Legislator Case Law & Legislation
b753f869-ce48-49a0-beaa-4ac0502d39fe AI generated

b753f869-ce48-49a0-beaa-4ac0502d39fe · Å akių rajono apylinkės teismas

Case Number b753f869-ce48-49a0-beaa-4ac0502d39fe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S., atsakovės atstovui advokatui Rimantui Stanevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. S. ieÅ¡kinį atsakovei UAB “Saerimner” dėl negautų pajamų priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio spocialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, ir n u s t a t ė :          IeÅ¡kovas J. S. palaikė ieÅ¡kinį ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB “Saerimner” už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. 4777,65 Lt dydžio negautas pajamas, netekus darbingumo.

Legislator headnote

AI generated

b753f869-ce48-49a0-beaa-4ac0502d39fe · Å akių rajono apylinkės teismas: ir pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo kontrolės skyriaus 2011-11-22 sprendimÄ Nr. SS-3907 (laikotarpis 2010-07-14 – 2011-03-01, b.l. 95-98). Remiantis Å¡iomis nustatytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo darbingumas po nelaimingo atsitikimo darbe ir ieÅ¡kovo darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe nuo 2010-01-01 iki ieÅ¡kinio padavimo dienos padidėjo nuo 50 proc. iki 60 proc. Konstatavus nelaimingo atsitikimo darbe faktÄ po 2000 m. sausio 2 d., žala dėl nelaimingo atsitikimo darbe turėtų bÅ«ti atlyginama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau – Socialinio draudimo įstatymas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUORAŠAS                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2-8-630/2012Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00239-2011-7                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.16 (S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU           2012 m. sausio 30 d.Šakiai                  Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant ieškovui J.

S., atsakovės atstovui advokatui Rimantui Stanevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. S. ieÅ¡kinį atsakovei UAB “Saerimner” dėl negautų pajamų priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio spocialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, ir n u s t a t ė :          IeÅ¡kovas J. S. palaikė ieÅ¡kinį ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB “Saerimner” už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. 4777,65 Lt dydžio negautas pajamas, netekus darbingumo.

Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2004 m. rugsėjo 3 d. jam dirbant atsakovo įmonėje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Įvykio kaltininku buvo pripažinta UAB “Lekėčiai”, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, iš kaltininko jam priteista 552,08 Lt turtinės žalos ir 9000 Lt neturtinės žalos, 18500 Lt neturtinės žalos atsakovas sumokėjo geruoju.

Iki įvykio jis turėjo III invaldumo grupę, sveikatos sutrikimus dėl stuburo, po Å¡io nelaimingo atsitikimo jam buvo nustatytas 70 proc. darbingumas, Å¡iuo metu jam nustatytas 40 proc. darbingumas, jo sveikata blogėja. Jei nebÅ«tų sužalotas darbe jis gautų minimalų 800 Lt darbo užmokestį, o Å¡iuo metu gauna 417,55 Lt invalidumo pensijÄ , todėl atsakovė privalo atlyginti negautas pajamas 382,45 Lt dydžio per mėnesį.              Atsakovės atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike nurodė bei teismo posėdžio metu paiÅ¡kino, jog atsakovė yra UAB “Lekėčiai” teisių perėmėja, kurioje iki nelaimingo atsitikimo dirbo ieÅ¡kovas ir per mėnesį gaudavo 442,33 Lt vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius.

Negautos pajamos gali bÅ«ti apskaičiuojamos tik nuo ieÅ¡kovo gauto vidutinio darbo užmokesčio iki įvykio, o ne nuo 800 Lt. IeÅ¡kovas Å¡iuo metu gauna 417,55 Lt invalidumo pensijÄ , jis yra 60 procentų darbingas, todėl atsakovė neprivalo atlyginti 100 proc. jo negautų pajamų. IeÅ¡kovui Å¡iuo metu nustatytas 40 proc. prarastas darbingumas, po nelaimingo atsitikimo darbe jo darbingumas buvo toks pat, per šį laikotarpį darbingumas buvo netgi padidėjęs, todėl ieÅ¡kovo sveikata nepablogėjo.

Å akių rajono apylinkės teismo 2007-01-18 sprendimu buvo iÅ¡spręstas žalos atlyginimo klausimas, todėl ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tapatų ieÅ¡kinį dar kartÄ . Be to teismo sprendime nustatyta, jog ieÅ¡kovas nelaimingo atsitikimo metu nesinaudojo dujokauke ir tuo pagrindu teismas mažino priteistinos neturtinės žalos dydį. Be to atsakovė praÅ¡o taikyti CK 1.125 str. numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ nuo žalos atsiradimo dienos.              Tretysis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė bei trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovo darbdavys UAB “Lekėčiai” mokėjo už ieÅ¡kovÄ J.

S. socialinio draudimo įmokas, todėl 2004-09-03 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu ir tretysis asmuo moka netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ ir invalidumo pensijÄ .             IeÅ¡kinys atmestinas.Ä®siteisėjusiu Å akių rajono apylinkės teismo 2007-01-18 sprendimu nustatyta, jog ieÅ¡kovas, dirbdamas UAB “Lekėčiai“ lauko aptarnavimo tarnybos darbuotoju, atlikdamas jam darbdavio pavestus nurodymus 2004 m. rugsėjo mėn. 3 d.

UAB “Lekėčiai“ teritorijoje, būdamas įlipęs į biodujų jėgainės kanalizacijos šulinį, apsinuodijo šulinyje buvusiomis dujomis, dėl apsinuodijimo jam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes buvo susidariusi grėsmė gyvybei. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 91-1-00450-04 nustatyta, jog UAB “Lekėčiai“ darbų saugos tarnybos specialistui A. R. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 176 str. 1 d. dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo, jis savo kaltę pripažino.

Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2005-03-03, įtariamajam A. R. ir nukentėjusiajam J. S. susitaikius. IeÅ¡kovas J. S. 2005-03-02 praÅ¡yme nurodė, kad savo darbdaviui UAB „Lekėčiai“ direktoriui A. M. ir jo įgaliotam asmeniui A. R. jokių pretenzijų neturi, jam padaryta žala atlyginta (b.l. 26-30). Å ioje byloje Å¡alys pripažino faktÄ , jog atsakovė UAB „Saerimner“ yra ieÅ¡kovo darbdavio UAB „Lekėčiai“ teisių perėmėja, todėl laikytina, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui.

Å alys taip pat pripažino faktÄ , jog žala ieÅ¡kovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe atsirado iÅ¡ delikto, t. y. darbdaviui neužtikrinus saugių ir nekenksmingų darbo sÄ lygų. Nors ieÅ¡kinio pavadinime ieÅ¡kovas nurodo ieÅ¡kinio dalykÄ â€ždėl atlyginimo dydžio pakeitimo nukentėjusiojo asmens reikalavimu, kai pasikeičia jo darbingumas“, tačiau iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki ieÅ¡kinio padavimo dienos. IÅ¡ ieÅ¡kovo ir SODROS atstovės paaiÅ¡kinimų bei darbdavio pažymos nustatyta, jog ieÅ¡kovas nuo 2001-09-05 iki nelaimingo atsitikimo darbe turėjo III grupės negaliÄ dėl bendrų susirgimų, laikotarpiu 2004-02-20 – 2004-05-10 buvo nedarbingas (b.l. 99, 78).

Pagal profesinio darbingumo netekimo pažymėjimÄ Nr. 017455 įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, laikotarpiu 2004-12-01 – 2006-01-02 ieÅ¡kovui nustatyta ta pati III invalidumo grupė ir 50 proc. netektas darbingumas dėl suluoÅ¡inimo darbe (b.l. 17). IeÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu dėl negautų pajamų priteisimo ieÅ¡kovui nustatytas 40 proc. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pagal darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pažymÄ DLN -2 Nr. 0015048 (laikotarpis 2010-01-01 -2010-07-14, b.l.

20) ir pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo kontrolės skyriaus 2011-11-22 sprendimÄ Nr. SS-3907 (laikotarpis 2010-07-14 – 2011-03-01, b.l. 95-98). Remiantis Å¡iomis nustatytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo darbingumas po nelaimingo atsitikimo darbe ir ieÅ¡kovo darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe nuo 2010-01-01 iki ieÅ¡kinio padavimo dienos padidėjo nuo 50 proc. iki 60 proc. Konstatavus nelaimingo atsitikimo darbe faktÄ po 2000 m. sausio 2 d., žala dėl nelaimingo atsitikimo darbe turėtų bÅ«ti atlyginama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau – Socialinio draudimo įstatymas).

AiÅ¡kindamas ir taikydamas ginčo santykį reglamentuojančias Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad, draudžiant darbuotojÄ nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga pagal Socialinio draudimo įstatymÄ , atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė mokėti apdraustajam netekto darbingumo kompensacijÄ ; darbuotojui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Socialinio draudimo įstatymÄ , turi atlyginti už žalÄ atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

J. B. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius, bylos Nr. 3K-7-1115/2003; ir kt.). AiÅ¡kindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad už žalÄ atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius, o nuostoliai – tai nukentėjusiojo iÅ¡ dalies netektas darbingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2007). Pirmiau nurodytoje ir kitose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „ Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; ir kt.), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį.

Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi bÅ«ti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų sÄ voka turi bÅ«ti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė iÅ¡raiÅ¡ka per tam tikrÄ laikotarpį. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi bÅ«ti įrodytas.

Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieÅ¡kovui (CPK 178 straipsnis). Pagal ieÅ¡kovo teisės į žalos atlyginimÄ atsiradimo metu galiojusio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto redakcijÄ , sumos materialinei žalai atlyginti buvo neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008, nurodė, kad žalos (kaip negautų pajamų) atlyginimo suma savo teisine prigimtimi nėra tapati negauto darbo užmokesčio priteisimui.

Nurodytoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad pajamų bei socialinio draudimo mokesčių gavėjai pagal įstatymÄ bÅ«tų valstybės ir socialinio draudimo biudžetai, o ne pats ieÅ¡kovas. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ir sprendžiant dėl negautų pajamų dydžio, turėtų bÅ«ti vertinamas ieÅ¡kovo J. S. gautas vidutinis darbo užmokestis iki nelaimingo atsitikimo darbe, atskaičius mokesčius. IÅ¡ atsakovo pateiktos pažymos apie vidutinį darbo užmokestį 2004 m. rugsėjo mėnesį matyti, jog ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis buvo 520,98 Lt, atskaičius mokesčius - 442,33 Lt (b.l. 77).

Atsakovo 2011-06-06 pateiktoje pažymoje nurodyti tik darbo užmokesčio dydžiai 2004 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais, o ne vidutinis darbo užmokestis, todėl Å¡ia pažyma teismas nesiremia (b.l.78). Nors ieÅ¡kovas prašė skaičiuoti negautas pajamas nuo 800 Lt, tai yra Å¡iuo metu patvirtinto minimalaus darbo užmokesčio, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių argumentų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimÄ Nr. 1368 minmalus darbo užmokestis nuo 2008-01-01 Lietuvos Respublikoje yra 800 Lt, neatskaičius mokesčių.

Byloje nustatyta, jog ieškovas ir iki nelaimingo atsitikimo darbe turėjo III invalidumo grupę, buvo netekęs dalies darbingumo, sirgdavo, dėl ko negaudavo pilno darbo užmokesčio, šiuo metu jam taip pat nustatytas 50 proc. netektas darbingumas dėl bendrų susirgimų. Ieškovui nepateikus jokių kitų įrodymų, kad šiuo metu jis realiai galėtų gauti jo nurodyto dydžio darbines pajamas, laikytinas nepagrįstu ieškovo prašymas skaičiuoti negautas pajamas nuo 800 Lt ir jo negautos pajamos skaičiuotinos nuo 442,33 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyrius 2009 m. balandžio mėn. 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009 suformavo iÅ¡vadÄ , kad jeigu sumos turtinei žalai atlyginti už atitinkamÄ laikotarpį yra pagal įstatymus priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, tai fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju jo darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jo VDU, iÅ¡ kurio yra iÅ¡skaičiuoti privalomi į biudžetÄ mokesčiai. Jeigu nukentėjusysis, apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, jam yra skiriama viena iÅ¡ iÅ¡mokų, numatytų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.

Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas dirbo UAB “Lekėčiai” jau galiojant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui ir pagal Å¡io įstatymo nuostatas buvo apdraustas. Byloje konstatuota, kad ieÅ¡kovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko 40 proc. profesinio darbingumo, todėl ieÅ¡kovui, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, mokama 60,84 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija. Be to VSDFV mokėjo ieÅ¡kovui nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. 356,71 Lt invalidumo pensijÄ , o nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d.

– 376,95 Lt invalidumo pensijÄ , kadangi ieÅ¡kovas netekęs 50 proc. bendro darbingumo (b.l. 5-6). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 str. 1 d. teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensijÄ turi asmenys, kurie pripažinti nedarbingais arba iÅ¡ dalies darbingais. Pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 Ä®sakymu Nr. A1-78/V-173 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡o 6.3 p., asmuo laikomas iÅ¡ dalies darbingu, kai jam nustatytas 30-55 procentų darbingumas, todėl ieÅ¡kovui nustačius bendrÄ darbingumÄ 50 proc, jam mokama invalidumo pensija.

IeÅ¡kovas nurodė, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe jis gauna tik 60,84 Lt netekto darbingumo kompensacijÄ , todėl tik Å¡ia suma jam turi bÅ«ti mažinamos negautos pajamos. IÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo kontrolės skyriaus 2011-11-22 sprendimo Nr. SS-3907 nustatyta, jog vertinant bendrÄ darbingumo lygį buvo įvertinta ir diagnozė pagal TLK-10 kodÄ T59.9 dėl 2004 m. Å«maus apsinuodijimo kanalizacijos dujomis ir nustatytas bendras 50 proc. darbingumas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnyje yra iÅ¡vardytos socialinio draudimo iÅ¡mokos. Tai - Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos iÅ¡mokos. Visos Å¡ios iÅ¡mokos, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju mokamos nukentėjusiajam, kurio sveikata ar gyvybė buvo apdrausta privalomuoju socialiniu draudimu, yra įskaitomos į atlygintinÄ Å¾alÄ (CK 6.290 straipsnio 1 dalis).

Tokia praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-103/2005, 3K-3-100/2006. Taigi tik tuo atveju, kai paskirta socialinio draudimo iÅ¡moka nevisiÅ¡kai padengia atsiradusiÄ Å¾alÄ , vadovaujantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu, likusiÄ Å¾alos dalį turi atlyginti už žalÄ atsakingas asmuo bendraisiais pagrindais. IeÅ¡kovo sveikatai padaryta žala nelaimingo atsitikimo darbe metu dėl 40 proc. profesinio darbingumo netekimo turi bÅ«ti atlyginta visiÅ¡kai atsakingo už jos padarymÄ asmens (atsakovo), jeigu Å¡ios nepadengtų socialinio draudimo iÅ¡mokos.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo gautÄ vidutinį darbo užmokestį 442,33 Lt dydžio, į mokamos periodinės kompensacijos bei gaunamos invalidumo pensijos dydį – 417,55 Lt nuo 2010-02-01 iki 2010-12-01 ir 437,79 Lt nuo 2010-12-01 iki 2011-02-01 Lt, akivaizdu, kad gaunamos iÅ¡mokos iÅ¡ esmės padengia visus ieÅ¡kovo patirtus nuostolius dėl 40 proc. profesinio darbingumo netekimo, kurie sudaro 176,93 Lt. Sprendžiant atsakovės civilinės atsakomybė klausimÄ , atkreiptinas dėmesys ir į Kauno apygardos teismo 2007-04-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-36-667/2007 nustatytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma kanalizacijos Å¡ulinių valymo darbų specifika, tačiau ieÅ¡kovas nepasinaudojo turėta apsaugos priemone – dujokauke ir Å¡i aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos žalos atsiradimui.

Netgi socialinio draudimo iÅ¡mokoms nepadengiant visų ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dėl netektų pajamų, turėtų bÅ«ti sprendžiamas teisės į ribotÄ nuostolių atlyginimÄ klausimas, kadangi ieÅ¡kovo didelis neatsargumas turėjo įtakos žalai atsirasti ar jai padidėti. Esant nustatytoms aplinkybėms ir aukščiau nurodytais motyvais, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas. Atsakovė prašė palikti nenagrinėtÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip tapatų, kadangi ginčas tarp tų pačių Å¡alių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra jau iÅ¡spręstas Å akių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-36-667/2007.

IÅ¡ nurodytos civilinės bylos ginčo esmės matyti, jog byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl negautų pajamų priteisimo, ieÅ¡kovui iÅ¡ dalies netekus darbingumo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Å alys pripažino, jog atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovui 970 Lt turtinę žalÄ ir 17500 Lt neturtinę žalÄ ikiteisminio tyrimo metu, Å akių rajono apylinkės teismo 2007-01-18 sprendimu buvo priteista 552,08 Lt turtinės žalos ir 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nors atsakovės atstovas teikė argumentus, jog Å¡alys, nustatydamos neturtinės žalos dydį ikiteisminio tyrimo metu, įvertino ir ieÅ¡kovo negautas pajamas, tačiau byloje tokios aplinkybės nenustatytos, anksčiau bylÄ nagrinėję teismai neturtinę žalÄ vertino atsižvelgiant į pažeistÄ vertybę - sveikatÄ , o ne į negautas pajamas.

Taigi Å¡ioje byloje sprendžiamas ginčas dėl kito ieÅ¡kinio dalyko – negautų pajamų priteisimo, todėl ieÅ¡kinys nėra tapatus. Atsakovės atstovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. CK 1.125 str. 8 d. numatytas 3 metų sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kadangi ieÅ¡kinys atmestas nenustačius ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, todėl ieÅ¡kinio senaties eiga neprasidėjo ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas klausimas dėl jos taikymo.Kadangi ieÅ¡kovui paduodant ieÅ¡kinį ir bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės iki 2011-10-31 jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei apskaičiuotinos nuo sprendimo teikti antrinę teisinę pagalbÄ pabaigos, tai yra nuo 2011-11-01 iki 2012-01-30.

Kadangi nurodytu laikotarpiu teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža (7,98 Lt), nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 7 p., 96 str. 6 d.). CPK 93 str. numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, vadovaujantis to paties straipsnio 4 d., teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo paruoÅ¡tus procesinius dokumentus (atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir triplikÄ ), atstovavimÄ keturiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5 val., ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio“, pripažįsta atsakovės atstovo pateiktÄ pažymÄ dėl 2707,69 Lt atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo ir PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Â pagrįstu ir tinkamu įrodymu ir Å¡ias iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovo (b.l. 71-72).

Teismas nenustatė CPK 93 str. 4 d. numatytų pagrindų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 1 d., 6.283 str., CPK 270 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., teismas                                                                 n u s p r e n d ž i a :                    ieškovo J. S. ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovo J.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2707,69 Lt (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus septynis litus 69 ct) atstovavimo iÅ¡laidų atsakovui UAB „Saerimner“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas VeseliÅ¡kių k., Linkuvos sen., Pakruojo r. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.             Teisėja                                                                                                        Lina Antanaitienė