b74bcd6d-4a46-46be-9d25-060a5cd1e7ec · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I2-4579-609/2021 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00364-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 28.1; 28.2; 28.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 22 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VGTPT) Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. sprendimÄ Nr. (2.3)-NO-2-1960 ir iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VGTPT, jam priteisti 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Skunde (b.l. 1-11) nurodo, jog 2019 m. kovo 20 d. jis kreipėsi į VGTPT, praÅ¡ydamas pripažinti faktÄ , kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktÄ , Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 jam neteisėtai buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba bei prašė iÅ¡spręsti klausimÄ dėl žalos, kuriÄ jis patyrė dėl neteisėtų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kompensavimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl to, kad jis nebuvo atlyginęs jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neturėjo pagrindo jam skirti antrinę teisinę pagalbÄ . Nurodo, jog VGTPT Klaipėdos skyriaus Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (2.3)-NO-2-1960 jo 2019 m. kovo 20 d. praÅ¡ymÄ atsisakyta tenkinti. Teigia, jog toks sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nėra pagrįstas teisės normomis, nemotyvuotas.

Pažymi, jog dėl neteisėtai suteiktos antrinės teisinės pagalbos susidarė skola, kurios jis neturi lėšų sumokėti, todėl negali gauti antrinės teisinės pagalbos kitose bylose. Teigia, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų iÅ¡ jo nepagrįstai buvo priteista 2 755,50 Eur suma, kuriÄ jis turi sumokėti už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, nuo 2014 metų jis turėjo dalyvauti įvairiuose teisminiuose procesuose, dėl ko patyrė 50 Eur vertimo, paÅ¡to ir kitų iÅ¡laidų.

Nurodo, jog tuo laikotarpiu jis patyrė stresÄ , nepatogumus, todėl jam padaryta moralinė žala, kuriÄ vertina 100 Eur. VGTPT atsiliepime ( b. l. 44-46) nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 pareiÅ¡kėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo gauta advokato iÅ¡vada dėl antrinės teisinės pagalbos pareiÅ¡kėjui teikimo nutraukimo.

Vadovaujantis Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 8 punktu ir Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiÅ¡kėjui buvo nutrauktas ir pareiÅ¡kėjas įpareigotas sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. VGTPT Klaipėdos skyriuje 2019 m. kovo 21 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, kuriuo jis prašė pripažinti faktÄ , kad priimdama 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ , Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažeidė Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktÄ .

Pažymi, jog VGTPT nėra suteikta teisė nustatyti (pripažinti) juridinius faktus, todėl pareiÅ¡kėjo 2019 m. kovo 21 d. praÅ¡ymas buvo netenkintas. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo neskundė. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė praÅ¡ymÄ Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ panaikinti, tačiau VGTPT Klaipėdos skyrius 2017 m. spalio 4 d. raÅ¡tu informavo, kad teisinio pagrindo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo panaikinimui nėra.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 21-279-609/2018 Å¡is VGTPT sprendimas paliktas nepakeistas. Kadangi pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog egzistuoja sÄ lygos atsakovės Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, reikalavimas iÅ¡ atsakovės priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ yra nepagrįstas. Skundas netenkintinas. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (2.3)-NO-2-1960 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo 2019 m. kovo 21 d. praÅ¡ymÄ , teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo pareiÅ¡kėjui priteisti 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Nustatyta, jog 2019 m. kovo 21 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių (b. l. 47-50), su praÅ¡ymu pripažinti nepagrįstu ir regreso tvarka atÅ¡aukti VGTPT Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPA-1119-14, bei prašė spręsti klausimÄ dėl jo patirtų nuostolių iki minimumo sumažinimo. Skundžiamu sprendimu pareiÅ¡kėjo 2019 m. kovo 21 d. praÅ¡ymas buvo netenkintas. Ä®statymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (1 straipsnio 1 dalis).

Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Tarnyba:

1) koordinuoja pirminės teisinės pagalbos teikimÄ ;

2) organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ;

3) priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo;

4) sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbÄ , sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja Å¡ių sutarčių vykdymÄ ;

5) teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimo;

6) teisingumo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartis dėl mediacijos paslaugų teikimo, kontroliuoja Å¡ių sutarčių vykdymÄ ;

7) organizuoja ir administruoja mediacijÄ ir kt. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad vieÅ¡ojo administravimo srityje galioja vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Å is principas, yra suprantamas taip, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamÄ sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnis).

VieÅ¡ojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiÅ¡kiai nėra leista, yra draudžiama“. Todėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto atlikti vieÅ¡ojo administravimo veiksmai, virÅ¡ijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, virÅ¡ijant suteiktÄ kompetencijÄ , yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014, 2012 m. kovo 12 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4693-624/2018 ir kt.).

IÅ¡ Skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog jame iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti atsisakymo tenkinti pareiÅ¡kėjo 2019 m. kovo 21 d. praÅ¡ymÄ argumentai, jis atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Pažymėtina tai, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reikalavimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo į valstybės biudžetÄ priteisti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų buvo patenkintas visiÅ¡kai įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4693-624/2018 pažymėjo, jog teisės aktai nenumato, kad VGTPT Klaipėdos skyrius turėtų teisę priimti sprendimÄ , dėl kurio 2017 m. rugsėjo 6 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į jį, t. y. pasinaikinti savo 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPA-1119-14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. VieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sÄ voka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ terminas „aktas“ reiÅ¡kia ir veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta, ar pareiÅ¡kėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, jog jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ .

Konstatavus, jog Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius vienos iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ vertintinas kaip nepagrįstas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Eglė Kiaurakytė