2020-12-22 Nr. AB-24530-3-62-3-00935-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2707-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00935-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) priteisti 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės PN kameroje Nr. 2 buvo apgyvendintas nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 26 d. Kameroje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pareiškėjas teigė, kad be jo kameroje buvo dar 5 asmenys, o 2019 m. kovo 26 d. buvo patalpintas į kamerą dar vienas asmuo. Nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. bausmę atliko kameroje Nr. 13, kurioje taip pat nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, be pareiškėjo joje buvo dar 6 asmenys. Nuo 2019 m. balandžio 10 d. bausmę atliko kameroje Nr. 2. Pareiškėjas pažymėjo, jog kamerose langai neatsidaro, per orlaides beveik nepatenka oras, nėra kuo kvėpuoti. Pareiškėjas akcentavo, jog jis serga bronchine astma, todėl oro trūkumas jį dusina, dėl oro trūkumo prastai jautėsi, svaigo galva.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad sanitariniame mazge nėra lentynėlės ir spintelės susidėti higienos priemonėms, nėra pakabos išskalbtiems apatiniams pasidžiauti, iš lauko pusės ant langų yra pritvirtintos plastikinės žaliuzės pro kurias nieko nematyti, nepatenka pakankamai šviesos. Kamerose netinkamai padarytas remontas, neišdažytas grindinys.

4. Pareiškėjas teigė, kad dėl jo laikymo nurodytose sąlygose jis patyrė neturtinę žalą.

5. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas. Teisės aktai nenumato, jog sanitariniame mazge turi būti įrengiama lentynėlė.

7. Atsakovo atstovas teigė, kad įstaigoje yra skalbykla, kuria nuteistieji gali pasinaudoti kartą per savaitę, rūbai atiduodami išdžiovinti. Teisės aktai nenumato, jog kameroje turi būti įrengta džiovykla. Patalpos yra periodiškai tikrinamos. Kameroje vėdinimas vykdomas per langus, duomenų apie tai, jog kamerose neatsidaro langai pareiškėjas neteikė. Sanitariniuose mazguose įrengta atskira oro šalinimo sistema. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Marijampolės PN sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, todėl, atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo G. V. skundą atmetė.

9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 111.2 punktu, bylos medžiaga ir konstatavo, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpoje buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu, išskyrus 2019 m. kovo 26 d., kai kameroje Nr. 2 pareiškėjui trūko 0,09 kv. m gyvenamojo ploto.

10. Įvertinęs teisinį reglamentavimą (Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo norma) 9.1 p.; Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 p.), teismas konstatavo, kad sanitariniame mazge nėra numatyta įrengti lentynėlės ar spintelės higienos reikmėms susidėti, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo atmetė.

11. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įvertinęs tai, kad kamerose Nr. 2 ir Nr. 13 vėdinimas vykdomas per langus, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais, ar, kad būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langą, taip pat atsižvelgęs į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktą, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo patalpų vėdinimo atmetė.

12. Pasisakydamas dėl grotų įrengimo kamerose Nr. 2 ir Nr. 13, teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktu, nurodė, kad atsakovas teisės aktų nuostatų nepažeidė.

13. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad kamerose nebuvo kur džiovinti apatinių drabužių, teismas pažymėjo, kad Aprūpinimo normose nenumatyta, jog kameroje turi būti džiovykla. Teismas pabrėžė, kad bylos medžiaga (Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 4/07-15, kuriuo patvirtinta Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarka (toliau – Tvarka), Nuteistųjų skalbyklos darbo grafikas ir Nuteistųjų dušinės darbo grafikas) patvirtina, jog pareiškėjas turėjo pareigą nustatytu laiku atiduoti tvarkiniui savo apatinius drabužius, kad jie būtų pristatyti į skalbyklą skalbimui, o ne džiovinti juos kameroje. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų dėl nesudarytos galimybės džiovinti apatinius drabužius kameroje.

14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad kamerose nebuvo išdažytos grindys, netinkamai atliktas remontas, teismas nurodė, kad, nors konkrečių duomenų apie kamerose atliktus remontus nebuvo pateikta, tačiau, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismas vertino, kad pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šioje skundo dalyje (dėl netinkamai atlikto remonto, nedažytų grindų) neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl žalos atlyginimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl juos teismas atmetė.

15. Teismas, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį, mąstą ir trukmę (1 parą pareiškėjui truko 0,09 kv. m gyvenamojo ploto), konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (žalos), todėl nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

III. 16. Pareiškėjas G. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad, nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino, kad buvo pažeista teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma, tačiau nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais už 1 parą. Pareiškėjas teigia, jog nustačius, jog kamera buvo perpildyta, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į baldų plotą.

18. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, nepagrįstai juos atmetė vadovaudamasis vien tuo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėjas pažymi, kad, esant laisvės atėmimo vietoje, jo galimybės rinkti įrodymus yra ribotos.

19. Pareiškėjas pabrėžia, kad kreipėsi į Visuotinio sveikatos centro Vilkaviškio padalinį dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kuris atliko patikrinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas šios institucijos atlikto patikrinimo rezultatų neišsireikalavo.

20. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Marijampolės PN akcentuoja, kad išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikė visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Marijampolės PN nuomone, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

22. Marijampolės PN pažymi, jog byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl atsakovo atstovas teigia, jog teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą, duomenys yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjui vieną parą nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas (vietoj 3,6 kv. m pareiškėjui teko 3,51 kv. m), nurodė, kad dėl tokio pažeidimo pareiškėjui negalėjo kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (žala), pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog net ir vieną parą trukęs pažeidimas sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė pareiškėjui, nors jo galimybė rinkti įrodymus yra ribota. Pareiškėjas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo visų įrodymų.

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

27. Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodyto patikrinimo, kurį, pareiškėjo teigimu, atliko Visuotinio sveikatos centro Vilkaviškio padalinys, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui šių aplinkybių nebuvo nurodęs. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė išsireikalauti iš institucijų visus duomenis, susijusius su byla (b. l. 5), tačiau, susipažinęs su Marijampolės PN atsiliepimu į skundą ir pateikęs atsikirtimus (b. l. 72–74), pareiškėjas nenurodė apie tai, kad Marijampolės PN pateikė ne visus duomenis, taip pat nenurodė, kad trūksta patikrinimo medžiagos, kurį, pareiškėjo teigimu, atliko Visuotinio sveikatos centro Vilkaviškio padalinys. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas nedetalizuoja, kada jo nurodomas patikrinimas buvo atliktas, t. y. nėra aišku ar šio patikrinimo (jeigu toks buvo) medžiaga yra aktuali ginčo laikotarpiui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs apie patikrinimą, tokių duomenų nepateikė ir Marijampolės PN, nurodydami, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į jokias institucijas nesikreipė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad dalį ploto užima baldai, pažymi, jog vienam asmeniui tenkančią minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto normą Marijampolės PN ginčo laikotarpiu reglamentavo Taisyklių 111.2. punktas, kuriame nustatyta, jog pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.6 kv. m vienam žmogui. Jokie kiti imperatyvaus (privalomo) pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui pataisos įstaigoje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui vieną parą (2019 m. kovo 26 d.) kameroje Nr. 2 teko 3,51 kv. m ploto (t. y. trūko 0,09 kv. m gyvenamojo ploto). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas iš esmės neginčija, kad šis pažeidimas truko tik 1 parą, o tik prašo neturtinę žalą už šį pažeidimą atlyginti pinigais.

29. Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą pareiškėjui, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03)).

Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.).

Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.).

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

30. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybe, jog pareiškėjas tinkamai nedetalizavo neturtinės žalos atsiradimo, vadovavosi atsakydamas tik į pareiškėjo argumentus, susijusius su neišdažytu grindiniu ir netinkamai atliktu remontu. Iš pareiškėjo skundo (b. l. 1–5) matyti, kad netinkamą remontą pareiškėjas siejo su šiomis aplinkybėmis: neišdažytas grindinys, nepašalintos grotos, sanitariniame mazge neįrengta spintelė higienos priemonės padėti, neįrengta pakaba pasidžiovinti išskalbtus rūbus. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl visų pareiškėjo nurodytų skundo aplinkybių, susijusių su remonto atlikinimu (išskyrus grindinio išdažymą), pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, savo motyvus grindė bylos faktinėmis aplinkybėmis ir aktualiu teisiniu reguliavimu. Atsižvelgdama į šios nutarties 29 punktą, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas iš esmės nedetalizavo kokia žala jam kilo dėl neišdažyto grindinio, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atsakė į pareiškėjo argumentus, šiuo aspektu taip pat nepažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė pareiškėjui.

31. Pasisakydama dėl valstybės civilinės atsakomybės, teisėjų kolegija nurodo, jog viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar egzistuoja visos CK 6.271 straipsnyje nurodytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjui 1 parą trūko 0,09 kv. m gyvenamojo ploto), neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1418-822/2020; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat į tai, kad pareiškėjas serga bronchine astma, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatyrė tokių nepatogumų ar neigiamų pasekmių, kuriuos galima būtų vertinti kaip žalą CK 6.250 straipsnio kontekste. Taigi, nenustačius vienos iš būtinųjų valstybės civilinės sąlygų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

34. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė