kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 129-131), todėl Å¡iuo aspektu baudžiamasis procesas jam neturėjo didesnės reikÅ¡mės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nemato pagrindo Å¡velninti nuteistajam J.

K. paskirtÄ bausmę dėl ilgos baudžiamojo proceso trukmės.

62. Apibendrindama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. K. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančiÄ , tinkamai individualizuotÄ , adekvačiÄ padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta ar per Å¡velni. Tai sudaro pagrindÄ apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : Atmesti nuteistojo J. K. (J. K.) gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės apeliacinį skundÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai AuÅ¡ra Bielskė Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė