b746ad61-e6fc-41b8-b60e-a521278d382b · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-6264-739/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01229-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 19 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas O. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–2) nurodė, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2019 m. birželio 7 d. buvo pažeista jo teisė paskambinti telefonu, kada jam reikia, ir iki skundo padavimo dienos jam nebuvo sudaryta galimybė kalbėti internetine telefonija.

Dėl savo pažeidžiamų teisių jis žodžiu ir raštu teikė pretenzijas atsakovės atstovui, tačiau atsakovas pažeidimų nepašalino. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 41-2295 patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais (toliau taksofonas vadinamas ir telefonu) grafikas 1-ame sektoriuje pažeidė jo teises, kadangi jis negalėjo paskambinti telefonu jam tinkamu metu, nes šiame grafike nurodytu laiku jo artimieji ir kiti asmenys negali kalbėti telefonu. 1–3 būrių nuteistųjų buvo apie 80, o pokalbio telefonu leistina trukmė 15 min., tad per 45 min. visiems norintiems paskambinti buvo fiziškai neįmanoma, todėl jis dažnai likdavo nepaskambinęs, nors labai reikėdavo.

Kalbant telefonu, nebuvo užtikrinamas pokalbio privatumas ir saugumas, nes telefonai buvo įrengti koridoriuje, pro kurį praeidavo visi nuteistieji. Todėl jam tekdavo praleisti dalį skambučių vien dėl to, kad nesusitiktų nuteistųjų, su kurias galimi konfliktai. Telefonai buvo įrengti koridoriuje, vienas prie kito, be pertvarų, tad jis negalėdavo normaliai pasikalbėti apie svarbius ar intymius reikalus. Tad tokia skambučių galimybė jo netenkino ir buvo pažeista jo teisė į pokalbio privatumÄ .

Apskritai nebuvo sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija. Tai labiausiai pažeidė jo teises, nes maloniau kalbėti matant paÅ¡nekovÄ . Tokios galimybės neužtikrinimas jam sukėlė didelę dvasinę kančiÄ . Atsakovės atstovas dar 2018 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡tu Nr. 7-2241 jį informavo, kad su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „CSC Telecom“ pasiraÅ¡yta sutartis dėl vaizdo skambučių tiekimo, tačiau iki Å¡iol Å¡i paslauga nevykdoma. Dėl visų Å¡ių pažeidimų 2019 m. balandžio 18 d. jis parašė skundÄ Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), tačiau Å¡is skundÄ persiuntė svarstyti į PravieniÅ¡kių PN-AK, o PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai jį pasikvietę paaiÅ¡kino, kad Å¡ių problemų negali iÅ¡spręsti, nes nėra patalpų skambinimo aparatams ir internetinei telefonijai, neskiriamas finansavimas.

PareiÅ¡kėjas teigė dėl tokių kalinimo sÄ lygų patyręs dvasinę kančiÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , orumo pažeminimÄ . Prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas atsikirtime (b. l.

43) nesutiko su atsakovės atstovo atsiliepimu. Teigė, kad telefonai nebuvo atskirti pertvara, tai matyti ir iÅ¡ fotografijų. Be to, koridoriuje, kuriame jie buvo, praeidavo daug žmonių, dėl to nebuvo privatumo. PareigÅ«nai nebÅ«davo koridoriuje – jie bÅ«davo praleidimo posto patalpose, tuo tarpu kiti nuteistieji keldavo konfliktines situacijas, tad jo saugumas pokalbio metu nebuvo garantuojamas. Pagal skambinimo grafikÄ jis negalėdavo paskambinti penktadienį ir sekmadienį, o kitomis dienomis galėdavo paskambinti ne tuo laiku, kada jam reikėjo, be to, fiziÅ¡kai nespėdavo visi paskambinti, nes skambinimui skirtas trumpas laikas.

Atsakovės atstovo argumentas, kad jam (pareiÅ¡kėjui) suteikiama galimybė naudotis internetine telefonija, neatitinka tikrovės, nes dėl Å¡ių problemų ne vienas nuteistasis kreipėsi į teismÄ gindamas savo teises, ir atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam ir kitiems nuteistiesiems leidžiama naudotis internetine telefonija, ir prašė iÅ¡reikalauti nuteistųjų, skambinusių internetine telefonija, registracijos žurnalo kopijÄ . Teigė, kad jis sutiko sustabdyti savo 2019 m. balandžio 18 d. skundo Kalėjimų departamentui svarstymÄ , suprasdamas, kad pareigÅ«nai savarankiÅ¡kai Å¡ios problemos neiÅ¡spręs, ir nenorėdamas patirti spaudimÄ .

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu į skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 10–14) nurodė, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę po 15 min. paskambinti telefonu. Konfidencialumas ir saugumas pokalbių metu užtikrinamas, kadangi nuteistųjų, norinčių paskambinti, skaičių prie taksofonų reguliuoja ir tvarkÄ prižiÅ«ri pataisos namuose tarnybÄ vykdantys pareigÅ«nai.

Vadovaujantis teisės normomis, pokalbio metu skambinimo patalpoje kartu su nuteistuoju dalyvauja ir Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nas. 1-ame ir 2-ame sektoriuje yra galimybė pasinaudoti internetine telefonija. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių skundo dalykÄ nagrinėti ir tinkamai nustatyti, kurios pamainos metu buvo pažeista jo teisė, nenurodė jokių konkrečių asmenų pavardžių, kurie bÅ«tų trukdė pareiÅ¡kėjui kalbėti telefonu ar klausęsi jo telefoninių pokalbių, nenurodė tikslių datų, kada tai buvo.

Be to, teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigai telefonÄ , kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems, įrengti atskiroje patalpoje. Atsakovės atstovas 2019 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡te Nr. S-23767 „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l.

59) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 1-ame sektoriuje galėjo naudotis telefonu du kartus per savaitę, kaip numato teisės norma. 1-ame sektoriuje buvo 7 taksofono aparatai. Nuteistieji jais naudojosi pagal patvirtintÄ grafikÄ . Grafikas sudarytas tam, kad nesusidarytų eilės. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 2-ame sektoriuje galėjo paskambinti bet kuriÄ grafike nurodytÄ dienÄ , jeigu iÅ¡reiÅ¡kė norÄ administracijai. Pateikė informacijÄ , kiek bÅ«riuose buvo nuteistųjų, kurie galėjo naudotis telefonais 2-ame sektoriuje. Atsakovės atstovas 2019 m. spalio 7 d. raÅ¡te Nr. S-24522 „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l.

68) pateikė informacijÄ , kiek bÅ«riuose buvo nuteistųjų, kurie galėjo naudotis telefonais 1-ame sektoriuje. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas turėjo iÅ¡reikÅ¡ti norÄ pasinaudoti teise paskambinti telefonu. Noro neiÅ¡reiÅ¡kus, tokia galimybė nesuteikiama. Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pataisos įstaigos pareigÅ«nai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalos.

Teigė, kad nėra bÅ«tinų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ pareiÅ¡kėjas nurodo patyręs dėl to, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista jo teisė paskambinti telefonu, kada jam reikia, ir nebuvo sudaryta galimybė kalbėti internetine telefonija. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK buvo laikomas: nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2018 m. kovo 30 d.

– Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje (toliau – ir 2-as sektorius) (su pertraukomis, nes išvykdavo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę) (b. l. 15, 20); nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. – Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje (toliau – ir 1-as sektorius) (su pertrauka, nes buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę) (b. l. 16, 21); nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. – 2-ame sektoriuje (b. l. 15); nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 7 d. (iki skundo išsiuntimo datos (b. l. 4)) – 1-ame sektoriuje (su pertraukomis, nes išvykdavo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę) (b. l. 16, 83).

Byloje esant tokiems duomenims apie pareiÅ¡kėjo buvimo PravieniÅ¡kių PN-AK datas, byloje sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. birželio 7 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skundėsi tuo, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo sudaryta galimybė paskambinti telefonu kada jam reikia; nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 41-2295 patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais grafikas 1-ame sektoriuje pažeidė jo teises, kadangi jis negalėjo paskambinti telefonu jam tinkamu metu, nes grafike nurodytu laiku artimieji ir kiti asmenys negali kalbėti telefonu; be to, 1–3 būrių nuteistųjų buvo apie 80, o pokalbio telefonu leistina trukmė 15 min., tad per 45 min. visiems norintiems nuteistiesiems paskambinti buvo fiziškai neįmanoma, todėl jis dažnai likdavo nepaskambinęs, nors labai reikėdavo (b. l. 1).

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu; skambinimo dažnumÄ nustato BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai; pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas turi teisę leisti papildomai vienÄ kartÄ paskambinti telefonu, jeigu to praÅ¡o nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sÄ lygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita; skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių; kam skambinti, pasirenka nuteistasis; telefoninių pokalbių iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis.

To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 73 straipsnio 4 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, ir Taisyklės) 124 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu.

PareiÅ¡kėjas, kuris ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 11, 20–22, 69), per savaitę turėjo teisę pakalbėti telefonu du kartus po 15 min. (BVK 73 straipsnio 4 punktas, 102 straipsnio 2 dalis). Ä® bylÄ yra pateiktas pareiÅ¡kėjo nurodytas PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto, laikinai einančio Saugumo valdymo skyriaus virÅ¡ininko pareigas, patvirtintas 2019 m. vasario 13 d. Nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais 1-ame sektoriuje grafikas Nr. 41-2295 (b. l. 23) (toliau – ir grafikas Nr. 41-2295).

PareiÅ¡kėjas tuo laikotarpiu, kai galiojo Å¡is grafikas, buvo 1-o sektoriaus 3-ame bÅ«ryje (b. l. 21). PareiÅ¡kėjas, skunde teigdamas, kad jam ginčo laikotarpiu nebuvo sudaryta galimybė paskambinti telefonu kada jam reikia, nurodė tik vienÄ grafikÄ â€“ Nr. 41-2295, kuris buvo netinkamas, ir nurodė tik aplinkybes, kad jis negalėdavo pasinaudoti telefonu 3-ame bÅ«ryje pagal šį grafikÄ (b. l. 1), tuo tarpu jokių konkrečių aplinkybių, ar jis galėjo, ar negalėjo pasinaudoti telefonu kada jam reikia bÅ«damas kituose bÅ«riuose, nenurodė.

PareiÅ¡kėjui nesiskundus dėl kitų bÅ«rių, byloje nagrinėtinos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl naudojimosi telefonu 3-ame bÅ«ryje pagal grafikÄ Nr. 41-2295. Nors grafike Nr. 41-2295 yra duomenys, kad 3-o bÅ«rio nuteistieji naudojasi taksofonu penkis kartus per savaitę (b. l. 23), tačiau atsakovės atstovas raÅ¡te „Dėl papildomų duomenų teikimo“, PravieniÅ¡kių PN-AK 1-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas pažymoje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas 1-ame sektoriuje (taigi, ir 3-ame bÅ«ryje) galėjo naudotis telefonu du kartus per savaitę (b. l. 59–60), t. y. pagal aptartas teisės normas.

Nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyrius, reglamentuojantis nuteistųjų skambinimÄ ir kalbėjimÄ telefonu, nei Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos apraÅ¡as (b. l. 48–55) (toliau – Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos apraÅ¡as), nei PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 18 d.

įsakymu Nr. V-533 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos apraÅ¡as (b. l. 61–66) (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtintas Skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos apraÅ¡as, ir ApraÅ¡as) (pastarieji du teisės aktai galiojo dalį ginčo laikotarpiu) nenumato pareigos pataisos įstaigai sudarant nuteistųjų naudojimosi telefonu grafikÄ , nustatant naudojimosi telefonu laikÄ , šį grafikÄ priderinti prie nuteistųjų pageidaujamo laiko, t. y. sudaryti nuteistiesiems galimybę pasinaudoti telefonu jų pageidaujamu laiku.

IÅ¡ grafiko Nr. 41-2295 (b. l.

23) matyti, kad 3-o bÅ«rio nuteistiesiems skirtas laikas pokalbiams telefonu pirmadieniais–ketvirtadieniais ir Å¡eÅ¡tadieniais, t. y. penkias dienas per savaitę, ir skirtingomis valandomis (nuo 10.30 val., nuo 15.30 val., nuo 19.30 val., nuo 20.15 val.). Atsižvelgdamas ir į tai, kad teisės normos nenustato pataisos įstaigai pareigos naudojimosi telefonu grafikÄ priderinti prie pareiÅ¡kėjo (nuteistojo) pageidaujamų valandų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas (kartu su savo artimaisiais ir bičiuliais), jeigu norėjo pasikalbėti telefonu, turėjo prisitaikyti prie grafiko Nr. 41-2295, rasdamas iÅ¡ Å¡io grafiko jam tinkamas valandas paskambinti.

Kaip jau raÅ¡yta, pareiÅ¡kėjas taip pat skundėsi tuo, kad pagal grafikÄ Nr. 41-2295 fiziÅ¡kai visi nuteistieji (taigi, ir jis) nespėdavo paskambinti telefonu. Ä® bylÄ yra pateikta pareiÅ¡kėjo skambinimo iÅ¡klotinė. Dalis jos duomenų (b. l. 71–83) yra ne ginčo laikotarpio, todėl bylai nėra aktualÅ«s. Susipažinus su Å¡ios iÅ¡klotinės ginčo laikotarpio duomenimis (b. l. 83–90), matyti, kad pareiÅ¡kėjas ne visada paskambindavo telefonu du kartus per savaitę. Tačiau vien tokiais iÅ¡klotinės duomenimis remiantis, teismo vertinimu, negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė paskambinti telefonu, kadangi iÅ¡klotinėje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjas nepasinaudodavo telefonu.

Pažymėtina tai, kad pats pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jo netenkino tokia skambučių galimybė, kai neužtikrinamas privatumas kalbant telefonu, taip pat nurodė, kad jam tekdavo praleisti dalį skambučių vien dėl to, kad nesusitiktų nuteistųjų, su kurias galimi konfliktai (b. l. 1). Tad pareiškėjas galimai neskambino dėl jo nurodyto privatumo ir saugumo kalbant telefonu neužtikrinimo, o ne dėl to, kad nespėdavo paskambinti. Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“, Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas pažymoje patvirtino, kad pareiškėjas 1-ame ir 2-ame sektoriuose galėjo pasinaudoti telefonu du kartus per savaitę (b. l. 59, 22).

Atsakovės atstovas rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ ir 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė pažymoje paaiškino, kad nuteistųjų skambinimo taksofono aparatais grafikai yra sudaryti tam, kad nesusidarytų eilės ir nuteistiesiems nereikėtų ilgai laukti, norint paskambinti taksofono aparatu; jie sudaryti siekiant, kad visi nuteistieji turėtų vienodas galimybes skambinti (b. l. 59, 21). Vyriausioji specialistė šioje pažymoje, be to, paaiškino, kad minėti grafikai yra sudaryti atsižvelgiant į esančių būriuose nuteistųjų skaičių (b. l. 21).

Nors pareiškėjas skunde ir teigė, kad vienu telefonu naudodavosi 1–3 būrių nuteistieji (b. l. 1), grafiko Nr. 41-2295 duomenys tik iš dalies tai patvirtina, kadangi iš jo matyti, kad pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais telefonu naudotis vienu metu buvo skirtas laikas vien tik 3-o būrio nuteistiesiems, ir tik trečiadieniais ir šeštadieniais – 3-o būrio nuteistiesiems kartu su 1-o būrio nuteistaisiais, tuo tarpu 2-o būrio nuteistieji išvis nesinaudodavo tuo pačiu telefonu su 3-u ir 1-u būriu (b. l. 23).

Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad nuteistųjų pokalbiams telefonu pagal grafikÄ Nr. 41-2295 buvo skirtos tik 45 min. (b. l. 1), grafiko Nr. 41-2295 duomenys tik iÅ¡ dalies tai patvirtina, kadangi iÅ¡ jo matyti, kad pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais 3-o bÅ«rio nuteistiesiems buvo skirtas laikas kalbėti telefonu po 1 val. 30 min., trečiadieniais 3-o bÅ«rio nuteistiesiems kartu su 1-u bÅ«riu – taip pat 1 val. 30 min., ir tik Å¡eÅ¡tadieniais 3-o bÅ«rio nuteistiesiems kartu su 1-bÅ«riu – 45 min. (b. l. 23).

Kaip jau raÅ¡yta, pareiÅ¡kėjas pagal grafikÄ Nr. 41-2295 galėjo paskambinti telefonu du kartus per savaitę (b. l. 59–60). Tad tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjas skambindavo telefonu Å¡eÅ¡tadienį (kai nuteistųjų pokalbiams buvo skirtos 45 min.), jis turėjo teisę paskambinti telefonu dar kitÄ savaitės dienÄ , kai nuteistųjų pokalbiams buvo skirta daugiau laiko – 1 val. 30 min. Bylos duomenimis, 1-ame sektoriuje buvo 7 taksofono aparatai, kuriais nuteistieji naudojosi pagal patvirtintÄ nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais grafikÄ (b. l. 59–60), t. y. grafikÄ Nr. 41-2295.

Teismas pažymi, kad teisės aktai pataisos įstaigai nenustato pareigos įrengti konkretų telefonų skaičių. Atsakovės atstovas yra pateikęs duomenis, kad 3-ame bÅ«ryje (2019 m. sausio 16 d. duomenimis) buvo 26 nuteistieji, toks nuteistųjų skaičius galėjo naudotis telefonais 1-ame sektoriuje (b. l. 68–69). Atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė duomenų, kiek nuteistųjų buvo 1-ame bÅ«ryje (kuris kartu su 3-u bÅ«riu naudodavosi telefonu), todėl teismas vadovaujasi pareiÅ¡kėjo nurodytais duomenimis, kad 1-ame, 3-ame bÅ«riuose iÅ¡ viso buvo 80 nuteistųjų (b. l. 1), ir sprendžia, kad trečiadieniais ir Å¡eÅ¡tadieniais, kai pagal grafikÄ Nr. 41-2295 3-o bÅ«rio nuteistieji naudodavosi telefonais vienu metu su 1-o bÅ«rio nuteistaisiais (b. l. 23), iÅ¡ viso bÅ«davo 80 nuteistųjų.

Teismas, atsižvelgdamas į tokius duomenis, kad pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais (po 1 val. 30 min.) 7 telefono aparatais naudojosi 26 3-io bÅ«rio nuteistieji, trečiadieniais (1 val. 30 min.) paminėtais telefono aparatais naudojosi 80 3-o ir 1-o bÅ«rio nuteistųjų, Å¡eÅ¡tadieniais (45 min.) paminėtais telefono aparatais naudojosi taip pat 80 3-o ir 1-o bÅ«rio nuteistųjų, daro iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du pirmadieniais telefonu galėtų pakalbėti 42 nuteistieji (90 min. / 15 (vienam nuteistajam skirtas laikas) = 6 nuteistieji x 7 telefonai), antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais – tiek pat, Å¡eÅ¡tadieniais – 21 nuteistasis (45 min. / 15 = 3 x 7).

Tad susumavus Å¡iuos nuteistųjų skaičius, gaunama 189 nuteistųjų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis turi teisę pakalbėti telefonu du kartus per savaitę, Å¡is nuteistųjų skaičius mažintinas perpus. Tad teismas sprendžia, kad 95 nuteistieji aptarta tvarka (3-o bÅ«rio nuteistieji, arba 3-as bÅ«rys kartu su 1-u bÅ«riu) galėtų pasinaudoti telefonu du kartus per savaitę po 15 min. Tad atsižvelgiant į tokius duomenis, į minėtus atsakovės atstovo, 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės paaiÅ¡kinimus, kad grafikai sudaryti siekiant, kad visi nuteistieji turėtų vienodas galimybes paskambinti, ir atsižvelgiant į bÅ«riuose esančių nuteistųjų skaičių, teismo vertinimu, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant 3-ame bÅ«ryje, pagal grafikÄ Nr. 41-2295 jam buvo skirta laiko pakalbėti telefonu 2 kartus per savaitę po 15 min., pagal aptartų teisės normų reikalavimus.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas Kalėjimų departamentui buvo pateikęs 2019 m. balandžio 18 d. skundÄ , kuriame kėlė klausimÄ ir dėl to, kad jam dėl tokio grafiko Nr. 41-2295 nesudaryta galimybė paskambinti telefonu patogiu laiku, tačiau nenurodė, kad jis nespėja paskambinti telefonu. Å is pareiÅ¡kėjo skundas buvo persiųstas nagrinėti PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai, tačiau pareiÅ¡kėjas jai 2019 m. gegužės 14 d. pateikė praÅ¡ymÄ raÅ¡tu nenagrinėti skundo, nes jokių problemų jis neturi.

PareiÅ¡kėjui taip nurodžius, PravieniÅ¡kių PN-AK minėto pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimÄ baigė ir administracinę procedÅ«rÄ nutraukė (b. l. 3, 26–31). Tad jis nėra aktualus ir Å¡iai administracinei bylai. Byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai darė spaudimÄ pareiÅ¡kėjui, siekdami, kad jis pateiktų praÅ¡ymÄ nenagrinėti minėto skundo. Kitas pareiÅ¡kėjo skundas, kuris buvo pateiktas PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai – 2018 m. liepos 26 d. skundas, kuriame kelti klausimai dėl prekių pataisos namų parduotuvėje kokybės ir jų kainų, ir dėl skambinimui telefonu nebuvimo minėtoje parduotuvėje (b. l. 32–35) – taip pat nėra aktualus Å¡iai bylai, nes pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje nesiskundė dėl tokių aplinkybių.

Atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, pareiÅ¡kėjas turėjo iÅ¡reikÅ¡ti norÄ pasinaudoti teise paskambinti telefonu. Noro neiÅ¡reiÅ¡kus, tokia galimybė nesuteikiama (b. l. 68, 59). Tuo tarpu bylos medžiagoje nėra duomenų apie kitus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus ar skundus PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai, nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, nespėjęs grafike nustatytu laiku pakalbėti telefonu, pranešė apie tai PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai, prašė suteikti jam galimybę pakalbėti telefonu, o Å¡i nesprendė Å¡ios problemos, atsisakė tenkinti tokį jo praÅ¡ymÄ .

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu, nes byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo teisė pakalbėti telefonu, įtvirtinta BVK 73 straipsnio 4 punkte, 102 straipsnio 2 dalyje, buvo apribota. Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su tuo, kad jis negalėjo pasinaudoti telefonu, nes buvo nepatogus skambinimo grafikas, per mažai skirta tam laiko, per daug norinčiųjų paskambinti, atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skundėsi ir tuo, kad kalbant telefonu, nebuvo užtikrinamas pokalbio privatumas ir saugumas, nes telefonai buvo įrengti koridoriuje, vienas prie kito, be jokių pertvarkų, pro tÄ koridorių praeidavo visi nuteistieji kur nors eidami; dėl tokio telefonų įrengimo jis negalėdavo normaliai pasikalbėti apie svarbius ar intymius reikalus; pareigÅ«nai niekada nebÅ«davo koridoriuje – jie bÅ«davo praleidimo posto patalpose, tuo tarpu kiti nuteistieji keldavo konfliktines situacijas, tad jo saugumas nebuvo garantuojamas (b. l. 1, 43).

BVK 102 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Atsakovės atstovas ir pareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė fotografijas (jų kopijas), kuriose užfiksuotas dalies 1-ame ir 2-ame sektoriuose įrengtų telefono aparatų vaizdas (b. l. 36–38, 44), iÅ¡ kurių iÅ¡ tiesų matyti, kad Å¡ie telefono aparatai įrengti koridoriuje, vienas prie kito, neatskirti pertvaromis.

Tačiau teismas pažymi, kad nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyrius, reglamentuojantis nuteistųjų skambinimÄ ir kalbėjimÄ telefonu, nei Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos apraÅ¡as (b. l. 48–55), nei PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtintas Skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos apraÅ¡as (b. l. 61–66) (pastarieji du teisės aktai galiojo dalį ginčo laikotarpiu) nereglamentuoja patalpų, kuriose yra telefonai skirti nuteistiesiems, įrengimo ypatumų, ir nenumato pareigos pataisos įstaigai įrengti telefono aparatus atskiroje patalpoje ar juos atitverti vienÄ nuo kito.

Minėto Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtinto Skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašo 21.1 papunktis tik numato, kad suimtieji ar nuteistieji skambinti gali iš gyvenamuosiuose korpusuose ar kitoje vietoje įrengtų telefono aparatų (b. l. 65). Dėl privatumo ir saugumo užtikrinimo atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 11), Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė pažymoje (b. l.

21) patvirtino, kad konfidencialumas ir saugumas pokalbių metu yra užtikrinami, kadangi nuteistųjų, norinčių paskambinti, kiekį prie taksofonų reguliuoja ir tvarkÄ prižiÅ«ri pataisos namuose tarnybÄ vykdantys pareigÅ«nai. PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus pavaduotojas pažymoje (b. l.

22) taip pat patvirtino, kad pokalbių metu pareiÅ¡kėjo saugumas ir privatumas buvo užtikrinamas pataisos įstaigoje tarnybÄ vykdančių pareigÅ«nų. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad siekiant įgyvendinti PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtinto Skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos apraÅ¡o 21.3 papunkčio (kuris numato, kad prieÅ¡ suteikiant suimtajam ar nuteistajam telefoninį pokalbį, Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nas identifikavęs suimtÄ jį ar nuteistÄ jį, leidžia jam paskambinti ir kalbėti telefonu;

Å¡is pareigÅ«nas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis ar nuteistasis, numerį (b. l. 65)), 21.5 papunkčio (kuris numato, kad jei pokalbio metu suimtasis ar nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ ar nevykdo Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«no nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, telefoninis pokalbis nutraukiamas (b. l. 65)) nuostatas, pokalbio metu skambinimo patalpoje kartu su nuteistuoju dalyvauja ir Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nas (b. l. 11). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginį, kad pareigÅ«nų nebÅ«davo koridoriuje (b. l. 43), pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada tai buvo, ir jokių konkrečių aplinkybių nenurodė.

Teismas nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės atstovo ir PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo privatumÄ ir saugumÄ kalbant telefonu užtikrino pataisos įstaigos pareigÅ«nai. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjo saugumui kalbant telefonu koridoriuje buvo kilusi grėsmė iÅ¡ kitų nuteistųjų pusės, kaip jis teigė (b. l. 1, 43). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Vis dėl to pareiÅ¡kėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , kuriame atsispindėtų konkretÅ«s kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018).

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas jokių konkrečių aplinkybių nenurodė – kurie nuteistieji kėlė jam grėsmę ir kada. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad dėl skunde keliamų problemų jis kreipėsi su 2019 m. balandžio 18 d. skundu į Kalėjimų departamentÄ (b. l. 2), tačiau, kaip jau raÅ¡yta, minimas pareiÅ¡kėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundas nagrinėjamai bylai nėra aktualus, kadangi administracinė procedÅ«ra pagal šį skundÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje buvo nutraukta, pareiÅ¡kėjui pateikus praÅ¡ymÄ jo nenagrinėti.

Be to, jame pareiÅ¡kėjas nekėlė klausimo dėl saugumo neužtikrinimo (b. l. 29–30). Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ ar kitaip kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl jo saugumui kilusios grėsmės iÅ¡ kitų nuteistųjų pusės, o administracija į tai nereagavo ir nesiėmė priemonių iÅ¡spręsti Å¡iÄ problemÄ . Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu.

Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl privatumo ir saugumo neužtikrinimo kalbant telefonu atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skundėsi ir tuo, kad nebuvo sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija; teigė, kad tai labiausiai pažeidė jo teises, nes maloniau kalbėti matant paÅ¡nekovÄ ; teigė, kad atsakovės atstovas dar 2018 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡tu Nr. 7-2241 jį informavo, kad su UAB „CSC Telecom“ pasiraÅ¡yta sutartis dėl vaizdo skambučių tiekimo, tačiau iki Å¡iol Å¡i paslauga nevykdoma (b. l. 1–2); teigė, kad atsakovės atstovo argumentas, kad jam (pareiÅ¡kėjui) suteikiama galimybė naudotis internetine telefonija, neatitinka tikrovės (b. l. 43).

Teismas pažymi, kad tai, jog kiti nuteistieji dėl galimybės naudotis internetine telefonija kreipėsi į teismÄ gindami savo teises, kaip teigė pareiÅ¡kėjas atsikirtime (b. l. 43), nėra susiję su Å¡ia byla, kadangi Å¡ioje byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo, o ne kitų nuteistųjų reikalavimas. PareiÅ¡kėjo atsikirtime pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės atstovo įrodymÄ â€“ nuteistųjų, skambinusių internetine telefonija, registracijos žurnalo kopijÄ , ir jÄ atsiųsti pareiÅ¡kėjui susipažinti (b. l. 43) 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartimi buvo atmestas (b. l. 47).

PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡te Nr. 7-2241, kuriuo buvo pateiktas atsakymas į pareiÅ¡kėjo 2018 m. liepos 26 d. skundÄ , iÅ¡ tiesų yra nurodyta, kad su UAB CSC Telecom“ pasiraÅ¡yta sutartis dėl taksofono sistemų ir vaizdo skambučių paslaugų teikimo Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (b. l. 32). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punktas, be to, nustato, kad skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas BVK 102 straipsnyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkte įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , ne kartÄ konstatavo, kad: skambinimas internetinės telefonijos bÅ«du nėra savarankiÅ¡ka nauja teisė, o tik vienas iÅ¡ teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo bÅ«dų; Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams; pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sÄ lygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija; aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiÅ¡kos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos bÅ«du; toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis bÅ«das laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali bÅ«ti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1137-602/2019, 2019 m. vasario 27 d. administracinėje byloje Nr. A-1594-629/2019, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).

Nagrinėjamu atveju, iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 11), Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės paaiškinimų pažymoje (b. l. 21), Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojų paaiškinimų pažymoje (b. l.

22) ir teismui pateikto PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V-533 kopijos (b. l. 61–66) matyti, kad Å¡iuo metu PravieniÅ¡kių PN-AK 1-ame ir 2-ame sektoriuje nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių tvarkÄ nustato minėtu PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus įsakymu patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos apraÅ¡as (b. l. 61–66). Tad iÅ¡ paminėtų bylos duomenų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui galimybė paskambinti internetine telefonija (vaizdo skambučių įrangos pagalba) atsirado, įsigaliojus Å¡iam 2018 m. spalio 18 d.

įsakymu patvirtintam Aprašui, t. y. pareiškėjui tokia galimybė buvo tik dalį ginčo laikotarpio. Tai, kad iki tol pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė skambinti internetine telefonija (vaizdo skambučių įrangos pagalba), kaip vienu iš skambinimo būdų, nereiškia, kad jo teisė paskambinti apskritai nebuvo užtikrinta. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjo teisė pakalbėti telefonu, įtvirtinta BVK 73 straipsnio 4 punkte, 102 straipsnio 2 dalyje, buvo apribota. Pravieniškių PN-AK neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, kaip jau rašyta, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks nuteistojo bendravimas su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.

Jau įsigaliojus minėtam 2018 m. spalio 18 d. įsakymu patvirtintam ApraÅ¡ui, pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė skambinti internetine telefonija. IÅ¡ Å¡io ApraÅ¡o 22 punkto nuostatų matyti, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinimas ir kalbėjimas vaizdo skambučių įrangos pagalba yra organizuojamas nustatyta tvarka – suimtasis ar nuteistasis turi pateikti Resocializacijos skyriaus specialistui raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , po to organizuojamas suimtojo ar nuteistojo pokalbis vaizdo skambučių įrangos pagalba (b. l. 65–66).

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas Kalėjimų departamentui buvo pateikęs 2019 m. balandžio 18 d. skundÄ (t. y. jau įsigaliojus ApraÅ¡ui), kuriame kėlė klausimÄ ir dėl to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nevykdomi pokalbiai vaizdo skambučių įrangos pagalba, ir jis negali pasinaudoti Å¡ia savo teise, tačiau, kaip jau raÅ¡yta, po to pateikė praÅ¡ymÄ nenagrinėti skundo, nes jokių problemų jis neturi, todėl administracinė procedÅ«ra pagal šį skundÄ buvo nutraukta (b. l. 3, 26–31), todėl minėtas pareiÅ¡kėjo skundas nėra aktualus ir Å¡iai administracinei bylai.

PareiÅ¡kėjas, nors ir teigė skunde, kad jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija (b. l. 1), kad dėl savo pažeidžiamų teisių jis žodžiu ir raÅ¡tu teikė pretenzijas atsakovės atstovui (b. l. 1), tačiau nenurodė, su kokiais dar skundais ar praÅ¡ymais (iÅ¡skyrus paminėtÄ ) jis kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ , ir kada kreipėsi. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas įsigaliojus Å¡iam ApraÅ¡ui kreipėsi su praÅ¡ymu į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ApraÅ¡o nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas suteikti jam pokalbį vaizdo skambučių įrangos pagalba, ar kad kreipėsi su kitais skundais (iÅ¡skyrus paminėtÄ ) dėl tokios galimybės nesuteikimo.

PareiÅ¡kėjas to nenurodė ir duomenų nepateikė. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK administracija bÅ«tų atsisakiusi tenkinti tokį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti jam pokalbį vaizdo skambučių įrangos pagalba. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ir iki ApraÅ¡o įsigaliojimo kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl pokalbio vaizdo skambučių įrangos pagalba. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos veiksmus analizuojamu aspektu.

Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ dėl galimybės naudotis internetine telefonija nesuteikimo. Byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Å¡ios institucijos pareigÅ«nų veiksmus. Nenustačius neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK ir Å¡ios institucijos pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Be to, bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK medikus ar psichologus dėl dvasinės kančios, bendravimo galimybių sumažėjimo, orumo pažeminimo, kuriuos jis nurodė patyręs dėl tokių kalinimo sÄ lygų (b. l. 2). PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus vedėjo medicininio pažymėjimo (b. l.

17) duomenimis, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros skyriaus medikus dėl sveikatos sutrikimų, kildinamų iš teisės į telefoninius pokalbius pažeidimo. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus ir 2-sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologų pažymų (b. l. 18–19) duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl psichologinių sunkumų, kildinamų iš teisės į telefoninius pokalbius pažeidimo, nesikreipė ir konsultuotas nebuvo.

Todėl daroma iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta kita bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga – neturtinės žalos padarymo faktas. Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalia Pranckienė