b761532f-0d89-426b-977c-cbc4beeee9ca · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-125-773/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06715-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.3.5.; 2.6.8.3.; 2.8.2.1.; 2.6.3. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Å imonis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Ryanair DAC įgaliotos atstovės advokatės Linos Å ikÅ¡niÅ«tės-VaitiekÅ«nienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“ ieÅ¡kinį atsakovui Ryanair DAC dėl skolos priteisimo pagal Europos ieÅ¡kinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedÅ«rÄ .

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Aer liber“ kreipėsi į teismÄ pateikdama standartinę A ieÅ¡kinio formÄ pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 861/2007, kurioje pareiÅ¡kė reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovo Ryanair 800,00 Eur kompensacijÄ ir įstatymu numatytas palÅ«kanas (1 t., e. b. l. 1-9). Nurodė, kad atsakovas Ryanair DAC, oro vežėjas, 2017 m. spalio 10 d. atÅ¡aukė skrydį Nr. FR9098 (Alikantė-Kaunas). Sutinkamai su Reglamentu Nr. 261/2004 keleiviai K.

J. ir R. J. pateikė praÅ¡ymÄ vežėjui iÅ¡mokėti bendrai 800,00 Eur kompensacijÄ . Vežėjas atsisakė iÅ¡mokėti argumentuodamas, kad skrydis buvo atÅ¡auktas dėl ypatingų aplinkybių. Lietuvos Civilinės aviacijos administracija atlikusi tyrimÄ nustatė, kad tÄ pačiÄ dienÄ turėjęs įvykti to paties vežėjo skrydis Nr. FR9099 (Kaunas-Alikantė) buvo atÅ¡auktas ne dėl ypatingų priežasčių. Keleiviai, 2018 m. rugsėjo 21 d. sudarydami sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, reikalavimo teises į atsakovę perleido ieÅ¡kovei.

2. Atsakovas Ryanair DAC atsiliepimu į ieÅ¡kinį, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 37-38). Nurodė, kad vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau ir – Reglamentas Nr. 261/2004) 1 straipsnio nuostatomis, jurisdikcijÄ nagrinėti ginÄÄ pagal ReglamentÄ Nr. 261/2004 turi iÅ¡vykimo arba atvykimo vietos valstybės teismai. Tokios pozicijos dėl jurisdikcijos nustatymo laikomasi ir teismų praktikoje.

Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a punktas numato, kad keleiviai turi teisę į 250 eurų kompensacijÄ visų mažesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių atveju. Nuoroda į Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį daroma Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytu atveju (atÅ¡aukus skrydį), iÅ¡skyrus jei skrydį vykdantis oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atÅ¡auktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

Europos Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali bÅ«ti prilyginti atÅ¡auktų skrydžių keleiviams teisės į kompensacijÄ taikymo tikslais. Taigi jie gali remtis Å¡io reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensacijÄ , kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietÄ trimis ar daugiau valandų vėliau nei buvo numatyta.

Tačiau toks atidėjimas nesuteikia keleiviams teisės į kompensacijÄ , jei oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t. y., aplinkybių, kurių oro vežėjas negali realiai kontroliuoti. 2017 m. spalio 10 d. skrydis Nr. FR9099 iÅ¡ Kauno į Alikantę buvo atÅ¡auktas dėl ypatingų aplinkybių – PrancÅ«zijos skrydžių vadovų streiko.

Dėl kurio streiko metu buvo taikyti skrydžių apribojimai PrancÅ«zijos oro erdvėje. Civilinės aviacijos administracija, priėjusi prie iÅ¡vados, kad apribojimai skrydžio atÅ¡aukimo dienÄ skrydžiams tranzitu per PrancÅ«zijos oro erdvę nebuvo taikomi, suklydo, kadangi praneÅ¡ime aiÅ¡kiai nurodoma, kad streiko dienomis vežėjų buvo pareikalauta sumažinti skrydžių kiekį per Paryžiaus oro uostus, kas iÅ¡ vežėjo pusės ir buvo padaryta siekiant vykdyti oficialios institucijos nurodymÄ , kuris tiesiogiai susijęs su vykusiu streiku.

Pažymėjo, kad keleiviams, kurių reikalavimo teisė buvo perleista ieÅ¡kovui, buvo grÄ Å¾inta jų sumokėta suma už skrydį, taip pat jiems buvo nurodyta, kad pateikus papildomų įrodymų dėl patirtų su skrydžio atÅ¡aukimu susijusių iÅ¡laidų, jos keleiviams bÅ«tų atlygintos. Todėl keleiviams ir jų teisių perėmėjui kompensacija už atÅ¡auktÄ skrydį nepriklauso. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo Ryanair DAC ieÅ¡kovei UAB „Aer Liber“ 800,00 kompensacijÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (800,00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 66-70).

4. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad keleiviai K. J. ir R. J. įsigijo 2017 m. spalio 10 d. turėjusio įvykti tiesioginio skrydžio Alikantė – Kaunas, skrydžio Nr. FR9098 (toliau – ginčo skrydis), bilietus. Byloje taip pat nėra ginčo, kad minėtų keleivių skrydis buvo atÅ¡auktas atsakovo (vežėjo). Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA), iÅ¡nagrinėjusi NOTAM praneÅ¡imÄ 2018 m. vasario 6 d. pateikė informacijÄ , kad apribojimai skrydžiams tranzitu per PrancÅ«zijos oro erdvę 2017 m. spalio 10 d. nebuvo taikomi, bei padarė iÅ¡vadÄ , jog skrydis buvo atÅ¡auktas ne dėl ypatingų aplinkybių.

CAA nuomone, vežėja turi sumokėti iki 2018 m. vasario 27 d. atÅ¡aukto skrydžio keleiviams kompensacijÄ pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies „c“ punktÄ , 7 straipsnio 1 dalies „b“ punktÄ po 400,00 Eur kompensacijÄ . Keleiviai 2018 m. rugsėjo 21 d. perleido savo reikalavimo į kompensacijÄ teises ieÅ¡kovei. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar perėmusiai reikalavimo teisę iÅ¡ keleivių ieÅ¡kovei priklauso teisė į kompensacijÄ pagal 2004 m. vasario 11 d.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004) 7 straipsnyje įtvirtintus nuostolių kompensavimo dydžius dėl 2017 m. spalio 10 d. turėjusio vykti, tačiau atsakovo (vežėjo) atšaukto tiesioginio skrydžio Alikantė – Kaunas, skrydžio Nr. FR9098.

5. Teismas pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 1 dalį reglamentas taikomas:

a) keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis;

b) keleiviams, vykstantiems iÅ¡ trečiojoje Å¡alyje esančio oro uosto į oro uostÄ , esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensacijÄ ir toje trečiojoje Å¡alyje jiems bÅ«tų suteikta pagalba, jei atitinkamÄ skrydį vykdantis oro vežėjas yra Bendrijos oro vežėjas. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje įtvirtina apribota kompensacija, kurios esmė yra standartinės, visiems keleiviams vienodas žalos atlyginimas, kurį atitinkamai keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurį dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. C-581/10 ir C-629/10).

Atsižvelgiant į Å¡ias teisės normas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje abu keleiviai turėjo skristi iÅ¡ Alikantės (Ispanija) į KaunÄ (Lietuva), todėl bylos nagrinėjimui taikomos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos, numatančios keleivių teisę į kompensacijÄ už atÅ¡auktus skrydžius.

6. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnis reguliuoja skrydžio atÅ¡aukimo atvejus. AtÅ¡aukus skrydį atitinkami keleiviai turi teisę į kompensacijÄ , kuriÄ skrydį vykdantis oro vežėjas iÅ¡moka pagal 7 straipsnį, nebent:

i) jiems buvo praneÅ¡ta apie atÅ¡aukimÄ mažiausiai prieÅ¡ dvi savaites iki tvarkaraÅ¡tyje numatyto iÅ¡vykimo laiko; ii) jiems buvo praneÅ¡ta apie atÅ¡aukimÄ ne daugiau kaip prieÅ¡ dvi savaites ir ne mažiau kaip prieÅ¡ septynias dienas iki tvarkaraÅ¡tyje numatyto iÅ¡vykimo laiko ir buvo pasiÅ«lyta keliauti kitu marÅ¡rutu, iÅ¡vykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytÄ iÅ¡vykimo laikÄ ir atvykti į galutinę paskirties vietÄ mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraÅ¡tyje numatytÄ atvykimo laikÄ ; iii) jiems buvo praneÅ¡ta apie atÅ¡aukimÄ mažiau kaip prieÅ¡ septynias dienas iki tvarkaraÅ¡tyje numatyto iÅ¡vykimo laiko ir buvo pasiÅ«lyta keliauti kitu marÅ¡rutu, iÅ¡vykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytÄ iÅ¡vykimo laikÄ ir atvykti į galutinę paskirties vietÄ mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraÅ¡tyje numatytÄ atvykimo laikÄ (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktas).

Teismas konstatavo, kad atsakovas šios išimties, kuria remiantis keleiviams kompensacija nepriklauso, šioje byloje neginčijo.

7. Teismas pažymėjo, kad oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atÅ¡auktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis). Reglamente Nr. 261/2004 yra nurodyti Å¡ie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimÄ galintys nulemti įvykiai – politinis nestabilumas, meteorologinės sÄ lygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trÅ«kumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.

Tokiems įvykiams, lemiantiems ypatingų aplinkybių susidarymÄ , priskiriamas oro eismo valdymo sprendimas, priimtas tam tikrÄ dienÄ dėl tam tikro orlaivio, dėl kurio skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atÅ¡aukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad iÅ¡vengtų vėlavimų ar atÅ¡aukimų (Reglamento Nr. 261/2004 15 konstatuojamoji dalis). Tačiau pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus nebÅ«tinai visos su nurodytais įvykiais susijusios aplinkybės yra atleidimo nuo Reglamente Nr. 261/2004 numatytos pareigos sumokėti kompensacijÄ keleiviams pagrindai.

Aplinkybės gali bÅ«ti laikomos „ypatingomis“ Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies prasme, tik jeigu jos susijusios su įvykiu, kuris, kaip ir iÅ¡vardintieji Reglamento Nr. 261/2004 14 konstatuojamojoje dalyje, nėra bÅ«dingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio nebÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. 2018 m. balandžio 17 d. sprendime sujungtose bylose Krusemann ir kt. (C-195/17), Neufeldt ir kt. (C-197/17) ir kt. Teisingumo Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali bÅ«ti laikomi tie įvykiai, kurie atitinka dvi sÄ lygas – dėl savo pobÅ«džio ar atsiradimo priežasčių nėra bÅ«dingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti.

Tokios aplinkybės gali susidaryti dėl streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklai, tačiau jos nebÅ«tinai automatiÅ¡kai yra atleidimo nuo Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos mokėti kompensacijÄ pagrindai ir kiekvienu atveju reikia vertinti, ar jos atitinka nurodytas dvi kartu egzistuojančias sÄ lygas. Siekdamas iÅ¡vengti pareigos mokėti kompensacijÄ vežėjas gali remtis streiku, kaip oro erdvės apribojimu, tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad toks ribojimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra bÅ«dingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negalėjo numatyti.

8. Atsakovas nurodo, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių – Prancūzijos skrydžių vadovų streiko, kurio atsakovas negalėjo numatyti, tačiau NOTAM pranešimo „e“ punkte nurodyta, kad dėl Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streiko gali pasitaikyti didelių sunkumų vykdyti skrydžius Prancūzijoje ATS ir COM paslaugoms ir prašoma sumažinti suplanuotų skrydžių skaičių spalio 10 d. iki 30 proc. Lyon St Exupery oro uoste, Nicoje, Marselyje, Tulūzoje, Bordo regione, Nantes oro uosto platformose (3 punktas).

Å io praneÅ¡imo 4 punkte nurodyta, jog NOTAM praneÅ¡imas netaikomas teritoriniams tranzitiniams skrydžiams (angl. territorial continuity flights), o praneÅ¡imo 5 punkte nurodyta, kad priklausomai nuo situacijos gali bÅ«ti pateikti nauji reikalavimai naujoms programoms neplanuotiems skrydžiams ir kai kurie skrydžiai gali bÅ«ti uždrausti. Teismas atkreipė dėmesį, kad duomenų apie tiesioginio skrydžio į KaunÄ atÅ¡aukimÄ ar uždraudimÄ , eismo apribojimÄ Ispanijos ar Lietuvos oro uostuose arba konkrečiai ginčo skrydžiui dėl PrancÅ«zijos skrydžių vadovų streiko, taip pat, kad skrydis iÅ¡ Alikantės į KaunÄ patenka į PrancÅ«zijos oro erdvę, nėra pateikta.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad atsakovo argumentas dėl ypatingų skrydžio atÅ¡aukimo aplinkybių laikomas neįrodytu. Be to, vykdydamos savo veiklÄ oro transporto bendrovės dažnai susiduria su tam tikrais streikais (oro erdvės apribojimais), todėl Å¡iuos apribojimus galima priskirti įprastai vežėjo veiklos rizikai, net jei atsakovas nesitikėjo minėto PrancÅ«zijos skrydžių vadovų streiko ir negalėjo jo kontroliuoti. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo nurodytas streikas (oro erdvės laikinas apribojimas) savaime negali bÅ«ti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog ginčo skrydis atidėtas dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (CPK 185 straipsnis).

9. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį keleiviai gauna 400,00 Eur kompensacijÄ visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atÅ¡aukimo atveju. Byloje nekilo ginčas, kad ginčo skrydis patenka į Å¡ias ribas. Atsakovui neįrodžius, kad ginčo skrydžio atÅ¡aukimas buvo sÄ lygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas visiÅ¡kai – iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisiama 800,00 Eur kompensacija (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies „c“ punktas, 7 straipsnio 1 dalies „b“ punktas, CPK 185 straipsnis).

10. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas patenkintas, o skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, teismas sprendė, jog iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovas Ryanair DAC praÅ¡o prijungti naujus įrodymus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., e. b. l. 4-17). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Ryanair Bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų (toliau – SÄ lygos) 2.4. punkte numatyta, jog visiems ginčams kylantiems iÅ¡ sutarties taikoma Airijos teismų jurisdikcija.

Å i sÄ lygų nuostata laikytina susitarimu dėl iÅ¡imtinės jurisdikcijos, kaip tai numatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamento Nr. 1215/2012) 25 straipsnį ir kuri pagal šį ReglamentÄ nėra draudžiama. Atsakovas neneigia, jog keleiviai, su kuriais buvo sudaryta vežimo sutartis, turėjo teisę kreiptis tiek į lėktuvo iÅ¡vykimo, tiek į atvykimo vietos teismus, tiek į Airijos teismÄ , tačiau ieÅ¡kovė nėra vežimo sutarties Å¡alis, jai atsakovas vežimo paslaugų neteikė, ji yra reikalavimo teisų perėmėja, todėl jai taikytina taikytinas bendrasis jurisdikcijos principas pagal Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalį numatančiÄ , kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje ir netaikytinos alternatyvaus teismingumo nuostatos dėl vežimo sutarčių tarp keleivių ir vežėjų.

Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, jog keleivių susitarimas su atsakovu dėl jurisdikcijos galioja ir ieÅ¡kovės atžvilgiu, ji pagal SÄ lygas turėtų su ieÅ¡kiniu kreiptis į Airijos teismÄ . Taigi, byla neteisminga Lietuvos teismams. Be to, ginčui taikoma Airijos teisė, nes SÄ lygų 2.4. punkte numatyta, jog vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sÄ lygoms bei atsakovo taisyklėms taikoma Airijos teisė. 1.2. Aplinkybę, kad atsakovas atÅ¡aukė skrydį dėl ypatingų priežasčių, kurių ji negalėjo kontroliuoti, atsakovas įrodinėjo NOTAM praneÅ¡imu, Raynair skrydžių valdymo kontrolės specialisto paaiÅ¡kinimu ir Eurocontrol praneÅ¡imais.

Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – Konvencija), kurios narės yra 190 pasaulio valstybių, tame tarpe ir Europos SÄ jungos valstybės, 15 priedas numato, jog Oro navigacijos informacijos paslaugų (AIS-Aeronautical Information Services) tikslas yra užtikrinti oro navigacijos duomenų ir informacijos srautÄ , kuris reikalingas tarptautiniam oro eismo valdymui (ATM- Air Traffic Management). Taigi, konvencijos nuostatų laikymasis yra privalomas Å¡alims. Orlaivių kilimo bei tÅ«pimo saugumui ir jų planavimui, orlaivio įguloms reikalinga tiksli informacija apie situacijÄ oro uostuose.

Konvencijos 14 priedas numato kokia informacija turi bÅ«ti pateikiama, kaip ji apibrėžiama ir pateikiama bei kam pateikiama. Informacijos pateikimas Oro navigacijos informacijos skelbimais (AIP – Aeronautical Information Publication bei NOTAM praneÅ¡imais yra apibrėžtas Konvencijos 15 priede). Konvencijos 15 priedas Oro navigacijos informacijos skelbimus (AIP – Aeronautical Information Publication) apibrėžia kaip esminę oro navigacijos informacijÄ , kuri pateikiama valstybės vardu. Konvencijos 15 priedas NOTAM apibrėžia kaip telekomunikacijų bÅ«du iÅ¡platintÄ praneÅ¡imÄ , kuriame yra informacija apie oro navigacijos įrenginius, paslaugas, procedÅ«ras ar pavojus, jų bÅ«klę ar pasikeitimus, apie kuriuos turi bÅ«ti laiku informuoti darbuotojai, susiję su skrydžio valdymu.

Å is konvencijos priedas nustato detalias NOTAM parengimo bei platinimo procedÅ«ras. Taigi, skrydžių valdymo komandos bei įgulos privalo vykdyti NOTAM praneÅ¡imus. 1.3. NOTAM praneÅ¡imo 3 punkte nurodyta, jog orlaivių operatorių praÅ¡oma sumažinti suplanuotų skrydžių skaičių nuo spalio 10 d. 4.00 iki 30 procentų pasauliniu mastu per Paryžiaus – Orly, Paryžiaus - CDG, Beuvais platformas ir 30 proc. per Lyon St Exupery, Nice, Marseille, Toulouse, Bordeaux ir Nantes platformas. Ryanair skrydžių valdymo kontrolės specialistas paaiÅ¡kino savo laiÅ¡ku, jog skrydis iÅ¡ Alikantės į KaunÄ kerta Marselio oro erdvės kontrolės sektorių, todėl Å¡is skrydis buvo įtakotas PrancÅ«zijos oro eismo kontrolės streiko.

Šis įrodymas negalėjo būti pateiktas atsiliepimo teismui teikimo metu, kadangi buvo gautas vėliau, be to, teismas atsakovui nesuteikė papildomo termino įrodymams pateikti, nors atsakovas to ir prašė. NOTAM pranešimo 4 punkte nurodyta, jog pranešimas netaikomas teritoriniams skrydžiams. Ryanair Skrydžių valdymo kontrolės specialistas paaiškino savo laišku, jog skrydis Alikantė-Kaunas nėra teritorinis skrydis, o NOTAM pranešimo 4 punktas kalba apie skrydžius, kurie apima Prancūzijos teritorijas.

Pirmosios instancijos teismo NOTAM praneÅ¡imo aiÅ¡kinimas, kad NOTAM praneÅ¡imas netaikomas teritoriniams tranzitiniams skrydžiams (angl. territorial continuity flights), yra neteisingas, kadangi tikslus „territorial continuity flights“ iÅ¡sireiÅ¡kimo vertimas reiÅ¡kia „Teritorinio vientisumo (teritoriniai) skrydžiai“, tai patvirtina pridedamas NOTAM iÅ¡traukos vertimas. Teritorinio vientisumo skrydžiai neturi nieko bendro su tranzitiniais skrydžiais. Šį paaiÅ¡kinimÄ patvirtina ir iliustruoja apeliaciniam teismui pateikiamas Europos parlamento atsakymas į klausimÄ dėl oro erdvės teritorinio tęstinumo, kuriame nurodoma, jog oro erdvės teritorinis tęstinumas yra teisinės priemonės, leidžiančios užtikrinti susisiekimÄ tarp valstybių narių periferinių ir pagrindinių oro uostų.

Babylon NG internetinis žodynas „Territorial continuity“ apibrėžia taip „territory of a country that can be reached without leaving the borders of the country“, t.y. valstybės teritorija, kuri gali bÅ«ti pasiekiama, nekertant jos sienų. Taigi, ginčo skrydis nebuvo nei tranzitinis, nei teritorinis, todėl jam taikomi NOTAM 3 punkto nurodymai. Tai, jog skrydžiams per PrancÅ«zijos teritorijos erdvę buvo taikomas NOTAM praneÅ¡imas patvirtina ir pridedamas Ryanair atÅ¡auktų skrydžių iÅ¡ Alikantės sÄ raÅ¡as, kurio duomenimis buvo atÅ¡aukta 16 skrydžių iÅ¡ Alikantės. Dėl PrancÅ«zijos oro eismo kontrolės streiko atsakovas 2017 m. spalio 10 d. atÅ¡aukė iÅ¡ viso 344 skrydžius, iÅ¡ įvairių oro uostų, į įvairias Å¡alis.

Be to, dėl PrancÅ«zijos oro eismo darbuotojų streikų 2017 m. spalio 10 d. buvo atÅ¡aukta daugiau, nei 1000 skrydžių Europoje, kÄ patvirtina su apeliacinius skundu pateikiamas A21 internetinio leidinio straipsnis, „Airline for Europe“ (4E) skaičiavimai. Å ie duomenys patvirtina didžiulį skrydžių sutrikdymo mastÄ , kurį sÄ lygojo PrancÅ«zijos oro eismo kontrolės streikas. 1.4. IÅ¡ Eurocontrol skrydžio kontrolės praneÅ¡imų matyti, jog skrydžio laikas buvo atidedamas ir galiausiai buvo atÅ¡auktas. 11 val. 25 min. praneÅ¡ime pakilimo laikas planuojamas 17:24, 11 val. 32 min. praneÅ¡ime planuojamas pakilimo laikas 17:13, 12 val. 04 min. praneÅ¡ime pakilimo laikas dar ankstinamas ir planuojamas 17:01, 13 val. 33 min. praneÅ¡imu pakilimo laikas 16:56, 14 val. 52 min. pakilimo laikas planuojamas 16:43, 16 val. 40 min praneÅ¡imu pakilimo lakas atidedamas iki 19:20, 16 val. 40 min praneÅ¡imu pakilimo laikas atidedamas 19:15, vėliau 19:06 ir 17 val. 46 min. gautas praneÅ¡imas, kad skrydis atÅ¡aukiamas).

IÅ¡ praneÅ¡imų matyti, jog buvo bandoma ieÅ¡koti galimybių ir iÅ¡vykimo laikas buvo Å¡iek tiek paankstintas, vėliau vėl nukeltas ir atÅ¡auktas. Eurocontrol praneÅ¡imai negalėjo bÅ«ti pateikti atsiliepimo teismui teikimo metu, kadangi buvo gauti iÅ¡ atsakingų institucijų vėliau, be to, teismas atsakovui nesuteikė papildomo termino įrodymams pateikti, nors atsakovas to ir prašė. 1.5. Teismui netenkinus atsakovo praÅ¡ymo pratęsti terminÄ Ä¯rodymams pateikti, atsakovas taip pat prarado galimybę remtis skrydžio Alikantė-Kaunas FR 9098 marÅ¡ruto žemėlapiu, skrydžių valdymo kontrolės analitiko L.

H. ataskaita. Å ie įrodymai patvirtina, kad skrydis iÅ¡ Alikantės į KaunÄ patenka į PrancÅ«zijos erdvę ir dėl streiko, įvykusio 2017 m. spalio 10 d. (nuo spalio 9 d. 17:00 UTC iki spalio 11 d. 4:00 UTC) skydžiai vėlavo ne tik į/iÅ¡ PrancÅ«zijos, o taip pat ir per PrancÅ«zijos erdvę. Å ios streiko pasekmės įtakojo FR 9098 skrydį, kuris turėjo bÅ«ti atidėtas dėl vėlavimų, susijusių su PrancÅ«zijos oro erdvės apribojimais. Taigi, dėl iÅ¡vardintų priežasčių skrydis iÅ¡ Alikantės į KaunÄ 2019 m, spalio 10 d. buvo atÅ¡auktas dėl ypatingų priežasčių, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti, o privalėjo laikytis Eurokontrolės nurodymų. 1.6.

Atsakovas negalėjo kontroliuoti PrancÅ«zijos oro eismo kontrolės darbuotojų streiko, kadangi streikas kilo ne dėl Ryanair priimtų sprendimų, bet dėl PrancÅ«zijos valdžios institucijų vykdomos politikos. Streikai buvo sankcionuoti, todėl laikytini ypatingomis aplinkybėmis Å¡ios bylos kontekste. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 2017 m. spalio 10 d. skrydis FR9098 iÅ¡ Alikantės į KaunÄ buvo atÅ¡auktas dėl PrancÅ«zijos oro eismo kontrolės streiko. Kadangi streikas vyko dėl PrancÅ«zijos valstybės institucijų vykdomos politikos - priimtų sprendimų, mažinant valstybės iÅ¡laidas ir valstybės biudžeto deficitÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡provokuojant mokytojų sÄ jungų, valstybės tarnautojų ir sveikatos priežiÅ«ros sektoriaus vadovaujamÄ streikÄ bei PrancÅ«zijos skrydžių kontrolės darbuotojų profesinių sÄ jungų streikÄ , akivaizdu, kad atsakovas negalėjo Å¡io streiko kontroliuoti ar jo įtakoti. 1.7.

Keleiviai K. J. ir R. J. neturėjo teisės perleisti savo reikalavimo teisės ieÅ¡kovei, kadangi tokie veiksmai pažeidžia SÄ lygų 15.4 punktÄ , kuriame numatyta, kad teisė į kompensacijÄ ar pinigų grÄ Å¾inimÄ galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrÄ kaip papildomiems keleiviams ir / arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiÅ¡kai nekompetetingiems asmenims ir Å¡ių asmenų globėjams, tačiau visais kitais atvejais teisės į kompensacijÄ ar pinigų grÄ Å¾inimÄ perleidimas tretiesiems asmenims negalimas.

Minėtos sÄ lygos yra vežimo sutarties sudėtinė dalis. CK 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ arba jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusisijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi, keleiviai, perleidę reikalavimo teisę į kompensacijÄ , pažeidė su atsakovę sudarytÄ vežimo sutartį, kurios sudėtinė dalis yra SÄ lygos, draudžiančios reikalavimo teisės perleidimÄ .

Taigi, ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti Å¡io ieÅ¡kinio ir reikalauti priteisti keleiviams priklausančias kompensacijas, kadangi jis negalėjo įgyti Å¡ios teisės pagal keleivių ir Atsakovo sudarytÄ vežimo sutartį ir jos sudėtinę dalį – SÄ lygas.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Aer liber“ praÅ¡o jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , o apeliacinio skundo tenkinimo atveju – perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (2 t., e. b. l. 144-150). Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Atsakovas prieÅ¡taravimÄ dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pareiÅ¡kė tik teikdamas apeliacinį skundÄ . Pagal 2012 m. gruodžio 12 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 26 straipsnio 1 dalį, be jurisdikcijos, kylančios iÅ¡ kitų Å¡io reglamento nuostatų, jurisdikcijÄ turi valstybės narės teismas, į kurį atvyksta atsakovas. Å i taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas atvyko į teismÄ siekdamas užginčyti jurisdikcijÄ arba jeigu pagal 24 straipsnį kitas teismas turi iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ . Nagrinėjamu atveju, remiantis CPK įtvirtintomis ginčų nagrinėjimo nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo pareikÅ¡ti savo prieÅ¡taravimÄ dėl ginčo priskirtinumo nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, tačiau atsakovas savo atsiliepime pasisakė tik dėl ginčo esmės (t.y. ypatingų aplinkybių, lėmusių ginčo skrydžio atÅ¡aukimÄ ), o prieÅ¡taravimÄ dėl jurisdikcijos iÅ¡reiÅ¡kė tik teikdamas apeliacinį skundÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas, priėmęs sprendimÄ , turėjo jurisdikcijÄ nagrinėti kilusį ginÄÄ , todėl atsakovo teiginys, jog ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu atmestinas kaip nepagrįstas. 2.2. Nesutiktina su atsakovo pozicija, jog kilusiam ginčui taikytina Airijos teisė. Remiantis 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (toliau – Roma I) 3 straipsnio 2 dalimi, Å¡alys gali bet kuriuo metu susitarti sutarčiai taikyti kitÄ teisę, nei pagal pirmesnį Å¡alių pasirinkimÄ pagal šį straipsnį ar kitas Å¡io reglamento nuostatas taikyta teisė.

Atsakovas, gavęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, neginčijo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos bei pateikė atsiliepimÄ , kuriuo ginčijo keleivių teisę į kompensacijas, įrodinėdamas, kad ginčo skrydis neįvyko dėl svarbių priežasčių (t.y. pateikė pozicijÄ dėl ginčo esmės). Atsakovas yra savo srities profesionalas, todėl jam turėjo bÅ«ti geriausiai žinomos jo paties parengtos vežimo sÄ lygos, tačiau savo pozicijÄ dėl taikytinos teisės, grindžiamÄ Å¡ių sÄ lygų 2.4 punktu, atsakovas pareiÅ¡kė tik teikdamas apeliacinį skundÄ , todėl toks atsakovo procesinis elgesys gali bÅ«ti pagrįstai laikomas susitarimo dėl taikytinos teisės pakeitimu, kaip jis suprantamas pagal Roma I 3 straipsnio 2 dalį.

Be to, nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl kompensacijos priteisimo, kuriÄ numato tiesioginio taikymo teisės aktas, t.y. Reglamentas. Reglamentas nereikalauja jo perkėlimo į valstybių narių nacionalinius teisės aktus, todėl jokių papildomų sÄ lygų, procedÅ«rų ir pan. nacionalinė vienos ar kitos valstybės narės teisė nenumato, t.y. Å¡iuo atveju Reglamentas tiesiogiai įtvirtina visus su kompensacijų iÅ¡mokėjimu susijusius klausimus, o Airijos, kaip atskiros valstybės narės, teisė negali daryti įtakos Reglamente suformuluotoms nuostatoms. 2.3.

Atsakovo procesinis elgesys, neginčijant nei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos, nei teikiant prieÅ¡taravimÄ dėl taikytinos teisės bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos metu, pagrįstai laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsakovui tinkamai ir laiku pateikus prieÅ¡taravimÄ dėl ginčo teismingumo bei taikytinos teisės, grindžiamÄ jos bendrųjų vežimo sÄ lygų 2.4 punktu, į bylÄ trečiaisiais asmenimis bÅ«tų įtraukti ir keleiviai, įsigiję ginčo skrydžio bilietus.

Šį ginÄÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, o atsakovui tik apeliaciniame skunde ginčijant tiek Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijÄ , tiek taikytinÄ teisę, grindžiamÄ jo bendrųjų vežimo sÄ lygų 2.4 punktu, trečiųjų asmenų – keleivių įtraukimas į nagrinėjamÄ bylÄ yra procesiÅ¡kai neįmanomas, nors atsakovui apeliaciniame skunde ginčijant ieÅ¡kovės su keleiviais sudarytÄ reikalavimo teisių perleidimo sutartį bylos baigtis gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. 2.4.

Pagal ieÅ¡kovės taikomus paslaugų įkainius, keleiviai už ieÅ¡kovės sėkmingai iÅ¡siieÅ¡kotÄ kompensacijÄ atgauna net 75 procentus kompensacijos sumos, t.y. keleiviai yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė neiÅ¡siieÅ¡ko kompensacijos iÅ¡ atsakovo, keleivis neprivalo padengti jokių ieÅ¡kovės patirtų kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų. Tačiau, ieÅ¡kovei nepavykus iÅ¡siieÅ¡koti kompensacijos iÅ¡ atsakovo, dėl to, kad byla gali bÅ«ti pripažinta neteisminga Lietuvos teismų jurisdikcijai, keleivis nepraranda teisės pats tiesiogiai bylinėtis su atsakovu, tačiau keleivio, kaip vartotojo, galimybės bylinėtis su oro vežėju galiojant bendrųjų vežimo sÄ lygų 2.4 punktui, priskiriančiam visus ginčus, kylančius iÅ¡ vežimo sutarties, Airijos teismui jurisdikcijai, tampa labai apribotos arba net neįmanomos.

Todėl vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 2 dalimi tokia vežimo sutarties sÄ lyga laikytina nesÄ Å¾ininga, nes ja suvaržoma vartotojo teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais. Atsakovas, laiku nepareikÅ¡damas prieÅ¡taravimo, grindžiamo jo bendrųjų vežimo sÄ lygų 2.4 punktu, faktiÅ¡kai užkirto keliÄ tiek ieÅ¡kovei, tiek ir keleiviams, kaip bylos baigtimi suinteresuotiems asmenims, įgyvendinti rungimosi civiliniame procese principÄ bei pateikti prieÅ¡taravimus dėl minėto sÄ lygų punkto nesÄ Å¾iningumo. 2.5.

Vežimo sutartyje esanti sÄ lyga, draudžianti keleiviams perleisti teisę į kompensacijÄ savaime nereiÅ¡kia reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ir keleivių sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra sudarytos teisėtai, o pripažinti jas negaliojančiomis remiantis atsakovo Bendrųjų vežimo sÄ lygų 15.4 punktu nėra teisinio pagrindo, beje, atsakovas tokio reikalavimo nėra pareiÅ¡kęs, atsakovo nurodomi argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarčių (ne)galiojimo neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai bei nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. 2.6.

Atsakovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, dėl kokių priežasčių, net ir esant ribojamam oro eismui virÅ¡ visos PrancÅ«zijos teritorijos, atsakovas nepasirinko kito marÅ¡ruto, kuriuo PrancÅ«zijos oro erdvė nebÅ«tų kertama. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina ir kai kurių kitų skrydžių žemėlapiai (informacija iÅ¡ www.flightradar24.com), iÅ¡ kurių matyti, kad kiti oro vežėjai, siekdami aplenkti PrancÅ«zijos oro erdvę, tiesiog pasirinko kitÄ marÅ¡rutÄ . Todėl PrancÅ«zijos skrydžių vadovų streikas nėra ypatinga aplinkybė, kadangi ji pati savaime netrukdo oro vežėjui imtis visų įmanomų priemonių ir pasirinkti kitÄ marÅ¡rutÄ ir „aplenkti“ PrancÅ«zijos oro erdvę, kaip kad daro kiti oro vežėjai.

Net ir atsakovo nurodomame NOTAM praneÅ¡ime nebuvo nustatytas įpareigojimas atÅ¡aukti ginčo skrydį, Å¡iame praneÅ¡ime oro vežėjams nurodyta sumažinti oro eismÄ per PrancÅ«zijos oro erdvę. Å ių aplinkybių nepaneigia atsakovo argumentai, kad neįmanoma suplanuoti skrydžių aplink plačiÄ PrancÅ«zijos oro erdvę, skrydžių vadovų streikas neigiamai paveikia paties atsakovo veiklÄ , nes dėl Å¡ių streikų ilgėja įgulos darbo laikas ir pan. Be to, PrancÅ«zijos skrydžių vadovų streikas nėra „siurprizinė“ aplinkybė, jis tęsiasi ilgÄ laikÄ , dėl ko atsakovas, bÅ«damas savo srities profesionalu, streikÄ galėjo numatyti bei iÅ¡ anksto pasiruoÅ¡ti galimiems nesklandumams.

Atsakovo su apeliaciniu skundu teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai tik patvirtina tÄ aplinkybę, kad ginčo skrydis buvo atÅ¡auktas, tačiau visiÅ¡kai nepagrindžia sprendime nurodytų sÄ lygų, t.y., kad eismo kontrolės darbuotojų streikai nėra bÅ«dingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kad atsakovas negalėjo iÅ¡vengti Å¡ių aplinkybių net ir imdamasis visų pagrįstų priemonių. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčija Å¡iais pagrindais:

1) ginčas neteismingas pirmosios instancijos teismui;

2) ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu;

3) keleiviai neturi teisės į kompensacijÄ pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, t.y. skrydis buvo atÅ¡auktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Å alys pateikė naujus įrodymus įrodinėtinoms aplinkybėms pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl naujų įrodymų prijungimo, paskui – dėl aukščiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Dėl naujų įrodymų prijungimo 15.

Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Å¡iuos naujus įrodymus: 2017 m. rugpjūčio 14 d. Ryanair DAC bendrÄ sias vežimo sÄ lygas ir nuostatas, skrydžių valdymo kontrolės analitiko K. S. el. laiÅ¡kÄ su vertimu, L. H. ataskaitÄ FR9098 ALC-KUN 2017 m. spalio 10 d. PrancÅ«zijos ATC (oro eismo kontrolės) streikas su vertimu, skrydžio FR9098 ALC-KUN žemėlapį, Europos Parlamento parlamentinius 2016 m. sausio 11 d. klausimus, į kuriuos atsakoma raÅ¡tu E-000110-16, su vertimu, Eurocontrol praneÅ¡imus, 2017 m. spalio 10 d.

Ryanair DAC atÅ¡auktų iÅ¡ Alikantės skrydžių sÄ raÅ¡Ä , 2017 m. spalio 10 d. Ryanair DAC atÅ¡auktų visų skrydžių sÄ raÅ¡Ä dėl 2017 m. spalio 10 d. PrancÅ«zijos ATC (oro eismo kontrolės) streiko, A21 internetinių leidinių publikacijas su vertimais, A. D. el. laiÅ¡kÄ su vertimu. IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė portalo flightradar24 duomenis apie skrydžius.

16. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo ir ieškovės naujai pateiktais įrodymais bei jų vėlesnio pateikimo priežastimis, pažymi, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės prašomi prijungti nauji įrodymai yra susiję su atsakovo apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis ir yra reikšmingi nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti, o vėlesnis šių įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkina.

Esant Å¡ioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo ir ieÅ¡kovės pateikti nauji įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis). Dėl teismo jurisdikcijos 17. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijÄ tuo pagrindu, kad pagal Ryanair DAC 2017 m. rugpjūčio 14 d. bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų 2.4 punktÄ ginčai, kylantys iÅ¡ vežimo sutarties su atsakovu, yra teismingi Airijos teismui, o ieÅ¡kovė, bÅ«dama keleivių K. ir R.

J. reikalavimo teisių, kylančių iÅ¡ keleivių K. ir R. J. sudarytos vežimo sutarties su atsakovu, perėmėja, bet ne sutarties Å¡alis, ieÅ¡kinį atsakovui galėjo pareikÅ¡ti tik pagal Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal atsakovo buveinės vietÄ .

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje kilo ginčas dėl teisės į kompensacijÄ pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktÄ keleiviams K. ir J. J. sudarius su atsakovu, kurio registruota buveinė yra Airijoje, ES Å¡alyje narėje, vežimo sutartį. Atsižvelgiant į tai klausimas dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos spręstinas vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatomis (Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnis).

19. Reglamento Nr. 1215/2012 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be jurisdikcijos, kylančios iÅ¡ kitų Å¡io reglamento nuostatų, jurisdikcijÄ turi valstybės narės teismas, į kurį atvyksta atsakovas. Å i taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas atvyko į teismÄ siekdamas užginčyti jurisdikcijÄ arba jeigu pagal 24 straipsnį kitas teismas turi iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ . Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, gavęs standartinę A ieÅ¡kinio formÄ pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 861/2007, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame pasisakė dėl ginčo esmės, nurodydamas, kad ieÅ¡kinys atmestinas tuo pagrindu, jog skrydis buvo atÅ¡auktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma iÅ¡vengti (1 t., e. b. l. 37-38).

Taigi, atsakovas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pirmosios instancijos teisme neginčijo, kadangi pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, teikė procesinius praÅ¡ymus dėl ginčo nagrinėjimo iÅ¡ esmės (1 t., e. b. l. 61-62), atsakovo įgaliotas atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas atvyko į pirmosios instancijos teismÄ ir taip pripažino Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijÄ . Nustačius, kad byloje kilęs ginčas negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip ginčas, kuriam pagal Reglamento Nr. 1215/2012 24 straipsnį taikytina iÅ¡imtinė jurisdikcija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal Reglamento Nr. 1215/2012 26 straipsnio 1 dalį.

Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu 20. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad keleivių teisę gauti kompensacijÄ atÅ¡aukus skrydį reguliuoja 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atÅ¡aukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis ReglamentÄ (EEB) Nr. 295/91. Taigi, Å¡i reikalavimo teisė atsiranda įstatymo pagrindu dėl sudarytos vežimo sutarties, kadangi Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnis apibrėžia kompensacijų dydžius keleiviams, sudariusiems vežimo sutartis, skrydžių atidėjimo ir atÅ¡aukimo atvejais.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad kilusiam ginčui pagal Ryanair DAC 2017 m. rugpjūčio 14 d. bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų 2.4 punktÄ taikytina Airijos teisė.

21. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu, nes Ryanair DAC 2017 m. rugpjūčio 14 d. bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų, taikomų keleiviams, sudariusiems vežimo sutartį su atsakovu, 15.4 punktas draudžia teisės į kompensacijÄ ar pinigų grÄ Å¾inimÄ perleidimÄ tretiesiems asmenims.

22. Apeliacinės instancijos teismas klausimui dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės pagrįstumo nustatė Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes: 10.1. Keleiviai K. J. ir R. J. įsigijo lėktuvo bilietus skrydžiui marÅ¡rutu Alikantė – Kaunas (FR9098) 2017 m. spalio 10 d. 15 val. 25 min. (1 t., e. .b. l. 14-15). Skrydis atÅ¡auktas 2017 m spalio 10 d. (1 t., e. b. l. 33-36). 10.2. Keleiviai K. J. ir R. J. 2018 m. rugsėjo 21 d. perleido reikalavimo teisę į kompensacijÄ dėl atÅ¡aukto skrydžio pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktÄ ieÅ¡kovei UAB „Aer Liber“ (1 t., e. b. l. 13).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad keleivių K. ir R. J. sudaryta vežimo sutartis yra vartojimo sutartis, nes vežimo oro transportu paslaugÄ Ä¯sigijo fiziniai asmenys savo reikmėms iÅ¡ atsakovo kaip verslininko teikiančio minėtÄ paslaugÄ (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 40 punktas). Ta aplinkybė, kad iÅ¡ minėtos sutarties kylanti reikalavimo teisė į kompensacijÄ pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktÄ buvo perleista ieÅ¡kovei, nepakeičia Å¡ios sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 38 punktas).

24. CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog nesÄ Å¾ininga yra sutarties sÄ lyga, kuria netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojo teisės verslininko ar kitos Å¡alies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skrydis marÅ¡rutu Alikantė – Kaunas (FR9098) 2017 m. spalio 10 d. 15 val. 25 min. buvo atÅ¡auktas, todėl keleiviai K. ir R.

J. įgijo teisę reikalauti kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktÄ dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo. Ä®gytÄ reikalavimo teisę keleiviai perleido ieÅ¡kovui, t. y. pasinaudojo CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teise be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Tokiu bÅ«dų keleiviai K. ir R. J. patenkino savo interesÄ greičiau iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , iÅ¡vengti bylinėjimosi su atsakovu tuo atveju jei jų reikalavimo teisė bÅ«tų ginčijama.

Tuo tarpu draudimas perleisti teisę reikalauti kompensacijos reiÅ¡kia, kad, atsakovui nesutinkant mokėti kompensacijÄ dėl to, jog jis siekia įrodyti ypatingų aplinkybių egzistavimÄ pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, bÅ«tent keleiviams tektų bylinėjimosi su atsakovu naÅ¡ta siekiant įgyvendinti savo teises arba keleiviai, bÅ«dami vartotojais, dėl Å¡ių aplinkybių tiesiog priimtų sprendimÄ nesiekti savo teisės įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Ryanair DAC 2017 m. rugpjūčio 14 d. bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų 15.4 punktas, draudžiantis reikalavimo teisės perleidimÄ , iÅ¡ esmės riboja keleivių teisės į kompensacijÄ Ä¯gyvendinimÄ , kai verslininkas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas atÅ¡aukė skrydį ir dėl to keleiviai K. ir R. J. įgijo teisę reikalauti kompensacijos pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnį, draudimas perleisti Å¡iÄ reikalavimo teisę apriboja jų galimybes pasirinkti Å¡ios teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , t.y. patiems reikÅ¡ti reikalavimÄ oro vežėjui ar perleisti reikalavimÄ naujajam kreditoriui. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia vartojimo sutarties sÄ lyga pripažintina nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pripažinus Ryanair DAC 2017 m. rugpjūčio 14 d. bendrųjų vežimo sÄ lygų ir nuostatų 15.4 punktÄ keleivių K. ir R. J. sudarytos vežimo sutarties atžvilgiu nesÄ Å¾iningu ir negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė įgijo reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu, sudariusi 2018 m. rugsėjo 21 d. su keleiviais K. ir R. J. reikalavimo teisių perleidimo sutartį (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė byloje nepateikė duomenų, kokiu bÅ«du informavo atsakovÄ apie reikalavimo perleidimo faktÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog įstatyme iÅ¡samiai nenustatyti specialÅ«s praneÅ¡imo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimÄ bÅ«dai, iÅ¡skyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ bÅ«dÄ , kad tinkamu praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiÅ¡kia, kad bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininkÄ apie cesijÄ , CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas, pagrindžiantis reikalavimo perleidimo faktÄ .

Skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, jog praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimÄ yra tinkamas, turi bÅ«ti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar praneÅ¡imas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktÄ informacijÄ suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, kartu su jo priedais pateikė 2018 m. rugsėjo 21 d. su keleiviais K. ir R. J. sudarytÄ reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu bÅ«du atsakovas kartu buvo informuotas ir apie reikalavimo perleidimo faktÄ . Atsakovas, pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, taip pat rengiantis nagrinėti bylÄ parengiamajame teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde, nesirėmė aplinkybe, jog nebuvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimÄ , todėl ieÅ¡kovė negali naudoti Å¡io fakto prieÅ¡ atsakovÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas ieÅ¡kovei kreipusis į teismÄ buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimÄ taip, kad galėjo suvokti, jog reikalavimas yra perleistas. Atsižvelgiant į tai, toliau spręstina, ar keleiviai neturi teisės į kompensacijÄ dėl to, jog skrydis buvo atÅ¡auktas dėl ypatingų aplinkybių. Dėl ypatingų aplinkybių egzistavimo 27. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų atsakovo prievolę mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta kompensacijÄ , iÅ¡tyrė Å¡iuos ypatingoms aplinkybėms nustatyti reikÅ¡mingus įrodymus: 15.1.

Skrydis marÅ¡rutu Alikantė-Kaunas vyksta per PrancÅ«zijos oro erdvę (2 t., e. b. l. 16). 15.2. Skrydžio dienÄ 2017 m. spalio 10 d. vyko PrancÅ«zijos vieÅ¡ojo sektoriaus darbuotojų streikas ir tuo pagrindu buvo paskelbtas NOTAM praneÅ¡imas, įpareigojantis orlaivių operatorius sumažinti suplanuotų skrydžių skaičių nuo 04 H00 UTC spalio 10 d. iki 30 procentų globaliai PARIS-ORLY, PARIS0CDG, BEAUVAIS oro uostų platformose ir 30 procentų LYON ST EXUPERY oro uoste, Nicoje, Marselyje, TulÅ«zoje, Bordo Regione, Nantes oro uosto platformose (1 t., e. b. l. 39, 2 t., e. b. l. 21, 2 t., e. b. l. 123-124). 15.3.

Dėl gauto NOTAM praneÅ¡imo dėl PrancÅ«zijos vieÅ¡ojo sektoriaus darbuotojų streiko 2017 m. spalio 10 d. Ryanair atÅ¡aukė 344 skrydžius, iÅ¡ jų 16 skrydžių iÅ¡ Alikantės Ispanijoje (2., e. b. l. 41-48). 15.4. Atsakovo darbuotojo skrydžių valdymo kontrolės analitiko L. H. ataskaitoje dėl skrydžio FR9098 ALC-KUN 2017 m. spalio 10 d. nurodoma, kad visÄ oro eismÄ Europoje centralizuotai koordinuoja Europos skrydžių saugumo organizacija „Eurocontrol“, užtikrinanti, kad nebÅ«tų oro eismo spÅ«sčių ir turimi pajėgumai bÅ«tų veiksmingai panaudoti.

Å i organizacija valdo skrydžių srautÄ per valandÄ kiekvienoje ATC zonoje. Orlaivių operatoriai privalo laikytis Europos skrydžių saugumo organizacijos „Eurocontrol“ iÅ¡duotų skrydžių tvarkaraščių. Apribojus galimybę skristi per PrancÅ«zijos ATC, skrydžiai gali bÅ«ti nukreipiami per kaimynines valstybes, tačiau Å¡ių valstybių ATC zonos veikia maksimaliu pajėgumu arba yra arti Å¡ios ribos. Papildomai skrydžiai virÅ¡ijantys nurodytus pajėgumus sukelia skrydžių vėlavimÄ .

Dėl to nei vienam lėktuvui negalima pakilti be Europos skrydžių saugumo organizacijos „Eurocontrol“ leidimo, kuri suplanuoja visų skrydžių laikÄ atsižvelgiant į vykdomus skrydžius (2 t., e. b. l. 23-29). 15.5. VieÅ¡ojoje erdvėje pateikta informacija, kad dėl devynių PrancÅ«zijos vieÅ¡ojo sektoriaus darbuotojų streikų skirtinguose PrancÅ«zijos oro uostuose 2017 m. spalio 10 d. atÅ¡aukta daugiau nei 1 000 skrydžių Europoje, streikas truko tris dienas. Dėl skrydžių nukreipimo aplink PrancÅ«zijos oro erdvę, skrydžio laikas tapo ilgesnis, susiformavo spÅ«stys.

Dauguma orlaivių operatorių atidėjo skydžius, o orlaivio operatorius Ryanair atÅ¡aukė didžiausiÄ skrydžių skaičių. Pusė Ryanair DAC atÅ¡auktų skrydžių turėjo vykti iÅ¡ Ispanijos į kitas Europos Å¡alis. Papildomai nurodyta, kad vidutiniÅ¡kai skrydžių vadovai streikuoja 24 dienas per metus, ir kad du trečdaliai darbuotojų streikų Europoje kyla PrancÅ«zijoje (2 t., e. b. l. 50-52, 58-62, 132-136).

28. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad NOTAM praneÅ¡imu atsakovas buvo įpareigotas 30 proc. sumažinti skrydžių skaičių per PrancÅ«zijos oro erdvę. Atsakovas šį įpareigojimÄ Ä¯gyvendino atÅ¡aukdamas dalį skrydžių, taip pat ir 2017 m. spalio 10 d. numatytÄ skrydį marÅ¡rutu Alikantė Kaunas FR9098 ALC-KUN. Kiti orlaivių operatoriai šį įpareigojimÄ Ä¯gyvendino nukreipdami skrydžius per kitų Å¡alių oro erdves, dėl ko skrydžiai buvo atidėti, vėlavo, bet jie buvo vykdomi. Atsakovas duomenų, kaip vykdo bendradarbiavimas su Europos skrydžių saugumo organizacija „Eurocontrol“ dėl FR9098 ALC-KUN skrydžio organizavimo per kitų Å¡alių oro erdvę, nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kokių priemonių ėmėsi, siekdamas iÅ¡vengti skrydžio atÅ¡aukimo atsižvelgiant į susiformavusiÄ PrancÅ«zijos vieÅ¡ojo sektoriaus darbuotojų civilinės aviacijos srityje streikų praktikÄ .

29. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atÅ¡auktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ yra nurodęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali bÅ«ti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobÅ«džio ar atsiradimo priežasčių nėra bÅ«dingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti.

Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C?159/18, 16 punktas; ESTT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Nr. C‑501/17, 20 punktas). Galimybės kontroliuoti aplinkybes nebuvimas įrodinėjamas vertinant, ar oro vežėjas ėmėsi situacijai pritaikytų veiksmų panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones, kad iÅ¡vengtų atitinkamo skrydžio atÅ¡aukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl tos aplinkybės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C?159/18, 15 punktas).

Tokiu aukščiau nurodytos teisės normos išaiškinimu remiasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014. Teismų praktika. 2014, 42).

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 28 punkte pateiktus Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos iÅ¡aiÅ¡kinimus, pažymi, kad 2017 m. spalio 10 d. vykęs PrancÅ«zijos vieÅ¡ojo sektoriaus darbuotojų streikas, dėl kurio atsakovas buvo įpareigotas 30 proc. sumažinti skrydžių skaičių per PrancÅ«zijos oro erdvę nėra įprastas oro vežėjo veiklai, tačiau Å¡iÄ rizikÄ atsakovas kaip oro vežėjas privalėjo įvertinti.

Atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių priemonių buvo imtasi, kad išvengti skrydžio atšaukimo, t.y. nepateikė duomenų, kad skrydis maršrutu Alikantė – Kaunas negalėjo būti saugiai vykdomas per kitų šalių oro erdvę, nepateikė paaiškinimų, kaip sudaromi Europos skrydžių saugumo organizacijos „Eurocontrol“ skrydžių tvarkaraščiai ir kokios galimybės juos keisti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog kiti oro vežėjai priėmė sprendimus vykdyti skrydžius per kitų šalių oro erdves dėl to paties Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų streiko.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skrydžio marÅ¡rutu Alikantė – Kaunas FR9098 ALC-KUN atÅ¡aukimas dėl 2017 m. spalio 10 d. PrancÅ«zijos vieÅ¡ojo sektoriaus darbuotojų streiko buvo atsakovo darbo organizavimo pasekmė, bet ne aplinkybės, kurių atsakovas visiÅ¡kai negalėjo kontroliuoti, ir ypatingos aplinkybės, kurios panaikintų atsakovo prievolę mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta kompensacijÄ , pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį nenustatytos.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir atsižvelgdamas į padarytas teisines iÅ¡vadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ sprendimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 32. IeÅ¡kovė, teikdama atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IÅ¡ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktų dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovė patyrė 871,20 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (2 t., e. b. l. 155). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo, atsižvelgia į ginčo sudėtingumÄ taikytinos teisės ir nustatytinų faktinių aplinkybių atžvilgiu, taip pat įvertina, kad praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis yra mažesnis nei pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, ir 8.10 punktus nustatytas maksimalus mokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydis, kuris atsiliepimo parengimo dienÄ (2019 m. lapkričio 26 d.) sudarė 2 191,30 Eur (1289 Eur (2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) x 1,7).

Å ių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas ir protingas. Todėl apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Aer Liber“, juridinio asmens kodas 304685405, buveinė KrivÅ«lės g. 1C–61, Vilnius, iÅ¡ atsakovo Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, buveinė Airside Business Park, Swords, Dublin, 871,20 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eura 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Mindaugas Šimonis