2016-03-01 Nr. AB-4685-3-61-3-03510-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2592-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03510-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjai J. F.,

atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atstovėms D. L., J. P.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Smokvila“ atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. F. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Smokvila“, uždarajai akcinei bendrovei „Cowi Lietuva“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Vilniaus priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja J. F. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–12) ir patikslintu skundu (II t., b. l. 124–135) prašė panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas; Agentūra) 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (2.6)-A4-2251 „Dėl UAB „Smokvila“ kiaulių komplekso, Čekiškių k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., galimybių“.

Nurodė, kad Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu yra leistina UAB „Smokvila“ kiaulių komplekso planuojama ūkinė veikla Čekiškių k., Riešės sen., Vilniaus rajono savivaldybėje pagal parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – PAV ataskaita) ir įvykdžius ginčo sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas. Vertinant PAV ataskaitą, joje yra pateikiama netiksli informacija, o įvertinimas atliktas neatsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, t. y.: 1) vertinant atstumus nuo UAB „Smokvila“ naudojamo žemės sklypo iki artimiausių gyvenamųjų namų nėra vertinama, ar nėra išduoti statybos leidimai naujų gyvenamųjų namų statybai ir kokiu atstumu bus nutolę nauji gyvenamieji namai (PAV ataskaitos 1.3 p. p.), be to, pareiškėjai yra išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą, sutuoktinis planuoja užsiimti bitininkyste; 2) UAB „Smokvila“ išsinuomota valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, o pagal Vilniaus rajono bendrąjį planą atnaujintinas kiaulių kompleksas yra planuojamų gamybos ir sandėlių zonoje, todėl nepagrįstai nurodyta, kad žemės naudojimo paskirtis nekeičiama ir teritorijų planavimo dokumento rengimas neprivalomas (PAV ataskaitos 1.4 p. p.); 3) aprašant technologinius procesus – mėšlo tvarkymą – poveikis Nemenčios upei nebuvo vertinamas, neįvertintas ir tręšimo poveikis orui, dirvožemiui, žemės gelmėms, Poškaičių, Stankų ir Mėlenių kaimų apylinkėms, kuriuose yra išsidėstę pastatai, kuriuose laikomi ūkiniai gyvuliai, mėšlo ir srutų įrenginiai, darantys poveikį aplinkai (PAV ataskaitos 2.1 p. p); 4) apsaugos zona nurodyta ne visai Kūnos upei, o tik daliai jos (PAV ataskaitos 4.1 p. p.); 5) nurodoma, kad įmonės materialaus turto vertė dėl planuojamos ūkinės veiklos nesumažės, tačiau toks vertinimas šališkas ir turėjo būti įvertintas kvalifikuotų turto vertintojų (PAV ataskaitos 4.7.2 p. p.); 6) nepagrįstai sumažinta normatyvinė sanitarinė apsaugos zona iki sklypo ribų, esą nebus poveikio visuomenės sveikatai (PAV ataskaitos 4.9 p. p.); 7) sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, nes nėra grindžiamas teisės aktais ir priimant sprendimą pažeistos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas arba PAVĮ) 10 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu (II t., b. l. 184–193) nesutiko su pareiškėjos skundu.

Nurodė, kad atsakovas 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (2.6)-A4-2251 priėmė laikantis galiojančių teisės aktų, įvertinęs visus aspektus, galiojančius Vilniaus rajono bendruosius planus ir Žemės naudojimo ir apsaugos reglamento brėžinio duomenis, iš kurio matyti, kad žemės sklypas yra žemės ūkio žemės vyraujančios paskirties zonoje, kurioje žemės naudojimo reglamentas yra intensyvaus ir tausojančio naudojimo žemės ir miškų ūkis ir kt. Bendrajame plane nurodyti žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdai: specializuoti sodininkystės, gėlininkystės ir kiti specializuoti ūkiai ir kiti žemės ūkio paskirties sklypai.

Laukų tręšimas įvertintas kaip priemonė, padedanti užtikrinti planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai vertintinas, vykdymą ir tai nėra PAV objektas. Nemenčios upė nesiriboja su UAB „Smokvila“ planuojama ūkine veikla, todėl poveikis šiai upei vertinamas nebuvo. Nurodė, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nustatomos naujai formuojamam žemės sklypui, o vėliau, jeigu yra nustatoma, kad tokios sąlygos neįrašytos dėl klaidos ar tyčinių veiksmų, jas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalimi Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali įrašyti į veiklos apribojimus.

Atsakovas tokių įgaliojimų neturi ir neturi duomenų, kad yra nustatytos specialiosios sąlygos, dėl kurių negali būti leidžiama UAB „Smokvila“ planuojama ūkinė veikla. Pažymėjo, kad buvo vertinamas galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis Kūnos upei, situacija įvertinta PAV ataskaitos 4.1 skyriuje. Atkreipė dėmesį, kad pagal PAVĮ 10 straipsnio 2 dalį, konsultantų pasitelkimas PAV procese turi būti motyvuotas. Esant pakankamai duomenų vertinimui atlikti, konsultantai nebuvo kviečiami. Nurodė, kad nustatant apsaugos zonas buvo pateiktos kompetentingų institucijų išvados dėl PAV ir išvados dėl SAZ (sanitarinės apsaugos zonos).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014 m. sausio 8 d. rašte Nr.(12-30)-12.30-2-179 nurodė, kad rekomenduojama nustatyti SAZ su planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribomis. Pažymėjo, kad PAV dokumentuose yra fiksuota, kad yra atliktas teršalų sklaidos modeliavimas ir pagal pateiktą informaciją teršalų koncentracijos neviršys reglamentuojančių verčių, atliktas kvapų skaidos modeliavimas, dokumentuose taip pat nurodyta, kad modeliuojama kvapo koncentracija neviršija reglamentuotos ribinės 8 OUE/m3 kvapo vertės. Todėl Agentūra atsižvelgdama į atsakingų institucijų kompetenciją visuomenės sveikatos priežiūros srityje, pagrįstai pripažino, kad nėra realios grėsmės dėl galimo taršos normatyvo viršijimo už ūkinės veiklos ribų.

Atsakovo teigimu, priimtas sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, o tai kad nenurodytas PAVĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas nėra pagrindas naikinti motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pabrėžė, kad vertinimas atliktas vadovaujantis kompetentingų institucijų rašytinėmis išvadomis, sprendime nurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis Agentūra ir priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla poveikio aplinkai požiūriu leistina: higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“; higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose nei jų aplinkoje“; taip pat ribiniais aplinkos oro užterštumo verčių nustatytų žmonių sveikatai ir (ar) aplinkai dydžiais, remiantis Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 7 d.

įsakymu Nr. D1-585/V-611 „Dėl Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro taršos normų nustatymo“ pakeitimo“ ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašu ir ribinėmis aplinkos oro užterštumo vertėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d.

įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo“ ir objektyviais faktiniais duomenimis. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalių reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja praleido terminą skundui pateikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Cowi Lietuva“ atsiliepimu (IV t., b. l. 185–193) nesutiko su pareiškėjos skundu. Teigė, kad pareiškėjos argumentai yra tariami, niekuo nepagrįsti. UAB „Cowi Lietuva“ pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus rengdama poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, įvertino visus faktorius, visus faktinius duomenis, ataskaitą derino su visais poveikio aplinkai vertinimo proceso subjektais, įskaitant ir visuomenę, atsižvelgė į visas pateiktas pastabas, vertinimo ataskaita atitinka visus teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ir kad UAB „Smokvila“ planuojama ūkinė veikla pažeis pareiškėjos interesus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime (II t., b. l. 169–170) į skundą nurodė, kad pritarimas duotas tik dalyje, užtikrinant civilinės saugos sistemos ir priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą apskrityje, todėl neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir prašė toje dalyje skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime (II t., b. l. 180–182) nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjos skundas būtų patenkintas, jeigu administracinės bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta, ar skundas teisėtas ir pagrįstas arba jeigu būtų pasiektas kompromisas. Nurodė, kad pareiškėja ir kiti gyventojai žinojo, kad Čekiškių kaime yra ferma. Vilniaus rajono administracija negali uždrausti UAB „Smokvila“ vykdyti žemės ūkio veiklą ir atlikti fermos kapitalinį remontą arba ją rekonstruoti. Nurodė, kad Savivaldybės administracija planuojamai ūkinei veiklai pritarė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime (II t., b. l. 171–173) nurodė, kad neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Nurodė, kad vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-474 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ 1 punkto nuostatomis, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjekto, atsakingo už sveikatos apsaugą, funkcijas atlieka visuomenės sveikatos centrai apskrityse, o Vilniaus apskrities teritorijoje – Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Tad savo kompetencijos ribose įvertinusi pateiktus dokumentus ir nenustačiusi neatitikčių galiojantiems teisės aktams, pritarė UAB „Smokvila“ planuojamos ūkinės veiklos programai. Išnagrinėjusi UAB „Cowi Lietuva“ prašymą dėl PAV ataskaitos nagrinėjimo ir išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir nenustačiusi neatitikčių galiojantiems teisės aktams, pritarė kiaulių komplekso ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms bei sanitarinėms apsaugos zonų ribų nustatymui su planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribomis. Prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime (II t., b. l. 177–178) į skundą nurodė, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorija Čekiškės k., Riešės sen., Vilniaus r. nepatenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto teritoriją ar apsaugos zoną ir prašė bylą nagrinėti bei sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Smokvila“ atsiliepimu (V t., b. l. 51–55) į skundą nurodė, kad poveikio aplinkos vertinimo procesas buvo vykdomas griežtai laikantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatų, ataskaitoje išnagrinėti visi teisės aktų nustatyti klausimai bei pateikta visa teisės aktų nustatyta informacija, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu (V t., b. l. 117–122) pareiškėjos J. F. skundą atmetė.

Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad UAB „Smokvila“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai programą ir ataskaitą rengė UAB „Cowi Lietuva“, turinti licenciją užsiimti poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, ataskaitą rengę darbuotojai turi atitinkamus aukštuosius išsilavinimus, kas atitinka PAVĮ 2 straipsnio 4 dalies reikalavimus (redakcija, galiojusi iki 2013 m. birželio 17 d.). Teismas atsižvelgė į tai, kad PAVĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedo 1.1. p. – kiaulininkystė priskiriama žemės ūkio veiklai).

Įstatymo leidėjas, šiuo atveju dėl UAB „Smokvila“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, nustatė papildomas sąlygas, t. y. pirmiausia turėjo būti rengiama poveikio aplinkai vertinimo programa, informuojama visuomenė ir tik pasibaigus programos viešinimo terminui, parengtą ir pagal gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pataisytą programą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas UAB „Cowi Lietuva“ galėjo teikti ją tvirtinti poveikio aplinkai vertinimo subjektams – šioje byloje tretiesiems suinteresuotiems asmenims pagal jų kompetenciją.

Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad UAB „Cowi Lietuva“ poveikio vertinimo aplinkai programai, paviešinus visuomenei, su derinimo eigoje parengtomis pataisomis, pritarė Agentūra ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Antruoju etapu buvo parengta UAB „Smokvila“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, organizuotas visuomenės supažindinimas su ataskaita (PAVĮ 9 str. 2 d.), ataskaitą eksponuojant Riešės seniūnijoje nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d., apie tai paskelbiant spaudoje 2013 m. spalio 31 d.

„Lietuvos žinios“ ir 2013 m. spalio 31 d. – 2013 m. lapkričio 6 d. Vilniaus krašto savaitraštyje bei numatant viešo susirinkimo datą 2013 m. lapkričio 19 d. Ažulaukės k. bibliotekos patalpose. Tačiau į viešą visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita neatvyko nė vienas visuomenės atstovas, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų atsakovas taip pat negavo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis su pasiūlymais dėl UAB „Smokvila“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkos vertinimui programos į ataskaitos poveikio aplinkai vertinimo proceso subjektus iki minėtų dokumentų patvirtinimo, dėl kurių Agentūra, vadovaujantis PAVĮ įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi, privalėtų sukviesti viešą pasitarimą dėl UAB „Cowi Lietuva“ pateiktos tvirtinti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, todėl šiuo aspektu pareiškėjos išdėstyti argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

Taip pat nepagrįstu vertintas ir pareiškėjos teiginys dėl UAB „Smokvila“ turto vertinimo konsultantų paslaugų, nes Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas kviesti konsultantus turi būti motyvuotas, o pareiškėja įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, nepateikė. Pareiškėja skunde teismui pateikė UAB „Cowi Lietuva“ parengtos poveikio aplinkos vertinimo ataskaitos atskirų punktų ir papunkčių: 1.3 ( Planuojamos veiklos aprašymas), 1.4 (Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo etapo sąsaja su planavimo ir projektavimo etapais), 2.1 (Technologinių procesų aprašymas), 4.1 (Vanduo), 4.7.2 (Socialinė ekonominė aplinka.

Galimas (numatomas) poveikis), 4.9 (Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas), vertinimus kaip pažeidimus, tačiau šie pareiškėjos vertinimai nėra pagrįsti jokiomis atitinkamų sričių specialistų rašytinėmis išvadomis bei kitais įrodymais (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.), kai atsakovo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (2.6)-A4-225 prašoma naikinti visa apimtimi. Teismas pažymėjo, jog sprendimo neteisėtumą pareiškėja iš esmės grindžia daugiau teisės aktų citavimu ir komentaru, neįvardijant jokių aiškių ir realių pažeidimų, kuomet poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengusi UAB „Cowi Lietuva“ duomenis juose yra pagrindusi detaliais aprašais, skaičiavimais, matavimais, viešai skelbiamais duomenimis, kuriuos tikrino ir vertino kompetentingi aplinkos poveikio vertinimo proceso subjektai, kurių išvadų pareiškėja taip pat nepaneigė.

Be to, pareiškėjos skundo teiginius savo atsiliepimuose įvertino ginčo ataskaitą vertinę poveikio vertinimo aplinkai proceso dalyviai – atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys (PAVĮ 5 str. 1 d.), nurodę, kad poveikio vertinimo aplinkai ataskaita ir atsakovo sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjos teiginiai, jog atsakovo priimtas sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, turi būti pagrįstas teisės aktais, vertintas kaip nepagrįstas.

UAB „Cowi Lietuva“ poveikio aplinkai ataskaitoje visi duomenys yra pagrįsti nurodant galiojančius teisės aktus ir pareiškėja to neginčijo. Tuo tarpu atsakovas privalėjo įvertinti ataskaitos duomenų atitiktį ir atsižvelgus į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas priimti motyvuotą sprendimą, kurio forma ir turinys pilnai atitinka Aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-311 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punktą ir 4 priedu patvirtintą sprendimo formą bei turinį.

Teismas atkreipė dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (šiuo atveju dėl skundžiamo Agentūros sprendimo) neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

III. Pareiškėja J. F. apeliaciniu skundu (V t., b. l. 126–135) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, atmesdamas skundo argumentus dėl PAVĮ 10 straipsnio 6 dalies pažeidimo, netinkamai taikė minėto straipsnio nuostatas, kadangi pagal PAVĮ 10 straipsnio 6 dalį atsakinga institucija, prieš priimdama sprendimą turi kviesti atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją poveikio aplinkai vertinimo subjektus svarstyti jų išvadas ne tik tuomet, kai yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, bet ir tuo atveju, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių prieštarauja viena kitai. Taip pat tuo atveju, jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių prieštarauja viena kitai ir kartu yra gaunami suinteresuotos visuomenės pasiūlymai.

Iš teismo sprendimo neaišku, kuo remiantis teismas atmetė skundo argumentus dėl būtinybės prieš priimant skundžiamą sprendimą pasitelkti kvalifikuotus turto vertintojus. Neįvardijus, dėl kokių skundo teiginių dėl būtinybės kviesti kvalifikuotus turto vertintojus teismui turėjo būti pateikti juos pagrindžiantys įrodymai, yra neaiškus skundo argumentų šiuo klausimu atmetimo pagrindas. Be to, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi ir 68 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas, nustatęs, kad dėl tam tikrų skundo argumentų, kuriais yra grindžiamas skundo reikalavimas, nėra pateikti atitinkami įrodymai, galėjo įpareigoti pareiškėją juos pateikti.

Teigia, kad teismas, atmesdamas skundo argumentus dėl PAV ataskaitoje pateikiamos netikslios informacijos, dėl neįvertintų reikšmingų aplinkybių, dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų atliekant poveikio aplinkai vertinimą, sąlygojusių neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimą, apsiribojo konstatavimu, kad skunde yra pateikiami PAV ataskaitos atskirų punktų ir papunkčių vertinimai kaip pažeidimai, tačiau jie nėra pagrįsti jokiomis atitinkamų sričių specialistų rašytinėmis išvadomis bei kitais įrodymais. Teismo sprendime taip pat pažymima, kad sprendimo neteisėtumas iš esmės yra grindžiamas teisės aktų citavimu ir komentaru neįvardijant jokių aiškių ir realių pažeidimų. Mano, kad teismas nemotyvavo savo išvadų, nenurodė argumentų, kurios skundo aplinkybės, įvardijamos kaip PAV ataskaitos atskirų dalių vertinimai pateikiami kaip pažeidimai, nėra laikytini teisės aktų pažeidimais, nenurodė, dėl kokių skundo aplinkybių turėjo būti pateiktos atitinkamų sričių specialistų rašytinės išvados bei kiti įrodymai. Iš esmės teismas rėmėsi PAV ataskaitą vertinusių poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių atsiliepimų argumentais, nėra aišku, kurie iš atsiliepimuose nurodomų argumentų paneigia skunde nurodomus argumentus dėl PAV ataskaitoje pateikiamos netikslios informacijos, dėl neįvertintų reikšmingų aplinkybių, dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų atliekant poveikio aplinkai vertinimą. Be to, su kai kuriais skundo argumentais dėl PAV ataskaitoje pateikiamos netikslios informacijos, dėl neįvertintų reikšmingų aplinkybių, Agentūra sutiko, tačiau teismo sprendime dėl jų nepasisakoma. Dėl kitų skundo argumentų teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau teismas jų nevertino ir iš viso dėl jų nepasisakė. Teismui taip pat buvo pateiktas prašymas dėl įrodymų, kurie yra saugomi Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje išreikalavimo, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracija jų nepateikė.

Teismo sprendime nepasisakoma dėl esminių kaip skundo pagrindas nurodomų aplinkybių, kurios sudaro savarankišką Sprendimo panaikinimo pagrindą t. y. dėl skundo argumentų dėl PAV ataskaitą derinančių subjektų. Todėl nepasisakius dėl šių skundo argumentų, išnagrinėjus bylą liko nutylėti argumentai, nenurodytos aplinkybės.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (V t., b. l. 150–153) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pabrėžia, kad ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras, ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija išvadose nurodė, kad SAZ turi būti nustatomas, o Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atsižvelgiant į teisės aktais priskirtą kompetenciją, tik detalizavo numatomas SAZ ribas, todėl nėra pagrindo teigti, kad išvados buvo prieštaringos. Agentūra pagal kompetenciją vertindama galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai atsižvelgė, ar pagal surinktus duomenis nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai tvirtinti, kad planuojama ūkinė veikla ir už Vilniaus visuomenės sveikatos centro numatomų SAZ ribų gali kelti teisės aktų normatyvus viršijančią taršą. Tokių duomenų nenustatyta, todėl Agentūra neturėjo priežasčių PAV subjektų išvadų vertinti kaip nepagrįstų. Argumentai dėl to buvo teikti Agentūros atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

Teigia, kad teismo sprendime visiškai pagrįstai įvertinta ir nustatyta, kad nebuvo pagrindų prieš Agentūrai priimant sprendimą pasitelkti kvalifikuotus turto vertintojus.

Pareiškėja ir teikdama skundą pirmosios instancijos teismui, ir teikdama apeliacinį skundą nesivadovauja ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimu pateikti įrodymus, patvirtinančius reikalavimą, teikia apibendrinto pobūdžio teiginius dėl, jos teigimu, esamų PAV ataskaitos trūkumų, kurie lemia Agentūros sprendimo neteisėtumą.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės dėl naujai statomų gyvenamųjų namų. Agentūra pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikis buvo vertintas atsižvelgiant į atstumus iki arčiausiai esančių gyvenamųjų namų. Papildomai teismo posėdžio metu buvo įvertinta, kad pareiškėjos nurodomi numatyti naujai statyti gyvenamieji namai yra panašiu atstumu ir toje pačioje pusėje, kaip ir gyvenamieji namai, kuriems poveikis vertintas PAV procedūros metu.

Agentūra atsiliepime pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi paaiškinimą dėl tręšimo veiklos poveikio aplinkai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, įvertino įrodymų visetą ir neturėjo pagrindų pripažinti Agentūros sprendimo neteisėtumo. Be to, Agentūra atsiliepime pirmosios instancijos teismui teikė atsikirtimus dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde teikiamų kitų argumentų (dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neįtraukimo į PAV procedūrą, dėl kvapų sklaidos vertinimo ir kt.). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, teikdama apeliacinį skundą, nurodo aplinkybes, dėl kurių pareiškėja neteikė argumentų ir (ar) įrodymų pirmosios instancijos teismui (dėl galimų pažeidimų apskaičiuojant triukšmo modeliavimo rezultatus, dėl galimai netinkamai atlikto vertinimo gyvūnų gerovei).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (V t., b. l. 146–147) prašo administracinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (V t., b. l. 148–149) prašo administracinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad visuomenės sveikatos centrai apskrityse planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu nagrinėjam tik tuos klausimus, kurie susiję su planuojamos ūkinės veiklos galimu neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (V t., b. l. 154–155) nurodo, kad neprieštarauja, jei pareiškėjos skundas būtų patenkintas.

Nurodo, kad pareiškėja ir kiti kaimo gyventojai žinojo, kad Čekiškių k. yra ferma. Vilniaus rajono savivaldybės administracija negali uždrausti UAB „Smokvila“ vykdyti žemės ūkio veiklą. Jie pageidauja atlikti esamos fermos remontą arba rekonstrukciją ir vykdyti žemės ūkio veiklą, naudotis pastatais pagal paskirtį. Jeigu nebus atliktas remontas, iš fermos liks tik griuvėsiai. Pažymi, kad kaip matyti iš pareiškėjos skundų ir pateiktos medžiagos, galimai atsakovas netinkamai atliko sanitarinės apsaugos zonos nustatymą, padarė teisės aktų pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (2.6)-A4-2251 „Dėl UAB „Smokvila“ kiaulių komplekso, Čekiškių k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., galimybių“, kuriuo planuojama ūkinė veikla – UAB „Smokvila“ kiaulių kompleksas, Čekiškių k., Riešės sen., Vilniaus r. sav. – pripažinta leistina pagal PAV atskaitą ir įvykdžius sprendime nustatytas sąlygas – teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimo neteisėtumą pareiškėja iš esmės grindė daugiau teisės aktų citavimu ir komentaru, neįvardijant jokių aiškių ir realių pažeidimų, kuomet poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengusi UAB „Cowi Lietuva“ duomenis juose pagrindė detaliais aprašais, skaičiavimais, matavimais, viešai skelbiamais duomenimis, kuriuos tikrino ir vertino kompetentingi poveikio aplinkai vertinimo proceso subjektai, kurių išvadų pareiškėja taip pat nepaneigė. Be to, pareiškėjos skundo teiginius savo atsiliepimuose įvertino ginčo ataskaitą vertinę poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai, nurodę, kad poveikio vertinimo aplinkai ataskaita ir Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja J. F., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Ginčui aktualios redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (įstatymo redakcija su pakeitimais, galiojusiais 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą. 1 priedo 1.1. punkte yra nurodyta veiklos rūšis – intensyvus kiaulių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms negu 30 kg), arba intensyvus paršavedžių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 900 vietų paršavedėms. Vadovaujantis PAVĮ 3 straipsnio 5 dalimi, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro: 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – programa) rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Smokvila“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai programą ir ataskaitą rengė UAB „Cowi Lietuva“. Poveikio vertinimo aplinkai programai, apie kurią visuomenė buvo informuota (II t., b. l. 90–94), su derinimo eigoje parengtomis pataisomis (II t., b. l. 106–108) pritarė tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Vilniaus rajono savivaldybės administracija (II t., b. l. 103–105, 109). Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra, išnagrinėjusi PAV programą ir įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, PAV programą patvirtino (II t., b. l. 102). Parengus UAB „Smokvila“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, buvo organizuotas visuomenės supažindinimas su ja (II t., b. l. 95–96). Į viešą visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita neatvyko nei vienas visuomenės atstovas (II t., b. l. 98–99), suinteresuotos visuomenės pasiūlymų atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra taip pat negavo (II t., b. l. 100). Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, išnagrinėję ataskaitą, pateikė dėl jos išvadą (II t., b. l. 110–120). Aplinkos apsaugos agentūra skundžiamu 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (2.6)-A4-2251 nusprendė, kad planuojama ūkinė veikla – UAB „Smokvila“ kiaulių kompleksas, Čekiškių k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., leistina pagal parengtą PAV ataskaitą ir įvykdžius šio sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas (II t., b. l. 150–157).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. PAVĮ nenustato termino sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo apskųsti. Nuo 2012 m. rusėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios redakcijos Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.

įsakymu Nr. D1-370, 37 punktas nustatė, kad atsakinga institucija per 10 darbo dienų po sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo priėmimo pagal nustatytą formą (5 priedas) turi paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą savo tinklalapyje, o 38 punktas – kad užsakovas ar PAV dokumentų rengėjas, gavęs atsakingos institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, per 10 darbo dienų turi apie tai pranešti visuomenei, paskelbdamas 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose visuomenės informavimo priemonėse 5 priede nurodytą informaciją apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje.

Minėti aprašo 18.1 ir 18.2 punktai nustato, kad užsakovas ar PAV dokumentų rengėjas informaciją turi paskelbti: miesto (-ų) ar rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje ir respublikinėje spaudoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, užsakovo tinklalapyje; savivaldybės (seniūnijos), kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, skelbimų lentoje, su savivaldybės (seniūnijos) informacine žyma apie gavimo faktą ir datą. Pagal pateiktus duomenis, byloje ginčijamas sprendimas, priimtas 2014 m. birželio 3 d., Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje paskelbtas tą pačią dieną, o informacija apie šį sprendimą spaudoje ir Riešės seniūnijos skelbimų lentoje paskelbta 2014 m. birželio 12 d. (V t., b. l. 13–16), todėl skundas dėl šio sprendimo galėjo būti paduotas per 1 mėnesį nuo 2014 m. birželio 12 d.

Nors pareiškėjos skundas dėl ginčijamo sprendimo šiuo atveju pateiktas praleidus jo apskundimo terminą, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas nežymiai, ginčo pobūdį bei į tai, kad galimam savo teisių pažeidimo įvertinimui pareiškėjai reikėjo gauti, susipažinti ir įvertinti pakankamai didelės apimties PAV ataskaitą, jos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (2.6)-A4-2251 „Dėl UAB „Smokvila“ kiaulių komplekso, Čekiškių k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., galimybių“ paduoti yra tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad pareiškėja nepaneigė UAB „Cowi Lietuva“ parengtos PAV ataskaitos išvadas pagrindžiančių detalių aprašymų, skaičiavimų, matavimų, viešai skelbiamų duomenų, kuriuos tikrino ir vertino kompetentingi aplinkos poveikio vertinimo proceso subjektai. Nors pareiškėja, kuri, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus (II t., b. l. 137–148), yra suinteresuotas asmuo (visuomenė) PAVĮ prasme (PAVĮ 2 str. 10–11 d.), iš tikrųjų nepateikė duomenų, paneigiančių UAB „Cowi Lietuva“ parengtoje PAV ataskaitoje atliktus skaičiavimus, o konkrečiai – susijusius su teršalų ir kvapo sklaida planuojamos ūkinės veiklos vietoje, tai nėra pagrindas jos skundą vertinti kaip nepagrįstą: poveikio aplinkai, t. y. numatomo aplinkos pokyčio, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla, vertinimo tikslai yra: 1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; 2) sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti; 3) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (PAVĮ 2 str. 7 d., 4 str.).

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą, be kita ko, vadovaudamasis Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 (PAVĮ 8 str. 2 d., 9 str. 1 d.). Šioje ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai ir pateikta PAVĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, tame tarpe – susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas.

Atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos:

1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba;

2) priima sprendimą (PAVĮ 10 str. 1 d.). Ataskaitos nagrinėjimo tvarką nustato Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-311. Kai atsakinga institucija pateikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingai institucijai.

Ši ataskaitą išnagrinėja ir per PAVĮ 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą priima sprendimą arba dar kartą teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti (PAVĮ 10 str. 3 d.). Atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Jeigu atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma (PAVĮ 10 str. 8 ir 9 d.).

Atsakingos institucijos nustatyta tvarka priimtas sprendimas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje (PAVĮ 2 str. 9 str.), yra individualus administracinis aktas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d.), todėl turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) reikalavimus, nustatančius, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

PAV ataskaitoje, atsižvelgiant į atliktus moduliavimus ir skaičiavimus, be kita ko, nurodyta, kad: teršalų sklaidos skaičiavimų rezultatai parodė, kad planuojama ūkinė veikla pasirinktoje teritorijoje žymesnės įtakos aplinkos oro kokybei nedarys; skaičiavimai parodė, jog kvapo koncentracija už komplekso sklypo ribų bei artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje neviršys Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ nurodytos kvapo koncentracijos ribinės vertės – 8 OUE/m3; rekomenduojama sanitarinė zona, sutampanti su įmonės teritorijos nuomojamo sklypo ribomis, kurio plotas yra 4,2 ha (I t., b. l. 81, 83, 167, 149–153); apibendrinus minėtus ir kitus duomenis, padaryta poveikio aplikai vertinimo išvada: poveikio aplinkai vertinimas parodė planuojamos veiklos naudingumą socialiniu ekonominiu požiūriu, taip pat nereikšmingą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai bei visuomenės sveikatai (I t., b. l. 112). Ginčijamame atsakovo Sprendime, išnagrinėjus PAV ataskaitos duomenis bei poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, tarp pagrindinių motyvų, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą, nurodyta: pagal PAV ataskaitoje pateiktą planuojamos ūkinės veiklos sukeliamo kvapo koncentracijos modeliavimą nustatyta, kad kvapo koncentracija neviršys didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės – 8 OUE/m3, nustatytos Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“; pagal PAV ataskaitoje pateiktus aplinkos oro teršalų (amoniako, kietųjų dalelių) sklaidos modeliavimo rezultatus, amoniako, kietųjų dalelių apskaičiuotos didžiausios koncentracijos neviršija ribinių aplinkos užterštumo verčių nustatytų žmonių sveikatai ir (ar) aplinkai (II t., b. l. 150–157).

Su tokiomis PAV ataskaitos bei ginčijamo Sprendimo išvadomis sutikti nėra galima: bylai reikšmingos redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), be kita ko, nustatė, kad: planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjai, teisės aktų nustatyta tvarka atlikdami planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimą, taiko jų pačių pasirinktą teršalų sklaidos skaičiavimo modelį ir įvertina vietovės, kurioje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla, foninio aplinkos oro užterštumo ir meteorologinius duomenis; teršalų sklaidos skaičiavimo modelis pasirenkamas pagal Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintas Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas;

Aplinkos apsaugos agentūrai pavedė iki 2008 m. birželio 30 d. parengti ir patvirtinti Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijas, o iki 2008 m. gruodžio 30 d. – Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas. Į Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijomis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d.

įsakymu Nr. AV-200 (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2012 m. vasario 1 d.), rekomenduojamų modelių ūkio subjektų poveikiui aplinkos oro kokybei vertinti tarpą patenka ISC-AERMOD View (Kanada) modelis. Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijos, patvirtintos Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) 12 punktas nustatė, kad projektų rengėjai planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti taikant teršalų sklaidos skaičiavimo modelius naudoja vietovės, kurioje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla, meteorologinius duomenis, pateiktus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos arba meteorologinę informaciją, oficialiai pateiktą modelio kūrėjo arba autorizuoto tiekėjo ir parengtą pagal teršalų sklaidos skaičiavimo modelio reikalavimus.

Skaičiavimams naudojami penkerių metų meteorologiniai duomenys. Jeigu penkerių metų meteorologinių duomenų nėra, turi būti naudojami mažiausiai vienerių metų duomenys. Šios rekomendacijos 13 punktas nustatė, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos arba teršalų sklaidos skaičiavimo modelių kūrėjų arba autorizuotų tiekėjų oficialiai pateiktus vietovės meteorologinius duomenis galima taikyti 5 metus, tačiau turi būti naudojami ne senesni kaip 9 metų duomenys.

Pažymėtina, kad nors Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijose, patvirtintose Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.), tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad projektų rengėjai planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti taikant būtent kvapo sklaidos skaičiavimo modelius naudoja jų 12 punkte nurodytus meteorologinius duomenis, įvertinus tai, kad kvapo modeliavimas atliekamas pasirenkant kvapo sklaidos skaičiavimo modelį pagal Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas, patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 (Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. D1-885 8.4.8. p.), o Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų 12 punktas nustato aplinkos orui įvertinti, taikant teršalų sklaidos skaičiavimo modelius, meteorologinių duomenų naudojimą, Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. AV-112 (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) nuostatomis dėl meteorologinių duomenų naudojimo turi būti vadovaujamasi ir projektų rengėjams planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti taikant kvapo sklaidos skaičiavimo modelius.

Kaip matyti tiek iš PAV ataskaitos, tiek ir iš ginčijamo Sprendimo turinio, ataskaitos rengėjas UAB „Cowi Lietuva“, vertindamas planuojamos ūkinės veiklos poveikį orui, taikydamas ISC-AERMOD View (Kanada) teršalų ir kvapo sklaidos skaičiavimo modelį, naudojo vietovės, kurioje yra planuojama vykdyti ūkinė veikla, 2011 metų meteorologinius duomenis, nors pareiškėjos pateiktais duomenimis Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos turėjo vietovės, kurioje yra planuojama vykdyti ūkinė veikla, 2008–2013 m. meteorologinius duomenis (V t., b. l. 100), tačiau UAB „Cowi Lietuva“ jų (2008–2010 metų ir 2012–2013 metų duomenų) pateikti neprašė.

PAV ataskaitoje nurodoma, kad UAB „Smokvila“ vykdant ūkinę veiklą, iš tvartų į aplinkos orą išsiskirs amoniakas ir kietosios dalelės (I t., b. l. 66). Suskaičiuota didžiausia vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) pažemio koncentracija nei UAB „Smokvila“ planuojamo kiaulių komplekso teritorijoje, nei už jos ribų, tiek su fonu, tiek be fono neviršija ribinių verčių (I t., b. l. 81). Maksimali 1 val. 98 procentilio amoniako pažemio koncentracija neviršija leistinos ribinės vertės, tačiau galimas nežymus vidutinės 24 val. amoniako pažemio koncentracijos viršijimas (iki 1,2 ribinės vertės) planuojamo kiaulių komplekso teritorijoje, artimiausioje 3 ir 4 kiaulių tvartų aplinkoje. Ties sklypo ribomis ir artimiausių gyvenamųjų namų aplinkoje nei vieno iš nagrinėjamų teršalų pažemio koncentracijos viršijimų neprognozuojama (I t., b. l. 81). Suskaičiuota maksimali 1 val. 98 procentilio kvapo koncentracija, nustatyta įmonės teritorijoje, siekia 9,3 OUE/m3. Tolstant nuo taršos šaltinių, kvapo koncentracija palaipsniui mažėja, ties sklypo ribomis sudaro 3-6 OUE/m3, artimiausių gyvenamųjų namų aplinkoje – apie 0,5-4 OUE/m3 ir Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ nurodytos kvapo koncentracijos ribinės vertės – 8 OUE/m3 – neviršija (I t., b. l. 83).

Teršalų ir kvapo koncentracijos sklaidos skaičiavimai atlikti naudojant ISC-AERMOD View (Kanada) matematinį modelį, kuris taikomas oro kokybei kontroliuoti ir skirtas taškiniams, ploto, linijiniams bei tūrio šaltiniams modeliuoti, leidžia suskaičiuoti tiek vienos, tiek kelių medžiagų keliamo kvapo sklaidą. Šis Gauso tipo modelis remiasi ribinio sluoksnio panašumo teorija, kuri padeda apibrėžti tolydžius turbulencijos ir dispersijos koeficientus, o tai leidžia geriau įvertinti skirtinguose išmetimo aukščiuose. Skaičiuojant teršalų dispersiją, reikalinga turėti daug duomenų apie teršalų išmetimus ir vietovės meteorologines sąlygas. AERMOD algoritmai yra skirti pažemio sluoksniui, vėjo, turbulencijos ir temperatūros vertikaliems profiliams, taip pat valandos vidurkių koncentracijoms apskaičiuoti, vietovės tipams įvertinti. Gauti rezultatai lyginami tiek su Europos Sąjungos, tiek su Lietuvos Respublikos teisės aktų bei norminių aktų reikalavimais (I t., 79–80, 82). Nors ataskaitoje pabrėžiama, kad teršalų pasiskirstymui aplinkoje didelę įtaką turi meteorologinės sąlygos, UAB „Cowi Lietuva“ parengtoje ataskaitoje nėra pagrįsta, dėl kokių priežasčių, rengiant UAB „Smokvila“ planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą, nebuvo vadovaujamasi Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijos, patvirtintos Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112, nuostata planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti taikant teršalų sklaidos skaičiavimo modelius naudoti vietovės, kurioje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla, penkerių metų meteorologinius duomenis, pateiktus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos arba meteorologinę informaciją, oficialiai pateiktą modelio kūrėjo arba autorizuoto tiekėjo ir parengtą pagal teršalų sklaidos skaičiavimo modelio reikalavimus, taip pat kodėl naudoti būtent 2011 metų meteorologiniai duomenys. Motyvuotas tokio elgesio, parenkant meteorologinių duomenų intervalą, paaiškinimas nepateiktas nei teikiant atsiliepimą į skundą (II t., b. l. 190, 188–189), nei apeliacinės instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir atkreipus į tai dėmesį (VI t., b. l. 60–65).

Tokių neatitikimų buvimas savaime sudaro pagrįstą pagrindą suabejoti PAV ataskaitoje pateikiamų moduliavimų, skaičiavimų ir jų pagrindų padarytų išvadų apie oro taršą dėl planuojamos ūkinės veiklos bei nustatytinas sanitarinės apsaugos zonos ribas objektyvumu, atitinkamai – ir ginčijamo Sprendimo, kurį priimant ir buvo remiamasi šiais duomenimis, teisėtumu ir pagrįstumu: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose taikomos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės (2013 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1745/2011): kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011).

Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės taikymas nereiškia reikalavimo iš pareiškėjo neprotingų įrodymų atsakovo sprendimų neteisėtumui ir nepagrįstumui įrodyti (žr. pvz., 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011). Paprastai specialistų parengtoje PAV ataskaitoje pateikiami teiginiai, moduliavimai ir skaičiavimai, atlikti naudojant specialiai tam pritaikytas programas. Šalis, siekianti nuginčyti, paneigti minėtus duomenis, skaičiavimų rezultatus, turi tai pagrįsti ne abstrakčiais teiginiais, o konkrečiais įrodymais, duomenimis, skaičiavimais, tyrimais, kurie teismui leistų objektyviai suabejoti atskaitoje esančiais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1745/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos teiginiai dėl skaičiavimų ir moduliavimų, gautų nesilaikant nuostatos taikant teršalų sklaidos skaičiavimo modelius naudoti vietovės, kurioje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla, penkerių metų meteorologinius duomenis, rezultatų bei jų pagrindu padarytų išvadų nepatikimumo yra grindžiami ne subjektyviu įsitikimu ar abstrakčiais teiginiais, bet konkrečios nuostatos (taikant teršalų ir kvapo sklaidos skaičiavimo modelius naudoti vietovės, kurioje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla, penkerių metų meteorologinius duomenis) nesilaikymu.

Įvertimus, kad kiekvieno moduliavimo rezultatai priklauso nuo įvestų duomenų, meteorologinių sąlygų svarbą skaičiavimuose pabrėžia pats PAV ataskaitos rengėjas UAB „Cowi Lietuva“, atsakovas vien dėl šios priežasties neturėjo pagrindo priimti PAVĮ 10 straipsnio 1 dalis 2 punkte numatyto sprendimo: nors tokie pažeidimai atliekant moduliavimą ir skaičiavimus savaime nėra pagrindas pripažinti, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina (PAVĮ 10 str. 9 d.), Aplinkos apsaugos agentūra neturėjo pagrindo moduliavimo rezultatų ir jų pagrindu padarytų PAV ataskaitos išvadų laikyti objektyviais duomenimis, atitinkamai – ir jais pagrįsti savo sprendimą, nurodantį, kad UAB „Smokvila“ planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje, todėl turėjo teikti motyvuotą reikalavimą ataskaitą pataisyti ar papildyti (PAVĮ 10 str. 1 d. 2 p.).

Atsakovo teiginiai, kad UAB „Smokvila“, prieš pradėdamas veiklą, turės gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, be to, sanitarinė zona bus nustatyta kitu aktu, nėra reikšmingi, kadangi poveikio aplinkai vertinimo tikslas yra atsakyti, ar UAB „Smokvila“ planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, apskritai leistina pasirinktoje vietoje, o poveikio visuomenės sveikatai vertinime, kuris yra poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, pagrindžiamas sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai (Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586, 6.1 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo, pareiškėjos skundą tenkinus iš dalies, ginčijamas atsakovo sprendimas naikinamas ir klausimas dėl PAV ataskaitos tvirtinimo perduodamas nagrinėti iš naujo.

Dalies pareiškėjos apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje nurodytų teiginių, nesant objektyvių duomenų apie oro taršą ir objektui, kuriame planuojama ūkinė veikla, nustatytinas sanitarinės apsaugos zonos ribas, nėra galimybės tinkamai įvertinti (pavyzdžiui, dėl būtinybės kviesti kvalifikuotus turto vertintojus ir įvertinti išduotus leidimus naujų gyvenamųjų namų statybai), todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, pareiškėjos teiginiai, pagal kuriuos iš esmės kiekvienos planuojamos ūkinės veiklos vertinimui būtina kviesti kvalifikuotus turto vertintojus tam, kad būtų įvertintas jos poveikis greta esančiam materialiam turtui, nėra pagrįsti, kadangi toks reikalavimas teisės aktuose nėra nustatytas. Nagrinėjamu atveju ūkinė veikla yra planuojama buvusioje fermos teritorijoje, dėl jos aplinkos užterštumas turėtų pakisti, kaip teigiama, nežymiai, neviršyti ribinių užterštumo verčių, t. y. mokslinių tyrimų nustatyto aplinkos oro užterštumo lygio, pagal turimas žinias nedarančio žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai (Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 2 str. 3 d.), pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokias išvadas, todėl būtinybė PAV ataskaitos vertinimui pasitelkti kvalifikuotą turto vertintoją nėra pagrįsta. Kita vertus, galimas ir kitoks vertinimas: tai, kad aplinkos užterštumas (įskaitant ir dėl ūkinės veiklos atsirasiančių kvapų) dėl planuojamos ūkinės veiklos pakis nežymiai, neviršys ribinių užterštumo verčių, esant duomenų, kad net ir tokio lygio užterštumas objektyviai, neatliekant specialių matavimų, yra juntamas, gali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad greta esančio materialaus turto vertės pokyčiui įvertinti reikalinga atitinkamą kvalifikaciją turinčio asmens išvada. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra pateikta.

Kiti teiginiai iš esmės grindžiami tik subjektyviu įsitikimu apie padarytus pažeidimus: pareiškėja nepagrindė, kodėl PAV ataskaitoje turėjo būti nagrinėjamas papildomai atsirandantis poveikis aplinkos orui, dirvožemiui, žemės gelmėms tręšiant planuojamus laukus Poškaičių, Stankų ir Mėlenių kaimų apylinkėse, juo labiau, kad skysto mėšlo tvarkymas, ką reglamentuoja teisės aktai, ataskaitoje yra aptartas, kvapo koncentracijos ribinė vertė taikoma tik iš ūkinėje komercinėje veikloje, kurioje naudojami stacionarūs taršos kvapais šaltiniai, kylantiems kvapams vertinti (Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. D1-885 2 p.). Pažymėtina, kad nors, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, nepateikus duomenų apie ŽŪK „Mikoliškio paukštynas“ galimybes laikyti ir panaudoti 7200 m3/m mėšlo, neturėjo pagrindo pripažinti PAV ataskaitos duomenų pakankamais pagrįsti tinkamą mėšlo tvarkymą planuojamame objekte, tai, kaip matyti iš teismo posėdyje pateiktų įrodymų, šiuo metu nebėra aktualu, kadangi jau yra galimybė susidariusį mėšlą panaudoti biodujų jėgainėje (VI t., b. l. 158–163, 166–172); teiginiai, kad atsakovas nesilaikė PAVĮ 10 straipsnio 6 dalies nuostatų, nėra pagrįsti, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvadų dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kuriomis šios pritarė PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms, nėra pagrindo vertinti kaip prieštaraujančių viena kitai:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išvadoje iš esmės tik pasisakyta, kad sanitarinė apsaugos zona turi būti nustatyta teisės aktų reglamentuota tvarka, t. y. pabrėžtas reikalavimas vadovautis nurodytų teisės aktų nuostatomis, o ne nurodytas konkretus sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo būdas (IV t., b. l. 16–18); pareiškėjos argumentai dėl būtinybės į poveikio aplinkai vertinimą įtraukti ir kitas nei PAVĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas valstybės institucijas iš esmės nesusiję su poveikio aplinkai vertinimo tikslais; teismo posėdyje išsakytas teiginys, kad mėšlo turėtų susidaryti daugiau nei nurodyta PAV ataskaitoje, nėra pagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą suabejoti PAV ataskaitoje skaičiavimų rezultatų pagrįstumu.

Pareiškėja J. F. skunde, be kita ko, prašė iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju priimtu galutiniu teismo sprendimu buvo apgintos pareiškėjos, kurio apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, teisės. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 100 Lt (28,96 Eur) žyminio mokesčio už skundą pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 12) ir 14 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (V t., b. l. 142). Kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų byloje nėra pateikta. Taigi, pareiškėjai priteistina 42,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos J. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atnaujinti pareiškėjai J. F. terminą skundui dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (2.6)-A4-2251 „Dėl UAB „Smokvila“ kiaulių komplekso, Čekiškių k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., galimybių“ paduoti.

Pareiškėjos J. F. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (2.6)-A4-2251 „Dėl UAB „Smokvila“ kiaulių komplekso, Čekiškių k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., galimybių“ ir perduoti UAB „Smokvila“ kiaulių komplekso, Čekiškių k., Riešės sen., Vilniaus r. sav., poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą nagrinėti iš naujo Aplinkos apsaugos agentūrai.

Priteisti pareiškėjai J. F. iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 42,96 Eur (keturiasdešimt du eurus, devyniasdešimt šešis centus) žyminio mokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan