b74cdb9d-e1d1-43d9-a309-5f469292f2be · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-3240-1034/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25712-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, dalyvaujant prokurorui Gaudentui BalčiÅ«nui, kaltinamajam V. P. (V. P.), jo gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui, vertėjai Anai Rastenienei, vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areÅ¡tÄ ;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis – iki pasveikimo arba psichinės bÅ«klės pagerėjimo ir jo pavojingumo iÅ¡nykimo;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 259 straipsnio 1 dalį galutine bausme 60 parų arešto;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto (bausmę atlikęs); kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės V. P. bÅ«damas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o bÅ«tent: jis 2022 m. liepos 11 d. apie 12.50 val. Vilniuje, Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 112, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Å iais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis V. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad turi problemų su alkoholiu. Neatsimena, kiek iÅ¡gėrė įvykio dienÄ , gėrė degtinę. IÅ¡gėręs ėjo namo ir sutiko draugų kompanijÄ . Tada atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Vairavo automobilį „Skoda“, kuris priklauso pažįstamam A. G. Å is buvo automobilyje, tačiau beveik miegojo, nieko nesakė, o automobilio rakteliai buvo spynoje.

Neprisimena, kur važiavo, vairuodamas automobilį jautėsi normaliai. Å iuo metu gyvena iÅ¡ paÅ¡alpos, gauna 200 Eur. Gydymas nuo priklausomybės alkoholiui jam nepadėjo. Teisės vairuoti transporto priemonės neturi. Gailisi dėl savo veiksmų. Mano, kad gydymasis nuo alkoholizmo yra beprasmis. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir gynėjas neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, buvo iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. P. parodė, kad visiÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Įvykio dienÄ vartojo alkoholį, neprisimena tikslios datos, kada atsitiko įvykis. Jam bÅ«nant netoli savo namų (duomenys neskelbtini) sutiko savo kaimynÄ , kurį vadina S., jis buvo savo automobilyje, kuriame, kiek prisimena, miegojo.

Koks buvo automobilis, ar jo valstybiniai numeriai, pasakyti negali. Jam priėjus prie automobilio jis tiesiog atsisėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo, kadangi rakteliai buvo automobilyje. Važiavo link Naujininkų mikrorajono, galimai su kažkuo susitikti. Apie tai, kad vairavo išgėręs, susivokė tik po to, kai padarė eismo įvykį. Apie įvykį beveik nieko neatsimena, tik tiek, kiek papasakojo, kadangi turi problemų su atmintimi (b. l. 69-72). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad 2022 m. liepos 11 d. apie 12.30 val. važiavo Minsko pl., Vilnius link Nemėžio k., automobiliu „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Sustojus į jo vairuojamo automobilio galÄ atsitrenkė automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vykus eismo įvykiui jis iÅ¡lipo ir priėjo prie automobilio „Skoda“ vairuotojo. Už vairo sėdėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo V. P. Paklausus vyro, ar turi eismo įvykio deklaracijÄ , vyrui atsakius, kad neturi, iÅ¡ jo kalbėsenos ir kÅ«no gestų jam kilo įtarimas, kad galimai vairuotojas yra neblaivus.

Todėl dėl įvykio ir kad būtų patikrintas vairuotojo blaivumas, apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvažiavus policijos pareigūnams, automobilio „Skoda“ vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 20-21). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus su savo draugais (J., kurio pavardės nežino ir A., kurio pavardės taip pat nežino). Nustojus vartoti alkoholinius gėrimus jis nuėjo į savo automobilį „Skoda Octavia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), miegoti, kadangi buvo stipriai neblaivus ir nenorėjo grįžęs namo sukelti konflikto. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Po to, kai užmigo automobilyje, jis nieko neprisimena. Pabudo tada, kai atsitiko eismo įvykis. Jam atsibudus ir išlipus iš automobilio pamatė V. (kurio pavardės nežino), jis yra kaimynas. Negali pasakyti, kaip V. atsirado kartu automobilyje, kur važiavo ir kodėl V. buvo už vairo, neprisimena. Po įvykio jį išsivežė policijos pareigūnai.

IÅ¡siblaivęs ir supratęs, kas įvyko, ėmė ieÅ¡koti transporto priemonės, kurios savininkas yra jis (b. l. 15-17). ?? Alkotesterio kvito duomenimis A. P. 2022 m. liepos 11 d. 13.04 val. nustatytas 2,40 prom. neblaivumas, tÄ pačiÄ dienÄ 13.24 val. – 2,53 prom, neblaivumas (b. l. 34-35). Neblaivumo nustatymo aktu nustatyti Å¡ie V. P. neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 32). IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad automobilio „Skoda Octavia“ vidutinė kaina su PVM yra 2690 Eur (b. l. 37).

IÅ¡ VÄ® Regitra duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 36). III. Ä®rodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad V. P. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ .

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir parodė, jog turi problemų su alkoholiu. Neatsimena, kiek iÅ¡gėrė įvykio dienÄ , gėrė degtinę. IÅ¡gėręs ėjo namo ir sutiko draugų kompanijÄ . Tada atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Automobilis buvo „Skoda“, priklausė pažįstamam A. G. Å is buvo automobilyje, beveik miegojo, nieko nesakė, automobilio rakteliai buvo spynoje. Neprisimena, kur važiavo, vairuodamas automobilį jautėsi normaliai.

Tokie jo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad išties buvo registruotas pranešimas apie tai, kad ties „Maxima“ važiuojant link Minsko plento į pranešėjo automobilį įvažiavo „Skoda“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra galimai neblaivus (b. l. 6). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, jog vartojo alkoholį su J. ir A., vėliau nuėjo į savo automobilį „Skoda Octavia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nes buvo stipriai neblaivus ir nenorėjo namuose sukelti konflikto. Pabudo tik po eismo įvykio. Atsibudęs ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė V., kurio pavardės nežino, Å¡is yra jo kaimynas. Negali atsakyti, kaip V. atsirado automobilyje, ir kur jie važiavo, kodėl V. buvo už vairo (b. l. 15). Tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojo T. S. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis buvo pranešėjas, kuris skambino į policijÄ , ir į kurio vairuotÄ automobilį „VW Passat“ atsitrenkė V.

P. vairuojama automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, T. S. kilo įtarimas, kad V. P. buvo neblaivus, įtarimų sukėlė jo kalbėsena ir kūno judesiai (b. l. 20). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno E. T. tarnybiniame pranešime (b. l. 10). Taip pat neblaivumo nustatymo aktu V. P. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 32). Iš alkotesterio kvitų matyti, kad V.

P. 2022 m. liepos 11 d. 13.04 val. nustatytas 2,40 prom. neblaivumas, tÄ pačiÄ dienÄ 13.24 val. – 2,53 prom, neblaivumas (b. l. 34-35). Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ konstatuotina, kad V. P. 2022 m. liepos 11 d. apie 12.50 val. Vilniuje, Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 112, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. P. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. P., įvertina jo kaltės formÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei stadijÄ â€“ kaltinamasis padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , susijusį su transporto eismo saugumu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pabrėžtina, kad nors kaltinamajame akte nurodyta, jog V. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi, analogiÅ¡kai teisiamajame posėdyje pasisakė ir valstybinis kaltintojas, su tuo sutikti negalima. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi – egzistavimas konstatuojamas tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011). Teismas nustatė, kad kaltinamasis V. P. nors ir pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, visgi jis taip pat parodė, kad neprisimena, nei kaip atsidÅ«rė už automobilio vairo, nei kur važiavo.

Be to, nėra duomenų, rodančių, kad kaltinamasis V. P. kažkaip iÅ¡gyveno dėl savo padarytų veiksmų, kritiÅ¡kai vertino savo elgesį. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis buvo linkęs minimizuoti savo atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodydamas, kad gydymasis nuo alkoholizmo yra beprasmis. Taigi, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja kaltinamojo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes V. P. nuoÅ¡irdžiai nesigaili. Teismo vertinimu, kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra gana deklaratyvus ir vertintinas labiau kaip siekis sulaukti palankesnės baudžiamojo proceso baigties, iÅ¡ esmės suprantant, kad baudžiamoji atsakomybė yra neiÅ¡vengiama.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius V. P. – (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, iÅ¡ jo žodžių – registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau ne kartÄ teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, gydytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nepaisant jam anksčiau skirtų įvairių bausmių rÅ«Å¡ių (bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas), teigiamų iÅ¡vadų nedaro ir savo elgesio nekoreguoja, tik atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta sunkesnių nusikalstamos veikos padarinių, be to, nors kaltinamasis pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, jokių pastangų gydytis nuo priklausomybių nerodo, todėl BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V.

P. už padarytÄ nesunkų nusikaltimÄ paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurio trukmė nustatytina nesiekianti Å¡ios bausmės vidurkio. Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra, be to, tokios paskirtos piniginės baudos teigiamų rezultatų nedavė, nes V.

P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas pakankamai žymus neblaivumo laipsnis (past. – 2,40 prom.) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Švelnesnės bausmės paskyrimas, įvertinus ankstesnių kaltinamojo teistumų skaičių ir tai, kad anksčiau skirtos bausmės nepaveikė jo ir jis vėl nusikalto, gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį.

Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė V. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis teisiamas 7 kartÄ , teismas nenustatė sÄ lygų, reikalingų BK 75 straipsnio nuostatoms taikyti ir atidėti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo. BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali bÅ«ti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

Kaip jau minėta aukščiau, V. P. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir neturėdamas tam reikalingos specialios teisės, jo paties teigimu, tokiÄ teisę vairuoti jis prarado dėl analogiÅ¡kų veiksmų, Taigi, tokios nustatytos aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumÄ , lengvabÅ«diÅ¡kumÄ , nerÅ«pestingumÄ bei atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Å ie V. P. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui.

Taigi, atsižvelgus į tai, V. P. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Iš bylos duomenų matyti, kad V. P. 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, tokiu būdu V. P. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Å iuo atveju automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto V. P. padaryto nusikaltimo priemonė. IÅ¡ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių, VÄ® Regitra duomenų, kaltinamojo V. P. ir liudytojo A. G. parodymų matyti, kad minimo automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, V. P. minimÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, todėl svarstytinas Å¡ios transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, ar jos vertės konfiskavimo klausimas.

Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog bÅ«tų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali bÅ«ti konfiskuojamas ne atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytÄ neblaivumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad Å¡iuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iÅ¡ V. P. valstybės naudai pinigų sumÄ , atitinkančiÄ jo vairuoto automobilio vertę su PVM.

Pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ iÅ¡raÅ¡Ä automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nusikaltimo padarymo metu buvo 2690 Eur su PVM (b. l. 37). V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. P. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V.

P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ V. P. konfiskuotino turto (automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 2690 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų).

V. P. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymÄ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais.

Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas