b74a29ff-876d-46f2-a4c2-32cb525a32ed · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-78-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01862-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Auster ir Ko“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti, civilinėje byloje Nr. 2-5211-803/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Auster ir Ko“ ieÅ¡kinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialÄ , dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Auster ir Ko“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės If P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialÄ , priteisti 278 902,69 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už pavogtus baldus iÅ¡ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad jÄ su atsakovu sieja draudiminiai teisiniai santykiai, kurie įforminti 2016 m gegužės 25 d.

įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimu. 2009 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties pagrindu, ieÅ¡kovė UAB „Auster ir Ko“ naudojosi pastatu-sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini). Å iame sandėlyje buvo saugomos ieÅ¡kovės prekių atsargos – baldai, interjero detalės ir kanceliarinės prekės. 2016 m gegužės 25 d. draudimo sutartimi ieÅ¡kovė buvo apdraudusi prekes nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens rizikų, taip pat nuo vagystės ir trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. 2016 m. rugsėjo 19 d. ieÅ¡kovė nustatė, kad įvyko vagystė jos naudojamame sandėlyje (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie įvykdytÄ nusikaltimÄ policijai, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ji pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovas laiku bei tinkamai informavo ir atsakovÄ apie vagystės faktÄ bei patirtÄ Å¾alÄ , tačiau atsakovas nesutiko iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos. Atsakovas nepripažino įvykio draudiminiu, taip pat teigė, jog nurodytiems daiktams draudimas negaliojo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei 10 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti, t. y. sumokėti 4 089 Eur žyminį mokestį.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad             ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , nesumokėjo žyminio mokesčio, argumentuodama, jog reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nepaisant to, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakydamas priimti jos ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ , buvo iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog draudiko pareiga atlyginti žalÄ kyla ne iÅ¡ delikto, bet iÅ¡ draudimo sutarties.Teismas pažymėjo, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius ir pagal pačiÄ draudimo sutartį.

Draudiko atsakomybė yra sutartinė ir draudimo iÅ¡moka mokama tokio dydžio ir tokia tvarka, kokia numatyta sutartyje. Å iuo klausimu teismai laikosi vieningos praktikos, todėl ieÅ¡kinys draudikui dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo reiÅ¡kiamas pagal draudiko buveinės vietÄ arba pagal jo filialo, kuriame buvo sudaryta draudimo sutartis, buveinę.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė 2017 m. liepos 26 d. Kauno apygardos teismo nutarties teisėtumo neginčijo ir, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teismui, sutiko, jog jos pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra kilęs dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Kadangi ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė 278 902,69 Eur ieÅ¡kinį, todėl jai kyla pareiga sumokėti 4 089 Eur žyminį mokestį. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovė UAB „Auster ir Ko“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti. Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie argumentai:Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartyje nenurodė, kad yra ieÅ¡kinio trÅ«kumas, t. y. nesumokėtas žyminis mokestis.

Kauno apygardos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį dėl to, kad laikėsi nuomonės, jog draudiko pareiga atlyginti žalÄ kyla ne iÅ¡ delikto, o iÅ¡ draudimo sutarties. IeÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , nes jai nėra skirtumo, kurios apygardos teismas nagrinės jos ieÅ¡kinį. Nepaisant to, buvo tikimasi, kad Vilniaus apygardos teismas neįpareigos mokėti žyminio mokesčio, nes draudiminio atlyginimo priteisimo klausimas tiesiogiai susijęs su nusikaltimu padarytos žalos atlyginimu.

Sutartiniai santykiai su draudimo kompanija dėl sutartinės prievolės iÅ¡mokėti draudimo atlyginimÄ gali atsirasti ne tik nusikalstamos veikos atveju, bet ir dėl kito draudiminio įvykio. IeÅ¡kovės nuomone, jei draudiminis įvykis yra nusikaltimas, t. y. žala padaroma nusikalstama veika, ieÅ¡kovė turėtų bÅ«ti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nes draudiminio atlyginimo tikslas yra padengti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ .

Ä®statymų leidėjas, spręsdamas atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimÄ , nedetalizavo, kokio pobÅ«džio ieÅ¡kinys bus pareikÅ¡tas – ar ieÅ¡kinys nusikaltimÄ padariusiam asmeniui, ar draudimo bendrovei. Abiem atvejais yra siekiama atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti, nurodant ieÅ¡kovei sumokėti žyminį mokestį už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumoEuropos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui.

Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas.Ä®statymų leidėjas yra nustatęs atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindus bei konkrečias asmenų grupes, į kurias patenkantys asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio už civilinio proceso tvarka pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėjimÄ (CPK 83 straipsnis).

CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriuo remiasi ieÅ¡kovė, nustato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieÅ¡kovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Å ia proceso teisės norma siekiama neapmokestinti nagrinėjamų reikalavimų, kuriuos reiÅ¡kia asmenys, galėję savo procesines teises įgyvendinti baudžiamojo proceso tvarka, kur žyminis mokestis nemokamas. Be to, valstybė suinteresuota, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys galėtų nevaržomai iÅ¡ tokias neteisėtas veikas padariusio asmens (padariusių asmenų) reikalauti žalos atlyginimo.Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio paminėtu pagrindu, nepakanka vien ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tos nuomonės apie nusikalstamos veikos padarymÄ .

Tokiu atveju ieškovas turi pateikti teismui įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, arba įrodymus, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla ar bent jau atliekamas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2224/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-597/2012).Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad dėl dingusių iš sandėlio daiktų Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei Tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė ieškovei nesuteikia teisės pasinaudoti CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta teise teikti ieškinį teismui, nemokant žyminio mokesčio.

IeÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialÄ , yra susijęs su draudimo teisiniais santykiais. IÅ¡ ieÅ¡kinio ir bylos medžiagos matyti, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl draudimo sutarties galiojimo ir ieÅ¡kovės nurodyto įvykio pripažinimo draudiminiu. Taigi, pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra sutartiniai teisiniai santykiai (draudimo sutartis), kuriuos reglamentuoja civilinė teisės normos, bet ne pats nusikalstamos veikos padarymo faktas.Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu bÅ«tų atleista nuo žyminio mokesčio tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo reikÅ¡tų tiesiogiai nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui (asmenims).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neteisingai interpretuoja CPK normas, reglamentuojančias atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindus, todėl jos skundas laikytinas nepagrįstu.Dėl bylos procesinės baigtiesRemdamasis iÅ¡dėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti pasibaigė, kol Å¡is klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nustato naujÄ terminÄ iki 2018 m. sausio 29 d. 4 089 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Auster ir Ko“ naujÄ terminÄ iki 2018 m. sausio 29 d. sumokėti 4 089 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ , prieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kinys bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Romualda Janovičienė