b74cd3e2-42c1-4da8-a646-d6079bd5a61d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-378-230/2017                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00352-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.8.; 2.6.18.3; 3.2.6.1.; 3.2.6.13. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,  sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,dalyvaujant ieškovo K.

D. K. atstovui advokatui E. R., atsakovės UAB „Vikesta“ atstovei ir trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. L., jos atstovui advokatui V. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. D. K. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikesta“, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. L. dėl nuostolių atlyginimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas K. D. K. ieÅ¡kinyje teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vikesta“ ieÅ¡kovui 138 019,46 Eur žalÄ , 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodo, kad 2012 m. ieÅ¡kovas ir atsakovė IÄ® „Vikesta“ susitarė dėl rekonstravimo darbų ieÅ¡kovui priklausančiame vieno buto gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikimo. Å alys pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė IÄ® „Vikesta“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, o ieÅ¡kovas įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti. IÄ® „Vikesta“ buvo vieninteliai rangovai, kurie atliko pilnÄ namo rekonstrukcijÄ .

Tarp atliktų statybos darbų atsakovė taip pat atliko ir židinio, krosnelės rekonstrukcijos bei kamino (dÅ«mtraukio) apÅ¡iltinimo darbus. Galutinai statybos rangos darbai buvo užbaigti 2013 m. pradžioje, tačiau gyvenamuoju namu buvo pradėta naudotis tik 2014 m., kadangi iki tol buvo montuojama vidaus įranga ir buitinė technika, patalpos apstatomos baldais. 2014-12-30 gyvenamajame name svečiavosi ieÅ¡kovo artimieji. Dėl Å¡altų oro sÄ lygų name visÄ dienÄ ir vakarÄ buvo kÅ«renamas židinys, tačiau jis iki 2014-12-30 vidurnakčio jau buvo užgesęs. 2014-12-31 apie 6 val. ryte, kol visi gyvenamajame name buvę žmonės miegojo, name kilo gaisras.

PrieÅ¡gaisrinės signalizacijos pažadinti žmonės pastebėjo iÅ¡ antro aukÅ¡to mansardinės dalies sklindančius dÅ«mus, o vėliau ir atvirÄ liepsnÄ . Kilusio gaisro metu sudegė namo stogas, dalis perdangos, iÅ¡degė patalpos mansardoje ir pusė pirmo aukÅ¡to patalpų, sudegė ir buvo nepataisomai sugadinta didžioji dalis name buvusio ieÅ¡kovui priklausančio turto: baldai, buitinė technika ir kt. daiktai, viskas supilta vandeniu, po gaisro name gyventi nebeįmanoma. Gaisro metu sudegė ir name buvę dokumentai: statybos rangos sutartis, buitinės technikos ir baldų įsigijimÄ patvirtinantys dokumentai, daugelio daiktų garantiniai talonai ir kiti svarbÅ«s įrodymai.

Dėl kilusio gaisro ieÅ¡kovas patyrė 138 019,46 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 126 936 Eur nekilnojamojo turto atkÅ«rimo kaÅ¡tai, įskaitant panaudotų statybos produktų įsigijimÄ , bei 11 083,46 Eur sudegusių kilnojamųjų daiktų vertė. 2014-12-31 Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos akte dėl kilusio gaisro Nr. 187 spėjama gaisro kilimo priežastis įvardinama: pažeidžiant prieÅ¡gaisrinius reikalavimus įrengtas židinys ir dÅ«mtraukis. 2015-01-15 buvo iÅ¡duota Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma dėl kilusio gaisro Nr. 3-44(212), kurioje, be kita ko, buvo nurodyta labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių pažeidimas bei gaisro židinys – mansardiniame pastato aukÅ¡te ties dÅ«mtraukiu.

Å iuo atveju ieÅ¡kovo Å¡ildymo įrangai apÅ¡iltinti atsakovės panaudota vata neatitiko atsparumo ugniai reikalavimų. Dėl to nebuvo užtikrintas kietojo kuro Å¡ildymo įrenginio saugumas bei nebuvo užtikrintas gaisrinės saugos reikalavimas, keliamas statiniams (jo dalims), dėl ko ir kilo gaisras. Gaisro kilimo dienÄ gaisrÄ gesinę gaisrininkai iÅ¡ karto identifikavo, kad gaisro kilimo židinys yra vieta mansardoje ties dÅ«mtraukiu, o gaisro priežastis – nuo įkaitusio dÅ«mtraukio užsidegusi dÅ«mtraukio apÅ¡iltinimo vata, kuri apÅ¡iltinant dÅ«mtraukį buvo panaudota netinkamos kokybės, t. y. vietoje ugnies karščiui atsparios vatos buvo panaudota paprasta, gaisrui neatspari apÅ¡iltinimo vata.

Atsakovė, kaip asmuo, vykdęs statybos darbus ir rÅ«pinęsis statybos darbams reikalingomis medžiagomis, turėjo užtikrinti, kad tiek darbai bus atliekami kokybiÅ¡kai pagal jiems keliamus reikalavimus, tiek ir medžiagos bus naudojamos tinkamos kokybės. To nepadarius, laikytina, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti, prieÅ¡taraujantys teisės aktų keliamiems reikalavimams. Atsakovė (rangovė) pagal Å¡alis siejusį statybos rangos susitarimÄ privalėjo ne tik tinkamai atlikti jai pavestus statybos rangos darbus, taip, kad darbai atitiktų įprastai tokios rÅ«Å¡ies darbams keliamus kokybės reikalavimus, bet ir elgtis pagal profesinei veiklai taikomus reikalavimus, kad bÅ«tų galima iÅ¡vengti gaisro padarytų nuostolių.

Atsakovė taip pat nesilaikė pareigos įspėti ieÅ¡kovÄ dėl netinkamų medžiagų naudojimo ir galimos gaisro grėsmės, o taip pat neinformavo, kad panaudojus netinkamos kokybės medžiagas dėl saugumo reikalavimų neatitikimo dÅ«mtraukiu nebus galima naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį. Žala nebÅ«tų atsiradusi, nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. žalos atsiradimÄ tiesiogiai nulėmė sÄ moningas atsakovės aktyvus veikimas, nukreiptas į nuostolių padarymÄ â€“ tinkamų medžiagų nenaudojimÄ , kokybiÅ¡kų paslaugų nesuteikimÄ , prieÅ¡gaisrinių reikalavimų nesilaikymÄ .

Atsakovė UAB „Vikesta“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. L. atsiliepime į ieškovo ieškinį prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad IĮ „Vikesta“ (nuo 2015-04-10 - UAB „Vikesta“) su ieškovu nuo įmonės įregistravimo dienos, t. y. nuo 2008 m. kovo 26 d., jokių statybos rangos darbų sutarčių ar kitokių sutarčių nebuvo pasirašiusi, o įmonė nėra gavusi iš ieškovo pinigų už atliktus statybos rangos darbus ar kokiu kitu pagrindu.

IeÅ¡kovÄ ir F. L. siejo žodžiu sudarytos buitinės rangos sutartis. Kadangi F. L. mirė (duomenys neskelbtini), raÅ¡ytinė statybos rangos sutartis nebuvo sudaryta, tai nėra galimybės nustatyti rangos sutarties dalykÄ , t. y. kokius darbus F. L. įsipareigojo atlikti ir perduoti ieÅ¡kovui, kas prisiėmė rizikÄ dėl darbų atlikimo, kaip bus paskirstoma rizika tarp Å¡alių. IeÅ¡kovui priklausančiame gyvenamajame name F. L. vykdė tam tikrus statybos rangos darbus kaip fizinis asmuo. F. L. laikotarpiu nuo 2012-07-12 iki 2013-10-02 buvo įsigijęs verslo liudijimus tokiai veiklai, kaip statybos baigimo apdailos ir valymo darbai, statybinių dailidžių ir stalių dirbinių, medinės taros, kitų medienos gaminių, čiužinių gamyba, remontas.

Ieškovo kartu su ieškiniu pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė atliko ieškovo nurodytus židinio, krosnelės rekonstrukcijos bei kamino (dūmtraukio) apšiltinimo darbus bei tai, kad šie darbai buvo perduoti užsakovui pagal atliktų darbų aktus. Ieškovo prie ieškinio pridėtas 2013-01-17 atliktų darbų aktas, kuriuo rangovas F. L. perduoda užsakovui K. D. K. statybos darbus, patvirtina tik aplinkybę, kad F. L. perdavė ieškovui tokius statybos darbus: stogo remonto, grindų betonavimo, sienų šiltinimo ir apkalimo darbus. 2014-12-31 akte dėl kilusio gaisro Nr. 187 nurodyta 2014-12-31 ieškovui priklausančiame name kilusio gaisro priežastis yra tik spėjama, t. y.

Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus vyresnysis inspektorius D. V., surašęs šį aktÄ , neatliko jokio tyrimo, nesurašė įvykio apžiÅ«ros protokolo, nenubraižė gaisro schemos, neatliko jokių tyrimo veiksmų, ekspertizių, kurių metu bÅ«tu nustatyta ir iÅ¡aiÅ¡kinta gaisro kilimo priežastis. IeÅ¡kovas K. D. K. nurodė ir savo paraÅ¡u patvirtino, kad su akte nurodyta priežastimi sutinka. Tačiau 2015-01-02 vyresnysis inspektorius D.

V. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrÄ patikrinimo bei 2015-02-28 Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos raÅ¡te „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3-386(2.12) ir 2015-06-11 raÅ¡te Nr. 3-423(2.12) nurodo, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra normatyvinių prieÅ¡gaisrinių reikalavimų nesilaikymas įrengiant dÅ«mtraukį ir židinį. Tačiau nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis buvo padarytos tokios iÅ¡vados. AiÅ¡kinantis gaisro kilimo priežastis taip pat nebuvo nustatyta, kiek laiko, kokiu bÅ«du bei kokiu kuru buvo kÅ«renamas židinys, ar dėl tokio jo eksploatavimo negalėjo kilti gaisras.

IÅ¡ minėto tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad ieÅ¡kovo leidimu buvę tÄ dienÄ ir naktį asmenys patys nevykdė savo pareigos elgtis maksimaliai atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. kÅ«reno židinį keliolika valandų be perstojo ir baigė tik tuomet, kai kilo gaisras, todėl tokie jų veiksmai turi bÅ«ti traktuojami kaip didelis jų neatsargumas. Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos pareigÅ«nai taip pat nenustatinėjo tokių reikÅ¡mingų aplinkybių, kaip minėtas dÅ«mtraukis buvo įrengtas, iÅ¡ kur atsirado žarijos po medinėmis lentelėmis, ar kamine buvo įdėklas, ar kuri nors iÅ¡ dÅ«mtraukio dalių buvo pažeista, kokiu bÅ«du ir kas jÄ pažeidė ir pan.

IeÅ¡kovas K. D. K. dublike nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais argumentais ir nurodo, jog nepriklausomai nuo to, kas atliko darbus (ar IÄ® „Vikesta“, ar F. L., veikiantis pagal verslo liudijimÄ ) atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ privalės M. L., kaip teisėta F. L. palikimo (įskaitant ir jo valdomos individualios įmonės) perėmėja. Tuo atveju, jeigu byloje bus nustatyta, kad darbus atliko IÄ® „Vikesta“, M.

L. bus atsakinga kaip individualios veiklos savininkė, o jeigu bus nustatyta, jog statybos rangos darbai buvo atlikti F. L., veikiančio pagal verslo liudijimÄ , atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ turės M. L., kaip teisėta mirusio vyro teisių ir pareigų perėmėja. Tai, kad statybos rangos darbams buvo naudojamos atsakovės darbo priemonės (automobilis), statybos rangos darbus atliko IÄ® „Vikesta“ aprangomis apsirengę darbuotojai, visas bendravimas ir susiraÅ¡inėjimas dėl statybos rangos darbų vyko iÅ¡ oficialiai skelbiamo IÄ® „Vikesta“ elektroninio paÅ¡to adreso, paneigia atsakovės teiginius, kad statybos rangos darbus atliko ne IÄ® „Vikesta“, bet F.

L., veikiantis pagal verslo liudijimÄ . Ta aplinkybė, jog pinigai už atliktus darbus buvo pervedami į F. L. banko sÄ skaitÄ , negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu teigti, jog IÄ® „Vikesta“ niekaip nėra susijusi su atliktais darbais, kadangi Individualių įmonių įstatyme nėra numatyta, jog individuali įmonė privalo turėti atskirÄ nuo įmonės savininko banko sÄ skaitÄ , o įvertinus aplinkybę, kad individualios įmonės savininko turtas nėra atskiras nuo įmonės turto, laikytina, kad individualios įmonės veikloje gali bÅ«ti naudojama ta pati kaip ir įmonės savininko banko sÄ skaita.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas perdavė atsakovei senos statybos namÄ , kuriame ji turėjo atlikti visus rekonstrukcijos darbus, tame tarpe ir židinio, krosnelės, dÅ«mtraukio, stogo remonto darbus, sienų Å¡iltinimo bei apkalimo darbus. Å ių darbų atlikimÄ patvirtina įrodymai – F. L. ranka raÅ¡ytos sÄ matos, elektroniniai laiÅ¡kai, kuriuose nurodomos atliktų darbų apimtys, sunaudotų medžiagų kaina bei atliktų darbų aktas. PasiraÅ¡ytas darbų aktas ir derinti darbai jų eigoje bÅ«tent ir įrodo, kad turėjo bÅ«ti įrengtos grindys, rekonstruotas židinys (krosnelė), uždengtas naujas stogas, pilnai apÅ¡iltintas ir iÅ¡kaltas lentelėmis namo vidus, atlikti kamino remonto darbai ir įsigytos darbams atlikti reikalingos medžiagos.

Iš byloje esančių gyvenamojo namo foto nuotraukų matyti, kad namas su visa apdaila buvo pilnai baigtas. Jokie kiti asmenys neatliko minėtų darbų. Atsakovė UAB „Vikesta“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. L. tripliku prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, papildomai nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog statybos objektas prieš pradedant statybos rangos darbus užsakovo K. D. K. buvo perduotas rangovui F. L.. Nėra duomenų, kad prieš pradedant statybos rangos darbus užsakovas K.

D. K. rangovui F. L. perdavė rekonstrukcijos projektÄ ir statybvietę, nėra duomenų, kokia buvo židinio, krosnelės ir dÅ«mtraukio bÅ«klė iki statybos rangos darbų atlikimo, kokius konkrečius su tuo susijusius darbus atliko bÅ«tent F. L.. Kaip pats ieÅ¡kovas nurodo, jis visus F. L. darbus yra priėmęs, priėmimo metu nebuvo nustatyta jokių atliktų darbų trÅ«kumų, todėl jis neteko teisės remtis trÅ«kumų faktu. Be to, ieÅ¡kovas nurodė, jog jo pavedimu atliekamų darbų eigÄ kontroliavo kiti jo paskirti asmenys – A.

A. ir J. Å .. Duomenų apie tai, ar Å¡ie asmenys vykdė statybos rangos darbų techninę priežiÅ«rÄ ir kokiu pagrindu, ar jie turi tam atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ bei atitinka kvalifikacinius reikalavimus, ar statybos techninis prižiÅ«rėtojas yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, ar buvo pildytas statybos rangos darbų žurnalas, ar Å¡ie asmenys dalyvavo perduodant rangovo užsakovui atliktus statybos darbus ir ar pasiraÅ¡inėjo atliktų darbų aktus, ieÅ¡kovas nepateikė. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad užsakovas K.

D. K., vykdydamas statybos rangos darbus, bÅ«tų sudaręs sutartį dėl statybos darbų techninės priežiÅ«ros, kaip to reikalauja teisės aktų reikalavimai, tai ieÅ¡kovas pats privalo prisiimti dėl Å¡ios pareigos nevykdymo atsiradusias pasekmes. Nors ieÅ¡kovas K. D. K. nurodė, jog dėl kilusio gaisro patyrė 11 083,46 Eur dydžio nuostolius dėl sudegusių kilnojamųjų daiktų bei pridėjo pačio ieÅ¡kovo 2015-04-29 suraÅ¡ytÄ sudegusių arba nepataisomai sugadintų materialinių vertybių sÄ raÅ¡Ä , tačiau ieÅ¡kovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad visi Å¡ie daiktai buvo sudegusiame name ir kad jie buvo sunaikinti.

Be to, ieÅ¡kovas nurodė, jog dėl kilusio gaisro patyrė 138 019,46 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 126 936,00 Eur nekilnojamojo turto atkÅ«rimo kaÅ¡tai. Tačiau iÅ¡ 2015-07-15 VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovui priklausančio pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4 790 Eur, atkuriamoji vertė – 15 967 Eur, atkÅ«rimo sÄ naudos (statybos vertė) – 17 547 Eur.

Tokiu atveju turi bÅ«ti laikoma neįrodytu ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti patirtÄ Å¾alÄ už sudegusį nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį ieÅ¡kovas vertina 26 kartais daugiau nei pačio statinio rinkos vertė, nurodyta VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad sodybÄ Ä¯sigijo 1987 m., 2008 m. įvykdė pirmÄ jÄ namo rekonstrukcijÄ iÅ¡ vasarnamio į gyvenamÄ jį namÄ , 2011 m. – kitÄ rekonstrukcijÄ ir pastatė Å«kinį pastatÄ . Antros rekonstrukcijos metu liko neuždengtas stogas, todėl pradėjo kalbėtis su F.

L., kuris pasisiÅ«lė atlikti ir kitus darbus. Pasirašė sutartį su IÄ® „Vikesta“, F. L. sudarė sÄ matÄ , susitarė dėl židinio rekonstrukcijos, kaminas buvo likęs senas, tai F. L. patarė jį palikti, iÅ¡vedžiojo ortakius ir apkalė lentelėmis. SÅ«nus paprašė leisti jam pasinaudoti sodyba Naujųjų metų sutikimui, jie atvyko iÅ¡vakarėse ir užkÅ«rė židinį, o ryte pamatė žarijas ir ugnį už lentelių, bandė gesinti, kvietėsi gaisrinę. Atvykęs į gaisro vietÄ jis pasirašė dokumentus, gaisrininkams nekilo abejonių dėl gaisro priežasties, nes po gaisro ant kamino nieko nebuvo likę.

F. L. atlikta rekonstrukcija nebuvo priimta, kadangi statybos leidimas galiojo iki 2016 m. Nurodo, kad atliktų darbų aktas buvo pasiraÅ¡ytas ne vienas, tačiau sudegė ir sutartis, ir dar vienas darbų aktas. Statybines medžiagas iÅ¡ UAB „Bikuva“ paimdavo F. L., kur jis buvo pristatytas kaip rangovas, o sÄ skaitas vėliau apmokėdavo ieÅ¡kovas, vatÄ parsivežė taip pat jis. Kieto kuro kapsulę nupirko UAB „Vilpra“, nuvykęs kartu su F. L., techninė priežiÅ«ra nebuvo vykdoma, nes jos nereikėjo.

F. L. už darbus prašė mokėti grynais, yra sumokėjęs 120–150 tÅ«kst. Lt. Sudegusių daiktų vertės negali įrodyti, kadangi sudegė ne tik daiktai, bet ir įsigijimo dokumentai. Nors pastatas iÅ¡ dalies atstatytas, tačiau, kokias iÅ¡laidas patyrė, nežino ir kvitų nerinko, be to, pastatytas kitoks statinys ir jis dar nepabaigtas, o pagal ieÅ¡kinį jis reikalauja atstatymo darbų vertės, kuriÄ apskaičiavo ekspertas. IeÅ¡kovo atstovas advokatas E. R. praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti.

Nurodo, kad įrodyta, jog rangovu buvo ir dirbo ne vienas asmuo F. L., bet įmonės darbuotojai. Jei F. L. bÅ«tų dirbęs pagal verslo liudijimÄ , jis bÅ«tų galėjęs dirbti tik pats arba jo Å¡eimos nariai. IeÅ¡kovas tarėsi su F. L. kaip su įmonės vadovu, tai patvirtina ir elektroninio paÅ¡to adresas, iÅ¡ kurio buvo siunčiami duomenys (sÄ matos, paskaičiavimai). Ä®rodymų trÅ«ksta, nes jie sudegė gaisro metu. Apklausti liudytojai patvirtina, kad rekonstrukcija buvo vykdoma tiek namo iÅ¡orėje, tiek jo viduje.

Namo vidus buvo iškaltas lentelėmis, jomis apkaltas ir kaminas, tačiau jos apkaltos per arti kamino, todėl ir kilo gaisras. Gaisro kilimo priežastį patvirtina byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir ekspertizės aktas. Pažymi, kad ieškovas neprašo atlyginti prarasto daikto vertę, bet prašo priteisti jo atstatymo darbų vertę, be to, atstatinėjamas kitoks namas nei buvo, o draudimo polisas patvirtina jo vertę. Atsakovės UAB „Vikesta“ atstovė direktorė ir trečiasis asmuo M. L. su ieškiniu visiškai nesutinka ir paaiškino, kad vyras minėjo, jog jį susirado užsakovas, sakė, kad susitarimo nenori forminti per įmonę, todėl buvo susitarta su juo, kaip su fiziniu asmeniu.

F. L. nemokėjo naudotis kompiuteriu, todėl ji atspausdino sutartį, kurioje buvo numatytas stogo dengimas, apkalimas, sienų Å¡iltinimas. Darbų, susijusių su Å¡ildymo sistema, nebuvo numatyta ir nebuvo atlikta. Ji taip pat atspausdino ir darbų priėmimo aktÄ . Dokumentų iÅ¡ kompiuterio negali pateikti, kadangi mirus vyrui viskÄ iÅ¡trynė, o jokių dokumentų nerado. Apie gaisrÄ pranešė sÅ«nėnas, po vyro mirties individualiÄ Ä¯monę paveldėjo ji ir reorganizavo į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas po gaisro akte nurodė pretenzijų neturįs, o dabar nugriovė ir kaminÄ , todėl nėra galimybės atlikti ekspertizę. Taip pat mano, kad gaisrui įtakos turėjo tai, kad buvo per ilgai kÅ«renta, be to, kaminas buvo paliktas senas, todėl tai galėjo taip pat turėti įtakos, ir nėra įrodymų, kad kamino apkalimo darbus yra pabaigęs F. L., o ne kiti asmenys. Trečiojo asmens M. L. atstovas advokatas V. B. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Mano, kad yra neįrodyta, kas buvo rangovas, o tai patvirtinančios rangos sutarties nėra.

Kadangi ieÅ¡kovas norėjo darbus atlikti kuo pigiau, todėl tarėsi su F. L. kaip su fiziniu asmeniu, dirbusiu pagal verslo liudijimÄ . Nėra duomenų, kad darbus atliko įmonės darbuotojai, taip pat nėra duomenų apie apmokėjimÄ bÅ«tent įmonei, darbų perdavimo aktas irgi pasiraÅ¡ytas F. L.. Todėl mano, kad UAB „Vikesta“ yra netinkamas atsakovas. Atliktų darbų akte nėra jokių duomenų apie židinį, nors liudytojas A. B. nurodė, kad jis apmÅ«rijo židinį, tačiau teigė, kad tai atliko tik iki lubų, kas toliau atliko darbus dėl mansardos Å¡ildymo, byloje nenustatyta, tai galėjo atlikti ir kiti asmenys.

Mano, kad ekspertizė į klausimus atsakė labai pavirÅ¡utiniÅ¡kai. KarÅ¡to oro ventiliatorius turėjo bÅ«ti gaisro židinio vietoje, kÄ patvirtina laidai, o ekspertai nusprendė, kad apie tai nėra jokių duomenų. Gaisrui kilti galėjo bÅ«ti ir kitos priežastys, tačiau ekspertizė jokio tyrimo neatliko. Todėl ekspertizė neiÅ¡sami dėl duomenų trÅ«kumo, o pateikus kitus duomenis (pvz. karÅ¡to oro ventiliatoriaus įrengimo), iÅ¡vados galėtų bÅ«ti kitokios, kÄ pripažino ir ekspertas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad kaminas buvo įrengtas 2008 m. iÅ¡ silikatinių plytų, o ne kaip buvo numatyta projekte. Be to, atliekant rekonstrukcijÄ ieÅ¡kovas nepaskyrė techninio prižiÅ«rėtojo. Kadangi nuostolius pagrindžia tik sÄ mata, o ne realios iÅ¡laidos, todėl nuostolių dydis laikytinas nepagrįstu. Mano, kad turėtų bÅ«ti atsižvelgta ir į paties ieÅ¡kovo veiksmus ir jo kaltę. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1989-08-29 priklauso ieÅ¡kovui K.

D. K. (Registrų centro duomenų banko išrašas – dubliko priedas). Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2014 m. gruodžio 31 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 187 (ieškinio priedas Nr.

13) nustatė, kad 2014-12-31 kilo gaisras nurodytame ieškovui priklausančiame name, kurio metu sudegė stogas, pradegė dalis perdangos, išdegė patalpos mansardoje ir pusė 1-mo aukšto patalpų, sudegė dalis name buvusio turto. Gaisro kilimo priežastis buvo nurodyta taip: „pažeidžiant priešgaisrinius reikalavimus įrengtas židinys ir dūmtraukis“.   Registrų centro duomenys patvirtina, kad 2008-11-17 buvo atlikta statinio rekonstrukcija ir surašytas statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktas.

Utenos rajono savivaldybė 2011 m. birželio 7 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovui leidimÄ rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ pagal R. R. individualios įmonės „Arka“ parengtÄ rekonstravimo projektÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 3). IeÅ¡kovo teigimu, rekonstrukcijÄ atliko IÄ® „Vikesta“, kuri yra pertvarkyta ir jos teises nuo 2015-04-10 yra perėmusi UAB „Vikesta“, jos vienintele akcininke ir vadove yra trečiasis asmuo M. L., tai patvirtina Juridinių asmenų registro duomenys (priedai prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį, dubliko).

IÄ® „Vikesta“ savininku ir vadovu nuo 2008-03-26 iki mirties (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas F. L., o nuo 2014-02-04 savininkė – trečiasis asmuo M. L. (vadovė nuo 2014-01-23). Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, kas atliko ieÅ¡kovo gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ . IeÅ¡kovo teigimu, sutartis dėl rekonstrukcijos atlikimo buvo pasiraÅ¡yta su IÄ® „Vikesta“, tačiau ji neiÅ¡liko, nes sudegė per gaisrÄ , o atsakovės UAB „Vikesta“ direktorės ir trečiojo asmens M.

L. tvirtinimu nėra įrodyta, kad buvo susitarta su individualia įmone, o ne su F. L., kuris dirbo ir pagal verslo liudijimÄ (priedai prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį). Dėl rangos sutarties sudarymo ir rangos sutarties dalyko Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ .

Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti CK 6.681 straipsnio 1–2 dalys). Rangos ir statybos rangos sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos nenumato privalomos jos sudarymo formos, todėl taikytinos bendrosios sandorių formos reikalavimus nustatančios teisės normos. CK 1.71 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais, o CK 1.73 straipsnio nuostatos šiuo atveju nenumato privalomos rašytinės sandorio formos.

Atsižvelgiant į tokį reglamentavimÄ , statybos rangos sutartis ir jos sÄ lygos gali bÅ«ti įrodinėjamos visomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad susitarimas dėl rekonstrukcijos darbų, nors tokios raÅ¡ytinės sutarties ir nėra iÅ¡likę, vis tik buvo sudarytas su IÄ® „Vikesta“. Tai pirmiausia patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, o bÅ«tent susitarimo eigÄ patvirtinantis elektroninis susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kovu iÅ¡ IÄ® „Vikesta“ priklausančio elektroninio paÅ¡to adreso (vikesta@micro.lt, kuris nurodytas IÄ® „Vikesta“ registro iÅ¡raÅ¡e), iÅ¡ kurio buvo siunčiami paskaičiavimai dėl darbų (ieÅ¡kinio priedas Nr. 5).

Byloje pateiktos nuotraukos, kuriomis ieÅ¡kovas fiksavo rekonstrukcijos eigÄ , patvirtina, kad rekonstrukcijos darbai buvo atliekami asmenų, vilkinčių aprangÄ su užraÅ¡u „Vikesta“ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 4). Atliktų rekonstrukcijos darbų apimtis, nuotraukose užfiksuotų asmenų skaičius, taip pat apklaustų liudytojų G. Z., M. Z., V. Å ., M. L., A. B. parodymai apie tai, kad prie Å¡io objekto dirbo daug žmonių (3-5 žmonės), jų virÅ¡ininkas buvo F. L., bÅ«tent jis organizavo darbus, o jie dirbo pagal jo nurodymus ir darbiniais santykiais buvo susiję su IÄ® „Vikesta“, patvirtina, kad dėl rekonstrukcijos buvo susitarta ir darbus vykdė individualios įmonės „Vikesta“ darbuotojai.

Tai patvirtina ir VSDFV Utenos skyriaus 2016-01-19 pateiktas nurodytu laikotarpiu dirbusių IÄ® „Vikesta“ darbuotojų sÄ raÅ¡as. Atsakovės atstovės ir trečiojo asmens M. L. atsikirtimai, jog tai neva paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas pinigus mokėjo grynaisiais tiesiogiai F. L. (ieÅ¡kinio priedas Nr. 7), o į individualios įmonės sÄ skaitÄ nebuvo atlikta jokių mokėjimų (M. L. 2016-01-15 pateikti įrodymai), pripažintini nepakankamais tam, kad bÅ«tų pripažinta, jog sandoris buvo sudarytas su F.

L. kaip fiziniu asmeniu. Kadangi F. L. buvo individualios įmonės savininkas ir vadovas, jis remiantis Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi vienvaldiÅ¡kai veikė individualios įmonės vardu, todėl teigti, kad jis priimdamas pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo veikė ne kaip įmonės savininkas ir vadovas, o kaip atskiras fizinis asmuo negalima dėl sutapimo tame pačiame asmenyje. Jei ir laikyti, kad F. L. neįvykdė įstatyminės pareigos gautus įmonės pinigus įneÅ¡ti į įmonės kasÄ ar sÄ skaitÄ , tai nepaneigia nurodytais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas dėl rekonstrukcijos darbų susitarė su įmone, o ne su F.

L. asmeniÅ¡kai. Be to, iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad į sÄ skaitÄ pinigus įneÅ¡inėjo tiek pati įmonė, tiek F. L., tiek M. L., kas gali patvirtinti, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo gauti pinigai vėliau galėjo bÅ«ti įneÅ¡ti į sÄ skaitÄ . IÅ¡plėstinis Juridinių asmenų iÅ¡raÅ¡as su istorija (dubliko priedas) patvirtina, kad IÄ® „Vikesta“ teises perėmė UAB „Vikesta“, to neginčija ir atsakovės atstovė ir trečiasis asmuo M. L.. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje reikalavimus reiÅ¡kęs IÄ® „Vikesta“, paaiÅ¡kėjus aplinkybei, kad IÄ® „Vikesta“ yra reorganizuota į UAB „Vikesta“ 2015 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje sutiko, kad atsakovu bÅ«tų UAB „Vikesta“ ir teismo nutartimi atsakovas buvo pakeistas.

Tarp šalių taip pat kyla ginčas dėl šalių (ieškovo ir IĮ „Vikesta“) sutartų statybos rangos darbų apimties, kadangi ieškovas tvirtina, kad susitarus su F. L. dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų buvo susitarta ir dėl šildymo sistemos rekonstrukcijos, o atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad nėra tai patvirtinančių įrodymų. Tačiau iš elektroninio laiško, 2013 m. vasario 2 d. siųsto ieškovui iš individualiai įmonei priklausančio elektroninio pašto adreso (ieškinio priedas Nr. 5), matyti, kad F.

L. siuntė ir židinio bei krosnelės darbų kainos paskaičiavimÄ , kas patvirtina, kad Å¡alys susitarė ne tik dėl stogo uždengimo, apkalimo, apÅ¡iltinimo, dailylenčių iÅ¡kalimo, grindų įdėjimo, plytelių klijavimo, terasos įrengimo ir pan., kÄ patvirtina kitas 2013 m. sausio 3 d. siųstas elektroninis laiÅ¡kas ir F. L. ranka padaryti skaičiavimai (ieÅ¡kinio priedas Nr. 5, 6), bet ir tam tikros Å¡ildymo sistemos rekonstrukcijos. Ir nors 2013-01-17 aktu buvo priimta tik dalis darbų, o bÅ«tent stogo remonto, grindų betonavimo, sienų Å¡iltinimo ir apkalimo darbai (ieÅ¡kinio priedas Nr. 9), tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad buvo susitarta ir dėl židinio bei krosnelės rekonstravimo darbų, kÄ patvirtina nurodytas elektroninis laiÅ¡kas.

Å ie darbai ir buvo atlikti, kÄ patvirtina liudytojo – buvusio individualios įmonės „Vikesta“ darbuotojo A. B. parodymai apie, kad jis apmÅ«rijo židinį, taip pat iÅ¡ dalies ir kitų liudytojų (G. Z., M. L.) parodymai, tai patvirtina ir byloje pateiktos rekonstravimo eigÄ fiksavusios nuotraukos. Nurodyti įrodymai suteikia pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovas su F. L., kaip įmonės savininku ir vadovu, faktiÅ¡kai susitarė dėl visų rekonstrukcijos darbų užbaigimo, ir vykdant šį susitarimÄ buvo rekonstruotas židinys, o viduje atlikta apdaila kaminÄ apkalant dailylentėmis.

Dėl gaisro priežasties ir rangovo atsakomybės Nustačius, kad ieÅ¡kovas dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo susitarė su individualia įmone „Vikesta“, ir nustačius, kad rekonstravimo eigoje buvo rekonstruojama ir apÅ¡ildymo sistema bei atlikta vidinė apdaila ir dailylentėmis apkaltas kaminas, tarp Å¡alių kilusiam ginčui iÅ¡spręsti yra svarbu nustatyti, dėl ko kilo gaisras ir ieÅ¡kovas patyrė žalÄ ir kas už tai yra atsakingas. Kaip jau nurodyta, Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyrius 2014 m. gruodžio 31 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 187 (ieÅ¡kinio priedas Nr.

13) nustatė, kad 2014-12-31 kilo gaisras nurodytame ieškovui priklausančiame name, kurio metu sudegė stogas, pradegė dalis perdangos, išdegė patalpos mansardoje ir pusė 1-mo aukšto patalpų, sudegė dalis name buvusio turto. Gaisro kilimo priežastis buvo nurodyta taip: „pažeidžiant priešgaisrinius reikalavimus įrengtas židinys ir dūmtraukis“. Ta pati gaisro priežastis nurodyta ir Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015-01-15 pažymoje, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių pažeidimas, taip pat nurodytas gaisro židinys mansardiniame pastato aukšte ties dūmtraukiu.

Liudytoju apklaustas prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus inspektorius D. V., surašęs aktÄ dėl kilusio gaisro, taip pat patvirtino, kad gaisras, jo nuomone, kilo dėl netinkamo krosnies įrengimo, kadangi gaisro vietoje buvę liudytojai teigė, jog kilus gaisrui matė žiežirbas, o vėliau ir liepsnas tarp dÅ«mtraukio, ortakių ir jų apkalimo, o gaisro židinys buvo mansardos perdangoje Å¡alia kamino, t. y. židinys buvo apie kaminÄ . Jis taip pat parodė, kad turėjo bÅ«ti akmens vatos tarpas iki 38 cm, tačiau gaisro vietoje nebuvo jokių Å¡ios medžiagos liekanų, nerasta ir jokių lentelių tvirtinimo detalių, todėl mano, kad nebuvo iÅ¡laikytas reikalaujamas prieÅ¡gaisrinis atstumas nuo kamino iki degių konstrukcijų.

Å is liudytojas taip pat atmetė keltas versijas, kad galėjo bÅ«ti elektros instaliacijos gedimas, tačiau pripažino, kad gali bÅ«ti ir kitų versijų dėl gaisro priežasties, bet nustatytoji priežastis yra labiausiai tikėtina. Gaisro priežastims iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti buvo paskirta teismo ekspertizė, kuriÄ atlikę ekspertai nustatė, kad gaisro židinio zona buvo gyvenamojo namo mansardiniame aukÅ¡te, ties kieto kuro krosnies (židinio) dÅ«mtraukiu. t. y. kaip ir buvo nustatyta akte dėl kilusio gaisro, nustatant gaisro židinį mansardos perdangoje Å¡alia kamino.

Ekspertai, iÅ¡tyrę penkias versijas dėl gaisro kilimo priežasčių, sprendė, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl degių medžiagų užsiliepsnojimo nuo įkaitusio kuro krosnies (židinio) dÅ«mtakio Å¡ilumos poveikio. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju galima spręsti, jog gaisrinės saugos neužtikrino rangovas atlikdamas kamino apkalimÄ nepaisydamas projekte numatytų reikalavimų. IÅ¡ po gaisro darytų nuotraukų matyti, kad kaminas buvo likęs visiÅ¡kai niekuo nepadengtas, kas suteikia pagrindÄ spręsti, jog nebuvo iÅ¡laikytas rekonstrukcijos projekte numatytas reikalavimas užtikrinti atstumÄ nuo kamino angos vidinės sienelės pavirÅ¡iaus iki medinių konstrukcijų, kuris turi bÅ«ti ne mažiau 380 mm.

Projekte taip pat buvo nurodymas kuro katilÄ , dÅ«mtraukį įrengti pagal prieÅ¡gaisrinius reikalavimus, beje, kaminas buvo numatytas tinkuoti cementiniu arba sudėtiniu skiediniu. Ä®rodymų, kad IÄ® „Vikesta“ vykdydama Å¡iuos reikalavimus tai bÅ«tų atlikusi, nėra, o kilęs gaisras patvirtina, kad jų nebuvo paisyta, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų Å¡ios sÄ lygos jam kilti. Nors trečiojo asmens atstovas nesutiko su nurodytomis ekspertizės iÅ¡vadomis ir jo praÅ¡ymu buvo iÅ¡kviestas į teismo posėdį ekspertizę atlikęs ekspertas M.

D., tačiau ir jis patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ . Ekspertizės akte labai aiÅ¡kiai nurodyta tyrimo eiga ir tiksliai bei aiÅ¡kiai atsakyta į užduotus klausimus. Ekspertas M. D. pripažino, kad atliekant ekspertizę nebuvo pateikti ir iÅ¡klausyti garso įraÅ¡ai, nebuvo pateiktos ir įvertintos spalvotos nuotraukos, tačiau ekspertizės aktas patvirtina, kad medžiaga, kuria disponavo ekspertai, jiems buvo pakankama duotoms iÅ¡vadoms pagrįsti. Versija dėl galimos karÅ¡to oro ventiliatoriaus įtakos gaisrui kilti ekspertų buvo atmesta dėl to, kad nebuvo pateikta pakankamai tai patvirtinančių duomenų, o ekspertas apklausos metu nurodė, kad nors apie jo įrengimÄ kalbėjo savininkas ir inspektorius, tačiau nebuvo duomenų, kur jis buvo įrengtas ir ar jis buvo bÅ«tent gaisro židinio vietoje.

Surinkti daugiau duomenų apie tai nebėra galimybių, todėl iÅ¡vados darytinos iÅ¡ tos medžiagos, kokia buvo surinkta bylos nagrinėjimo metu. Be to, ekspertas M. D. nurodė, kad jam nėra žinoma nei vieno gaisro atvejo, kuris bÅ«tų kilęs dėl karÅ¡to oro ventiliatoriaus. Tačiau bet kuriuo atveju IÄ® „Vikesta“ atlikdama rekonstrukcijos darbus ir atlikdama paskutinį jos etapÄ â€“ apkalimÄ dailylentėmis, net jei gaisras bÅ«tų kilęs dėl karÅ¡to oro ventiliatoriaus, kaip profesionalus rangovas privalėjo užtikrinti gaisrinę saugÄ .CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar Å¡ių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „ If P&C Insurance AS“ v. UAB „Įrengimas“, byla Nr. 3K-3-516/2009). Statybos veikloje bÅ«tina užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiÅ«ros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų vieÅ¡osios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.).

Kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų, kad Å¡alys buvo susitarę dėl reikalavimų, keliamų rekonstrukcijos darbams, todėl, darytina iÅ¡vada, kad rangovas privalėjo atlikti visus darbus, kurie atitiktų normatyviniuose statybos dokumentuose numatytus reikalavimus. Rekonstrukcijos darbai buvo atliekami pagal R. R. individualios įmonės „Arka“ parengtÄ projektÄ , todėl turėjo bÅ«ti vadovaujamasi ir jame nustatytais reikalavimais. Kaip jau nurodyta, projekte buvo numatyta, kad nuo kamino angos vidinės sienelės pavirÅ¡iaus iki medinių konstrukcijų turėjo bÅ«ti tam tikras atstumas, kuris turėjo bÅ«ti ne mažiau 380 mm.

Å ildymo sistemų, naudojančių kietÄ jį kurÄ , gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264, taip pat nustato atstumÄ nuo dÅ«mtraukio sienelės iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus iki statinio konstrukcijų priklausomai nuo degumo klasės (nuo 250 mm iki 150 mm).Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė Å¡iuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, iÅ¡skyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trÅ«kumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrÄ sias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovÄ dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo bÅ«do ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs iÅ¡vadÄ , kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių bÅ«tina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai praneÅ¡ti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieÅ¡tarauja statybos rangos sutarties sÄ lygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis).

Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiÅ«ra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiÅ«ros, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiÅ«ros pareigÄ užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis).STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ 40.2.2. punkto b papunktyje nustatyta, kad Å¡ildymo įrenginiai ir jų dalys turi bÅ«ti projektuojami ir montuojami taip, kad:

– jie nesukeltų gaisro; – aktyviai neskatintų gaisro;– ribotų gaisro plitimÄ ;– ribotų gaisro pavojų gretimiems elementams (grindims, sienoms) ar įrangai (baldams);– didelių komponentų ir veikiančių prietaisų pavirÅ¡iai neįkaistų iki neleistinų ribų ir pan. Å ildymo įrangai naudojami statybos produktai turi atitikti reikalavimus, taikomus jų atsparumui ugniai (48.2 punktas). STR 2.09.02:2005 ,,Å ildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 15 punkte nustatyta, kad visais atvejais visi Å¡ildymo sistemos komponentai (Å¡ildymo prietaisai, vamzdynų medžiaga, iÅ¡dėstymas, valdomoji ir reguliuojamoji įranga) turi atitikti gaisrinės saugos ir higienos normų reikalavimus.Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad rangovas, bÅ«damas verslininkas ir atlikdamas gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, neužtikrino, kad jie atitiktų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų dėl gaisrinės saugos, ir dėl tokio atsakovės elgesio kilus gaisrui ieÅ¡kovui atsirado neigiamos pasekmės, t. y. jis patyrė nuostolius, kadangi dėl gaisro buvo sunaikintas jam priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas.

Dėl nuostolių dydžio ir nukentėjusio asmens kaltės žalai atsirasti CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę, o 2 dalyje – kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y.

žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).

Teismas gali priimti sprendimÄ dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalÄ . Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Ieškovas atsisakė teismo išaiškintos teisės pateikti papildomus įrodymus dėl sunaikinto turto rinkos vertės. Atsakovės atstovė ir trečiasis asmuo M. L. nurodė, kad vidutinė rinkos vertė gali būti nustatyta pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo duomenis, pagal kuriuos gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 4 790 Eur, o atkuriamoji vertė – 15 967 Eur.

Tačiau pagal Å¡iuos duomenis gyvenamojo namo vertė nustatyta 2002 m., kai dar nebuvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija, todėl ji negali atspindėti realios ginčo gyvenamojo namo vertės prieÅ¡ gaisrÄ , t. y. 2014 m., kai jau buvo atlikta namo rekonstrukcija, tačiau tai dar nebuvo įregistruota Registrų centre.  Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų bÅ«dų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.

K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. AtkÅ«rimo sÄ naudos Å¡iuo atveju apima sÄ naudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.IeÅ¡kovas nagrinėjamu atveju, praÅ¡ydamas atlyginti dėl gaisro patirtus nuostolius, bÅ«tent ir reikalauja atlyginti ne prarasto turto vertę, bet turto atstatymo darbų ir sÄ naudų vertę – 126 936 Eur (be PVM) ir jų dydį grindžia kartu su ieÅ¡kiniu pateiktu dalinės ekspertizės aktu ir lokalinėmis sÄ matomis.

Tačiau kartu ieÅ¡kovas pripažįsta, kad pastatas yra atstatytas, kÄ patvirtina ir byloje ieÅ¡kovo atstovo su 2017-02-14 raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikti duomenys: bÅ«sto draudimo liudijimas ir nuotraukos. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas jau turėjo iÅ¡laidas ir pagal jas galėtų bÅ«ti nustatytas objektyvesnis bei realesnis nuostolių dydis, tačiau ieÅ¡kovas atsisako teikti Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, teigdamas, jog atstatymo darbai dar nėra visiÅ¡kai baigti ir atstatytas Å¡iek tiek kitoks gyvenamasis namas.

Toks ieÅ¡kovo elgesys, jam turint įrodinėjimo pareigÄ , vertintinas, kaip procesine prasme nepagrįstas ir tam tikra prasme nesÄ Å¾iningas, kadangi reiÅ¡kiamas itin didelės apimties turtinis reikalavimas.   Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas atsakovų atlyginti jo patirtÄ Å¾alÄ , jos dydį įrodinėjo atliktinų statybos darbų lokalinėmis sÄ matomis.

Atsakovė ir trečiasis asmuo M. L. nenurodė lokalinių sÄ matų, kuriomis ieÅ¡kovas grindė žalos atlyginimo dydį, turinio trÅ«kumų, taip pat neteikė kitokių įrodymų, kuriais bÅ«tų galima remtis apskaičiuojant ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydį arba kurie paneigtų jo pateiktų dokumentų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, nesant kitokių tai pagrindžiančių įrodymų, remiasi nurodytu dalinės ekspertizės aktu ir sudarytomis lokalinėmis sÄ matomis.

Tačiau kartu atsižvelgia į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas, teismui pasiÅ«lius pateikti papildomus įrodymus žalos dydžiui pagrįsti, neteikė įrodymų apie sunaikinto turto rinkos vertę, taip pat atsisakė pateikti realias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus, nors gyvenamasis namas faktiÅ¡kai jau atstatytas. Todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas vengia objektyviau pagrįsti nuostolių dydį ir tai kelia tam tikras abejones dėl žalos dydžio pagal Å¡ias sÄ matas pagrįstumo.

Ä®vertinus tai spręstina, kad į žalos atlyginimo dydį įskaičiuoti visas lokalinėse sÄ matose nurodytas ir paskaičiuotas darbų sÄ naudas nebÅ«tų teisinga ir sÄ Å¾ininga. Dalinės ekspertizės akte, vertinant pastato atstatymo po gaisro statybos darbų, statybos produktų sÄ naudų vertė nurodyta 126 936 Eur, t. y. be PVM. Tačiau į Å¡ias sÄ naudas yra įtrauktos ir papildomos netiesioginės (hipotetinės) iÅ¡laidos, kurias sudaro papildomų medžiagų, papildomų mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, soc. draudimo iÅ¡laidos, pridėtinės iÅ¡laidos, pelnas ir pan., kurios ieÅ¡kovo nėra realiai turėtos, kadangi nepagrįstos įrodymais, nors statinys faktiÅ¡kai atstatytas.

Todėl į Å¡ias iÅ¡laidas neatsižvelgtina. Remiantis lokalinių sÄ matų duomenimis, atsižvelgtina tik į darbo užmokesčio, medžiagų, mechanizmų kainÄ be nurodytų papildomų iÅ¡laidų ir PVM. Tokiu bÅ«du žalos dydis apskaičiuotinas pagal lokalinėse sÄ matose nurodytus konkrečius darbus: 1 - statybos ir montavimo darbai, 1 - ardymo darbai, 2 - pamatai 3 - vidaus ir iÅ¡orės sienos, pertvaros, 4 - perdanga, 5 - vidaus laiptai, 6 - stogai, 7 - langai, vitrinos, durys 8 - grindys, 9 - iÅ¡orės apdaila, 10 – vidaus apdaila, ir nurodytas jų kainas.

Taip apskaičiavus žalos dydis bÅ«tų 88 506,09 Eur (12 497,99 Eur + 3 162,45 Eur+ 526,97 Eur + 19 347,80 Eur + 4 382,58 Eur + 751,46 Eur + 15 446,64 Eur + 6 869,41 Eur + 12 888,58 Eur + 3 973,40 Eur + 8 658,81 Eur). CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.Atsakovės atstovė ir trečiasis asmuo M.

L. nurodo, kad žalos atsiradimui įtakos turėjo ir ieÅ¡kovo veiksmai, t. y. jo didelis neatsargumas, kadangi židinys dėl Å¡alto oro buvo kÅ«renamas ilgÄ laikÄ , todėl tai galėjo įtakoti gaisro kilimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė nėra įrodyta, kadangi nenustatyta, kad tai buvo priežastis gaisrui kilti, taip pat neįrodyta, kad buvo pažeistos krosnelės eksploatavimo taisyklės. Be to, liudytojas D. V. parodė, kad jei Å¡ildymo sistema bÅ«tų įrengta tinkamai, tai dėl jos naudojimo niekada neturėtų kilti gaisras.

Å ių asmenų nurodyta aplinkybė dėl ieÅ¡kovo neužtikrintos techninės priežiÅ«ros vykdymo jau yra aptarta ir ji atmestina, kadangi, kaip jau nurodyta, ši užsakovo teisė, bet ne pareiga, neatleidžia rangovo nuo jo tiesioginės pareigos darbus atlikti taip, kad bÅ«tų užtikrinta sauga nuo gaisro kilimo, netgi nepaisant užsakovo nurodymų, kurie galėtų tam turėti įtakos.IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti žalÄ dėl gaisro metu sugadintų daiktų – 11 083,46 Eur vertės (ieÅ¡kinio priedas Nr. 10), atsakovei su tuo nesutinkant ir teigiant, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog nurodyti daiktai buvo gaisro metu ir jie sunaikinti, taip pat neįrodyta ir jų vertė, pripažintinas tinkamai neįrodytu (CPK 178 straipsnis), todėl atmestinas.

Nors iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų nuotraukų galima nustatyti, kad tam tikri daiktai, baldai, įranga gaisro metu buvo ir jie sugadinti, tačiau konkrečiai nėra patvirtinta, kad jie buvo sunaikinti visiÅ¡kai, t. y. nepataisomai ir kad kiti daiktai taip pat buvo name, o svarbiausia, negalima nustatyti jų vertės, nes nepateikta jokių jų vertę patvirtinančių įrodymų. Dėl palÅ«kanų priteisimo IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å i norma nustato procesines palÅ«kanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palÅ«kanoms. Kadangi per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iÅ¡ to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, jis privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį nustatyta bendroji taisyklė, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas.

Didesnis palÅ«kanų dydis nustatytas, kai sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys. Kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas yra fizinis asmuo, todėl jam iÅ¡ atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 88 506,09 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų trečiojo asmens turtui, panaikinimo IeÅ¡kovo praÅ¡ymu, jam pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį atsakovei IÄ® „Vikesta“ dėl nuostolių atlyginimo, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės IÄ® „Vikesta“ ir jos savininkės M.

L. turtui. To paties teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo iÅ¡taisytas raÅ¡ymo apsirikimas nurodytoje nutartyje, IÄ® „Vikesta“ pakeičiant į UAB „Vikesta“. Patenkinus trečiojo asmens M. L. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo panaikintas areÅ¡tas M. L. atsiskaitomojoje sÄ skaitoje Å¡alpos iÅ¡mokoms, gaunamoms iÅ¡ Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus ir M.

L. darbo užmokesčiui, gaunamam iš AB „Utenos trikotažas“. Teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. lapkričio 18 d., ieškovo sutikimu atsakovė IĮ „Vikesta“ buvo pakeista į UAB „Vikesta“, o dėl trečiojo asmens M. L. procesinės padėties pakeitimo ieškovas nusprendė jos kol kas nekeisti ir M. L. procesinė padėtis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės liko ta pati, t. y. trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų. Todėl ieškovui bylos nagrinėjimo eigoje po to, kai atsakove buvo įtraukta tik UAB „Vikesta“, nepareiškus reikalavimų M.

L., laikinųjų apsaugos priemonių taikymas trečiojo asmens turtui pripažintinas nepagrįstu ir naikintinas (CPK 150 straipsnio 2 dalis), paliekant taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones tik UAB „Vikesta“ turtui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kinį patenkinus 88 506,09 Eur sumai, jis yra patenkintas 64 % (88 506,09 Eur : 138 019,46 Eur x 100), todėl ir ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas, paduodamas ieÅ¡kinį, yra sumokėjęs 1 904 Eur žyminį mokestį, todėl jam iÅ¡ atsakovės priteistinos 1 218,56 Eur dydžio žyminio mokesčio iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovas taip pat turėjo 5 430,48 Eur dydžio atstovavimo iÅ¡laidų (ieÅ¡kovo apmokėtos iÅ¡laidos, nes atstovaujančio advokato iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra pati savaime dar nereiÅ¡kia, kad sÄ skaitoje faktÅ«roje įraÅ¡yta suma turėtų bÅ«ti paskirstoma Å¡alims kaip asmens turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-335/2010, 2010-10-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-408/2010). Šios iÅ¡laidos patvirtintos byloje pateiktomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, teisinių paslaugų ataskaitomis ir mokėjimo dokumentais, jos, remiantis ataskaitų duomenimis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , jos nagrinėjimo trukmę ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis), nelaikytinos virÅ¡ijančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 3 475,51 Eur (5 430,48 Eur x 64 %).             Atsakovė UAB „Vikesta“ nėra pateikusi jos iÅ¡laidas patvirtinančių duomenų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atsakovei klausimas nesvarstytinas.

Trečiajam asmeniui M. L. bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta ir teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokama 100 %, todėl jai dalyvaujant atsakovės pusėje ir ieškinio netenkinus 36 %, valstybei atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Pagal pateiktus duomenis šios išlaidos sudaro 2 054,75 Eur, todėl valstybei iš ieškovo priteistinos 739,71 Eur (2 054,75 Eur x 36 %) bylinėjimosi išlaidos.             Šalims taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybei.

Šios išlaidos byloje sudaro 29,81 Eur, todėl iš ieškovo priteistina – 10,73 Eur, o iš atsakovės – 19,08 Eur išlaidos.              Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:                           Ieškinį patenkinti iš dalies.             Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikesta“ (įmonės kodas 301631555, esančios Utenos r. sav., Kaliekių k., Ringelio g.

10) ieÅ¡kovui K. D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 88 506,09 žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-04-30) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 218,56 Eur dydžio žyminį mokestį ir 3 475,51 Eur dydžio atstovavimo iÅ¡laidas, o valstybei – 19,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.

         Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 739,71 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5630, ir 10,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.

             Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi ieÅ¡kovo K. D. K. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones trečiojo asmens M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – jai priklausančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų ir piniginių lėšų areÅ¡tÄ .                                                Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                       Nijolia Indreikienė              Â