b74b78c3-9fcd-441f-bc9d-8963f71a13eb · Å iaulių apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-1113-951/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00751-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.; 2.12.; 2.12.1.1.; (S) 2.3.2.; 2.14.3. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2016 m. gegužės 16 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui A. R.,nukentėjusiajam I.

V.,iÅ¡nagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 503 straipsnį,n u s t a t ė:Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėja R. M. 2016 m. vasario 24 d. A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 503 straipsnį, dėl to, kad A.

K. 2015 m. spalio 13 d. 12.45 val. Å iauliuose, P. V. gatvėje įvairiais žodžiais įžeidinėjo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus vyresnįjį tyrėjÄ I. V., tuo įžeisdamas jo kaip policijos pareigÅ«no garbę ir orumÄ bei nevykdė teisėto policijos pareigÅ«no reikalavimo nutraukti administracinės teisės pažeidimÄ , t. y. nebeįžeidinėti; bei prieÅ¡inosi vengdamas sulaikymo, t. y. griebė rankomis už I.

V. striukės, kuriÄ Ä¯plėšė, tuo padarydamas 40 eurų turtinę žalÄ . A. K. teisme neprisipažino padaręs administracinės teisės pažeidimus ir paaiÅ¡kino, kad 2015 m. spalio mėn. sėdėjo su dviem žmonėmis. Ėjo pareigÅ«nas. Jis nežinojo, kad jis vis dar pareigÅ«nas, buvo be uniformos, asmuo neprisistatė. Ne kartÄ yra jį „koliojęs“, vadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Kažkodėl asmuo jį paėmė. Iki sėdant į zonÄ , A. V. ne kartÄ yra jį įsisodinęs į maÅ¡inÄ , tempęs į teismÄ , nors jam į teismÄ nereikėjo.

KitÄ kartÄ vėl prie jo kabinėjosi. PrieÅ¡ jam grįžtant iÅ¡ zonos, nuvyko pas jo sugyventinę, paklausė, ar ji jį priims gyventi. Kai Å¡i atsakė, kad priims, I. V. pasakė, kad turės problemų. A. V. prie jo priekabiauja. Jie ten nei Å¡Å«kavo, nei buvo girti, be to, paėmė jį vienÄ , kitų buvusių neėmė. PareigÅ«nas buvo be uniformos, nežinojo, kad jis vis dar pareigÅ«nas. Betempdamas jį, pareigÅ«nas spyrė jam į kojÄ , galimas daiktas, kad virsdamas įplėšė pareigÅ«no striukę.

Atvyko patruliai, yra registratoriaus įraÅ¡as. I. V. pareigÅ«nams nurodė net ne tÄ vietÄ , nuo kurios jį paėmė. Neva buvo neadekvatus. Kai jį suėmė, I. V. nuvyko į AuÅ¡ros al., tik po 30 min. atvyko į Purienų g. Per tÄ laikÄ striukę galėjo susiplėšyti bet kur. Prašė, kad nustatytų I. V. girtumÄ , nes jis turėjo mėlynę. Niekur nėra filmuotų medžiagų. Viena medžiaga yra, kur patruliai automobilyje sako: „O, „kurva“, K. su V. ateina“. Sėdėjo ten dar su dviem asmenimis.

I. V. atėjo iÅ¡ apačios nuo vieÅ¡bučio. Priėjo ir pasakė „kÄ , (duomenys neskelbtini), čia darai“. Pasakė, kad sėdi. Paklausė, „ko čia sėdi“. Pasakė eiti kartu su juo. I. V. neprisistatė, buvo be uniformos, su mėlyne veide. Pasakė, kad jį iÅ¡veža. Transporto priemonės neturėjo. Nežino, kodėl turėjo važiuoti su juo. Pažino, kad tai buvęs pareigÅ«nas ir atsisakė su juo eiti. Pradėjo jį tampyti, grasinti, spyrė į kojÄ , galimai virsdamas suplėšė striukę.

Jo striukė irgi suplyÅ¡o, ir buvo ne prastesnė. Jis atsėdėjo kalėjime visÄ terminÄ . PareigÅ«nas pradėjo stumdytis. I. V. patraukė jį už rankos, kad važiuotų su juo. Paklausė, ar žino, kad jis buvęs pareigÅ«nas. Vedė jį prievarta prie „Gaidžio“, prieÅ¡inosi. Paklausė, kodėl nepaėmė kitų asmenų. Vedant link „Gaidžio“, I. V. spyrė jam į kojÄ . Jam operuotas stuburas, krito, krisdamas galėjo suplėšyti striukę. Atsikėlė, vėl jį tÄ sė, ViÅ¡inskio g. atvyko pareigÅ«nai.

Atvyko du pareigÅ«nai: moteris ir vyras. Jiems nieko neaiÅ¡kino. I. V. pareigÅ«nams nieko neaiÅ¡kino, jį įkiÅ¡o į automobilį ir iÅ¡vyko į AuÅ¡ros al., po pusvalandžio atvyko į Purienų g. Jis neturi vaizdo įrašų nei bulvare, nei policijoje. Prašė, kad pareigÅ«nui nustatytų girtumÄ , bet nesutiko. Įžeidžiančių žodžių I. V. neiÅ¡sakė, tik pasakė, kad nesutinka važiuoti. Pamatęs patrulių automobilį, pats ėjo savo noru. Jis neįžeidė pareigÅ«no garbės ir orumo.

Nežinojo, kad jis pareigūnas, tai kaip galėjo nepaklusti pareigūno nurodymams. Sulaikomas neturėjo būti, pareigūnas turi pyktį ant jo. Jo sulaikyti neturėjo, nebuvo pagrindo. Sulaikymo nevengė. Kiti du asmenys yra benamiai, jų duomenų nežino. Galėjo virsdamas suplėšyti I. V. striukę, bet nėra įsitikinęs. Nematė, kad I. V. striukė būtų suplėšyta. Jis atvyko į Purienų g. po 30-40 min., buvo su odine striuke, nežino, ar buvo persirengęs. Jis galėjo būti neblaivus, kadangi nežinojo, nuo kur jį atvedė, buvo mėlynė veide, jam neprisistatė, ėjo kvapas.

PareigÅ«no „nekoliojo“, nesakė taip, kaip paraÅ¡yta tarnybiniame praneÅ¡ime. PareigÅ«nas priėjo prie jo, ne jis prie pareigÅ«no. PrieÅ¡inosi, kai tempė nuo suoliuko. Suplėšyti striukės nenorėjo. Įžeisti, pažeminti neturėjo už kÄ . Sulaikyti jo nebuvo priežasties. Nežino, ar už striukę galėjo bÅ«ti padaryta 40 Eur žala. Nenori pasakyti, kad jis suplėšė striukę. Jo striukė irgi buvo suplėšyta. PareiÅ¡kimo dėl striukės nerašė, nes jį nuvežė į komisariatÄ .Nukentėjusysis I.

V. teisme parodė, kad prieÅ¡ pusę metų ėjo Vilniaus gatve, buvo pasibaigę pietÅ«s, ėjo link AuÅ¡ros al., buvo apie 13 val. Prie picerijos buvo trys asmenys, A. K. ir dar du asocialÅ«s asmenys. A. K. stovėjo, praėjo pro Å¡alį. Jie kažkÄ aiÅ¡kinosi, gestikuliavo. Davė jiems pastabÄ , kad nusiramintų. Jam nueinant, priėjo A. K., norėjo pasikalbėti. IÅ¡sakė įžeidžiančius žodžius. Pasakė jam nusiraminti, bet jis toliau įžeidinėjo. Pasakė, kad bus sulaikytas, paėmė jį už parankės, kad nuvesti iki patrulių automobilio.

Jis pradėjo gniaužti kumščius, įsikibo abiem rankomis jam į striukę. Kelis kartus jį perspėjo. Vis tiek nepakluso, tai panaudojo kovinius imtynių veiksmus ir pargriovė ant žemės. Tuomet A. K. aprimo. Vėl pradėjo muistytis, tai prie „Valerijono“ vaistinės įrėmė jį į sienÄ , iÅ¡kvietė patrulius. PareigÅ«nams viskÄ paaiÅ¡kino, parodė striukę. Paprašė, kad patruliai jį iÅ¡leistų AuÅ¡ros al., kad galėtų pasiimti savo tarnybinį automobilį ir nuvykti į Purienų g.

Ä® Purienų g. nuvyko savo automobiliu. Striukė suplyÅ¡o per dvi vietas. Purienų g. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Striukė buvo ne nauja, pasidomėjo kainomis, dėl to nurodė tokiÄ patirtÄ Å¾alÄ . Striukės susiÅ«ti neįmanoma, nes suplyÅ¡o ne per siÅ«les. Ä® Purienų g. nuvyko su ta pačia striuke. Tuo metu dirbo, jam nebuvo laisva diena. Vilkėjo civilius rÅ«bus, nes jiems nėra privaloma vilkėti uniformÄ . Vykdo įvairias funkcijas, dėl to vilki civiliais rÅ«bais. Jei buvo be uniformos, vadinasi, vykdė funkcijÄ , tik nepamena kokiÄ .

Tarnybinį pažymėjimÄ turėjo, bet asmeniui neprisistatė, pažymėjimo neparodė. A. K. suprato, kad yra pareigÅ«nas. Daug metų buvo jo apylinkės inspektorius, gerai pažinojo, turėjo daug reikalų su juo ir jo Å¡eima. Jei jį pavadino „mentu“, vadinasi, žinojo, kad yra pareigÅ«nas. Jo veide mėlynių nebuvo, iÅ¡gėręs nebuvo. A. K. pareigÅ«nai siÅ«lė pasitikrinti blaivumÄ , tačiau Å¡is nesutiko. Neatmeta galimybės, kad A. K. siÅ«lė jam atlikti girtumo testÄ , tačiau gerai nepamena.

A. K. pirmas priėjo prie jo. Jis ėjo bulvaro Å¡onu, jie buvo prie suoliuko. Lyg tarp asmenų vystėsi kažkoks barnis. A. K. priėjo prie jo ir pasakė, kad nori pakalbėti. Sulaikomas buvo dėl įžeidinėjimo, elgesio. KeletÄ kartų jam sakė, kad bus sulaikytas, jei plÅ«sis, nepaleis striukės. Kai jį prirėmė prie „Valerijono“ vaistinės, iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Nepamena, kas atvyko, žino, kad mergina ir vaikinas. Jis įsižeidė dėl A. K. žodžių ir elgesio. Buvo iÅ¡sakyti žodžiai „mente, pydere, ožy, bus tau pizdiec“.

Jis jam nieko nesakė. Senais laikais juokais buvo pavadintas „kanopa“ dėl jo gyvenimo bÅ«do. PrieÅ¡ asmenį paleidžiant iÅ¡ įkalinimo įstaigos, reikia nuvykti pas sugyventinę ir paklausti, ar priims asmenį gyventi. Galėjo sugyventinei pasakyti, kad ir vėl bus tas pats kaip anksčiau, nes anksčiau nuolat bÅ«davo smurtas, jie taikydavosi, raÅ¡ydavo skundus. A. K. su juo nėjo, įsikibo jam į striukę. Patyrė 40 Eur žalÄ , žalos neatlygino, jo neatsiprašė. Kai asmuo buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpas, pasakė jam, kad susitiks teisme, tai jis jam parodė vidurinį pirÅ¡tÄ .

„(duomenys neskelbtini)“ A. K. nevadino. Senais laikais juokais buvo jam pasakyta taip dėl asmens vedamo gyvenimo bÅ«do. Kitų dviejų asmenų nesulaikė, nes nebuvo pagrindo, jie nieko nepažeidė. Jei yra įmanoma nuraminti asmenis duodant pastabÄ , tai jų nesulaikinėja. Nežino, kodėl jų nepristatė į komisariatÄ kaip liudytojų. Vyko susistumdymas, A. K. bandė pasiÅ¡alinti, nepagalvojo nustatyti kitų asmenų tapatybes. Vaizdo medžiagos iÅ¡ bulvaro neprašė, nes ne jis atliko tyrimÄ , surašė tik tarnybinį praneÅ¡imÄ .

Asmenų konfliktas nebuvo toks, kad juos pristatyti į policijos įstaigÄ . Apsiribojo pastaba. Uniforma darbe nėra privaloma, vykdydami vieÅ¡os tvarkos funkcijas, privalo jÄ dėvėti. Jei vykdo užduotis, dirba pagal akcizines prekes, bÅ«na be uniformos. Nežino, ar gali atsakyti, kaip forminamos tokios funkcijos. Nežino policijos vidaus darbo organizavimo. Manytų, kad užduotys forminamos žodine forma. Vadovas duoda nurodymus.Liudytoja K. F. teisme parodė, kad A. K. matytas, bet nepažįsta. Buvo gautas iÅ¡kvietimas padėti kolegai.

I. V. atsivedė asmenį. Asmuo kolegai buvo suplėšęs striukę, nuvežė jį į sulaikymo patalpas, o I. V. paleido prie Aušros al. policijos pastato, kad pasiimtų tarnybinį automobilį. Nepamena, kokia buvo striukė, kur suplėšyta. Kolega parodė suplėšymus. Nepamena aplinkybių, kaip suplyšo striukė. Buvo iškvietimas, nes kolegai reikėjo pagalbos, I. V. užpuolė asmuo, o kolega tuo metu nedirbo. Dialogo tarp A. K. ir I. V. nepamena. Įžeidinėjimų nepamena. Nepamena, ar asmuo priešinosi sulaikomas.

Mano, kad I. V. nedirbo, nes buvo apsirengęs civiliais rÅ«bais, ne darbo metu, be tarnybinio automobilio. Ne darbo metu paimti tarnybinio automobilio negalima. Gal klysta, kad I. V. tuo metu nedirbo, nėra tikra. PareigÅ«nas gali nevilkėti uniformos, jei pareigÅ«nas „specuoja“. Blaivumo asmeniui netikrino, tikrino sulaikymo patalpose. Nepamena, ar asmuo buvo iÅ¡gėręs, lyg kvapas sklido. I. V. buvo blaivus. Sužalojimų jo veide nepamena, bÅ«tų pastebėjusi. Kalba apie striukės suplėšymÄ buvo, rodė striukę.

Prašė nuvežti iki komisariato, kad pasiimti tarnybinį automobilį. Nepasirodė neblaivus, su mėlyne veide. Nepamena, ar A. K. prieÅ¡inosi. Nepamena, kaip asmuo elgėsi gabenamas į sulaikymo patalpas. Nepamena fakto, kur suplėšyta striukė. Rodė pats I. V.. I. V. nurodė, kad striukę suplėšė A. K.. Lapkričio 17 d. apklausiama geriau prisiminė aplinkybes, tvirtina duotus parodymus, sakė tiesÄ . Asmenį nuvežė į sulaikymo patalpas, ten tikrino blaivumÄ . Rašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , tuo metu girdėjo, kaip A.

K. atsisakė pasitikrinti blaivumÄ . Jei asmuo atsisako, veža nustatinėti į ligoninę. Å iuo atveju į ligoninę nevežė, nes buvo pasakyta pristatyti į sulaikymo patalpas. Nepamena, ar A. K. striukė buvo suplėšyta.Liudytojas R. S. teisme parodė, kad datos nepamena. Pranešė, kad reikia pagalbos Vilniaus – ViÅ¡inskio gatvėse. I. V. atvedė A. K., paprašė pristatyti į sulaikymo patalpas. Nežino, kodėl jį reikėjo pristatyti, nesigilino. Nėra pavaldus I. V.. Jis sulaikė asmenį, jie pristatė.

A. K. lyg buvo neblaivus, pristatė į komisariatÄ , tikrino blaivumÄ . I. V. buvo blaivus, įtarimų nesukėlė. Nepamena, ar jis buvo sužalotas, nepamena mėlynių. Sakė, kad jam suplėšė striukę, matė, kad kairėje pusėje perplėšta, suplėšymas matomas. I. V. sakė, kad suplėšė A. K., aplinkybių nežino. Nepamena, kad A. K. striukė bÅ«tų suplėšyta, lyg sakė, bet nepamena. Atvedamas iki jų A. K. muistėsi. Dialogo tarp I. V. ir A. K. negirdėjo, A. K. sakė įvairius žodžius, neužfiksavo kokius.

A. K. žino iÅ¡ kitų įvykių, žino jo bÅ«dÄ , dėl to į jo žodžius nekreipia dėmesio. Tai buvo pagalba kolegai, nebuvo ypatingas įvykis, dėl to detalių nepamena. Lapkričio 25 d. geriau prisiminė aplinkybes. Prašė pavežti iki AuÅ¡ros al., nes buvo suplėšyta striukė. Gali bÅ«ti, kad norėjo pasiimti automobilį. I. V. nebuvo uniformuotas, neklausė, ar jis yra darbo metu. Jiems leidžiama nedėvėti uniformų, nežino, kokiomis aplinkybėmis. Asmenį sulaikė, nes kolega buvo jau sulaikęs. PraneÅ¡imÄ gavo iÅ¡ budėtojo.

Prie automobilio blaivumo netikrino. Pristatė į policijos komisariatÄ , ten turėjo tikrinti blaivumÄ . Nepamena, ar A. K. prašė patikrinti I. V. blaivumÄ .Teismas, spręsdamas A. K. administracinės atsakomybės klausimÄ , padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. bei 503 str., remiasi ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (69 b. l.), Å iaulių apskrities VPK vyr. tyrėjo I. V. tarnybiniais praneÅ¡imais (6, 64 b. l.), Å iaulių apskrities VPK patrulės K.

F. tarnybiniu pranešimu (7 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (9 b. l.), fotonuotraukomis (10, 11 b. l.), vaizdine bylos medžiaga (19 b. l.), A. K. paaiškinimais (65, 67 b. l.), Šiaulių apskrities VPK tyrėjos R. M. tarnybiniu pranešimu (68 b. l.), Šiaulių apskrities VPK raštu dėl informacijos pateikimo ir jo priedais (92-114 b. l.), 2015 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (124-125 b. l.), Šiaulių apskrities VPK viršininko R.

Å . raÅ¡tu (123 b. l.). Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiÅ¡kinimus ir eksperto iÅ¡vadas, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N62-231/2011).ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas tik tas asmuo, kuris padarė administracinį teisės pažeidimÄ , tai yra prieÅ¡ingÄ teisei, kaltÄ (tyčinį arba neatsargų) veikimÄ arba neveikimÄ , kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.ATPK 187 str. 1 d. nurodyta, kad pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nams, einantiems jiems pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas, užtraukia baudÄ nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt keturių iki dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų.

Kaip matyti, Å¡i teisės norma nediferencijuoja, ar pasiprieÅ¡inta buvo uniformuotam ar neuniformuotam policijos pareigÅ«nui, sÄ lyga tik ta, kad toks policijos pareigÅ«nas eina jam pavestas vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigas.Nagrinėtinu atveju A. K. teisme teigė, kad I. V. įvykio metu buvo neuniformuotas, nežinojo, kad jis vis dar pareigÅ«nas, manė, kad jis nedirba, be to, jam neprisistatė. Nukentėjusysis I. V. bei liudytojais apklausti K. F. ir R. S. patvirtino, jog I. V. tarnybinės uniformos įvykio metu nedėvėjo.

Liudytoja apklausta policijos pareigÅ«nė K. F. taip pat teismui tvirtino, jog ji pamanė, kad I. V. nedirbo, nes buvo apsirengęs civiliais rÅ«bais, ne darbo metu, be tarnybinio automobilio. Tačiau kaip teigė I. V., tuo metu jis dirbo, jam nebuvo laisva diena, vilkėjo civilius rÅ«bus, nes vykdė specialiÄ funkcijÄ . Byloje esanti policijos komisariato pateikta informacija taip pat liudija, jog I. V. įvykio dienÄ dirbo. IÅ¡ byloje esančio Å iaulių AVPK Å iaulių PK centro policijos nuovados 2015 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog I.

V. 2015-10-13, t. y. įvykio dienÄ , dirbo. IÅ¡ byloje esančio Å iaulių AVPK virÅ¡ininko R. Å . raÅ¡to taip pat matyti, jog I. V. 2015-10-13 vykdė nevieÅ¡o pobÅ«džio policijos priemonę, t. y. vykdė teisės pažeidimų, susijusių su akcizais apmokestinamų prekių, nustatymÄ , todėl tarnybinės uniformos nevilkėjo. Tokios aplinkybės parodo, kad I. V. 2015-10-13 nevykdė vieÅ¡osios tvarkos saugojimo pareigų, kas rodo, kad A. K. negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 1 d., padarymÄ , todėl A.

K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 1 d., sudėties.ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiÅ¡kiamas žodžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudÄ nuo 86 iki 144 eurų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 15 iki 30 parų.Taigi ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiÅ¡kų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iÅ¡ veikų požymius, t. y. arba pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , arba jo garbės ir orumo įžeidimÄ .

Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan.

Įžeidimas reiÅ¡kia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigÅ«nui iÅ¡sako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrÄ neigiamÄ jo asmenybės vertinimÄ , diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Pažymėtina, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl Å¡io pažeidimo inkriminavimui bÅ«tina nustatyti, kad pažeidimÄ padaręs asmuo žinojo, jog jo veiksmai yra neteisėti ir norėjo taip veikti.Nagrinėjant bylÄ teisme, A.

K. nepripažino padaręs pažeidimÄ ir aiÅ¡kino, jog sėdėjo su dviem žmonėmis, kai prie jų priėjo civiliais rÅ«bais apsirengęs asmuo, kuris neprisistatė, pažino, kad tai buvęs pareigÅ«nas, tačiau nežinojo, kad Å¡is asmuo vis dar dirba policijoje, asmeniui pasakius „kÄ (duomenys neskelbtini) čia darai?“, jis atsakė, kad sėdi, tuomet asmuo liepė eiti su juo, jį tampė, spyrė jam į kojas, dėl ko jis griÅ«damas užsikabino ir galėjo suplėšyti striukę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme teigė ir tai, kad I. V. nenurodė, kodėl jis turi eiti su juo, jam neprisistatė, tarnybinio automobilio neturėjo, todėl atsisakius eiti kartu, jį vedė prievarta, prie ViÅ¡inskio gatvės atvykus dviem pareigÅ«nams, jis nesiprieÅ¡ino, ėjo savo noru, įžeisti, pažeminti nukentėjusįjį neturėjo už kÄ . Nukentėjusysis I. V. nurodė, jog ėjo gatve ir pamatė tris asmenis, kurie kažkÄ aiÅ¡kinosi, gestikuliavo, jis prie jų priėjo, davė pastabÄ , kad nusiramintų, jog yra pareigÅ«nas, asmenims neprisistatė, vilkėjo civiliais rÅ«bais, jam nueinant, A.

K. norėjo pakalbėti, jo atžvilgiu išsakė įžeidžiančius žodžius, todėl A. K. liepė nusiraminti, bet šis toliau įžeidinėjo, todėl pasakė, kad jis bus sulaikytas ir paėmė jam už parankės, A. K. įsikibus jam į striukę, jis jį pargriovė ir panaudojo imtynių veiksmus. Kaip minėta, liudytojais apklausti policijos pareigūnai K. F. ir R. S. taip pat patvirtino, jog I. V. tarnybinės uniformos įvykio metu nedėvėjo. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė K.

F. taip pat teismui tvirtino, jog ji pamanė, kad I. V. nedirbo, nes buvo apsirengęs civiliais rÅ«bais, ne darbo metu, be tarnybinio automobilio. Liudytojas R. S. teigė, jog atvyko padėti kolegai, I. V. atvedė A. K., nežino, kodėl A. K. reikėjo pristatyti, nesidomėjo, I. V. nebuvo uniformuotas, matė, kad I. V. striukė kairėje pusėje buvo suplėšyta. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. numatyta, jog policijos pareigÅ«nas privalo gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai.

To paties įstatymo 21 str. 3 d. nustatyta, kad vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigÅ«nas privalo prisistatyti. Jei policijos pareigÅ«nas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) arba jei asmuo reikalauja, policijos pareigÅ«nas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimÄ . Be to, policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus (Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 d.).

Iš A. K. paaiškinimų bei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad I. V. įvykio metu buvo apsirengęs civiliais rūbais, neturėjo jokių skiriamųjų policijos ženklų. Bylos medžiaga liudija ir tai, kad I. V. A. K. neprisistatė, nenurodė, jog yra policijos pareigūnas, nepateikė tarnybinio pažymėjimo. Tokias aplinkybes teismui pripažino ir pats nukentėjusysis. Todėl tai, kad I. V., būdamas be skiriamųjų policijos ženklų, t.y. uniformos, neprisistatė, neparodė savo tarnybinio pažymėjimo rodo, jog I.

V. pažeidė Policijos veiklos įstatymo nuostatas. Nors I. V. teisme teigė, kad jis eilę metų buvo A. K. apylinkės inspektorius, todėl A. K. turėjo jį pažinti, A. K. taip pat neginčijo, jog pažino I. V., tačiau teismui aiškino, jog nežinojo, ar asmuo vis dar dirba policijoje. Tokios aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog nagrinėtinu atveju A. K. objektyviai suprato, jog bendrauja su policijos pareigūnu, o tai suvokė tik tarnybiniu automobiliu atvykus uniformuotiems policijos pareigūnams.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, jog A.

K. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 503 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, yra pažymėjęs, jog siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už minėtame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymÄ , bÅ«tina įrodyti Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. nustatyti, kad asmuo sunaikino ar sužalojo turtÄ , toks turto sugadinimas nepadarė žymios žalos bei, kad šį pažeidimÄ asmuo padarė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1139/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-1692/2010, 2011 m. kovo 18 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-846/2011 it k. t.).

ATPK 10 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti.Nagrinėjamoje byloje faktÄ , jog pareigÅ«no striukė buvo suplėšyta patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet po įvykio atvykę ir teisme liudytojais apklausti pareigÅ«nai K. F. bei R. S.. Taip pat suplėšymas matomas iÅ¡ byloje esančių striukės fotonuotraukų.

Tačiau Å¡iuo atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, kaip nukentėjusiojo striukė buvo suplėšyta. A. K. teisme nurodė, jog pareigÅ«nas jį betempdamas spyrė jam į kojÄ , dėl ko jis parkrito, krisdamas galėjo įsikibti į pareigÅ«no striukės kiÅ¡enę ir jÄ Ä¯plėšti. I. V. taip pat neneigė, jog prieÅ¡ A. K. panaudojo kovinius imtynių veiksmus, A. K. abiem rankomis įsikibo jam į striukę ir pargriuvo ant žemės. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti K. F. bei R.

S. teigė patys nematę įvykio. K. F. nurodė, kad I. V. jai parodė suplėšytÄ striukę, bet nurodė nepamenanti aplinkybių, kaip ta striukė suplyÅ¡o. Liudytojas R. S. taip pat teismui tvirtino, kad I. V. sakė, jog striukę suplėšė A. K., tačiau aplinkybių nežino. Tokios aplinkybės neleidžia teismui neginčijamai teigti, jog A. K. veiksmuose buvo tyčia sunaikinti ar sužaloti I. V. priklausantį turtÄ . Taigi nagrinėtinu atveju nėra bÅ«tinojo Å¡io pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Kadangi nėra jokių neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus, įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant A. K. veikoje pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 503 straipsnyje, sudėties.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286-288 str., 291-293 str., teisėjan u t a r i a :A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iÅ¡keltÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 503 straipsnį, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                        Ilona Jakubėnienė