2021-03-31 Nr. AB-6318-3-61-3-00008-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-176-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00008-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.5.6; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Valstybiniam studijų fondui dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) Panaikinti Valstybinio studijų fondo (toliau – ir Fondas) direktoriaus 2020 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. V1-72 „Dėl socialinių stipendijų skyrimo aukštųjų mokyklų studentams, pateikusiems paraiškas socialinei stipendijai gauti 2020 m. rudens semestro pagrindinio paraiškų priėmimo laikotarpiu“ (toliau – ir Įsakymas);

2) Panaikinti Fondo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. ES4-64 (toliau – ir Sprendimas);

3) Priimti naują sprendimą ir skirti pareiškėjui socialinę stipendiją nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (rudens semestro laikotarpiui);

4) Įpareigoti Fondą apskaičiuoti ir įstatymų nustatyta tvarka sumokėti pareiškėjui socialinę stipendiją nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., šią sprendimo dalį nukreipiant vykdyti skubiai;

5) Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės pareiškėjui 1 274 Eur turtinės žalos ir nuostolių, šią sprendimo dalį nukreipiant vykdyti skubiai;

6) Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 100 000 Eur neturtinės žalos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

7) Priteisti solidariai iš Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), 10 000 Eur neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, siūlant prašyti teismo įpareigoti Fondą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką dėl socialinės stipendijos gavimo, įvardyti konkrečius atsakovų veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, t. y. nurodyti faktinį šio skundo reikalavimo pagrindą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas reiškia tapačius reikalavimus, kurie jau nagrinėjami teisme.

Vykdydamas šią teismo nutartį, pareiškėjas padavė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Įsakymą ir Sprendimą; įpareigoti Fondą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką dėl socialinės stipendijos gavimo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., šią sprendimo dalį nukreipiant vykdyti skubiai; priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1 274 Eur turtinės žalos ir nuostolių, šią sprendimo dalį nukreipiant vykdyti skubiai; priteisti iš Seimo ir Vyriausybės solidariai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjo D. S. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Įsakymą, Sprendimą ir įpareigoti Fondą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką dėl socialinės stipendijos gavimo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., šią sprendimo dalį nukreipiant vykdyti skubiai; atsisakė priimti patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1 274 Eur turtinės žalos ir nuostolių, šią sprendimo dalį nukreipiant vykdyti skubiai; laikė nepaduotu patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Seimo ir Vyriausybės solidariai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pašalino Kauno miesto savivaldybę, Seimą, Vyriausybę, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, iš atsakovų.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas patikslintame skunde aiškiai nenurodė, iš kokių konkrečių Seimo ir Vyriausybės veiksmų (neveikimo) kildina neturtinės žalos atsiradimą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies pagrindu laikė nepaduotu patikslino skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatęs, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-593-426/2021 dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti 1 274 Eur turtinę žalą ir nuostolius iš Kauno miesto savivaldybės, teismas padarė išvadą, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių (pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės), dėl to paties dalyko (dėl turtinės žalos atlyginimo) ir tuo pačiu pagrindu. Dėl to teismas atsisakė priimti patikslinto skundo reikalavimą priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1 274 Eur turtinės žalos ir nuostolių (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, pašalino iš atsakovų patikslintame skunde nurodytus Kauno miesto savivaldybę, Seimą, Vyriausybę, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos.

III. Pareiškėjas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti patikslinto skundo dalį, kita patikslinto skundo dalis laikyta nepaduota, iš atsakovų pašalinti Kauno miesto savivaldybė, Seimas, Vyriausybė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, ir šių patikslinto skundo dalių priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad teismas, klaidingai nustatęs teisines ir faktines aplinkybes, nepagrįstai atsisakė priimti dalį patikslinto skundo. Teismas suklydo, nes nenustatė, koks reikalavimas yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI2-593-426/2021, kokiu teisiniu pagrindu pagrįstas ir už kokį kalendorinį laikotarpį pateiktas. Šioje administracinėje byloje prašoma priteisti didesnę sumą, kuri kilo už ilgesnį ir visai kitą laikotarpį, nei prašoma administracinėje byloje Nr. eI2-593-426/2021. Šis patikslinto skundo reikalavimas formuluotas kaip alternatyvus reikalavimas, atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Pareiškėjas nurodo, kad patikslinto skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės yra išdėstytos patikslintame skunde. Skundo priėmimo stadijoje negali būti reikalaujama iš pareiškėjo visiškai įrodyti skundo pagrįstumą. Šiuo atveju, teismas, patikslinto skundo priėmimo stadijoje imdamasis iš esmės vertinti patikslinto skundo pagrįstumo materialiuosius reikalavimus, pažeidė proceso teisės normas ir akivaizdžiai nukrypo nuo administracinių teismų praktikos. Skundžiama nutarties dalimi buvo eliminuota pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos, kuri pareiškėjui kilo dėl Seimo ir Vyriausybės priimto ydingo teisinio reguliavimo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, neveikimo ir piktnaudžiavimo, nesureguliavo nacionalinių teisės aktų pagal privalomus tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus. Dėl to teismas nepagrįstai anksčiau laiko pašalino Kauno miesto savivaldybę, Seimą, Vyriausybę, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, iš atsakovų.

Fondas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra, nurodo, kad pareiškėjo patikslinto skundo dalis dėl Fondo priimtų sprendimų ir įpareigojimo atlikti veiksmus yra priimta, o kitose patikslinto skundo dalyse pareikšti reikalavimai tiesiogiai neliečia Fondo teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. S. skundo dalį, kita skundo dalis laikyta nepaduota, iš atsakovų pašalinti Seimas, Vyriausybė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Seimo, Vyriausybės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, nes nustatė, jog pareiškėjas patikslintame skunde aiškiai nenurodė, iš kokių konkrečių Seimo ir Vyriausybės veiksmų (neveikimo) kildina neturtinės žalos atsiradimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.).

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad faktines bei teisines aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Seimo ir Vyriausybės išdėstė patikslintame skunde (pareiškėjas taip pat nurodo, kad patikslintame skunde Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, buvo išbraukęs iš atsakovų), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje ėmėsi iš esmės vertinti skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo materialųjį pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Seimo ir Vyriausybės, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat skunde turi būti nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (ABTĮ 24 str. 2 d. 4 p.).

Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjas patikslino savo skundą taip, jog skundą būtų galima nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, atkreipia dėmesį, jog vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; kt.). Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialiojo teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Seimo ir Vyriausybės (pareiškėjas patikslintame skunde atsakovu nenurodė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos), daro išvadą, jog iš pareiškėjo patikslinto skundo pakankamai aišku, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš ydingo teisinio reguliavimo, dėl kurio, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju atsakingi Seimas ir Vyriausybė. Darytina išvada, kad iš patikslinto skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir kokio materialiojo teisinio rezultato reikalauja iš atsakovų ir kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Dėl to nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepašalino 2021 m. sausio 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių (pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės), dėl to paties dalyko (dėl turtinės žalos atlyginimo) ir tuo pačiu pagrindu, atsisakė priimti patikslinto skundo reikalavimą priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1 274 Eur turtinės žalos ir nuostolių (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.). Pareiškėjas šiuo aspektu laikosi pozicijos, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada padaryta neteisingai nustačius faktines ir teisines aplinkybes, nes administracinėje byloje Nr. eI2-593-426/2021 turtinę žalą prašoma priteisti už kitą laikotarpį, dėl ko skiriasi prašomos turtinės žalos ir nuostolių dydis.

Tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti patikslinto skundo reikalavimą priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1 274 Eur turtinės žalos ir nuostolių, pirmiausia pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialųjį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008; kt.).

Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla (šiuo metu sustabdyta) Nr. eI2-593-426/2021 pagal pareiškėjo skundą atsakovams Fondui ir Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo. Administracinėje byloje Nr. eI2-593-426/2021, be kita ko, priimtas nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 887,25 Eur turtinės žalos ir nuostolių iš Kauno miesto savivaldybės. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti jam padarytą žalą (nuostolius) kildina iš Fondo atsisakymo mokėti pareiškėjui socialinę stipendiją nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintame skunde prašo priteisti 1 274 Eur turtinės žalos ir nuostolių iš Kauno miesto savivaldybės dėl to, kad Fondas atsisakė mokėti pareiškėjui socialinę stipendiją nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.

Nors abiejose administracinėse bylose pareiškėjo reikalavimai priteisti turtinę žalą ir nuostolius nukreipti į tą patį atsakovą – Kauno miesto savivaldybę, kildinami iš to paties pobūdžio Fondo veiksmų, tačiau jie nėra tapatūs ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme. Šiuo atveju pareiškėjas turtinę žalą ir nuostolius prašo priteisti už visai kitą laikotarpį, nei administracinėje byloje Nr. eI2-593-426/2021. Vadinasi, vienas iš skundo elementų – pagrindas šiuo atveju nesutampa su skundo reikalavimu, kuris priimtas nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI2-593-426/2021. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis skundo reikalavimas yra tapatus kitoje administracinėje byloje nagrinėjamam skundo reikalavimui, yra nepagrįsta.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo dalių dėl reikalavimų priteisti turtinę žalą iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir neturtinę žalą iš atsakovų Seimo ir Vyriausybės priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskiruoju skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalys panaikinamos ir šių skundo dalių priėmimo klausimas (kartu ir klausimas dėl pašalintų iš bylos proceso dalyvių, atkreipiant dėmesį, kad pareiškėjas patikslintame skunde reikalavimų Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, nekelia ir nėra nurodyta, kad Lietuvos valstybė yra atsakovas) perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, o kita nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį.

Panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. S. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1 274 Eur turtinės žalos ir nuostolių, šią sprendimo dalį nukreipiant vykdyti skubiai; laikyta nepaduota skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš Seimo ir Vyriausybės solidariai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pašalinta Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, iš atsakovų, ir perduoti šių skundo dalių priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė