b749d7c0-0cb7-4d67-9ad0-e1fd78c94933 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-9154-1159/2022 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04783-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 1.3.2.9.3; 1.3.5.5; 1.3.5.7; 3.2.3.1; 3.4.1.7 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. N., atsakovo MB (duomenys neskelbtini) direktoriui S. V., vieÅ¡ame miÅ¡riame nuotoliniame teismo posėdyje (2022 m. kovo 31 d.) žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. N. 2022 m. kovo 1 d. ieÅ¡kinį atsakovui MB (duomenys neskelbtini) dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m. balandžio 4 d. 11:00 val. I. Teismas n u s t a t ė, kad:

1. Ieškovė ieškiniu (CBP-29607) ir jo žodiniu patikslinimu parengiamojo teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo: 1) 2 874,60 Eur nesumokėto darbo užmokesčio. Ši suma yra mokėtina ieškovei, o privalomiems mokesčiams atsakovas turi priskaičiuoti ir sumokėti papildomai.

2) netesybas – 6 mėnesių vidutinį darbo užmokestį 3300 Eur (į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitomi visi privalomi mokėti mokesčiai) už pradelstÄ laikÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 10 dirbo MB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere pagal darbo sutartį. IÅ¡ darbo išėjo savo noru, kadangi vėlavo atlyginimo iÅ¡mokėjimas. Atleidimo metu su ieÅ¡kove atsiskaityta nebuvo, taip pat nebuvo iÅ¡mokėta ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Vadovas tiek dar dirbant, tiek jau išėjus iÅ¡ darbo tikino, kad artimiausiu metu atsiskaitys, kad finansinė situacija netrukus pagerės, prašė suprasti, kad yra pandeminis laikotarpis, įvairÅ«s sunkumai su medienos pirkimais iÅ¡ Baltarusijos.

Tikino, kad neužilgo reikalai pasitaisys, kad bus derinamos naujos sutartys ir vis prašė palaukti. Tačiau laikas ėjo, o atsiskaitymas taip ir neįvyko. Tokiu bÅ«du buvo pradelstas laikas, per kurį Å¡itÄ ginÄÄ galima buvo iÅ¡spręsti Darbo ginčų komisijoje (praÅ¡ymas buvo atmestas). Buvęs darbdavys ir dabar tikina, kad sutinka atsiskaityti, tik turi finansinių sunkumų.

2. KlausimÄ ikiteismine tvarka nagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK), bylos Nr. APS-131-2674. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2022 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. DGKS-794 atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ praleidus Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminÄ ir Å¡io termino neatnaujino.

3. Pasirengimo nagrinėti bylÄ proceso metu: 3.1. Atsakovas atsiliepimo nepateikė. 3.2. IeÅ¡kovė pateikė teismui papildomus dokumentas apie jai priklausančio darbo užmokesčio ir priklausančius sumokėti mokesčius (DOK-57002). 3.3. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko kad yra bylÄ pasirengta nagrinėti iÅ¡ esmės.

2) Atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę. Sutiko kad byla pasirengta nagrinėti iš esmės.

3) Šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

4. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu: 4.1. Ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir teismui pateiktus argumentus, papildomai paaiškino, kad prašoma priteisti suma susidarė, nes atsakovas nemokėjo laiku darbo užmokesčio, atleidžiant iš darbo su ja neatsiskaitė už 2020 m. 2, 6-12 mėnesius. Prašoma priteisti suma yra suma, kuri jai turi būti sumokėta asmeniškai, o darbdavys papildomai turi sumokėti priklausančius mokesčius socialiniam draudimui, pajamų mokesčiui, sveikatos draudimui.

Darbdavys turi mokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio netesybas 3300 Eur, nes atleidus iÅ¡ darbo žadėjo atsiskaityti ir to nepadarė, nesidomėjo, ar ji turi už kÄ gyventi. Baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. 4.2. Atsakovas iÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kiniu, tačiau nurodė, kad neturi realių galimybių atsikaityti, nes sÄ skaitos banke yra areÅ¡tuotos antstolių. Nurodė, kad jo įmonė vykdė prekyba medienÄ , jÄ pirkdama Baltarusijoje ir Rusijoje, parduodama Europos Å¡alyse. 2020 m. prasidėjus Covid-19 pandemijai verslas nesisekė, todėl 2020 m. pabaigoje sustabdė veiklÄ .

Dėl netesybų prašė spręsti teismo nuožiūra. Baigiamųjų kalbų metu neprieštaravo dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo, o dėl netesybų paliko spręsti teismo nuožiūrai. II. Teismas konstatuoja: Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies.

5. Byloje kilusį ginÄÄ teismas nagrinėja iÅ¡ esmės, nes: 5.1. Darbo kodekso 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, reiÅ¡kia, jog teismas CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja ir iÅ¡ esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai). 5.2.

Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimÄ , pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamÄ jo pažeistų teisių gynybÄ , o lemia teisės atlikti procedÅ«rinį veiksmÄ iÅ¡nykimÄ , t. y. asmens procedÅ«rinė subjektinė teisė pasibaigia. Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės DGK, tačiau darbo ginčo Å¡alis pagal Darbo kodekso 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo Darbo kodekso sprendimo priėmimo dienos terminÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio iÅ¡nagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimÄ Ä¯ teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 33 p.).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė laikėsi privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir nors darbo ginčų komisija, ieÅ¡kovei praleidus Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminÄ ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus, atsisakė nagrinėti jos praÅ¡ymÄ , tačiau tai netrukdo ginÄÄ nagrinėti iÅ¡ esmės teisme. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, DGK 2022 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. DGKS-794 darbo byloje Nr. APS-131-2674, liko neįsiteisėjęs, netapo privalomas ir neįgijo vykdomojo dokumento statuso.

6. Byla priskirtina prie nedispozityvių bylų, todėl joje pilnai netaikytinas CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungtyniškumo principas, bei taikytina kitokia nei CPK 178 straipsnyje nurodyta įrodinėjimo pareiga: 6.1. Paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412).

Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).

Be to Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). 6.2. CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , atitinkamai teismas darbo byloje turi bÅ«ti aktyvus ir paskirstyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir pagal Darbo kodekso 214 straipsnyje įtvirtintus principus. 6.3.

Aktyvus teismo vaidmuo tam tikrų kategorijų bylose neatleidžia Å¡alių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Teismas Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje atsakovė turėjo įrodyti, kad sumokėjo darbo užmokestį ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė taip pat turėjo pateikti įrodymus, kad darbo užmokesčio negavo, teismas pats iÅ¡reikalavo kai kuriuos įrodymus, kaip kad duomenis iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos apie ieÅ¡kovei sumokėtÄ darbo užmokestį.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teismo ir Å¡alių iniciatyva surinkta pakankamai įrodymų, kad bÅ«tų galima iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, t. y. įrodinėjimo naÅ¡ta byloje buvo paskirstyta ir įgyvendinta tinkamai.

7. Teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatė, kad: 7.1. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo darbo santykiai nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. (teismo 2022 m. kovo 4 d. iÅ¡reikalautas iÅ¡raÅ¡as apie asmens darbovietę, gautas iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2017 m. lapkričio 16 d. darbo sutartis Nr. 2, 2 priedo prie ieÅ¡kinio 1-6 lapai), ieÅ¡kovė ėjo vyriausiosios buhalterės pareigas. 7.2. 2020 m. už vasario, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ieÅ¡kovei nebuvo mokamas darbo užmokestis, o atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ nebuvo pilnai atsiskaityta, nesumokėta ir nepanaudotų atostogų dienų kompensacija. 7.3.

IeÅ¡kovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 550 Eur (įskaitant visus privalomus mokėti mokesčius). Ginčo byloje tarp Å¡alių dėl praÅ¡omos priteisti sumos, vidutinio darbo užmokesčio nebuvo, netesybų klausimÄ atsakovas paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismas byloje spręsdamas kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės, vertins ar atsakovas įrodė, kad ieÅ¡kovei sumokėjo visÄ priklausantį darbo užmokestį bei ar iÅ¡ atsakovo priteistinos netesybos, jei taip, kokio dydžio.

Teismo išvados ir motyvai.

8. Reikalavimas dėl 2874,60 Eur nesumokėto darbo užmokesčio tenkintinas pilnai, nes atsakovas nesumokėjo viso priklausančio darbo užmokesčio ieÅ¡kovei jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ : 8.1. Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. 8.2.

Byloje esantys įrodymai (priedai prie ieÅ¡kinio, taip pat priedai prie DOK-57002) ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovas atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ nesumokėjo ieÅ¡kovei 2 874,60 Eur (suma kuri turėjo bÅ«ti mokama ieÅ¡kovei asmeniÅ¡kai, t. y. atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir atostogų kompensacijos, t. y. skola ieÅ¡kovei susidarė dėl nesumokėto atlyginimo už 2020 m. 2, 6-12 mėnesių darbo užmokestį ir atleidimo dienÄ kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovas neįrodė prieÅ¡ingai ir su Å¡ia suma sutiko.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡ atsakovo priteistinas 2 874,60 Eur darbo užmokestis ir atostogų kompensacija (atskaičius mokesčius). Taip pat atsakovas įpareigotinas sumokėti nuo minėtos sumos visus priklausančius mokesčius, t. y. teismo posėdžio metu nei ieÅ¡kovė nei atsakovas negalėjo patvirtinti ar priklausantys sumokėti mokesčiai yra sumokėti, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priklausantys sumokėti mokesčiai nėra sumokėti, todėl įvertinus byloje pateikto įrodymo (priedas prie DOK-57002 – asmeninė sÄ skaita 2020 m.) duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ieÅ¡kovei yra skolingas už 2020 m. 2, 6-12 mėnesių darbo užmokestį ir atleidimo dienÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas neatskaičius mokesčių, tai yra: 1) 521,25 Eur už 2020 m. vasario mėnesį; 2) 550 Eur už 2020 birželio mėnesį; 3) 550 Eur už 2020 liepos mėnesį; 4) 556,39 Eur už 2020 rugpjūčio mėnesį; 5) 550 Eur už 2020 rugsėjo mėnesį; 6) 550 Eur už 2020 spalio mėnesį; 7) 550 Eur už 2020 lapkričio mėnesį; 8) 1171,67 Eur už gruodžio mėnesį.

IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo priteistina 4999,31 Eur. Å iÄ sumÄ pavirtinta ir atsakovo 2022 m. vasario 4 d. pažyma Nr. P2022-1 (2 priedas prie ieÅ¡kinio).

9. Reikalavimas dėl šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio netesybų tenkinamas iš dalies, t. y. priteisiant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio netesybas: 9.1. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Sprendžiant dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo, reikia įvertinti, ar yra visos jos taikymo sÄ lygos, be kita ko, ar uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju dėl darbuotojo kaltės, turi bÅ«ti sprendžiama dėl tokių aplinkybių ir atitinkamai darbdavio atsakomybės (jos apimties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022). 9.2.

Byloje nustatyta, kad darbo santykiai tarp Å¡alių nutrÅ«ko 2020 m. gruodžio 10 d. darbuotojo praÅ¡ymu pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad darbo užmokestį sutinka sumokėti, tačiau neturi tam reikalingų lėšų, dėl lėšų trÅ«kumo jų nesumokėjo ir atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Ä®monė veikė nuostolingai, dėl ko įmonės veikla sustabdyta, taip pat nemokėjo ir atlyginimo įmonės direktoriui, kuriuo buvo jis pats. Atitinkamai teismas laiko, kad bÅ«tų neproporcinga priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio netesybas.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo visÄ neatsiskaitymÄ su ieÅ¡kove nelėmė jo tyčia, todėl vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas laiko, kad protinga ir sÄ Å¾ininga yra iÅ¡ atsakovo priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ (netesybas) už tai, kad atsakovas darbo santykių nutraukimo įforminimo dienÄ nesumokėjo viso darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir neatsiskaitė jau daugiau, kaip metai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡ atsakovo priteistina 1100 Eur (2×550) netesybų.

10. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 4,48 Eur ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos iš atsakovo.

11. Dėl žyminio mokesčio. IeÅ¡kovė nors ir buvo sumokėjusi 65 Eur žyminio mokesčio, tačiau kadangi pagal įstatymÄ ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), minėta žyminio mokesčio suma jai buvo grÄ Å¾inta teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovės visi reikalavimai buvo turtinio pobÅ«džio ir patenkintų turtinių ieÅ¡kovės reikalavimų dalis yra 6099,31 Eur (4999,31 +1100), už kuriuos mokėtinas 137 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taigi byloje mokėtina 137 Eur žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iÅ¡ atsakovo, t. y. taikytinas principas „pralaimėjęs moka“. IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui, kad valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , esančiÄ :

LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius pinigų sumokėjimÄ valstybei, bÅ«tina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui. III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

IÅ¡spręsti iÅ¡ esmės tarp ieÅ¡kovės R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo MB (duomenys neskelbtini), kilusį ginÄÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimus patenkinti iÅ¡ dalies:

1) Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 4999,31 Eur (keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis eurus 31 centÄ ) nesumokėto darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų kompensacijos, iÅ¡ kurių 2874,60 Eur (du tÅ«kstančiai aÅ¡tuoni Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt keturi eurai 60 centų) sumokėtini ieÅ¡kovei, o likusi dalis – pajamų, socialiniam ir sveikatos draudimui;

2) Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 1100 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ eurų) netesybų. Nuo Å¡ios netesybų sumos atsakovas privalo sumokėti nustatytus mokesčius;

3) Kitoje dalyje reikalavimus atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo 137 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt septynis eurus) žyminio mokesčio iÅ¡laidas. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Romualdas Gylys