b7590a92-c8ee-4a9f-82db-0308599b103e · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2-873-836/2015                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00572-2015-1                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:                                                                          30.8.; 99.7.; 113.1.; 113.8.; 116.1.; 128.15.2.;(S) KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2015 m. liepos 7 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:pareiškėjai B.

M., jos atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A.,nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja B. M. pateiktu pareiÅ¡kimu (b. l. 1-3) praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ statinius: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 1A1p, su priestatu, pažymėtu plane 1a1ž; pagalbinius pastatus: viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 2I1p, tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 3I1p, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 4I1ž; malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 5I1ž, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 6I1ž, kitus inžinerinius statinius (kiemo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):

Å¡ulinį, pažymėtÄ plane k, nuogrindas, pažymėtas plane b1, kanalizacijos Å¡ulinį, pažymėtÄ plane k1, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo 1989 m. sausio mėn. dirbo Kėdainių r. buvusiame (duomenys neskelbtini) kolÅ«kyje, kuris, prasidėjus persitvarkymui, buvo pavadintas (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiu, o jo vietoje 1992 m. buvo sukurta (duomenys neskelbtini) bendrovė. Jos sutuoktinis S. M. taip pat dirbo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kyje nuo 1989-09-01. 1989-09-25 (duomenys neskelbtini) valdyba patenkino jos pareiÅ¡kimÄ nusipirkti gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) kaime.

GyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais pagal tipinį projektÄ statė (duomenys neskelbtini) kolÅ«kis. Namo statyba buvo pradėta 1989-04-04, baigta – 1990-08-15. NamÄ turėjo įsirengti patys. Name pradėjo gyventi 1992 m. ir jame visa Å¡eima gyveno. Ji ir Å¡iuo metu su jauniausiu sÅ«numi gyvena Å¡iame name. Už namÄ bei Å«kinius pastatus (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui sumokėjo sutartÄ kainÄ . 1989-12-29 sumokėjo 32700 rublių, 1990-09-27 – 5000 rublių, 1990-11-28 – 2000 rublių, 1991-01-21 – 1000 rublių.

IÅ¡ viso sumokėjo 40700 rublių. 1999-05-29 jos sutuoktinis S. M. mirė. Po sutuoktinio mirties ji paveldėjo likusį turtÄ . Ä® VÄ® Registrų centras dėl pastatų registracijos nesikreipė, galvojo, kad Å¡ie pastatai ir taip jai priklauso nuosavybės teise. 2014-03-19 kreipusis į VÄ® Registrų centras, norint susitvarkyti nuosavybės dokumentus, VÄ® Registrų centras jos praÅ¡ymÄ atmetė, sprendime nurodydamas, kad pateikti dokumentai nėra tinkamas teisinis pagrindas nekilnojamiesiems daiktams bei nuosavybės teisėms į juos įregistruoti.

Nurodė, kad ji nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, statiniai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra registruoti vieÅ¡ame registre kito asmens vardu. Ji juos įgijo teisėtai. Sumokėdami sutartÄ pinigų sumÄ , ji ir sutuoktinis buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į šį namÄ su Å«kiniais pastatais, kuriuos ji nuo 1990 m., t. y. daugiau kaip 24 metų valdo teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, yra sÄ Å¾ininga ir teisėta turto valdytoja.

Jokių Civiliniame kodekse numatytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ nėra. Tai, kad turtas priklauso jai ir sutuoktiniui visÄ laikÄ buvo vieÅ¡ai žinoma. VisÄ laikÄ turto valdymu naudojosi kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise, turtÄ valdė kaip savo, juo rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, remontavo ir saugojo. Kadangi kitais bÅ«dais negali įteisinti jai priklausančio turto, nes (duomenys neskelbtini) bendrovė yra likviduota ir iÅ¡registruota, praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra, nurodė, kad minimi statiniai nėra įraÅ¡yti į (duomenys neskelbtini) statinių, kurie neturi savininkų, sÄ raÅ¡Ä ir statinių pripažinimo beÅ¡eimininkiais procedÅ«ra nevykdoma, minėti pastatai Kėdainių r. sav. balanse neapskaitomi.

BylÄ praÅ¡o nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui (b. l. 52). Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pagal LAT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , daiktas gali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi, jeigu jis gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektu, t. y. teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du ar tvarka atsiradęs daiktas.

Jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, tai įgyjamosios senaties normos gali bÅ«ti taikomos, jei nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, kad statiniai pastatyti teisėtai, tenka pareiÅ¡kėjai. Pateiktame vieno buto su Å«kiniu pastatu priėmimo naudoti valstybinės komisijos akte įvardijamas tik vieno buto gyvenamasis namas su Å«kiniu pastatu, duomenų apie kitus statinius nėra.

Todėl Å¡is dokumentas patvirtina tik pastatyto gyvenamojo namo, apie 70 kv. m., su Å«kiniu pastatu teisėtumÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėjai buvo leista įsigyti tik gyvenamÄ jį namÄ , patvirtina paties (duomenys neskelbtini) valdybos 1989-09-25 posėdžio protokolo turinys. Pažymėjo ir tai, kad neatitinka gyvenamojo namo statybos metai, t. y. vieno buto su Å«kiniu pastatu priėmimo naudoti valstybinės komisijos akto 8 p. nurodyta, kad statybos pradžia 1989-04-04, pabaiga – 1990-08-15, o pateiktoje kadastrinių matavimų byloje namo tiek statybos pradžios, tiek statybos pabaigos metai nurodyti 1990 m.

Remiantis akto 10 p., priimamo naudoti objekto naudingas plotas yra 72 kv. m., kadastrinių matavimų byloje namo bendras plotas nurodytas 95,70 kv. m., iÅ¡ kurių 10,06 kv. m. užima priestatas prie namo. Todėl darytina iÅ¡vada, kad 1990-09-14 aktu buvo priimtas naudoti tik 72 kv. m. ploto gyvenamasis namas su Å«kiniu pastatu. Taigi pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gyvenamasis namas su priestatu, viralinė, tvartas, daržinė, malkinė1, malkinė2 ir inžineriniai statiniai sukurti statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Be to, pareiÅ¡kėja nėra pateikusi įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas ginčo statinius suformuoti kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ (b. l. 53-57).Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ Â neprieÅ¡taravo praÅ¡ymui dalyje dėl gyvenamojo namo pripažinimo pareiÅ¡kėjos nuosavybe, tačiau nesutiko dėl kitų pareiÅ¡kime nurodytų pastatų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du fakto nustatymui, kadangi neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu prasidėjo Å¡ių pastatų valdymas.

BylÄ prašė nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui (b. l. 80-81).Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad įrodžius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytas aplinkybes, patvirtinančias valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ , neprieÅ¡taraus praÅ¡omo fakto nustatymui. Nagrinėjant bylÄ teisme jų atstovas nedalyvaus (b. l. 85--86). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ pareiÅ¡kime nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Nurodė, kad byloje nėra pateikta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad vieno buto gyvenamasis namas su Å«kiniu pastatu, nėra valstybės nuosavybė. Pateikti kvitai nepatvirtina ir neįrodo, kad Å¡iuose kvituose įvardintas pinigų sumas pareiÅ¡kėjo mokėjo bÅ«tent už (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio valdybos leistÄ jai statyti vieno buto gyvenamÄ jį namÄ , kadangi juose nenurodyta, už kokį gyvenamÄ jį namÄ yra mokama, nenurodyti jo požymiai, adresas, iÅ¡ ko bÅ«tų galima objektyviai nustatyti, kad pareiÅ¡kėja yra sumokėjusi bÅ«tent už tÄ Â gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniu pastatu, į kuriuos praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

Byloje nėra pateikta ir pačio vieno buto gyvenamojo namo su Å«kiniu pastatu įsigijimo sandorio arba savivaldybės arba seniÅ«no pažymos apie tokio sandorio įregistravimÄ vykdomojo komiteto Å«kinėse knygose. Be to, bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kime nurodyti statiniai, iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniu pastatu, sukurti pažeidžiant statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nes duomenų apie jų statybos teisėtumÄ nėra pateikta. Nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas negali bÅ«ti konstatuojamas ir todėl, kad byloje nėra įrodymų, kad ginčo objektu esantys statiniai bÅ«tų tinkamai suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir įregistruoti vieÅ¡ame registre.

BylÄ praÅ¡o nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui (b. l. 89-93).Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja B. M. ir jos atstovas palaikė pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kėja papildomai paaiÅ¡kino, kad 1989 m. (duomenys neskelbtini) kolÅ«kis, kuriame ji tuo metu dirbo, pasiÅ«lė iÅ¡sipirkti gyvenamÄ jį namÄ . Namas tuo metu dar nebuvo pilnai pastatytas. NamÄ statė (duomenys neskelbtini) kolÅ«kis. Ä® namÄ jie įsikėlė gyventi 1992 metais. NamÄ baigė įsirenginėti patys, t. y. atliko vidaus tvarkymo darbus.

Jokių namo rekonstrukcijos darbų neatliko, namo priestato nestatė. Jos sutuoktinis prieÅ¡ mirtį buvo išėjęs gyventi pas savo tėvus ir iÅ¡sinešęs visus dokumentus, prieÅ¡ mirtį dar pasakė, kad su namu turėsi problemų. Kai mirė sutuoktinis, jokių namo dokumentų nerado, be to, neturėjo lėšų namo dokumentams tvarkyti. Mirus uoÅ¡viui, jo name buvo rasti dokumentai, todėl pagerėjus finansinei padėčiai, vaikams tapus savarankiÅ¡kiems, pradėjo tvarkytis dokumentus. Per visÄ laikÄ nuo 1992 m., kai apsigyveno Å¡iame name, niekas jiems pretenzijų dėl namo ir Å«kinio pastato nereiÅ¡kė.

Visi pareiškime nurodyti pagalbiniai statiniai – viralinė, tvartas, daržinė, malkinės stovi ant vienų pamatų, tai yra vienas statinys – ūkinis pastatas su atskiromis patalpomis, tik matininkas atlikdamas kadastrinius matavimus juos pažymėjo kaip atskirus statinius. Toks pastatas buvo pastatytas kolūkio, jie patys nieko neperstatinėjo ir nepristatė prie šio ūkinio pastato. Už žemę, ant kurios stovi gyvenamasis namas ir kiti statiniai, yra sumokėję investiciniais čekiais, šiuo metu baigia tvarkytis žemės dokumentus.

KolÅ«kio valdybos posėdžio protokole nurodomas gyvenamasis namas yra tas pats kaip ir pareiÅ¡kime nurodomas gyvenamasis namas.PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Vytautas Polikaitis prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė R. A. palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Suinteresuotų asmenų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ informuoti tinkamai.

Kadangi praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ ir dokumentų, pateisinančių nedalyvavimÄ teismo posėdyje, iÅ¡ suinteresuotų asmenų negauta, pateiktuose atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ Å¡ie suinteresuoti asmenys prašė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams, neatvykusių suinteresuotų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas bÅ«tinu, todėl byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant minėtų suinteresuotų asmenų atstovams. Apie Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ ir nagrinėjimÄ teisme paskelbta vieÅ¡ai, 2015-04-27 paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame internetiniame tinklapyje (b. l. 64).

Per nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieÅ¡taravimų dėl pareikÅ¡to teisme pareiÅ¡kimo negauta.Liudytoja R. B. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kyje, buvo valdybos narė. Jai žinoma, kad kolÅ«kis statydavo gyvenamuosius namus darbuotojams apgyvendinti. Kai pastatydavo namÄ , valdyba posėdžiuose spręsdavo, kam namÄ skirti. Posėdyje, kur buvo nuspręsta skirti namÄ pareiÅ¡kėjai, nedalyvavo. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, 2 km atstumu nuo pareiÅ¡kėjos.

PareiÅ¡kėja į kolÅ«kio pastatytÄ namÄ atsikraustė gyventi su Å¡eima ir visÄ laikÄ jame gyveno. Jai nėra žinoma, kad į tÄ namÄ bÅ«tų kas nors pareiÅ¡kęs kokias nors pretenzijas. Per laikotarpį nuo namo pastatymo jokių naujų pastatų namų valdoje nebuvo pastatyta, namo rekonstrukcija, didinant plotÄ , nebuvo atlikta. Ūkinis pastatas yra ilgas pastatas, yra po vienu stogu, su keliomis durimis. Jokio kito gyvenamojo namo pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) kaime nevaldė.

Aplink namÄ iÅ¡cementuota buvo nuo pat pradžių. PareiÅ¡kėjos kaimynės namas taip pat statytas kolÅ«kio. KolÅ«kio kasininkė buvo senyvo amžiaus moteris, todėl į kasos pajamų orderius galėjo įraÅ¡yti ne visai tikslius duomenis. Namas buvo pastatytas apie 1990 metus. Jai nėra žinoma, kad pareiÅ¡kėja ar jos sutuoktinis dar kažkÄ bÅ«tų pirkę skolon iÅ¡ kolÅ«kio ar ėmę paskolÄ .Liudytoja V. S. parodė, kad pareiÅ¡kėja yra jos kaimynė, gyvena (duomenys neskelbtini).

Ä® savo gyvenamÄ jį namÄ Ä¯sikėlė gyventi taip pačiais 1992 metais, tik pareiÅ¡kėja įsikėlė keliais mėnesiais anksčiau, pavasarį, ir visÄ laikÄ gyveno tame name. Ji pati namÄ taip pat pirko iÅ¡simokėtinai iÅ¡ kolÅ«kio, abu namai buvo statyti tuo pačiu metu. Ūkinis pastatas yra vientisas pastatas, ant vienų pamatų. Per tÄ laikÄ pareiÅ¡kėjos name jokių rekonstrukcijų nebuvo atlikta, pareiÅ¡kėjos namas ir Å«kinis pastatas Å¡iuo metu atrodo taip pat kaip ir 1992 metais.

Ji už namÄ mokėjo virÅ¡ 40 tÅ«kst. rublių, jos namas yra didesnis, 2 aukÅ¡tų. NamÄ Ä¯registravo prieÅ¡ 8 metus po vyro mirties, turėjo tokius pačius dokumentus kaip ir pareiÅ¡kėja, tik matininkas atliko naujus matavimus. Ūkinį pastatÄ kaime visada paskiria kartu su gyvenamuoju namu.                        PareiÅ¡kimas tenkintinas.IÅ¡ Kauno apskrities archyvo 2015-02-17 pažymos dėl pastatų Nr. (10.6) V10-361 (b. l.

16) ir protokolo Nr. 9 kopijos (b. l. 17-19) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje, vykusiame 1989-09-25, buvo svarstytas B. M. pareiÅ¡kimas dėl gyvenamojo namo pirkimo iÅ¡ Å«kio ir nutarta B. M. iÅ¡skirti iÅ¡simokėjimui pirkti gyv. namÄ (duomenys neskelbtini), inv. Nr. (duomenys neskelbtini) aktu, 1990-09-18 patvirtintu Kėdainių r. valdybos žemės Å«kio virÅ¡ininko A. D., valstybinė komisija priėmė naudoti vieno buto gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniu pastatu, esantį (duomenys neskelbtini), statytÄ pagal tipinį projektÄ , 72 kv. m. naudingo ploto.

Statinių statytojas – (duomenys neskelbtini) kolÅ«kis, priėmimo metu statytojÄ atstovavo S. M., J. Objekto vertė pagal patvirtintÄ projektinę dokumentacijÄ Â - 35240 rublių, priimamų naudoti pagrindinių fondų vertė – 35240 rub., iÅ¡ to skaičiaus statybos ir montavimo darbų – 35240 rub. (b. l. 20-22). Byloje esančios kvitų kopijos, kurių originalai buvo apžiÅ«rėti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad S. M. 1989-12-29 (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui sumokėjo 32700 rub. už statybÄ , 1990-09-27 – 5000 rub.

įnaÅ¡Ä gyvenamojo namo statybai, 1990-11-28 – 2000 rub., mokėjimo paskirtyje nurodyta - paskolos grÄ Å¾inimas, ir 1991-01-21 – 1000 rub., mokėjimo paskirtyje taip pat nurodytas paskolos grÄ Å¾inimas (b. l. 23), iÅ¡ viso sumokėta 40700 rub. Santuokos liudijimo kopija patvirtina, kad pareiÅ¡kėja B. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su S. M., J. (b. l. 6). S. M. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7), jo turtÄ paveldėjo sutuoktinė, pareiÅ¡kėja B. M. (2000-02-01 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ ; b. l. 8). Kėdainių r. sav.

SurviliÅ¡kio seniÅ«nijos 2015-01-16 pažymoje dėl pastatų priklausomybės Nr. V-6-23 nurodyta, kad pagal Kėdainių r. sav. admin. SurviliÅ¡kio seniÅ«nijos Å«kinę knygÄ Nr. 11, asmens sÄ sk. Nr. 652, S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu 1992 m. užregistruotas mÅ«rinis gyvenamasis namas 1A1p su priestatu 1a1ž, turintis 95,70 kv. m. bendro ploto, viralinė 2I1p, tvartas 3I1p, daržinė 4I1ž, malkinė 5I1ž, malkinė 6I1ž ir kiemo įrenginiai: Å¡ulinys k, nuogrindos b1, kanalizacijos Å¡ulinys k1, esantys (duomenys neskelbtini).

Gatvės pavadinimas suteiktas 2003-05-24 Kėdainių r. sav. tarybos sprendimu Nr. BD-7/365. Pastatai nuosavybės teise priklausė S. M., juos pirko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kėdainių skyriaus 2015-01-22 pažymoje Nr. 9PAŽ-50-(14.9.33.) nurodyta, kad S. M. 1992-08-11 sumokėjo 3552 valstybės vienkartinėmis piniginėmis iÅ¡mokomis už 0,2500 ha namų valdos žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Šį faktÄ patvirtina ir pateikta 1992-08-11 Taupomojo banko praneÅ¡imo Nr. 6770 kopija (b. l. 13).

PareiÅ¡kėjos užsakymu 2014 m. buvo sudaryta nekilnojamųjų daiktų (statinių), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, užfiksuoti juose esančių statinių kadastro duomenys, statiniams suteikti unikalus numeriai (b. l. 24-47). VÄ® Registrų centro Kauno filialas 2014-04-02 sprendimu Nr. KAKT-755 atmetė B. M. praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir daiktines į juos (b. l. 15).

VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015-02-04 rašte Nr. (311.4) ( duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-02-02 duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini) nekilnojamieji daiktai – žemės sklypas, statiniai, daiktinės teisės į juos ir šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (b. l. 14). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®statyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ daugiau kaip deÅ¡imt metų, kaip per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ (CK 4.68 str. 1 d.).

Nuosavybės teisė įgijimas įgyjamÄ ja senatimi konstatuojamas esant sÄ lygų visetui:

1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savÄ , t. y. sÄ Å¾iningai įgijęs (užvaldęs) daiktÄ , valdo jį kaip nuosavÄ , nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 str.).;

2) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo (CK 4.68, 4.70 str.);

3) asmuo valdo daiktÄ teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.);

4) daikto atviro valdymo sÄ lyga (CK 4.68 str.);

5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip deÅ¡imt metų (CK 4.68, 4.71 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Å ia prasme daikto valdymas iÅ¡ esmės yra faktinė bÅ«sena, kuri gali sukelti teisės į daiktÄ atsiradimÄ â€“ nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamÄ jÄ senatį, turi bÅ«ti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgÄ laikÄ ir iÅ¡likti sÄ Å¾iningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančiÄ nuosavybės teisę; taikant šį institutÄ užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragos ir iÅ¡taisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų:

Kėdainių r. SurrviliÅ¡kio seniÅ«nijos 2015-01-16 pažymos dėl pastatų priklausomybės, Kauno apskrities archyvo 2015-02-17 pažymos dėl pastatų Nr. (10.6) V10-361, Protokolo Nr. 9 kopijos, Priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktu, kasos pajamų orderių kvitais, nustatyta, kad Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio valdyba 1989-09-25 patenkino pareiÅ¡kėjos B. M., kuri tuo metu buvo kolÅ«kio nare, praÅ¡ymÄ ir iÅ¡skyrė jai iÅ¡simokėjimui gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) kaime, kurio statytojas buvo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kis ir kuris valstybinės komisijos buvo priimtas naudoti 1990 m. rugsėjo mėn. Už iÅ¡skirtÄ gyvenamÄ jį namÄ pareiÅ¡kėjos sutuoktinis B.

M. laikotarpiu nuo 1989-12-29 iki 1991-02-21, per 4 kartus sumokėjo (duomenys neskelbtini) kolūkiui iš viso 40700 rub. ir 1992 m. pareiškėja kartu su šeima (sutuoktiniu ir vaikais) apsigyveno šiame name. Nors suinteresuoti asmenys iškėlė abejones dėl pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodomo gyvenamojo namo tapatumo, tačiau teismui nekelia abejonės tai, kad (duomenys neskelbtini) kolūkio valdybos posėdžio protokole Nr. 9 nurodomas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), inv. Nr. 21, Gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu priėmimo naudoti valstybinės komisijos akte, kuriame kaip namo statytojo (duomenys neskelbtini) kolūkį atstovas pasirašė pareiškėjos sutuoktinis B.

M., nurodomas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) k., bei Kėdainių r. SurviliÅ¡kio seniÅ«nijos 2015-01-16 pažymoje dėl pastatų priklausomybės nurodomas gyvenamasis namas, kuriam 2003-05-24 suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), yra tas pats gyvenamasis namas, į kurį pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ . Nėra pagrindo netikėti pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais apie tai, jog jokių kitų skolų nei ji, nei jos sutuoktinis kolÅ«kiui neturėjo ir visi pinigai buvo mokami bÅ«tent už gyvenamÄ jį namÄ , todėl teismui nekelia abejonių ir tai, kad visi pagal pateiktus kasos pajamų orderius (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui sumokėti pinigai – 40700 rub., buvo sumokėti už tÄ patį gyvenamÄ jį namÄ , kurį pareiÅ¡kėjai buvo leista iÅ¡sipirkti iÅ¡simokėtinai.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, už kokiÄ konkrečiai kainÄ pareiÅ¡kėjai buvo leista pirkti gyvenamÄ jį namÄ . Tačiau iÅ¡ byloje esančio Vieno buto gyvenamojo namo su Å«kiniu pastatu priėmimo naudoti valstybinės komisijos akto matyti, kad priimamų naudoti pagrindinių fondų vertė yra 35240 rub. Kadangi pareiÅ¡kėjos Å¡eima už gyvenamÄ jį namÄ sumokėjo netgi didesnę sumÄ , nei Å¡is namas su Å«kiniu pasatu buvo įvertintas Priėmimo naudoti valstybinės komisijos akte, laikytina, kad už leistÄ iÅ¡sipirkti gyvenamÄ jį namÄ buvo sumokėti visa kaina.

Duomenų leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , byloje nėra. Sprendimo leisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡sipirkti gyvenamÄ jį namÄ priėmimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 95 straipsnio redakcija kolÅ«kinę-kooperatinę nuosavybę laikė savarankiÅ¡ka nuosavybės forma. Tuometinė CK 109 straipsnio redakcija leido fiziniams asmenims įsigyti nuosavybės teise gyvenamÄ jį namÄ perkant jį iÅ¡ kolÅ«kio. Taigi kolÅ«kio valdybos sprendimas perleisti gyvenamÄ jį namÄ pareiÅ¡kėjos B.

M. nuosavybėn neprieÅ¡taravo tuometiniam teisiniam reguliavimui. Nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl gyvenamasis namas netapo B. M. (ir jos sutuoktinio S. M.) nuosavybe. Tačiau sumokėjus gyvenamojo namo kainÄ (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui ir su Å¡eima 1992 m. apsigyvenusi name, pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis teisėtai pradėjo valdyti gyvenamÄ jį namÄ ir buvo pagrįstai įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į užvaldomÄ gyvenamÄ jį namÄ , t. y. jį valdė kaip savÄ .

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir konstatuoti pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. kad jie bÅ«tų žinoję ir pripažinę, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektÄ , kiti asmenys bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę prieÅ¡taravimÄ dėl jų valdymo arba, kad valdytojai bÅ«tų žinoję apie kitokias kliÅ«tis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas. Valdymo vieÅ¡umo sÄ lyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , pavyzdžiui, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo valdymas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas įregistruojant jį vieÅ¡ame registre, tačiau byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas visÄ laikotarpį nuo 1992 metų buvo valdomas atvirai, nesislapstant, kÄ patvirtina ir tai, jog gyvenamasis namas 1992 m. buvo įregistruotas pareiÅ¡kėjos sutuoktinio B.

M. vardu SurviliÅ¡kio seniÅ«nijos Å«kinėje knygoje (b. l. 11), jis pradėjo namų valdos žemės sklypo iÅ¡sipirkimo procedÅ«rÄ (b. l. 12, 13). Daikto valdymo atvirumÄ patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktÄ nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktÄ pagal savo valiÄ , bet ir kai nesiima jokių priemonių Å¡iÄ galimybę susigrÄ Å¾inti arba kai valdytojo bandymai susigrÄ Å¾inti poveikį daiktui buvo nesėkmingi.

Byloje nėra duomenų, kad ginčo gyvenamÄ jį namÄ per visÄ laikotarpį nuo 1992 metų bÅ«tų valdęs kas nors kitas, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ B. M. ir jos sutuoktinį S. M., po kurio mirties (duomenys neskelbtini) jo turtÄ paveldėjo pareiÅ¡kėja (b. l.7, 8), ir jų valdymas bÅ«tų nutrÅ«kęs. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodyti faktai ir teisme duoti paaiÅ¡kinimai apie tai, kad nuo 1992 metų iki Å¡ios dienos ji nepertraukiamai naudojosi gyvenamuoju namu, jame gyvena, jį valdo kaip savo turtÄ , rÅ«pinasi, prižiÅ«ri ir saugoja.

Å iuos pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja B. M. gyvenamÄ jį namÄ valdė teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ , suvokdama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ , daugiau nei 10 metų. Pažymėtina, kad iki sutuoktinio mirties gyvenamÄ jį namÄ pareiÅ¡kėja valdė bendrai su sutuoktiniu S. M., o po jo mirties paveldėjusi visÄ sutuoktinio turtÄ pareiÅ¡kėja tapo vienintele teisėta gyvenamojo namo valdytoja.

Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį į šį turtÄ bÅ«tų kas nors pareiÅ¡kęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtÄ neatsirado ir teismui paskelbus apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ specialiame interneto tinklapyje CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Å is nekilnojamasis daiktas nebuvo sukurtas kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu, neįraÅ¡ytas į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų, ar kurių savininkai nežinomi, sÄ raÅ¡Ä , jam nevykdoma statinių pripažinimo beÅ¡eimininkiu procedÅ«ra (CK 4.69 str. 3 d.).Bylos teisminio nagrinėjimo metu kilo klausimas dėl ginčo gyvenamojo namo statybos teisėtumo.

Abejonė dėl statybos teisėtumo buvo grindžiama tuo, jog vieno buto gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu priėmimo naudoti valstybinės komisijos akte nurodytas gyvenamojo namo plotas – 72 kv. m. - neatitinka Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyto gyvenamojo namo ploto – 95,70 kv. m. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad po to, kai gyvenamasis namas buvo priimtas naudoti, būtų atlikti kokie nors gyvenamojo namo statybos (rekonstrukcijos) darbai, dėl kurių būtų pakitęs faktinis gyvenamojo namo plotas.

PareiÅ¡kėja kategoriÅ¡kai tvirtina, kad jokie namo rekonstrukcijos darbai po to, kai ji su Å¡eima atsikėlė gyventi šį namÄ , nebuvo atliekami. Tai, jog namas atrodo lygiai taip pat, kaip pareiÅ¡kėjai atsikėlus gyventi į šį namÄ 1992 m., patvirtino ir liudytojos R. B. ir V. S.. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad per visÄ laikotarpį nuo gyvenamojo namo priėmimo naudoti iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo (beveik 25 m.) už statybos valstybinę priežiÅ«ra atsakingos institucijos bÅ«tų suraÅ¡iusios savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ar uždraudusios jį naudoti.

Pažymėtina, kad Priėmimo naudoti valstybinės komisijos akte nurodant gyvenamojo namo duomenis, tiek namo naudingas, tiek namo bendras plotas nurodytas toks pat - 72 kv. m. Be to, bylos duomenys leidžia spręsti, kad gyvenamasis namas iÅ¡ karto po jo pastatymo 1990 m., jo priėmimo metu nebuvo inventorizuotas, kadangi tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė privalomos gyvenamųjų namų kaimo vietovėse registracijos valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose. Todėl labiausiai tikėtina, kad gyvenamojo namo plotas į šį aktÄ buvo įraÅ¡ytas formaliai, neatlikus jokių matavimų ir neatitiko faktinio pastatyto gyvenamojo namo ploto, kuris buvo nustatytas tik 2014 m. pareiÅ¡kėjos užsakymu atlikus jo kadastrinius matavimus.

Todėl byloje nesant jokių duomenų, kad po gyvenamojo namo priėmimo naudoti buvo atlikti kokie nors namo rekonstrukcijos darbai, darytina iÅ¡vada, kad priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktu buvo priimtas naudoti tokio ploto gyvenamasis namas, koks yra nurodytas Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (b. l. 24-47), dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo gyvenamasis namas yra neteisėta statyba ir jis negali bÅ«ti privačios nuosavybės objektu (4.69 str. 1 d.). PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ toje pačioje namų valdoje esančius pagalbinius pastatus: viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 2I1p, tvartÄ , unikalus Nr(duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 3I1p, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 4I1ž; malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 5I1ž, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 6I1ž, kitus inžinerinius statinius (kiemo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):

Å¡ulinį, pažymėtÄ plane k, nuogrindas, pažymėtas plane b1, kanalizacijos Å¡ulinį, pažymėtÄ plane k1. PareiÅ¡kėjos teigimu, visi Å¡ie statiniai buvo pastatyti kolÅ«kio ir juos ji pradėjo valdyti ir jais naudotis įsikėlusi į gyvenamÄ jį namÄ ir juos nepertraukiamai valdo iki Å¡io laiko. Nors iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio valdybos posėdžio protokolo matyti, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡simokėjimui buvo iÅ¡skirtas gyvenamasis namas, apie jokius pagalbinius statinius nėra kalbama, tačiau visi Å¡ie vienoje namų valdoje esantys statiniai laikytini gyvenamojo namo priklausiniais, skirtais tarnauti pagrindiniam daiktui (gyvenamajam namui) ir susiję su juo bendra Å«kine paskirtimi bei skirti tenkinti pagrindinio statinio poreikius, todėl pareiÅ¡kėja teisėtai ir sÄ Å¾iningai pradėjusi valdyti gyvenamÄ jį namÄ , tapo teisėta ir Å¡ių statinių valdytoja (1964 m.

Civilinio kodekso 153 str.). Tai, jog pagalbiniai pastatai buvo pastatyti kartu su gyvenamuoju namo kaip jo priklausinys patvirtina ir Priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas. Atsižvelgdamas į pareiškėjos paaiškinimus apie tai, kad namų valdoje esantis ūkinis pastatas buvo pastatytas kolūkio, šio statinio nei ji, nei jos sutuoktinis nepertvarkė, prie jo jokių papildomų priestatų nestatė, tai yra iš esmės vienas statinys, pastatytas ant tų pačių pamatų, tik turintis atskiras skirtingos paskirties atitvertas patalpas, kurios atliekant kadastrinius matavimus buvo pažymėtos kaip atskiri statiniai, tai, jog šiuos pareiškėjos paaiškinimu patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos, tai iš dalies patvirtina iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esantis statinių išdėstymo planas (b. l. 26), teismas neturi pagrindo abejoti tuo, jog Priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktu priimtas naudoti ūkinis pastatas yra tas pats objektas, kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas kaip 5 atskiri statiniai: viralinė, pažymėta plane 2I1p, tvartas, pažymėtas plane 3I1p, daržinė, pažymėta plane 4I1ž; malkinė, pažymėta plane 5I1ž, malkinė, pažymėta plane 6I1ž.

Pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , byloje nėra. Tai, jog pareiÅ¡kėja Å¡iuos statinius valdo atvirai ir nesislapstydama patvirtina jau minėta Kėdainių r. sav. admin. SurviliÅ¡kio seniÅ«nijos 2015-01-16 pažyma, liudytojų parodymai. Taigi pareiÅ¡kėja Å¡iuo statinius sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 20 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį į šį turtÄ bÅ«tų kas nors pareiÅ¡kęs kokių nors pretenzijų.

Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtÄ neatsirado ir teismui nustatyta tvarka paskelbus apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ . Kaip ir gyvenamasis namas, Å¡ie statiniai nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jie nėra registruoti ir kitų asmenų vardu, neįraÅ¡yti į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų, ar kurių savininkai nežinomi, sÄ raÅ¡Ä , jiems nevykdoma statinių pripažinimo beÅ¡eimininkiu procedÅ«ra.Remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, taip pat CK 1.5 str.

įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra visos sÄ lygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto konstatavimui. Dėl to pripažintina, kad pareiÅ¡kėja B. M. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 1A1p, su priestatu, pažymėtu plane 1a1ž; pagalbinius pastatus: viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 2I1p, tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 3I1p, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 4I1ž; malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 5I1ž, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 6I1ž, kitus inžinerinius statinius (kiemo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):

Å¡ulinį, pažymėtÄ plane k, nuogrindas, pažymėtas plane b1, kanalizacijos Å¡ulinį, pažymėtÄ plane k1, esančius adresu (duomenys neskelbtini).IÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei priteistina 7,08 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 282 str., teismas n u s p r e n d ž i a:             pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti faktÄ , kad pareiÅ¡kėja B.

M., a. k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į statinius: gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 1A1p, su priestatu, pažymėtu plane 1a1ž; pagalbinius pastatus: viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 2I1p, tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 3I1p, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 4I1ž; malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 5I1ž, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 6I1ž, kitus inžinerinius statinius (kiemo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):

Å¡ulinį, pažymėtÄ plane k, nuogrindas, pažymėtas plane b1, kanalizacijos Å¡ulinį, pažymėtÄ plane k1, esančius adresu (duomenys neskelbtini).         Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos B. M. 7,08 (septynis eurus 08 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                Henryta Gerdvilė