2021-05-12 Nr. AB-10357-3-62-3-01310-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1931-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01310-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. birželio 17 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės merą su prašymu atsakyti į klausimus apie galimą Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių sujungimą. 2019 m. spalio 11 d. 09:40 val. elektroniniu paštu iš Kauno miesto mero patarėjo T. G. pareiškėjas gavo atsakymą, tačiau juo pareiškėjo prašymas nebuvo iš esmės išnagrinėtas, į klausimus nebuvo atsakyta, be to, atsakymą pateikė ne Kauno miesto savivaldybės meras, o kitas asmuo. Šį atsakymą pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris skundą patenkino: panaikino atsakovo atsiųstą atsakymą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Taigi atsakovo veiksmai įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinti neteisėtais.

3. Pareiškėjo teigimu, minėti neteisėti veiksmai sukėlė jam neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, atsiradusiu nepasitikėjimu savo gyvenamosios vietos savivaldybe bei savivaldos institucijomis apskritai. Pareiškėjas teigia patyręs ilgalaikę nevilties ir bejėgiškumo būseną, kadangi atsakovas visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui, kaip Kauno miesto savivaldybės gyventojui, informaciją apie savo veiklą. Papildomai pažymėjo, kad naujo atsakymo į savo prašymą iki šiol nėra gavęs, todėl neturtinę žalą patiria ir toliau.

4. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo galimai patiriami išgyvenimai tėra subjektyvi jo paties nuomonė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

6. Atsakovas nurodė, kad jo pateiktas atsakymas pareiškėjui dėl informacijos suteikimo negali būti vertinamas kaip galintis sukelti ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, kadangi tai tebuvo informacinio pobūdžio atsakymas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas skunde nurodomų patirtų išgyvenimų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas yra profesionalus teisininkas ir savo teise į teisminę gynybą pasinaudojo apskųsdamas atsakovo 2019 m. spalio 11 d. atsakymą dėl informacijos suteikimo. Byla yra teismo išsamiai išnagrinėta, todėl atsakovas mano, kad nėra pagrindo dar ir kildinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo teiginys, jog naujas atsakymas į jo prašymą iki šiol nėra pateiktas, neatitinka tikrovės, kadangi atsakovo iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. prašymą dėl informacijos pateikimo bei 2020 m. gegužės 28 d. pateikė pareiškėjui išsamų atsakymą raštu. Todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jam padaryta neturtinė žala tik didėja, yra visiškai nepagrįsti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 17 d. elektroniniu paštu Kauno miesto savivaldybės merui V. M. pateikė prašymą dėl informacijos suteikimo, prašydamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pagrindu informuoti pareiškėją, kada įvyko Kauno miesto savivaldybės mero V. M. pokalbis su Kauno rajono savivaldybės vadovais, seniūnais, kitais merais apie Kauno miesto ir rajono savivaldybių galimą sujungimą, bei atsakyti į klausimus apie galimo susijungimo eigą, iniciavimą ir motyvus. Kauno miesto savivaldybės mero patarėjas pareiškėjui atsakė 2019 m. spalio 11 d. elektroniniu laišku, kuriame atsisakė suteikti prašomą informaciją, iš esmės nurodydamas, jog minėtame slapta įrašytame privačiame pokalbyje pareiškėjo cituojami teiginiai negali būti laikomi informacija apie institucijos veiklą, todėl prašoma nepriimti to rimtai (taip nurodyta elektroniniame laiške). Šį atsakovo atsakymą pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI2-1026-505/2020, kurioje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas. Teismas panaikino Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo T. G. 2019 m. spalio 11 d. elektroniniu būdu (el. paštu) pareiškėjui atsiųstą raštą (atsakymą) ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. prašymą dėl informacijos suteikimo. Teismas konstatavo, kad skundžiamas raštas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punkto reikalavimų.

9. Teismas taip pat nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI2-1026-505/2020 ir nagrinėjamoje administracinėje byloje iš esmės dalyvauja tie patys asmenys, todėl viešosios atsakomybės sąlyga, neteisėti viešojo administravimo subjekto Kauno miesto savivaldybės veiksmai pateikiant pareiškėjui teisės aktų reikalavimų neatitinkantį atsakymą į jo prašymą, iš naujo šioje administracinėje byloje nebeįrodinėtina ir laikytina nustatyta. Tai patikslina ir ginčo nagrinėjimo ribas, sietinas tik su likusiomis viešosios atsakomybės sąlygomis – žala ir priežastiniu ryšiu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

10. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo galimai patirtos neturtinės žalos dydį ir pobūdį. Byloje nenustatyta, kad neteisėtas atsakovo pareiškėjui pateiktas administracinis aktas sukėlė neigiamas pasekmes jo psichinei ir fizinei sveikatai arba turėjo kitų didelio masto, ilgalaikių, neatitaisomų neigiamų pasekmių pareiškėjo gyvenimo kokybei, psichologinei būsenai, reputacijai, bendravimo galimybėms ar kt. Be to, žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia ir šios žalos prigimtis bei objektas.

11. Teismas, vertindamas pažeisto teisinio gėrio pobūdį nagrinėjamu atveju, atsižvelgė į tai, kad atsakovo neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu pasireiškė netinkamos formos ir turinio administraciniu aktu, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą dėl informacijos pateikimo. Minėtame prašyme pareiškėjas uždavė atsakovui iš esmės teorinius klausimus, siekdamas pasidomėti jos veikla, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo suteiktą teisę gauti informaciją iš viešojo administravimo subjekto apie jo vykdomą veiklą. Neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju nėra kildinamas iš administracinio akto, kuriuo pareiškėjui nepagrįstai ir nemotyvuotai būtų suformuotos privalomos elgesio taisyklės ar sukeltos kitos tiesioginės pasekmės. Administracinis aktas, iš kurio kildinamas neturtinės žalos atlyginimas, iš esmės buvo informacinio pobūdžio ir neturėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Be to, pareiškėjo atžvilgiu pažeista teisė gauti informaciją iš savivaldybės institucijos apie jos veiklą nėra susijusi su itin jautriomis socialinėmis sritimis arba didelės reikšmės vertybėmis, tokiomis, kaip asmens sveikata, gyvybė, turtas.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai neturtinės žalos atlyginimo aspektu yra mažareikšmiai ir negalėjo sukelti pareiškėjui kitokių neigiamų pasekmių, o tik laikinų, vienkartinio pobūdžio nepatogumų. Savivaldybės pateiktas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis atsakymas pareiškėjui galėjo sukelti tik nežymų trumpalaikį diskomfortą, kuris negali būti prilyginamas neturtinės žalos sąvokai pagal formuojamą teismų praktiką, aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo atžvilgiu atsakovo padaryti neteisėti veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, o pareiškėjas tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjo teiginiai, jog dėl netinkamo atsakovo atsakymo jis patyrė emocinius išgyvenimus, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir laikytini subjektyviu paties pareiškėjo situacijos vertinimu. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1026-505/2020, pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. prašymą išnagrinėjo iš naujo ir pateikė jam Kauno miesto savivaldybės mero 2020 m. gegužės 28 d. raštą „Dėl informacijos suteikimo“. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad neturtinė žala yra patiriama iki šiol ir jos mastas didėja. Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų sukeltos neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryšio, nesant būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų viseto, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

III. 13. Pareiškėjas D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam solidariai iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio ir Kauno miesto savivaldybės 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovo mero veiksmai buvo neteisėti, tačiau teismas netinkamai vertino vieną iš civilinės atsakomybės dėl savivaldybės tarnautojų veiksmų sąlygą (faktinę aplinkybę) – neturtinės žalos padarymo faktą. Nurodydamas, jog byloje nėra įrodymų dėl tokios žalos egzistavimo teismas neteisingai vertino įrodymus, taip pat nepagrįstai sprendė, kad neturtinė žala nebuvo padaryta. Teismas neteisingai vertino, kad žala buvo momentinė, smulkmeniška, vienkartinio pobūdžio. Teismas nuvertino atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų intensyvumą ir pažeidimo stiprumą. Visi įrodymai apie pareiškėjo patirtą būtent 100 Eur neturtinę žalą ir jos pobūdį buvo pridėti prie skundo, taip pat pačiame skunde jie išsamiai aprašyti.

13.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė (tik) per informacinio pobūdžio administracinio akto nepateikimą (netinkamo, nepagrįsto ir neteisėto administracinio akto pateikimą) dar nereiškia, kad tai neturėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Atsakovas ilgai vilkino pateikti pareiškėjui informaciją, taigi jau daugiau kaip metus atsakovo veiksmai neabejotinai ir akivaizdžiai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms. Atsakovo meras iki šiol nėra įvykdęs teismo įpareigojimo, nustatyto 2020 m. balandžio 8 d. sprendime. Pavėluotai, praėjus teismo ir įstatymo nustatytam vieno mėnesio terminui, meras atsiuntė pareiškėjui 2020 m. gegužės 28 d. atsakymą, tačiau jame ir vėl nepateikė beveik jokių atsakymų į pareiškėjo paklausimą. Dėl to iki priimant skundžiamą teismo sprendimą, tame pačiame teisme 2020 m. liepos 9 d. nutartimi buvo iškelta kita administracinė byla ir priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl mero 2020 m. gegužės 28 d. atsakymo panaikinimo (a. b. Nr. eI3-6316-505/2020).

13.3. Pareiškėjas savo skunde išsamiai pagrindė, kad jam padaryta žala yra nedidelė, tačiau pasireiškianti pasitikėjimo atsakovu kaip svarbia jo gyvenamosios vietos savivaldybės institucija praradimu. Atsakovo ir jo mero daromi teisės pažeidimai yra pakankamai intensyvūs, ilgalaikiai ir sąmoningi, atsakovas nesupranta teisės viršenybės principo, kuriuo turėtų vadovautis bet kuris teisinės valstybės tarnautojas, privalomumo. Iš šio paaiškėjusio pareiškėjo santykio su teisės viršenybės principo negerbiančiu valstybės tarnautoju – savivaldybės meru, beveik metus vilkinusio pateikti jam tinkamą atsakymą ir suteikti išsamią informaciją, ir kyla nurodyta neturtinė žala, sąžiningai įvertinta minimalia – 100 Eur suma. Taigi teismas nepagrįstai neįvertino skundo argumentų apie padarytos neturtinės žalos pobūdį ir nepagrįstai sprendė, kad šiai žalai pagrįsti byloje trūksta įrodymų.

14. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą, nepažeidė jokių materialiosios teisės normų, apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra identiški argumentams, išdėstytiems pareiškėjo prašyme pirmosios instancijos teismui. Teismas tinkamai ištyrė bylai turinčias reikšmės aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendimą priėmė nepažeisdamas teisės aktų nuostatų, todėl apeliacinio skundo motyvas dėl netinkamai ištirtų ir įvertintų įrodymų yra nepagrįstas.

14.2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog tai, kad jo teisės yra pažeistos, konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jokio papildomo įrodymo dėl jų pažeidimo negali būti reikalaujama, o jo prašoma priteisti suma yra sąžiningai įvertinta minimalia pinigų suma. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo galimai patirtos neturtinės žalos dydį ir pobūdį. Byloje nenustatyta, kad neteisėtas atsakovo pareiškėjui pateiktas administracinis aktas sukėlė neigiamas pasekmes jo psichinei ir fizinei sveikatai arba turėjo kitų didelio masto, ilgalaikių, neatitaisomų neigiamų pasekmių pareiškėjo gyvenimo kokybei, psichologinei būsenai, reputacijai, bendravimo galimybėms ar kt.

14.3. Nepagrįstas ir pareiškėjo nurodytas argumentas, kad jo teisės gauti išsamią atsakovo turimą informaciją ir iki šiol yra pažeistos, nes atsakovas pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. prašymą išnagrinėjo iš naujo ir pateikė jam Kauno miesto savivaldybės mero 2020 m. gegužės 28 d. raštą „Dėl informacijos suteikimo“. Aplinkybė, kad pareiškėjas šiame atsakyme pateiktą informaciją vertina kaip neišsamią ir nemotyvuotą, nesudaro pagrindo vertinti jos kaip atsakovo neveikimo ar netikslios informacijos pateikimo.

14.4. Teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo galimai patirtos neturtinės žalos dydį ir pobūdį. Byloje nenustatyta, kad neteisėtas atsakovo pareiškėjui pateiktas administracinis aktas sukėlė neigiamas pasekmes jo psichinei ir fizinei sveikatai arba turėjo kitų didelio masto, ilgalaikių, neatitaisomų neigiamų pasekmių pareiškėjo gyvenimo kokybei, psichologinei būsenai, reputacijai, bendravimo galimybėms ar kt. Be to, žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia ir šios žalos prigimtis bei objektas. Teismas, įvertinęs visas ginčo faktines aplinkybes, teisingai konstatavo, kad byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą nenustatyta. Teismas objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, o priimtas sprendimas yra aiškus ir detaliai motyvuotas. Aplinkybė, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar buvo neobjektyvus.

15. Pareiškėjas D. V. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovas klaidina teismą dėl įrodymų trūkumo ir neatsižvelgia į teismų praktiką. Pažymi, kad jam padaryta neturtinė žala pasireiškia pasitikėjimo atsakovu kaip svarbia jo gyvenamosios vietos savivaldybės institucija praradimu. Jis taip pat patyrė neteisybę, bejėgiškumą, nusivylimą atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto institucijos veikla. Lietuvos ir tarptautinių teismų praktikoje tokia aukščiau aprašyta situacija, kaip šie patiriami praradimai ir išgyvenimai, kitos atsakovo neteisėtų veiksmų bei teisėto neveikimo pasekmės ir aplinkybės (o jos teismo yra nustatytos ir konstatuotos įsiteisėjusiu sprendimu) yra laikomi neabejotinu neturtinės žalos atsiradimo įrodymu. Taigi yra teisinis pagrindas pinigais įvertinti patirtus praradimus ir kitas atsakovo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, jam buvo padaryta Kauno miesto savivaldybės neteisėtais veiksmais nagrinėjant jo prašymą, atlyginimo.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nenustatytas atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos faktas.

19. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2006-624/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018).

20. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1553-520/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1655-520/2020; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4958-520/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3158-624/2020).

21. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

22. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018).

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala yra nedidelė, pasireiškianti pasitikėjimo jo gyvenamosios vietos savivaldybės institucija praradimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, pareiškėjo teisės gauti iš atsakovo informaciją pažeidimas nelaikytinas intensyviu, galinčiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme.

24. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė savo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, išsamiai motyvavo išvadas dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo ir teisės normų taikymo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir detaliai nevertina pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys