2019-10-23 Nr. AB-20525-3-61-3-01764-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-854-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01764-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 17.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų E. P. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. teisių perėmėjų J. V. ir R. J. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – E. P. ir V. P., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. V. (jo teises perėmė J. V. ir R. J. V.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. CPR-170523-43021 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą projektą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Administracija Sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai netenkino pareiškėjo įgalioto asmens prašymo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Administracija, nepritardama pateiktam daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) butų rekonstravimo projektui (toliau – ir Projektas), pateikė pastabas: tikslinti Projekto sprendinius pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą, t. y. atstatyti tambūrą ir laiptus pagal buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylą. Sprendime nurodyta, kad pagal pateikto Projekto sprendinius laiptai neatitinka buvusios padėties. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nepagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktais, kurie Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio dalyje nurodytais pagrindais, kuriems esant statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Sprendime nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nenurodyta Sprendimo apskundimo tvarka, pareiškėjas nebuvo informuotas apie priimtą Sprendimą.

3. Pareiškėjo vertinimu, Administracija teigdama, jog Projekto sprendiniai neatitinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1466-833/2015, šį teismo sprendimą aiškina palankiai tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. P. ir V. P. Šiuo sprendimu teismas iš dalies patenkino pareiškėjo priešieškinį ir leido jam teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją gauti priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiantį dokumentą ir pripažino jam teisę įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus Namo priestato (įėjimo) rekonstrukcijai be E. ir V. P. sutikimo. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti E. ir V. P. priklausantį 2,79 kv. m tambūrą, pažymėtą buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje 3-1 indeksu, ir laiptus, vedančius į jų butą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendime nenustatyta, jog laiptai turi būti atstatyti būtent buvusios padėties (krypties). Teismas savo sprendime nesieja laiptų atstatymo su kadastrine byla (siejamas tik tambūro atstatymas pagal kadastrinę bylą). Buvusios laiptų padėties atstatymas trukdytų patekti į pareiškėjo siekiamą įteisinti priestatą (įėjimą į rūsį). Vien dėl laiptų krypties pakeitimo būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga griauti priestatą (įėjimą į rūsį). Laiptų krypties pakeitimas pateiktame derinti Projekte nedaro poveikio E. ir V. P. teisėms. Tiek buvę laiptai, tiek ir suprojektuoti laiptai yra žemės sklypo dalyje, kuri nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjui. Visi kiti namo bendraturčiai pritarė Projekto sprendiniams.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1466-833/2015 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2016 m. balandžio 21 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1650-392/2016. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nesutiko su E. ir V. P. apeliacinio skundo teiginiais, kad jiems priklausiusio tambūro ir laiptų, kuriuos nugriovė pareiškėjas, atstatymo darbai bus galimi tik tada, kai pareiškėjas nugriaus gyvenamojo Namo priestatą (įėjimą į rūsį). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad yra galimybė atstatyti priklausiusį tambūrą ir laiptus, negriaunant pareiškėjo priestato (įėjimo į rūsį).

6. Pareiškėjas nurodė, kad Projektui nepritarė tik Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius, pateikdamas pastabas. 2017 m. balandžio 5 d. buvo pateiktas pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą rekonstrukcijai, atliktos projekto korektūros, pateikti papildomi paaiškinimai, atsižvelgta į visas pareikštas pastabas. Administracija nuo 2017 m. balandžio 5 d. vilkino statybą leidžiančio dokumento išdavimą ir Sprendimą priėmė pažeisdama Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalies 2 punkte nustatytus terminus.

7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Administracijoje 2017 m. kovo 10 d. per informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo gautas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą statinio projektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2 ir 3 buto rekonstravimo projektas“, tačiau atsakovui nustačius neatitikimus galiojantiems teisės aktams prašymas nebuvo tenkintas ir laikantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 16 punkte nurodytos tvarkos Sprendime pareiškėjui motyvuotai nurodyta, jog jis turi tikslinti Projekto sprendinius pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą, t. y. atstatyti tambūrą ir laiptus pagal buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylą. Pagal pateikto Projekto sprendinius, laiptai neatitinka buvusios padėties. Minėtame sprendime aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas turi į buvusią padėtį atstatyti tambūrą ir laiptus taip, kaip nurodyta kadastrinių matavimų byloje. Projekte laiptai, kaip ir pats pareiškėjas nurodo skunde, suprojektuoti priešinga kryptimi nei buvo, todėl Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius pagrįstai netenkinto pareiškėjo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pagal Projekto vadovo architekto pateiktą prašymą informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nes jis prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui.

9. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jis nebuvo informuotas apie priimtą sprendimą, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas samdė kvalifikuotą asmenį, turintį prieigą prie informacinės sistemos „Infostatyba“, kuris be kita ko, turėjo ir pareigą informuoti pareiškėją apie jo pateikto Projekto patikrinimą bei su tuo susijusius veiksmus. Pareiškėjas pats turėjo galimybę prisijungti prie informacinės sistemos „Infostatyba“ ir matyti visą informaciją, susijusią su jo prašymu.

10. Atsakovas pažymėjo, jog prisijungus prie informacinės sistemos „Infostatyba“ matyti, jog pirmą kartą pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas bei užregistruotas tą pačią dieną, kai priimtas, t. y. 2017 m. kovo 10 d. Informacinė sistema „Infostatyba“ suformavo užduoties įvykdymo terminą 2017 m. balandžio 7 d. ir užduotis įvykdyta anksčiau nustatytos datos, t. y. 2017 m. balandžio 4 d. Projektui buvo pateiktos pastabos. Antrą kartą pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas bei užregistruotas 2017 m. balandžio 5 d. Informacinė sistema „lnfostatyba“ suformavo užduoties įvykdymo terminą 2017 m. balandžio 28 d., užduotis šią dieną ir įvykdyta. Projektui buvo pateiktos pastabos. Trečią kartą pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas bei užregistruotas 2017 m. gegužės 9 d. Informacinė sistema „lnfostatyba“ suformavo užduoties įvykdymo datą 2017 m. gegužės 31 d., o užduotis įvykdyta taip pat anksčiau nustatytos datos, t. y. 2017 m. gegužės 24 d. Pareiškėjas klaidingai nurodė, jog jo Projektas buvo tikrinamas nesilaikant nustatytų terminų bei vilkinant sprendimo priėmimą.

11. Tretieji suinteresuotieji asmenys E. P. ir V. P. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. E. ir V. P. nurodė, kad dėl pareiškėjo savavališkai pastatyto priestato (įėjimo į rūsį) nėra galimybės atstatyti 2,79 kv. m tambūrą, pažymėtą buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje 3-1 indeksu, ir laiptus, vedančius į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties Administracija pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Pagal priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą pareiškėjas įpareigotas atkurti ne bet kokią, o buvusią padėtį. Trečiųjų suinteresuotų asmenų tambūro ir laiptų, kuriuos savavališkai nugriovė pareiškėjas, atstatymo darbai, t. y. buvusios padėties atkūrimas, yra faktiškai negalimi, nes tam trukdo pareiškėjo savavališkai pastatytas priestatas (įėjimas į rūsį), todėl atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo reiškiamas reikalavimas įpareigoti Administraciją išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą Projektą nepriskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl turėtų būti atmestas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą prašė teismo skundą nagrinėti savo nuožiūra.

14. Inspekcija nurodė, jog ji nedalyvavo kilusio ginčo sprendime neteismine tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-166-833/2015, paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1650-392/2016, privalo būti vykdomas. Pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti minėtame teismo sprendime suteikta teise parengti projektinę dokumentaciją, gauti priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiančius dokumentus Namo priestato (įėjimo) rekonstrukcijai be ieškovų sutikimo, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) projektavimo komercinę firmą „Exsprometa“, kuri parengė Projektą, ir siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, pateikė jį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Statybos įstatymo 27 straipsnio ir kitų teisės aktų reglamentuota tvarka. Administracija neišdavė statybą leidžiančio dokumento, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodė trūkumus, kuriems esant nėra galimybės išduoti statybą leidžiančio dokumento.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr.CPR-170523-43021; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo įgalioto asmens 2017 m. gegužės 9 d. prašymą (registracijos Nr.SRA-100-170509-11790).

16. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad Inspekcija 2014 m. kovo 4 d. surašė pareiškėjui savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140304-00029 ir nurodė, jog gyvenamojo namo rekonstrukcija, priestato ilgis – 4,49 m, plotis – 1,63 m, (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikta savavališkai. Statytojui (pareiškėjui) taip pat nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius.

17. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1466-833/2015 pagal ieškovų E. P. ir V. P. ieškinį atsakovui J. V. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, leidimo atlikti veiksmus, įpareigojimo atlikti veiksmus, naudojimosi tvarkos žemės sklypu pakeitimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo J. V. priešieškinį ieškovams E. P. ir V. P. dėl pripažinimo teisės nustatyta tvarka įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus Namo priestato rekonstrukcijai be bendraturčių sutikimo, neturtinės žalos priteisimo ir savininko teisių gynimo. Išnagrinėjęs civilinę bylą, teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti ieškovams priklausantį 2,79 kv. m tambūrą, pažymėtą buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje 3-1 indeksu, ir laiptus, vedančius į ieškovų butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat leido atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją gauti priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiantį dokumentą ir pripažino atsakovui teisę įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus namo priestato (įėjimo) rekonstrukcijai be ieškovų sutikimų.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai civilinėje byloje Nr. 2A-1650-392/2016 priėmus 2016 m. balandžio 21 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjui, siekiant pasinaudoti minėtame teismo sprendime suteikta teise parengti projektinę dokumentaciją ir gauti Namo priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiančius dokumentus (duomenys neskelbtini) projektavimo komercinė firma 2017 m. kovo 10 d. parengė Projektą, kurį per informacinę sistemą „Infostatyba“ 2017 m. kovo 10 d. pateikė Administracijai prašydama išduoti statybą leidžiantį dokumentą (2017 m. kovo 10 d. prašymas Nr.SRA-100-170310-05944). Prašymas nebuvo patenkintas Administracijai 2017 m. balandžio 3 d. pateikus pastabas (pateikti patalpų (butų) nuosavybės dokumentus, tikslinti Projekto sprendinius ir sklypo rodiklius). 2017 m. balandžio 5 d. pareiškėjas Administracijai pateikė prašymą išduoti leidimą Nr. SRA-100-170405-008542 su Projekto korektūra, o 2017 m. gegužės 9 d. buvo pateiktas trečias prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-170509-11790. Projektas parengtas tretiesiems asmenims E. P. ir V. P. priklausančio buto Nr. 3 2,79 kv. m verandos-tambūro ir laiptams, vedančių į pirmo aukšto patalpas, atstatyti. Taip pat rekonstruojamas butas Nr. 2 pastato pusrūsinėje buto sienoje (po konsoline tambūro dalimi), numatomi laiptai į rūsį su stogine (butas Nr. 2 priklauso pareiškėjui).

20. Taip pat nustatyta, kad išnagrinėjusi pareiškėjo įgalioto asmens pateiktą Projektą Administracija 2017 m. gegužės 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo Projektui nepritarta, nurodant, jog būtina tikslinti Projekto sprendinius pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą, t. y. atstatyti tambūrą ir laiptus pagal buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą, nes pagal Projekto sprendinius laiptai neatitinka buvusios padėties.

21. Iš byloje pateiktų informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenų teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pateikė visus leidimui gauti reikiamus dokumentus, jie atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo prašymas buvo priimtas ir pateiktas tikrinti kompetentingoms institucijoms. Projektui pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyrius. Projektui nepritarė Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius, kurio architektė teikdama Projekto patikrinimo išvadą „Nepritarti“ nurodė pastabą, jog Projekto sprendinius būtina tikslinti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą, t. y. atstatyti tambūrą ir laiptus pagal buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylą bei Pagal projekto sprendinius, nes laiptai neatitinka buvusios padėties. Kitų leidimo neišdavimo priežasčių nebuvo nurodyta.

22. Teismo posėdyje Administracijos atstovė nurodė, jog parengtas Projektas atitiko kitus statybos teisės aktus atitinkančius reikalavimus. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog atstatomo verandos-tambūro vieta ir plotas atitinka buvusį, keičiamos tik jo konstrukcijos, fasadai ir lauko laiptų padėtis. Iš 2007 m. liepos 26 d. pirmo aukšto eksplikacijos prie trečiųjų asmenų buto 2,33 m aukštyje buvo 2,79 kv. m veranda (plane pažymėta indeksu 1-1), į kurią vedė prie namo sienos esantys laiptai. Pagal parengtą Projektą atstatomas tambūras atitinka buvusią padėtį ir plotą (2,79 kv. m), o į jį vedantys laiptai suprojektuoti kita nei buvo kryptimi.

23. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo turinio teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tiek ieškinį (trečiųjų asmenų), tiek priešieškinį (pareiškėjo) tenkino iš dalies ir įpareigojo pareiškėją atstatyti ieškovams priklausantį 2,79 kv. m tambūrą, pažymėtą buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje 3-1 indeksu, ir laiptus, vedančius į ieškovų butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat leido atsakovui J. V. (pareiškėjui) teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją gauti priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiantį dokumentą ir pripažino atsakovui teisę įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus namo priestato (įėjimo) rekonstravimui be ieškovų (trečiųjų asmenų E. P. ir V. P.) sutikimų. Teismas, įvertinęs minėtą teismo sprendimo rezoliucinę dalį, darė išvadą, jog teismas pareiškėją įpareigojo atstatyti 2,79 kv. m tambūrą, pažymėtą buto kadastrinių matavimų byloje 3-1 indeksu, taip pat laiptus, vedančius į ieškovų (trečiųjų asmenų) butą, t. y. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra išreikšto aiškaus įpareigojimo laiptus atstatyti į buvusią padėtį.

24. Teismas pažymėjo, jog minėtu sprendimu pareiškėjui suteikta teisė parengti projektinę dokumentaciją gauti priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiantį dokumentą. Tiek pareiškėjas, tiek tretieji asmenys sutinka, jog atstatyti laiptus į buvusią padėtį trukdo priestatas (įėjimas į rūsį), kurio įteisinimui teismas leido parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Iš Vilniaus apygardos teismo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1650-392/2016 nustatyta, kad ieškovai (tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje), nesutikdami su teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, jog jiems priklausiusio tambūro ir laiptų, kuriuos savavališkai nugriovė atsakovas, atstatymo darbai bus faktiškai galimi tik tada, kai atsakovas visiškai nugriaus savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo pastato ir sutvarkys statybvietę. Ieškovų teigimu, atstatyti jiems priklausiusio tambūro ir laiptų, kurie stovėjo iki jų savavališko nugriovimo, nenugriaunant priestato prie gyvenamojo pastato nėra galimybės, nes tam trukdo atsakovo savavališkai pastatytas priestatas. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais ir apeliacinio skundo netenkino nutartyje nurodydama, jog „yra galimybė atstatyti ieškovams priklausiusį tambūrą ir laiptus, negriaunant atsakovo savavališkai pastatyto priestato prie gyvenamojo pastato“.

25. Teismas pažymėjo, jog Administracija padarė nepagrįstą išvadą, kad teismo sprendime yra įsakmiai nurodyta į butą Nr. 3 vedančius laiptus atstatyti į buvusią padėtį. Vykdydama statybą leidžiančio dokumento gavimui pateiktų dokumentų vertinimą ir formuluodama išvadas, Administracija turi įvertinti pateiktą dokumentą (dokumentus) ir įsitikinti, jog juose yra išreikštos jos padarytos išvados. Tuo atveju, jei institucijai kyla abejonių dėl teismo sprendime išreikštų įpareigojimų, ji gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio nuostatas kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl minėto sprendimo išaiškinimo. Iš pridedamų sprendimų teismas darė išvadą, kad minėtos bylos nagrinėjime be pareiškėjo ir trečiųjų asmenų dalyvavo Inspekcija.

26. Vertindamas trečiųjų suinteresuotų asmenų E. P. ir V. P. argumentus, jog atstačius laiptus pagal Projekte nurodytą padėtį jie neturės galimybių jais naudotis, kadangi sklypo dalis, kurioje statomi laiptai, priklauso pareiškėjui, teismas pažymėjo, jog Administracija pripažino, kad statybą leidžiantį dokumentą siekiantis gauti pareiškėjas turi teisę būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus ir laiptus atstatyti siekia jam priklausančioje sklypo dalyje, todėl neturi pagrindo sutikti su trečiųjų asmenų argumentu, jog jie neturės galimybių naudoti laiptais. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei tretiesiems asmenims kiltų sunkumų naudojantis teise patekti į butą per pareiškėjui žemė sklype atstatomus laiptus, jie gali kreiptis į teismą su prašymu nustatyti servitutą šios pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnis).

27. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog atsakovas nuo 2017 m. balandžio 5 d. vilkino statybą leidžiančio dokumento išdavimą ir Sprendimą priėmė pažeisdamas Statybos įstatymo nustatytus terminus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai nurodė, jog Sprendime nenurodyta apskundimo tvarka, tačiau, teismo vertinimu, šis trūkumas nekliudė pareiškėjui pasinaudoti Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje statytojui suteikta teise skųsti teismui sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą.

28. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Administracijai priimant byloje Sprendimą, kuriuo pareiškėjo parengtam Projektui nepritarta, nebuvo viršyta atsakovo kompetencija, Sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių savivaldybės administracija gavo atitinkamus įgaliojimus, tačiau vertinant pateiktus dokumentus nesiremta šio proceso metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl netinkamai pritaikytos statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Teismas sprendė, jog Administracijos Sprendimas naikintinas, o Administracija įpareigotina pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo įgalioto asmens 2017 m. gegužės 9 d. prašymą (Registracijos Nr.SRA-100-170509-11790).

29. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti Administraciją išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą, teismas sprendė, kad šis pareiškėjo reikalavimas netenkintinas. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, t. y. teismas negali visiškai pakeisti Administracijos. Teismas konstatavo, kad administracinė statybą leidžiančio dokumento išdavimo pareiškėjui procedūra yra nepabaigta, ir įpareigojo Administraciją šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. nustatyti pareiškėjui terminą pateiktų dokumentų trūkumams pašalinti, pagal CPK 278 straipsnio nuostatas kreiptis į sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl sprendimo išaiškinimo, ir tada priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl pareiškėjo prašymo. Teismas paaiškino, kad Administracija pati gali kreiptis į civilinės bylos nagrinėjime dalyvavusią Inspekciją su prašymu kreiptis į teismą dėl minėto sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.).

III. 30. Tretieji suinteresuoti asmenys E. P. ir V. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

31. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad tiek atsakovas, tiek kiti suinteresuoti asmenys byloje laikėsi pozicijos, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas atkurti ne bet kokią, o buvusią padėtį. Tokios pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad laiptai suprojektuoti toje pačioje vietoje tik į kitą pusę, nes laiptai suprojektuoti ne tik į kitą pusę, bet ir kitoje vietoje, t. y. jie baigiasi pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims bus apsunkintas naudojimasis laiptais kito asmens žemės sklype, mažės jų buto ekonominė vertė. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, buvę laiptai buvo suprojektuoti bendrai naudojamo sklypo vietoje, ką pagrindžia ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas. Byloje esantys įrodymai (antstolės D. P. 2014 m. balandžio 3 d. protokole nurodoma, kad tretieji suinteresuoti asmenys E. ir V. P. negali patekti į savo butą, nes į jį vedantys laiptai savavališkai nugriauti, o kiti laiptai vedantys į minėtą butą užrakinti spyna) įrodo, kad pareiškėjas yra nesąžiningas bei pažeidė E. ir V. P. teises.

32. Pareiškėjo J. V. teisių perėmėjai J. V. ir R. J. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1466-833/2015 iš dalies tenkino pareiškėjo priešieškinį ir leido jam teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją gauti priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiantį dokumentą ir pripažinti jam teisę įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be trečiųjų suinteresuotų asmenų E. ir V. P. sutikimo. Kiti namo bendraturčiai namo rekonstrukcijai neprieštarauja. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra galimybė atstatyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausiusį tambūrą ir laiptus, negriaunant priestato (įėjimo į rūsį). Trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo argumentai, kad jie negalės naudotis laiptais, jei laiptais baigsis pareiškėjo žemės sklype, yra nepagrįsti, nes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jie galės kreiptis CK 4.111 straipsnio nustatyta tvarka į teismą dėl servituto nustatymo.

34. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo apeliacinį skundą nagrinėti savo nuožiūra atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime į skundą pateiktus argumentus

35. Atsakovas nurodo, kad atsiliepime į skundą išdėstė argumentus, kuriais remdamasis priėmė Sprendimą, taip pat prašė Inspekcijos kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo išaiškinimo. Kol tokio išaiškinimo nėra, atsakovo teigimu, pagrįstai laikytina, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra, ir nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teisingai įvertinti byloje esantys įrodymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas ir atsakovas įpareigotas pakartotinai išnagrinėti (duomenys neskelbtini) mirusio pareiškėjo J. V. teisių perėmėjų J. V. ir R. J. V. 2017 m. gegužės 9 d. prašymą (registracijos Nr.SRA-100-170509-11790), pagrįstumas ir teisėtumas.

38. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą, padaręs išvadą, kad atsakovas nepagrįstai netenkino pareiškėjo įgalioto asmens prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą Projektą dėl to, jog Projekto sprendiniai neatitinka įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriame nurodyta, kad tiek tambūras, tiek laiptai turi būti atstatyti į buvusią padėtį, kokia buvo kadastrinių matavimų byloje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad Projekte laiptai suprojektuoti kita kryptimi nei buvo, o pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys E. P. ir V. P. nesutaria dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo aiškinimo, t. y. atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys teigia, jog pareiškėjas įpareigotas atkurti ne bet kokią, o buvusią laiptų padėtį, o pareiškėjo teigimu, minėtame teismo sprendime nenustatyta, jog laiptai turi būti atstatyti būtent buvusios padėties (krypties), t. y. su kadastrine byla siejamas tik tambūro atstatymas, be to, buvusios laiptų padėties atstatymas trukdytų patekti į pareiškėjo siekiamą įteisinti priestatą (įėjimą į rūsį).

39. Tretieji suinteresuoti asmenys E. P. ir V. P. apeliaciniame skunde nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada ir laikosi pozicijos, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas atkurti buvusią laiptų padėtį.

40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, pareiškėjo teisių perėmėjų, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Inspekcijos atsikirtimus į apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus, kuriais remiantis buvo padaryta apeliaciniu skundu ginčijama išvada, išanalizavusi įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1650-392/2016, kuria buvo atmesti trečiųjų suinteresuotų asmenų E. P. ir V. P. apeliacinio skundo argumentai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, konstatuoja, kad minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta.

41. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1466-833/2015 pagal ieškovų E. P. ir V. P. ieškinį atsakovui J. V. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, leidimo atlikti veiksmus, įpareigojimo atlikti veiksmus, naudojimosi tvarkos žemės sklypu pakeitimo ir nuostolių atlyginimo taip pat buvo nagrinėjamas J. V. pareikštas priešieškinis E. P. ir V. P. dėl pripažinimo teisės nustatyta tvarka įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus Namo priestato rekonstrukcijai be bendraturčių sutikimo, neturtinės žalos priteisimo ir savininko teisių gynimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo J. V. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti ieškovams priklausantį 2,79 kv. m tambūrą, pažymėtą buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje 3-1 indeksu, ir laiptus, vedančius į ieškovų butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), leido J. V. teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją gauti priestato (įėjimo į rūsį) (Inspekcijos 2014 m. kovo 3 d. aktu pripažintas savavališka statyba) statybą leidžiantį dokumentą ir pripažino atsakovui teisę įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus Namo priestato (įėjimo) rekonstrukcijai be E. P. ir V. P. sutikimų.

42. Pažymėtina, kad šiuo sprendimu nebuvo patenkintas E. P. ir V. P. ieškinio reikalavimas įpareigoti J. V. nugriauti savavališkai pastatytą Namo priestatą (įėjimą į rūsį), kuris pagal bylos duomenis ir pareiškėjo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktus paaiškinimus trukdo atstatyti laiptus į buvusią padėtį. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d., išnagrinėjęs E. P. ir V. P. apeliacinį skundą, kuriame būtent ir buvo argumentuojama, jog Namo priestatas (įėjimas į rūsį) turi būti nugriautas, nes trukdo atstatyti buvusius laiptus, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, nurodydamas, kad yra galimybė atstatyti ieškovams priklausiusį tambūrą ir laiptus, negriaunant atsakovo savavališkai pastatyto priestato prie gyvenamojo pastato. Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nėra konkrečiai nurodyta, kad J. V. yra įpareigojamas atstatyti laiptus toje pačioje vietoje, kur jie ir buvo, t. y. atstatyti juos į buvusią padėtį pagal kadastrinių matavimų bylą.

43. Tretieji suinteresuoti asmenys nėra pateikę Vilniaus miesto apylinkės teismo išaiškinimų dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 278 ir 589 str.), kuriais remiantis trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai dėl laiptų atstatymo, o tuo pačiu ir dėl pareiškėjo savavališkai pastatyto Namo priestato (įėjimo į rūsį) nugriovimo turėtų būti pripažinti pagrįstais ir įrodytais šioje byloje.

44. Įsiteisėjusiame teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad ieškovų (šios administracinės bylos trečiųjų suinteresuotų asmenų) reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atskirą įėjimą / išėjimą iš šio priestato į rūsio patalpas bei sutvarkyti statybvietę netenkintinas, nes tretieji suinteresuoti asmenys patys pripažįsta, kad J. V. jau yra pradėjęs savavališkų statybos darbų šalinimą; J. V. teismui pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti jam teisę įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priestato (įėjimo) rekonstrukcijai be ieškovų sutikimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje konkrečioje byloje, kuomet tokį reikalavimą reiškia duktė savo tėvui, dovanojusiam jai dalį gyvenamojo namo, būtų nesąžininga, neteisinga ir neprotinga tenkinti jos reikalavimą įpareigoti savo tėvą nugriauti be jos sutikimo pastatytus statinius.

45. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl negalėjimo patekti į butą, dėl to, kad buvę laiptai nugriauti, kad pažeidžiama trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybė ir pan. buvo išnagrinėti bendrosios kompetencijos teisme ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

46. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio tikrumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, teismų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas byloje DRAFT-OVA a.s. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 72493/10; 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimas byloje Amirkhanyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 22343/08). Situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp privačių asmenų, gali kelti teisinio tikrumo principo pažeidimo riziką (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50208/06).

47. Taigi šioje administracinėje byloje negali būti iš naujo nagrinėjamos nustatytos aplinkybės ir pareikšti reikalavimai, kurie jau buvo išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu. Pažymėtina, kad dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į antstolį, jei sprendimas nevykdomas (nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas dėl laiptų atstatymo turėjo būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu J. V. neatlikus minėtų veiksmų leista tretiesiems suinteresuotiems asmenims imtis priemonių šiam įpareigojimui įvykdyti atsakovo lėšomis. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis galima daryti išvadą, jog vyksta priverstinis šio teismo sprendimo vykdymo procesas (žr. civilinę bylą Nr. 2VP-13138-833/2017).

48. Apeliaciniame skunde nurodomas dr. D. K. vertinimo aktas, kuriame nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys neturės galimybės pakliūti į jiems priklausantį butą, kadangi laiptai bus nuvesti ne jiems priklausančio sklypo teritorijoje, pagal Projektą pasikeičia laiptų išplanavimas, negu buvo anksčiau, projektuojami laiptai iš esmės neatitinka buvusių laiptų situacijos statybine ir technine koncepcija prasmėmis, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime nenagrinėjo ir nepasisakė dėl tokio pobūdžio Projekto sprendinių, pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą, o panaikinęs Sprendimą perdavė klausimą nagrinėti iš naujo, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė minėtu vertinimo aktu, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu ir konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo Sprendimą palikti galioti.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl Sprendimo nepagrįstumo ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

50. Tretieji suinteresuoti asmenys pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (210,26 Eur), tačiau apeliacinis skundas atmestas, todėl prašymas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjo teisių perėmėjų atsiliepime į apeliacinį skundą suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti įrodymai apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymas atmetamas (ABTĮ 41 str. 1 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija)).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų E. P. ir V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė