b74b4e25-0bf7-4e92-8cf3-133a4d4576d8 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2368-562/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19456-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo KazakiÅ«no, Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ ieÅ¡kinį (tikslintÄ ) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekotopus“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys V.

D. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Evus LT“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kurį tikslino, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę UAB „Ekotopus“ (toliau – atsakovė) sutvarkyti ir paÅ¡alinti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas: statybines (čerpes, medienÄ ir jos gaminių atliekas, plytas, keramzitÄ , betono luitus bei plokÅ¡tes, putplastį, metalo gaminių atliekas, betoninius Å¡ulinio žiedus, Å¡iferį, plastikinius ir metalinius vamzdžius, plyteles, aliumininius ortakius, skardinius lietvamzdžius, fasado plokÅ¡tes, langų rėmus, duris, plastikines žarnas, stiklus, asbesto lakÅ¡tus), senus baldus (kėdes, spintas, senÄ varstotÄ ), senus elektros prietaisus (monitorius, Å¡aldytuvus, elektrinius radiatorius), plastikines talpas, automobilių kilimėlius, padangas, supjautÄ medienÄ ir medžių Å¡akas, plastikines ir metalines dėžes, įvairias statines, kibirus, euro padėklus (paletes), statybinį vagonėlį ant ratų, metalinius garažus ir metalinius stelažus, talpÄ betonui maiÅ¡yti; atsakovei Å¡io įpareigojimo neįvykdžius geruoju, leisti ieÅ¡kovei sutvarkyti ir paÅ¡alinti sklype esančias atliekas savo jėgomis atsakovės sÄ skaita, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai kartu su Lietuvos Respublika ir V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0.6826 ha kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 30 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyrių (toliau – VMSA), nurodant, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI / inspekcija), 2017 m. gegužės 16 d. atlikusi statinių, esančių (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ , 2017 m. gegužės 17 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. (23.17)-FAK-1189, kuriame nustatyta, jog patikrinus statinius – Å«kinius pastatus, – unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jie yra sugriuvę, sunykę ir jų vietoje likusios tik statybinio laužo krÅ«vos; statybinės atliekos užima apie 100 kv. m plotÄ .

Atsižvelgiant į tai buvo praÅ¡oma nustatyti, kam priklauso statybinės atliekos bei statybinio laužo krÅ«vos valstybiniame žemės sklype, minėtu adresu ir įpareigoti savininkÄ sutvarkyti valstybinę žemę, o nenustačius paliktų statybinių atliekų savininko, – sutvarkyti minėtÄ Å¾emės sklypÄ . VMSA savo atsakyme nurodė, kad vykdomas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, o Å¡alia sklypo esančios statybinės atliekos bus paÅ¡alintos artimiausiu metu. Taip pat buvo kreiptasi ir kitas institucijas: 2017 m. birželio 2 d.

– į VTPSI, 2017 m. spalio 11 d. – į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ (toliau – Vilniaus apskrities VPK) ir 2018 m. birželio 15 d. – į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT).

3. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad, 2019 m. jai tapus minimo žemės sklypo dalies savininke, į sklypÄ nebuvo galimybės patekti, nes teritorija aptverta tvora, o ant vartų pakabinta spyna. Pastebėjus, kad sklype sandėliuojamos medicininės atliekos, buvo pakartotinai kreiptasi į Vilniaus apskrities VPK ir Aplinkos apsaugos departamentÄ prie Aplinkos ministerijos. Departamentas pripažinęs, kad skundas iÅ¡ dalies pasitvirtino – sklype medicininių atliekų nerasta, tačiau rastos statybinės atliekos (taip pat ir pavojingos – asbesto lakÅ¡tai), pasiÅ«lyta ieÅ¡kovei pačiai sutvarkyti atliekas.

Siekiant patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais priklausantį žemės sklypÄ , buvo nupjauta buvusi spyna ir pakeista sava ir prie vartų pritvirtintas raÅ¡tas, kad atsilieptų aptvertoje teritorijoje esančių daiktų (atliekų ir statybinių vagonėlių) savininkas. 2020 m. sausio 15 d. paskambinęs asmuo pareikalavo atrakinti vartus ir grasino nupjauti spynÄ . PaaiÅ¡kinus, kad spyna pakabinta norint sklypÄ apsaugoti nuo Å¡iukÅ¡lių, transporto priemonių statymo ir neteisėto naudojimo be savininkų žinios, vėliau paskambinusi moteris, prisistačiusi atsakovei atstovaujančia advokate, pranešė, kad tvora ir vartai yra atsakovės. IÅ¡ advokatės atsiųsto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.I‑2554-35/2018 matyti, kad atsakovė siekė bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype įregistruoti du nekilnojamojo turto objektus – asfalto aikÅ¡telę ir tvorÄ , bet jos skundas buvo atmestas.

Nurodytus daiktus atsakovė laiko savo nuosavybe. KitÄ dienÄ atvykus į sklypÄ â€“ ieÅ¡kovės spyna buvo nupjauta ir pakabinta nauja spyna. 2020 m. sausio 16 d. atsakovės advokatės elektroniniame laiÅ¡ke nurodyta, kad ieÅ¡kovė negalėjo pakabinti savo spynos, nes sklypu ir toliau naudosis atsakovė, kadangi jame yra įmonės daiktai, o pati tvora yra atsakovės nuosavybė. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2020 m. sausio 17 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 2-Ä jį policijos komisariatÄ (toliau – Vilniaus m. 2 PK), kad bÅ«tų nustatytas pažeidėjas (-ai), užtvėręs sklypÄ ir pakabinęs spynÄ , ir jis patrauktas atsakomybėn, o taip pat įpareigota – nuimti spynÄ nuo vartų, kad savininkai galėtų laisvai naudotis teisėtai priklausančiu žemės sklypu bei iÅ¡valyti sklypÄ nuo Å¡iukÅ¡lių ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ gamtai.

Vilniaus m. 2 PK 2020 m. sausio 23 d. raÅ¡te nurodyta, kad vartai priklauso atsakovei pagal 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015-12/1-1 bei 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmimo–perdavimo aktÄ , 2020 m. balandžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, A. K. skirta administracinė nuobauda – piniginė bauda už savavaldžiavimÄ .

4. IeÅ¡kovės teigė, atsakovė bendraturčiams priklausančiu sklypu naudojasi penkerius metus, rakina teritorijÄ , nes joje laiko savo daiktus, todėl yra pagrindas manyti, kad visos atliekos ir Å¡iukÅ¡lės, esančios toje teritorijoje, yra atsakovės ir sukauptos per tuos metus. Esamų atliekų bei daiktų kiekis ir sudėtis keičiasi, o sklypo teritorija užtverta tvora, kuriÄ atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai laiko savo nuosavybe. 2020 m. balandžio 24 d. atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovei nupirkti tvorÄ su vartais, asfaltuotÄ aikÅ¡telę, garaÅ¾Ä ir kt. daiktus už 18 000 Eur.

Ieškovė pažymėjo, kad viešai prieinamoje svetainėje www.ekotopas.lt atsakovė prisistato kaip atliekų, taip pat ir medicininių bei pavojingų, tvarkytoja, taigi ji yra atliekų turėtoja pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 7 dalį, o pagal ATĮ 4 straipsnio 1 dalį – atliekų turėtojas turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Todėl atsakovė privalo sutvarkyti sklype esančias atliekas ir jas pašalinti iš sklypo.

5. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė UAB „Evus LT“ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad atsakovė, kaip medicininių atliekų surinkimu užsiimanti licencijuota įmonė, minėtame žemės sklype 2015 m. gruodžio 1 d. įsigijo tam tikrus kiemo statinius – tvorÄ su vartais ir aikÅ¡telę. Iki 2020 m. sausio mėnesio tarp atsakovės, kitų asmenų (tame sklype vykdžiusių veiklÄ ) ir sklypo savininkų nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu ar dėl savininkų teisių pažeidimų nebuvo.

Nesutarimus nuo 2020 m. pradėjo eskaluoti ieÅ¡kovė. Atsakovė nurodo, kad savo turimÄ aikÅ¡telę tvarkė, nors atliekos jai nepriklauso (2018–2019 m. kelis kartus iÅ¡vežė aikÅ¡telėje buvusias ankstesnių naudotojų atliekas). Tapusi sklypo bendraturte, ieÅ¡kovė neteisėtai apribojo prieigÄ prie aikÅ¡telės, savavaliÅ¡kai nuėmė nuo atsakovės vartų spynÄ ir pakeitė jÄ kita, o vėliau reikalavo sumokėti už ieÅ¡kovės darbuotojo sugaiÅ¡tÄ laikÄ vartų atrakinimui.

Atsakovė nurodo, kad žemės sklype niekada nelaikė jokių medicininių ir kitokių atliekų, nes surinktos medicininės atliekos nesandėliuojamos, nesaugomos ir netvarkomos, o yra pateikiamos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės nepagrįstai tvirtina, jog sklype yra medicininių atliekų ir jų kiekis kinta. Be to, atsakovės savavaldžiavimÄ paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimas, kuriuo panaikintos A. K. nepagrįstai skirtos administracinės nuobaudos už savavaldžiavimÄ bei pasisakyta dėl netinkamų ieÅ¡kovės veiksmų.

Kitus ieškovės teiginius dėl sklype esančių medicininių atliekų paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis.

6. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

7. Trečiasis asmuo V. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5757-808/2022 ieÅ¡kinį atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Evus LT“ yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė; ieškovei kartu su trečiuoju asmeniu V. D. ir atsakove Lietuvos Respublika nuosavybės teise priklauso atitinkamos šio žemės sklypo dalys. Ieškovei 2811/3413 dalys žemės sklypo priklauso 2019 m. liepos 24 d. mainų sutarties, 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarčių bei 2020 m. gegužės 8 d. mainų sutarties pagrindu.

Atsakovė 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2015-12/1-1 pagrindu įgijo konteinerinę patalpÄ , vielos tinklo tvorÄ , metalinius vartus, dvejus vartelius ir statybos asfalto aikÅ¡telę, esančius (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės pateiktose nuotraukose matyti, kad teritorijoje yra įvairių atliekų. 2022 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 171-22-35 užfiksuota, kad minėtame žemės sklype yra sukrautos galimai buitinės Å¡iukÅ¡lės, statybinės atliekos, naudotos padangos ir kt.; minėtoje teritorijoje stovi keli statiniai.

Konstatuotos aplinkybės pagrįstos nuotraukomis ir vaizdo įrašu.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia aplinkybe, jog atsakovė naudojasi minimu žemės sklypu, aikštelė yra aptverta, o vartai užrakinti jai priklausančia spyna, taigi žemės sklype esančias atliekas atsakovė sandėliuoja kartu su kitais bendraturčiais. Todėl atsakovė, kaip atliekų tvarkytoja, pagal ATĮ privalo jas sutvarkyti. ATĮ 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad atliekų turėtojas – tai atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus. Nuostatų 7.5 papunktyje nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamÄ jį turtÄ , arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavÄ .

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jeigu objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama ATÄ® nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

Atliekomis užterÅ¡to žemės sklypo savininkas atitinka ATÄ® 2 straipsnio 17 dalyje nustatytÄ atliekų turėtojo sÄ vokÄ ir turi pareigÄ sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias atliekas pagal ATÄ® 4 straipsnio 1 dalį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-789/2021).

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis rungimosi principu bei bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, ieÅ¡kovei kilo pareiga įrodyti savo teiginių nurodytų aplinkybių pagrįstumÄ , kad žemės sklype esančios atliekos priklauso bÅ«tent atsakovei ir kuri jas privalo sutvarkyti (CPK 178 straipsnis).

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tikėtinumo principu (CPK 185 straipsnis), sprendžia, jog konkrečiu atveju ieÅ¡kovė savo teiginius iÅ¡ esmės grindė samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais apie atsakovės pareigas ieÅ¡kovės atžvilgiu, ir tai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bÅ«tent atsakovė turi bÅ«ti laikoma atliekų turėtoja pagal ATÄ® nuostatas (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad aikÅ¡telėje esančios atliekos susidarė iÅ¡imtinai dėl atsakovės veiklos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė, kaip žemės sklypo bendraturtė, turi pareigÄ pasirÅ«pinti, kad jai priklausančiame žemės sklype esančios atliekos bÅ«tų paÅ¡alintos, t. y. užsiimti atliekų Å¡alinimu pačiai, kaip tai numatyta ATÄ® arba inicijuoti procedÅ«ras dėl atliekų pripažinimo beÅ¡eimininkėmis.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius, kad atsakovė yra atliekų turėtoja, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, jog ji pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teises. Todėl ieÅ¡kinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-5757-808/2022 bei ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti ieÅ¡kovės naudai naudai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Apeliantė laikosi teisinės pozicijos, kad, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų ir vadovavosi teisės taikymo precedentu, suformuluotu teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su Å¡ia byla. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad netinkamo teisės precedento taikymas reiÅ¡kia tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja.

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. 16.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir 2018 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018 suformuluota teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisykle, pagal kuriÄ , jeigu objektyvÅ«s duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiÄ ja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali bÅ«ti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama ATÄ® nuostatose.

Nurodytose bylose buvo sprendžiamas ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ priteisimo. Akivaizdu, kad Å¡io ginčo ratio decidendi nesutampa su teismo nurodytų precedentų ratio decidendi – bylų faktinės aplinkybės net nepanaÅ¡ios. Administracinio teismo nagrinėtose bylose kilusio ginčo sritis – rinkliava už buitines atliekas, kurias Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalis apibrėžia kaip buitines (buityje susidarančias) atliekas. Tuo tarpu Å¡ios bylos ginčo dalykas nesusijęs su buitinių atliekų sutvarkymu ir iÅ¡vežimu.

Nuosekliai, teismo taikytas precedentas netaikytinas Å¡iai bylai, nes ginčas negali bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis buitinių atliekų sÄ voka, samprata, teisės precedentais bei teisės aktais, reguliuojančiais buitinių atliekų surinkimÄ , tvarkymÄ ir apmokestinimÄ . 16.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo precedentu, suformuluotu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-810-789/2021, kurioje teismas pasisakė, kad atliekomis užterÅ¡to žemės sklypo savininkas atitinka ATÄ® 2 straipsnio 17 dalyje nustatytÄ atliekų turėtojo sÄ vokÄ ir turi pareigÄ sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias atliekas pagal ATÄ® 4 straipsnio 1 dalį.

Tai vėlgi Å¡iai bylai netinkamas precedentas. Esminis bylų skirtumas yra tas, kad administracinio teismo nagrinėtoje byloje atliekomis tiesiogiai buvo užterÅ¡tas žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju faktinė situacija gerokai skiriasi – atliekos yra sukauptos rakinamame ir saugomame statinyje, tvora ir rakinamais vartais aptvertoje asfaltuotoje aikÅ¡telėje. Taigi atliekomis tiesiogiai yra užterÅ¡tas statinys. Tik netiesiogine prasme atliekos yra žemės sklype. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ statinio turėtojui, valdytojui ir naudotojui, atsakovei, paÅ¡alinti tik tas atliekas, kurios yra atsakovės statinyje, asfaltuotoje aikÅ¡telėje. 16.4.

Pažymi, kad iš esmės ginčas kilęs ne dėl tiesiogiai žemės sklype, o dėl žemės sklype esančiame statinyje (aikštelėje) sukauptų atliekų. Ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovė yra atliekų turėtoja. Todėl ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovė yra sklype esančio statinio, asfaltuotos aikštelės, aptvertos tvora ir rakinamais vartais, turėtoja, valdytoja ir naudotoja, bei yra aikštelėje esančio turto savininkė, yra svarbios ir esminės sprendžiant, kas šio konkretaus ginčo atveju laikytinas atliekų turėtoju – ar sklypo turėtojas, ar aikštelės turėtojas. 16.5.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė CK 4.98 straipsnyje numatytu pagrindu. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tokiu atveju ieÅ¡kovei pakanka įrodyti du dalykus: kad ji yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos. 16.6. Apeliantės įsitikinimu, ieÅ¡kovė įrodė abi nurodytas aplinkybes. Ginčo dėl žemės sklypo nuosavybės teisės tarp Å¡alių nėra.

Ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovei su bendraturčiais priklausančiame žemės sklype atsakovė nuo 2015 metų turi, valdo ir naudoja statinį, asfaltuotÄ aikÅ¡telę su tvora, irgi nėra. Å i aplinkybė visiÅ¡kai įrodyta, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytas prejudicinę reikÅ¡mę turintis faktas. Tarp Å¡alių taip pat nekilo ginčo dėl to, kad iki 2015 metų aikÅ¡telę su tvora valdė SR UAB „Senovė“, kuri Å¡iÄ dienÄ yra likviduota ir visos bankroto procedÅ«ros yra pasibaigusios.

Aplinkybė, kad Å¡ios bylos ginčo objektas, atliekos, yra laikomos atsakovės turimame, valdomame ir naudojamame statinyje, asfaltuotoje aikÅ¡telėje, irgi įrodyta bei nustatyta įsiteisėjusia 2022 m. sausio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. IeÅ¡kovė neprivalo įrodinėti aplinkybės, kas tas atliekas pagamino, sukaupė ar atvežė, nes reikalavimas reiÅ¡kiamas atliekų turėtojui, o ne gamintojui. Todėl ieÅ¡kiniui pagrįsti pakanka įrodyti, kas yra statinio, kuris užterÅ¡tas atliekomis, turėtojas, valdytojas ir naudotojas, nes ieÅ¡kovės žemės sklypo tarÅ¡a pasireiÅ¡kia netiesiogiai, per statinio tarÅ¡Ä .

Kadangi visos iÅ¡vardytos aplinkybės yra visiÅ¡kai įrodytos, laikytina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas. 16.7. Akcentuoja, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos atsikirtimus apie tai, jog aikÅ¡telėje yra buvusios aikÅ¡telės savininkės SR UAB „Senovė“ sukauptos atliekos. Duomenų, kad bankroto procesas bÅ«tų buvęs neskaidrus, neteisėtas, įvykdytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atsakovė nepateikė. Todėl teigia, kad bankroto administratorius, vykdydamas SR UAB „Senovė“ bankroto procedÅ«ras, įvykdė visus Ä®monių bankroto įstatymo keliamus reikalavimus, taip pat ir pareigÄ sutvarkyti atliekas bei jas palaidoti (Ä®monių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punktas).

Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog atsakovės turimame, valdomame ir naudojamame statinyje atliekas sukaupė kažkas kitas, tenka atsakovei, bet ne ieÅ¡kovei. Reikalavimas tokius įrodymus pateikti ieÅ¡kovei yra tolygus reikalavimui įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių ji objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei perkėlė neproporcingai didelę, neadekvačiÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ , kai tuo tarpu atsakovė apskritai nepateikė jokių jos atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė daug anksčiau pradėjo valdyti sklype esantį statinį, nei ieÅ¡kovė tapo žemės sklypo savininke. 16.8. Apeliantės nuomone, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡alims, iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavo pateikti daugiau įrodymų, nei ji gali pateikti, o atsakovę, statinio, kuriame sukauptos atliekos, turėtojÄ , valdytojÄ ir naudotojÄ , apskritai atleido nuo įrodinėjimo, nors nuo 2017 metų renkami ir su ieÅ¡kiniu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gegužės 15 d. suraÅ¡ytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-317; 2019-10-19 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-834-(14.49.81)), patvirtina, kad tos pačios atliekos asfaltuotoje aikÅ¡telėje užfiksuotos dar tuomet, kuomet ieÅ¡kovė neturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypÄ .

O tai pakankamai pagrindžia ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma atliekų turėtoja vien dėl to, kad tapo žemės sklypo savininke – daug svarbiau, kas yra statinio, kuriame sukauptos atliekos, savininkas. 16.9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo protingumo principu (CK 1.5 straipsnis) ir priėjo prie logikai prieÅ¡taraujančios iÅ¡vados, kad atsakovė, bÅ«dama statinio turėtoja, valdytoja ir naudotoja, neatsako už tai, kas yra jos valdomame statinyje, visÄ atsakomybės naÅ¡tÄ dėl to perkeldamas ieÅ¡kovei.

Atsakovės teiginiai prieÅ¡tarauja vienas kitam, prieÅ¡tarauja logikos dėsniams, todėl turėjo bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai CK 4.25 straipsnio 2 dalies kontekste. Nurodyta teisės norma daikto valdymÄ visų pirma apibrėžia kaip galėjimÄ paveikti daiktÄ pagal savo valiÄ . Todėl negali bÅ«ti taip, kad atsakovė statinį valdo, t. y. veikia jį pagal savo valiÄ , ir kartu statinio nevaldo – neveikia pagal savo valiÄ . Ä®vertinus tikimybių pusiausvyros principo aspektu, iÅ¡vada, kad už tai, kas vyksta su statiniu, kas yra tame statinyje ir pan., atsako tas subjektas, kurio valioje statinys yra.

Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-19-265/2022 nustatyta, kad statinys, sklype esanti asfaltuota aikštelė su tvora, nuo 2015 metų yra atsakovės valioje. Nuosekliai, tai, kas yra statinyje, irgi yra atsakovės valioje. Jei atsakovė yra statinio turėtoja, valdo, naudoja statinį ir jį turi savo valioje, tai atsakovė yra ir atliekų, kurios yra tame statinyje, turėtoja, valdytoja ir naudotoja. Įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ne ieškovei, bet atsakovei.

BÅ«tent atsakovė turi pateikti įrodymus apie tai, kad turėdama statinį savo valioje ji neturi savo valioje to, kas yra tame statinyje. Tuo tarpu ieÅ¡kovė neturi pareigos įrodinėti, kad turėdama, valdydama ir naudodama statinį atsakovė valdo ir tai, kas yra tame statinyje, nes nurodyta iÅ¡vada nuosekliai seka iÅ¡ CK 4.25 straipsnio 2 dalies normos. 16.10. Pabrėžia, kad priimdamas skundžiamÄ 2022 m. liepos 22 d. sprendimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadas, nevertino ir netyrė ieÅ¡kovės nurodytų esminių faktinių aplinkybių ir darė iÅ¡vadÄ , jog byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad aikÅ¡telėje esančios atliekos susidarė dėl atsakovės veiklos, nors ieÅ¡kovė pabrėžtinai keletÄ kartų tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu akcentavo, kad ieÅ¡kinys atsakovei reiÅ¡kiamas ne dėl to, kad ji atliekas sukaupė, pagamino ar jos kitaip susidarė dėl atsakovės veiklos, o tuo pagrindu, kad atsakovė yra atliekų turėtoja, nes yra statinio, kuriame sukauptos atliekos, turėtoja.

17. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Ginčo esmė Å¡ioje byloje pagal ieÅ¡kovės suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, kaip ir nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ , buvo klausimas, ar žemės sklype esančias ginčo atliekas sukaupė bÅ«tent atsakovė ir (arba) žemės sklype atliekos atsirado dėl atsakovės veikimo ar neveikimo. 17.2.

Nurodo, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje surinktus įrodymus, sudarė galimybes pateikti papildomus įrodymus. Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kurie patvirtintų, jog bÅ«tent atsakovė sukaupė atliekas žemės sklype ir jame esančioje aikÅ¡telėje, ar kad tos atliekos susidarė ten iÅ¡ atsakovės veikimo ar neveikimo. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovė rėmėsi tik prielaidomis bei nepagrįstais įrodymais, teiginiais ir prašė teismÄ vertinti, jog, remiantis tikėtinumo taisykle, atliekas privalo sutvarkyti atsakovė. 17.3.

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovė rėmėsi motyvais (iÅ¡ esmės tik prielaidomis), jog atsakovė pagal Atliekų tvarkymo įstatymÄ atitinka atliekų turėtojo sÄ vokÄ , nes (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. gruodžio 1 d. yra įsigijusi sklypo dalyje esančiÄ aikÅ¡telę, konteinerinę patalpÄ , vielinę tvorÄ , vartus ir vartelius, ir dėl to ieÅ¡kovės pozicija buvo, jog atsakovė yra atliekų turėtojas. Atsakovė įrodinėjo, kad įvairÅ«s daiktai, buitinės atliekos ir statybinis Å¡lamÅ¡tas buvo žemės sklype dar iki to laiko, kai atsakovė įsigijo aikÅ¡telę, konteinerinę patalpÄ , vartus, vartelius ir vielinę tvorÄ .

Pažymi, jog nuo pat ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo pradžios ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad atsakovės sandoris dėl aikÅ¡telės, vartų, vartelių ir tvoros įsigijimo yra niekinis, ir kad atsakovė neteisėtai naudojosi žemės sklypu. Pažymi, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde staiga nusprendė pripažinti, jog atsakovė yra statinio (aikÅ¡telės) valdytojas, ir kad ieÅ¡kovė reikalavo sutvarkyti aikÅ¡telę, o ne sklypÄ . Nors iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovė nuolat akcentuodavo, jog atsakovė neturi jokių teisių žemės sklype, nes teismai nepripažino atsakovės reikalavimo registruoti kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įsigytÄ aikÅ¡telę kaip statinį. 17.4.

Pažymi, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovė atliekas kaupė tik aikÅ¡telėje, ir kad ieÅ¡kovė reikalavo paÅ¡alinti atliekas tik iÅ¡ aikÅ¡telės. Nurodo, kad tokie apeliacinio skundo motyvai vertintini kritiÅ¡kai, nes ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo sutvarkymo ir reikalavo, kad teismas įpareigotų atsakovę sutvarkyti ne aikÅ¡telę, o žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), netgi nurodė reikalavime sklypo unikalų numerį Nr. (duomenys neskelbtini).

KritiÅ¡kai vertintini ir apeliacinio skundo motyvai, jog atsakovė aikÅ¡telę rakina, kontroliuoja, ten neįleidžia net žemės savininko. 17.5. Nurodo, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo buvo iÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės, jog atsakovė dalyvauja medicininių atliekų tvarkymo procese tik tiek, kiek tai yra susiję su medicininių atliekų surinkimu iÅ¡ medicinos įstaigų ir tokių atliekų tiesioginiu iÅ¡vežimu iÅ¡ paėmimo vietų medicininių atliekų tvarkytojams, o žemės sklype esantis statybinis Å¡lamÅ¡tas, įvairios atliekos sklype buvo dar iki tol, kaip atsakovė įsigijo aikÅ¡telę, kas akivaizdu iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų į bylÄ nuotraukų, kuriose matyti, jog ant statybinio Å¡lamÅ¡to krÅ«vų užaugę ne tik krÅ«mynai, bet ir medžiai. 17.6.

Atliekų tvarkymo įstatymo prasme atsakovė nėra nei atliekų darytojas, nei atliekų turėtojas, nei atliekų laikytojas / saugotojas. Atsakovė atliekų tvarkymo procese dalyvauja tik kaip medicininių atliekų surinkėjas / vežėjas tam, kad jos iÅ¡ karto bÅ«tų pervežtos galutiniam surinktų atliekų tvarkytojui be jokio atliekų kaupimo ar saugojimo. Jeigu tam tikras subjektas yra bendrÄ ja prasme atliekų tvarkymo proceso dalyvis, bet jis niekaip nėra susijęs su konkrečiomis (ginčo) atliekomis, yra medicininių atliekų tvarkymo dalyvis, tai jam ir nekyla pareiga pagal Atliekų tvarkymo įstatymÄ tvarkyti sklypÄ nuo atliekų, su kuriomis tas subjektas nėra susijęs. 17.7.

Nurodo, kad UAB „Ekotopas“ vykdo atliekų surinkimo iÅ¡ atliekų turėtojų ir vežimo atliekų tvarkytojui veiklÄ . Tai yra, surenka atliekas apvažiavimo bÅ«du per Atliekų taisyklėse nustatytÄ terminÄ ir perduoda jas atliekų tvarkytojams iÅ¡ karto po jų surinkimo. Atliekų laikymo ar saugojimo veiklos įmonė neturi teisės vykdyti. Tam yra reikalingas tarÅ¡os leidimas. Medicininių atliekų UAB „Ekotopas“ nerÅ«Å¡iuoja, neiÅ¡pakuoja, neperdirba, surenka jas iÅ¡ medicinos įstaigų jau supakuotas į specialiai tam skirtus konteinerius / pakuotes.

Todėl atsakovės vykdomoje atliekų tvarkymo grandinės dalyje, kuri yra atliekų surinkimas ir vežimas atliekų tvarkytojui, jokios atliekos nesusidaro. 17.8. Taip pat nurodo, kad atsakovei nekyla pareiga sutvarkyti žemės sklypÄ , nes statybinės ir kitokios atliekos žemės sklype atsirado ne dėl atsakovės veikimo ar neveikimo. Žemės sklypo sutvarkymas yra žemės savininko įstatymais nustatyta pareiga. Žemės savininkas arba pats tai atlieka savo lėšomis, arba gali pasinaudoti teisės aktais numatyta specialia (vieÅ¡a) sklypo sutvarkymo procedÅ«ra.

Atsakovė bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu paaiÅ¡kino, kokia tai yra procedÅ«ra. Pažymi, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo, kaip savininkai, turėjo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į Vilniaus miesto savivaldybės atitinkamÄ padalinį dėl žemės sklype esančių daiktų pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procedÅ«ros ir (ar) turto / daiktų, esančių žemės sklype, pripažinimo atliekomis procedÅ«ros, kaip tai reglamentuoja LRV 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 634, kuriuo yra patvirtinta beÅ¡eimininkio turto apskaitos, realizavimo, pripažinimo atliekomis ir kt. tvarka. 17.9.

Pažymi, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi bylų precedentais. Atsakovės nuomone, su tuo susiję apeliantės motyvai vertintini kritiÅ¡kai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡nagrinėtose bylose buvo aiÅ¡kinamas atliekų turėtojo sÄ vokos taikymas. Atliekų rÅ«Å¡is čia neturi reikÅ¡mės. Be to, atkreipia dėmesį, jog LVAT nutartis Nr. A810-789/2021 yra nurodoma ir 2021 m. gruodžio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2795-520/2021, kurioje buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjos UAB „Evus LT“ skundas dėl Aplinkos apsaugos institucijos raÅ¡te nurodytos žemės sklypo savininko pareigos sutvarkyti žemės sklypÄ (nutarties 35 punktas).

Atkreipia dėmesį, jog minėta administracinė byla kilo iš UAB „Evus LT“ skundo policijai, jog UAB „Ekotopas“ laiko ir sandėliuoja žemės sklype medicinines pavojingas ir kitokias atliekas. 17.10. Atsakovės nuomone, kad apeliacinio skundo argumentai apie tai, jog bankrutavusi SR UAB „Senovė“ turėjo sutvarkyti aikštelę, ir kad pagal bankroto procedūras neva tai neįmanoma, kad nesutvarkytų, nes bankroto administratorius privalėjo sutvarkyti ir atliekas, neturi reikšmės šioje byloje.

Bankrutavusi SR UAB „Senovė“ buvo iÅ¡registruota kaip likviduota dėl bankroto tik 2019 m. sausio 22 d. Jeigu nuo 2017 m. iki 2019 m. vyko įvairÅ«s tikrinimai, tai tikrinančios institucijos bÅ«tų tyrusios ir aplinkybes, ar tame sklype esančios atliekos yra sukauptos SR UAB „Senovė“ įmonės, ir bÅ«tų įpareigojusios SR UAB „Senovė“ (ar jos bankroto administratorių) atliekas sutvarkyti. Atsakovės nuomone, jog Å¡iame žemės sklype faktiÅ¡kai savo veiklÄ iki sklypas buvo atkurtas vykdė įvairÅ«s asmenys, pats sklypas visuomet buvo ir tebėra pramoninės sandėliavimo paskirties, todėl nustatyti, kada tos atliekos susikaupė žemės sklype, akivaizdu, negalėjo net tikrinimus ir tyrimus galinčios atlikti įgaliotos valstybės institucijos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos esmės.

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

19. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

20. Nagrinėjamos apeliacijos objektÄ sudaro skundžiamas sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Dėl ginčo esmės.

21. Savininko teisė reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal Å¡iame straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieÅ¡kiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieÅ¡kinio atveju ieÅ¡kinio dalykas (reiÅ¡kiami reikalavimai) gali bÅ«ti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti, o negatorinis ieÅ¡kinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, paÅ¡alinti, Å¡iuo ieÅ¡kiniu gali bÅ«ti ginama savininko teisė naudoti daiktÄ , taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

22. IeÅ¡kovė savo teisių pažeidimÄ Ä¯rodinėja nurodytais argumentais, kad atsakovė UAB „Ekotopas“ daugiau kaip penkerius metus naudojasi ginčo žemės sklype esančia tvora aptverta teritorija ir joje laiko (sandėliuoja) atliekas ir Å¡iukÅ¡les. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė aplinkybes, kad sklypo teritorija, kurioje laikomos įvairios atliekos, yra užtverta tvora, kuriÄ , ieÅ¡kovės teigimu, UAB „Ekotopas“ nepagrįstai ir neteisėtai laiko savo nuosavybe, vartai yra rakinami UAB „Ekotopas“ priklausančia spyna, aptvertoje teritorijoje esantys daiktai priklauso UAB „Ekotopas“, jau penkerius metus teritorija iÅ¡imtinai naudojasi UAB „Ekotopas“.

IeÅ¡kovė, remdamasi tuo, kad sklypu penkerius metus naudojasi atsakovė UAB „Ekotopas“, teritorijÄ visÄ tÄ laikÄ buvo užrakinusi, teigia, jog ginčo žemės sklypo aptvertoje dalyje laikomos atliekos priklauso atsakovei UAB „Ekotopas“, t. y. atsakovė atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytÄ atliekų turėtojo apibrėžimÄ â€“ atsakovė ieÅ¡kovei su kitais bendraturčiais priklausančiame žemės sklype sandėliuoja atliekas. Dėl atliekų sutvarkymo.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Evus LT“ yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtė; ieškovei UAB „Evus LT“, taip pat V. D. ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso atitinkamos šio žemės sklypo dalys. Ieškovei 2811/3413 dalys žemės sklypo priklauso 2019 m. liepos 24 d. mainų sutarties, 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarčių bei 2020 m. gegužės 8 d. mainų sutarties pagrindu.

24. IÅ¡ byloje esančios 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo­ – pardavimo sutarties Nr. 2015-12/1-1 duomenų nustatyta, kad Å¡ios sutarties pagrindu atsakovė UAB „Ekotopas“, kaip pirkėja, įgijo iÅ¡ pardavėjos SR UAB „Senovė“ turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Parduotas turtas : 2005 m. statybos „konteinerinė patalpa“, 1991 m. statybos vielos tinklo tvora, 1991 m. statybos metaliniai vartai ir dveji varteliai bei 1991 m. statybos asfalto aikÅ¡telė.

Byloje esančio tarp BUAB „Senovė“ ir UAB „Ekotopas“ 2017 m. rugsėjo 27 d. sudaryto turto priėmimo­ – perdavimo akto duomenimis UAB „Ekotopas“ pagal inventorinę bylÄ Nr. 13/53376 perduotas ginčo žemės sklype esantis turtas: „konteinerinė patalpa“ (statybos metai – 2005 m.), tvora (statybos metai – 1991 m.), vartai ir dveji varteliai (statybos metai – 1991 m.), elektros įvado spinta. Byloje esančiose ieÅ¡kovės pateiktose nuotraukose užfiksuotos asfaltuotoje teritorijoje esančios ieÅ¡kinyje nurodytos įvairaus pobÅ«džio atliekos (įvairios statybinės medžiagos ir daiktai).

IÅ¡ Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2020 m. vasario 7 d. raÅ¡to Nr. (18.8.)-AD5-1992 turinio matyti, kad iÅ¡nagrinėjus UAB „Evus LT“ skundÄ buvo nustatyta, jog skundas pasitvirtino iÅ¡ dalies – 2020 m. sausio 20 d. apžiÅ«ros metu sklype medicininių atliekų nenustatyta, tačiau užfiksuotos statybinės atliekos, tarp jų ir pavojingosios atliekos – asbesto lakÅ¡tai.

25. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

26. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atliekos sukauptos tvora ir vartais aptvertoje asfaltuotoje aikÅ¡telėje, kuri priklauso UAB „Ekotopas“. AsfaltuotÄ aikÅ¡telę ir aikÅ¡telę juosiančiÄ vielinio tinklo tvorÄ su vartais ir varteliais atsakovė UAB „Ekotopas” 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2015-12/1 pagrindu įsigijo iÅ¡ pardavėjos SR UAB “Senovė”. Pažymėtina, kad pati atsakovė procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog statiniu (asfalto aikÅ¡tele) naudojasi nuo 2015 metų.

Bylos duomenimis atsakovė aikÅ¡telę saugo, aikÅ¡telės vartai yra rakinami. Byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. patikrinimo akto Nr. 49ŽN-317 duomenimis, jau 2017 m. ginčo žemės sklype vieline tvora aptvertoje teritorijoje buvo užfiksuotos sukrautos statybinės medžiagos. IÅ¡ byloje esančio 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus raÅ¡to Nr. A51‑54064/17(2.9.3.19-UK2) „Dėl atliekų sklype (duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad dalis atliekų iÅ¡ minėto sklypo buvo iÅ¡vežtos kaip galbÅ«t beÅ¡eimininkės atliekos.

27. Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad atliekos yra sukauptos rakinamame ir saugomame statinyje, tvora ir rakinamais vartais aptvertoje asfaltuotoje aikÅ¡telėje, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog atliekos, Å¡iukÅ¡lės bei aptvertoje teritorijoje esantys daiktai priklauso UAB „Ekotopas“. Minėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ , kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t. y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę.

Kartu pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įstatymo reikalavimais, bet ir remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡to negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygos yra įrodytos, o atsakovės nurodyti atsiliepime į apeliacinį skundÄ motyvai nesudaro pagrindo prieÅ¡ingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

28. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti, įpareigojant atsakovę sutvarkyti ir paÅ¡alinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias (sandėliuojamas) atliekas (CK 4.98 straipsnis). Å iam įpareigojimui atlikti nustatomas 2 mėnesių terminas, kuris, kolegijos vertinimu, yra protingas ir pakankamas numatytiems veiksmams atlikti. Pažymėtina, kad pagal CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatas priimdamas sprendimÄ , kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo reikiamas iÅ¡laidas. Dėl procesinės bylos baigties.

29. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

30. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kurį yra pagrindas panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo.

32. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrine?ti, pakeic?ia teismo sprendima? arba priima nauja? sprendima?, jis atitinkamai pakeic?ia byline?jimosi išlaidu? paskirstyma?.

33. Kadangi tenkinamas apeliacinis skundas, todėl yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovei priteisiant jos patirtas iÅ¡laidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas : 1 600 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ ; už atstovavimÄ 2022 m. kovo 16 d. teismo posėdyje - 150 Eur; už atstovavimÄ 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje- 150 Eur; už raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinamus - 500 Eur; 75 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

34. Taip pat ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o priteisti papildomai 50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. už matininko, dalyvavusio faktinių aplinkybių konstatavime, paslaugas bei įrodymų siuntimo teismui iÅ¡laidas patvirtinantį paÅ¡to kvitÄ â€“ 1,40 Eur.

35. Teismas pažymi, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , yra pažymėjęs, kad teismas, tam, jog įstatyme tiesiogiai neiÅ¡vardytos iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti pripažintos iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sÄ lygas, t. y. jos turi bÅ«ti bÅ«tinos ir pagrįstos.

Ar turėtos iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neiÅ¡vengiamai turėjo daryti Å¡ias iÅ¡laidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar iÅ¡laidos nėra perteklinės ir neprotingos. IÅ¡laidų pagrįstumo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad turėtas iÅ¡laidas bÅ«tina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019). 36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidos, susijusios su matininko dalyvavimu konstatuojant faktines aplinkybes, nėra perteklinės bei turėjo įtakÄ priimant ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ .

37. Pagal CPK 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisia iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktÄ rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2021 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje – 1 598,10 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2. punkto nuostatas už ieÅ¡kinį numatytas 2,5 koeficientas, todėl maksimalios iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio parengimÄ â€“ 3 995, 25 Eur (1 598,10 Eur x 2,5).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteisiama. Be to, ieÅ¡kovė sumokėjusi 75,00 Eur žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieÅ¡kovei priteisiama 2 526,00 Eur (1 600 Eur už ieÅ¡kinį + 300 Eur už atstovavimÄ teismo posėdžiuose + už raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus 500 Eur + 75,00 Eur žyminis mokestis + 51 įrodymų pateikimas) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

39. Å ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (9,64 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), todėl valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina 9,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 92, 96 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo bylinėjimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

41. PraÅ¡ymus priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikusi tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, teisėjų kolegija atsakovės praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nesprendžia.

42. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 769 Eur dydžio iÅ¡laidas, t. y. už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1258-592/2021 parengimÄ â€“ 1 800 Eur ir 75 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimÄ ; už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimo parengimÄ â€“ 800 Eur ir 94 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

43. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2022 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje – 1 729,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.9.punkto nuostatas už apeliacinį skundÄ numatytas 2,5 koeficientas, todėl maksimalios iÅ¡laidos už apeliacinio skundo parengimÄ â€“ 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur x 2,5).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 2 600 Eur (1800 Eur + 800 Eur už apeliacinius skundus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkinamas. Be to, ieÅ¡kovei priteisiama ir 169,00 Eur (75,00 Eur + 94,00 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinius skundus. Taigi, ieÅ¡kovei iÅ¡ viso priteisiama 2 769,00 Eur (2 600 Eur + 169,00 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija nutaria: apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį tenkinti. Ä®pareigoti per 2 (du) mėnesius atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Ekotopas“, juridinio asmens kodas 302616442, sutvarkyti ir paÅ¡alinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (sandėliuojamas) atliekas: statybines atliekas (čerpes, medienÄ ir jos gaminių atliekas, plytas, keramzitÄ , betono luitus, betono plokÅ¡tes, putplastį, metalo gaminių atliekas, betoninius Å¡ulinio žiedus, Å¡iferį, plastikinius ir metalinius vamzdžius, plyteles, aliumininius ortakius, skardinius lietvamzdžius, fasado plokÅ¡tes, langų rėmus, duris, plastikines žarnas, stiklus, asbesto lakÅ¡tus), senus baldus (kėdes, spintas, senÄ varstotÄ ), senus elektros prietaisus (monitorius, Å¡aldytuvus, elektrinius radiatorius), plastikines talpas, automobilių kilimėlius, padangas, supjautÄ medienÄ ir medžių Å¡akas, plastikines ir metalines dėžes, įvairias statines, kibirus, euro padėklus (paletes), statybinį vagonėlį ant ratų, metalinius garažus ir metalinius stelažus, talpÄ betonui maiÅ¡yti.

Atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Ekotopas“, juridinio asmens kodas 302616442, įpareigojimo neįvykdžius geruoju, leisti ieÅ¡kovei uždarai akcinei bendrovei „Evus LT“, juridinio asmens kodas 305210201, sutvarkyti ir paÅ¡alinti žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias atliekas savo jėgomis atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Ekotopas“ sÄ skaita. Priteisti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“, juridinio asmens kodas 305210201, naudai iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“, juridinio asmens kodas 302616442, 2 526,00 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“, juridinio asmens kodas 305210201, naudai iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“, juridinio asmens kodas 302616442, 2 769,00 Eur (du tÅ«kstančius septynis imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekotopas“, juridinio asmens kodas 302616442, 9,64 Eur (devynis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Teisėjai Visvaldas KazakiÅ«nas Rosita Patackienė Dainius Rinkevičius .