2022-07-27 Nr. AB-19592-3-61-3-01511-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3378-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01511-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. C. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. C. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. C. A. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 22S10103 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Nesutikdamas su atsakovo priimtu Sprendimu, pareiškėjas paaiškino, kad jo išvykimą iš savo kilmės šalies sąlygojo gyvenamojoje vietoje siautėjančių teroristinių grupuočių antpuoliai prieš taikius gyventojus. Pareiškėjas nurodė, kad teroristai nužudė jo tėvą ir ketino pasikėsinti į jį patį. Pareiškėjas baiminasi dėl savo saugumo ir dėl šios priežasties išvyko iš šalies.

3. Pareiškėjo teigimu, apklausos metu jis nurodė, kad jaučia nuolatinę baimę ir persekiojamą savo kilmės šalyje, dėl šios priežasties jis išvyko į Lietuvą ir tikisi demokratinėje Lietuvos Respublikoje gauti prieglobstį bei saugumą. Pareiškėjas manė, kad jis įrodė, jog egzistuoja „visiškai pagrįstos baimės“ nuostata. Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jam suteiktinas pabėgėlio statusas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis galėjo papasakoti tiek, kiek jam pavyko prisiminti apklausos metu. Anot pareiškėjo, vertinant jo nurodytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjui egzistuoja visiškai pagrįsta baimė būti nužudytam savo kilmės šalyje.

4. Pareiškėjas manė, kad šioje situacijoje atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio persekiojimo. Atsakovas turėjo atsakingai, adekvačiai ir proporcingai įvertinti priimamų sprendimų pasekmes pareiškėjui.

5. Pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Taigi skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) beatodairiško smurto nėra, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad grėsmė jam kilo iš (duomenys neskelbtini) grupuotės ir (duomenys neskelbtini) etninės grupės asmenų. Atsakovas patvirtino, kad pareiškėjo pasakojimas iš esmės atitiko kilmės valstybės informaciją – (duomenys neskelbtini) etninės grupės nariai, kurie daugiausia užsiima gyvulių auginimu, puldinėja (duomenys neskelbtini), kurie užsiima žemės ūkiu, nes tarp jų kyla daug nesutarimų dėl žemių. Atsakovas pažymėjo, kad taip pat yra pastebimos sąsajos tarp teroristinės grupuotės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) asmenų. Minėtos grupės užsiima ir asmenų grobimu, prašo už juos išpirkos ir tokiu būdu pelnosi pinigų. Viešai prieinamuose šaltiniuose teigiama, kad problematiškiausiose (duomenys neskelbtini) valstijose buvo įkurtos (duomenys neskelbtini) pajėgos, kurios turėtų padėti tvarkytis su (duomenys neskelbtini) vykdomu smurtu, todėl tikėtina, kad smurto lygis šiose valstijose sumažės. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė, kad asmeniškai jam niekas negrasino, jis nesusidūrė su persekiojimu, o vienintelė priežastis, privertusi palikti savo gimtąją šalį, buvo prieš jo bendruomenę įvykdytas išpuolis.

9. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

10. Migracijos departamento teigimu, deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su ginčijamu Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

11. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, todėl priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Tuo pačiu atsakovas pastebėjo, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

12. Atsakovo nuomone, jis atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo M. C. A. skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti pareiškėjui M. C. A. (M. C. A.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui M. C. A. (M. C. A.) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas kitą dalį skundo atmetė kaip nepagrįstą.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

14.1. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau atvykus į Lietuvą prieglobsčio prašytojas nepateikė savo asmens dokumentų.

14.2. 2021 m. spalio 4 d. apklausos metu pareiškėjas papasakojo, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes buvo užpulta jo bendruomenė. Pareiškėjas nurodė, kad išpuolio metu neteko tėvo, jis buvo nušautas, o mama nuo to laiko dingo. Viskas įvyko teroristinio išpuolio metu. Vėliau pareiškėjas šį įvykį įvardijo kaip susišaudymą. Bendruomenę užpuolė (duomenys neskelbtini) etninės grupės asmenys. Pareiškėjas paaiškino, kad jiems nereikia priežasties ką nors užpulti, jie atvyksta ir pradeda šaudyti be jokios priežasties. (duomenys neskelbtini) taip pat padegė namus ir parduotuves. Bendruomenę jie buvo užpuolę pirmą kartą. (duomenys neskelbtini) atvyksta ir žudo žmones, grobia juos ir reikalauja išpirkos. Bendruomenė jau metų metus skundėsi policijai, bet jie nekreipia dėmesio ir jiems nepadeda. Taip pat pareiškėjas teigė, kad jam gali kilti problemų dėl religijos, jis yra (duomenys neskelbtini) ir jį gali užpulti bei užmušti (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas patvirtino, kad asmeninių grasinimų iš jų nesulaukė, nebuvo su jais susidūręs. Anot jo, susidūrė tik vieną kartą – bendruomenės išpuolio metu. Jis nurodė, kad iš savo šalies išvyko į (duomenys neskelbtini), o iš ten į (duomenys neskelbtini), iš kurios pateko į Lietuvą.

14.3. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad šioje situacijoje nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, nusprendė, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taip pat konstatuota, kad prieglobsčio prašytojai nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

14.4. Skundžiamu Sprendimu nuspręsta: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu duotus paaiškinimus ir Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.

16. Teismas nurodė, kad šioje situacijoje pareiškėjas baiminosi, kad kilmės valstybėje galimai patirs smurtą dėl jo vykdomų išpuolių. Departamentas pripažino ir su tuo teismas sutiko, kad pareiškėjo pasakojimas iš esmės atitiko kilmės valstybės informaciją. Tačiau teismas pastebėjo, kad viešai prieinamuose šaltiniuose yra teigiama, jog problematiškiausiose (duomenys neskelbtini) valstijose buvo įkurtos (duomenys neskelbtini) pajėgos, kurios turėtų padėti tvarkytis su (duomenys neskelbtini) vykdomu smurtu, todėl Migracijos departamentas padarė prielaidą, jog labai tikėtina, kad smurto lygis šiose valstijose sumažės. Teismo vertinimu, pareiškėjas jam gresiantį pavojų siejo su bendra kilmės valstybės situacija, nurodydamas, kad asmeniškai jam niekas negrasino ir jis pats asmeniškai su persekiojimu nesusidūrė, o vienintelė priežastis, privertusi palikti savo gimtąją šalį, buvo prieš jo bendruomenę įvykdytas išpuolis. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo pasakojimas dėl tokio įvykdymo išpuolio įrodo, kad pats pareiškėjas jokio ryšio su incidentu neturi, tuo pačiu patvirtina, kad nėra jokio pagrįsto manymo, kad pareiškėjui savo kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių kiltų reali grėsmė ar pareiškėjas būtų persekiojamas. Kaip teigė pats pareiškėjas, jo minimi išpuoliai nebuvo reguliarūs (tai įvyko tik vieną kartą), kas vėlgi leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas asmeniškai nebuvo persekiojamas ir visiškai be pagrįstos baimės pabėgo iš savo šalies dėl vienkartinai įvykdyto teroristinio išpuolio.

17. Teismas pabrėžė, kad iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjas tik labai bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Šiuo atveju pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, Migracijos departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas yra daugiau abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Teismas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikyta visiškai pagrįsta.

18. Įvertinęs kilmės šalies informaciją, teismas darė išvadą, kad ši informacija yra visiškai aktuali nagrinėjamai bylai, tuo tarpu pats pareiškėjas nepateikė nei argumentų, nei faktų, kad informacija nustatyta neteisingai.

19. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Šiuo atveju vertintinos ir aplinkybės, kad pareiškėjas nekliudomai paliko savo šalį, atvyko į (duomenys neskelbtini), pats savo noru nusprendė neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo skundo argumentai neleidžia teismui suabejoti Migracijos departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių.

20. Teismas sprendė, kad faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

21. Teismas, iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų, todėl nusprendė pakeisti atitinkamą Sprendimo dalį ir nustatyti pareiškėjui 2 metų draudimo atvykti terminą. Atitinkamai teismas sprendė pakeisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 22. Pareiškėjas M. C. A. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 13 punktus.

24. Pareiškėjas pabrėžia, kad kilmės šalyje yra nesaugu ir nuolat vyksta etninių grupių susišaudymai, teroristiniai išpuoliai, vieno jų metu buvo nušautas pareiškėjo tėvas, o motina buvo pagrobta.

25. Pareiškėjo nuomone, kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, klesti nusikalstamumas ir banditizmas, nuo 2021 m. sausio iki lapkričio mėnesio (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

26. Pareiškėjas mano, kad nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą ir nėra jokio pagrindo juo netikėti, o jo duotus paaiškinimus vertinti kritiškai. Nagrinėjamu atveju yra visiškai nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jo kilmės šalyje gresia pavojus dėl to, kad jis ten yra persekiojamas bei dėl bendros padėties šalyje.

27. Pareiškėjas pabrėžia, kad yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka Migracijos departamentui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik jam.

28. Pareiškėjas pažymi, kad tai, jog atsakovo manymu pareiškėjo pasakojimas nebuvo itin išsamus ar nuoseklus, didžia dalimi lėmė ta aplinkybė, jog apklausa vyko dalyvaujant vertėjams ir pareiškėjas buvo raginamas bei skatinamas kalbėti trumpais sakiniais. Šiuo atveju atsakovas, pats nurodęs apklausos metu duoti paaiškinimus būtent tokiu būdu teigia, kad tai yra esminis pareiškėjo pasakojimo trūkumas, todėl toks atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu procesiniu elgesiu, dėl ko pareiškėjas buvo suklaidintas ir negalėjo išsamiai perteikti visos reikalingos informacijos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie politines partijas ir jų veiklą yra pakankamai lengvai patikrinami duomenys, bet net ir tokių minimalių veiksmų atsakovas neatliko, tik formaliai sudarydamas tyrimo įvaizdį.

29. Pareiškėjas teigia, kad aiškiai nurodė, kad jam grėsmė kilo dėl pilietinės aktyvios pozicijos pasisakant prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, o toks elgesys iššaukia ne tik vyriausybės atstovų, bet - ir ypač – politinių oponentų, kurie nesirenka priemonių – neigiamą reakciją, siekį susidoroti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie užpuolimus akivaizdžiai patvirtino, kad pareiškėjas savo kilmės šalyje negali politinės ir pilietinės pozicijos reikšti laisvai. Pareiškėjo nuomone, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Migracijos departamentas spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, turėjo atsakyti ar Pareiškėjas gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) režimo, ar tai gresia sankcijomis ir rizikomis tiek tiesiogiai iš vyriausybės, tiek iš sukarintų ir jėgos politiką vykdančių politinių partijų.

30. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

31. Pareiškėjo įsitikinimu, jam nepagrįstai nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų

32. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

33. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad grėsmė jam kilo iš (duomenys neskelbtini) grupuotės ir (duomenys neskelbtini) etninės grupės asmenų. Pareiškėjo pasakojimas iš esmės atitiko kilmės valstybės informaciją – (duomenys neskelbtini) etninės grupės nariai, kurie daugiausia užsiima gyvulių auginimu, puldinėja (duomenys neskelbtini), kurie užsiima žemės ūkiu, nes tarp jų kyla daug nesutarimų dėl žemių. Taip pat yra pastebimos sąsajos tarp teroristinės grupuotės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) asmenų. Minėtos grupės užsiima ir asmenų grobimu, prašo už juos išpirkos ir tokiu būdu pelnosi pinigų. Visgi, viešai prieinamuose šaltiniuose teigiama, kad problematiškiausiose (duomenys neskelbtini) valstijose buvo įkurtos (duomenys neskelbtini) pajėgos, kurios turėtų padėti tvarkytis su (duomenys neskelbtini) vykdomu smurtu, todėl tikėtina, kad smurto lygis šiose valstijose sumažės. Be to, pareiškėjas nurodė, kad asmeniškai jam niekas negrasino, jis nesusidūrė su persekiojimu, o vienintelė priežastis, privertusi palikti savo gimtąją šalį, buvo prieš jo bendruomenę įvykdytas išpuolis. Pareiškėjo teigimu, išpuoliai nebuvo reguliarūs, tai įvyko tik vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš šalies pabėgo dėl teroristinio išpuolio, bet nebuvo asmeniškai persekiojamas, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika.

35. Atsakovas pažymi, kad kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

36. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Anot atsakovo, taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas.

37. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nenurodė, kad jis kokiu nors būdu reiškė nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) režimo ar buvo politiškai aktyvus. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su individualia pareiškėjo situacija. Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Šiuo atveju pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentas iš įvairių, aktualių bei patikimų šaltinių surinko kilmės valstybės informaciją, kuri yra aktuali būtent pareiškėjo pasakojimo kontekste (apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grupuočių išpuolius).

38. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Migracijos departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

39. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti, atsakovas nurodo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

40. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 22S10103, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui M. C. A. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedamo perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpius, kitoje dalyje skundą atmetė, nenustatęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų. Teismas sprendė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, mano, kad kilmės šalies padėtis suponuoja tarptautinės apsaugos suteikimą pareiškėjui, surinkti duomenys neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes – apie tai, kad jam gresia persekiojamas kilmės šalyje dėl pilietinės aktyvios pozicijos pasisakant prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę.

47. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

48. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

49. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

50. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

51. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

52. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

53. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors pareiškėjas nurodė, kad vieno išpuolio metu buvo nužudytas jo tėvas, o motina dingo, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo pasakojimas atskleidžia, kad tėvo ir motinos situacija buvo nulemta teroristinio išpuolio, o ne į jų šeimą nukreipto individualaus persekiojimo. Kaip matyti iš kilmės šalies informacijos problematiškiausiose (duomenys neskelbtini) valstijose buvo įkurtos (duomenys neskelbtini) pajėgos, kurios turėtų padėti tvarkytis su (duomenys neskelbtini) vykdomu smurtu, todėl sutiktina su Migracijos departamento išvada, jog labai tikėtina, kad smurto lygis šiose valstijose sumažės. Šiuo aspektu taip pat svarbu pažymėti, kad kaip teigė pats pareiškėjas, jo minimi išpuoliai nebuvo reguliarūs (tai įvyko tik vieną kartą), kas vėlgi leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas asmeniškai nebuvo persekiojamas ir visiškai be pagrįstos baimės pabėgo iš savo šalies dėl vienkartinai įvykdyto teroristinio išpuolio. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė individualių, su jo asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas savo kilmės šalyje šiuo metu susiduria su realia persekiojimo rizika ar grėsme. Įvertinusi pareiškėjo apklausos transkripciją, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės grindžia bendra saugumo padėtimi šalyje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grupuočių išpuolius). Kaip matyti iš kilmės šalies informacijos bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas nepagrindė realios visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Taigi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

54. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad EPPB 2021 m. ataskaitos rengimo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta beatodairiškas smurtas, todėl nėra realios rizikos, kad asmens gyvybei vien dėl buvimo šioje teritorijoje kiltų reali grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

55. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė naujus prieglobsčio prašymo argumentus (persekiojimą dėl aktyvios (duomenys neskelbtini) vyriausybės kritikos) ir teigia, kad atsakovas nesurinko kilmės šalies informacijos šiuo aspektu. Atkreiptinas dėmesys, kad šių argumentų pareiškėjas nedetalizavo ir nepaaiškino, kodėl šių argumentų negalėjo pateikti Migracijos departamentui, ar pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šių naujų argumentų šioje proceso stadijoje nagrinėjamu atveju nevertina (ABTĮ 142 str. 3 d.). Pažymėtina, kad Migracijos departamentas neturėjo pareigos rinkti kilmės šalies informacijos visais aspektais, kilmės šalies informacija renkama tais aspektais, kuriuos pareiškėjas nurodė prašyme dėl prieglobsčio. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį šiuo aspektu, mano, kad Migracijos departamentas savo pareigą įvykdė tinkamai.

56. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja kilmės šalies informaciją, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ji nepaneigia EPPB padarytų išvadų, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta beatodairiškas smurtas, todėl nėra realios rizikos, kad asmens gyvybei vien dėl buvimo šioje teritorijoje kiltų reali grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog atsakovo manymu pareiškėjo pasakojimas nebuvo itin išsamus ar nuoseklus, lėmė ta aplinkybė, jog apklausa vyko dalyvaujant vertėjams ir pareiškėjas buvo raginamas bei skatinamas kalbėti trumpais sakiniais. Šiuo atveju atsakovas, pats nurodęs apklausos metu duoti paaiškinimus būtent tokiu būdu teigia, kad tai yra esminis pareiškėjo pasakojimo trūkumas, todėl toks atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu procesiniu elgesiu, dėl ko pareiškėjas buvo suklaidintas ir negalėjo išsamiai perteikti visos reikalingos informacijos. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo apklausos transkripciją pažymi, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, apklausą atlikusi Migracijos departamento pareigūnė prašė pateikti išsamius ir detalius atsakymus, neribojo atsakymų trukmės, nenutraukė jų, užduodavo patikslinamuosius klausimus. Kita vertus skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nenurodė argumentų, kad vertimas buvo atliktas netinkamai. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikdamas šiuos argumentus dėl jo suvaržytų teisių, niekaip jų nedetalizavo, nenurodė, kokios informacijos nepateikė apklauso metu, dėl kurios nepateikimo, pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nebuvo įvertintas tinkamai. Apibendrindama teisėjų kolegija šiuo aspektu konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta beatodairiškas smurtas, todėl nėra realios rizikos, kad asmens gyvybei vien dėl buvimo šioje teritorijoje kiltų reali grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar kiltų kokia nors grėsmė. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

59. Kadangi pareiškėjas nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Migracijos departamento Sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. C. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d.. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė