b7436f66-ef66-4c7e-99ab-c30f371c49e2 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-281-923/2022 Proceso Nr. 1-01-1-29650-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio KiÅ¡kio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai BaltrÅ«nienei, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ O.

B. (O. B.) gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ O. B. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimÄ be užstato laiduotojos A.

T. atsakomybėn. Laidavimo terminas – 1 (vieneri) metai, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiu nuspręsta nukentėjusiojo N. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ O. B. nukentėjusiojo N. M. naudai – 500 Eur (penkis Å¡imtus) neturtinės žalos atlyginimo ir 935,52 Eur (devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus, 52 ct) turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. O. B. (toliau – O. B.) Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad jis 2020 m. liepos 26 d. apie 01.36 val. (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtÄ N. M. (toliau – N. M.) atžvilgiu, t. y. mažiausiai Å¡eÅ¡iais trauminiais poveikiais padarydamas nukentėjusiajam N. M. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje alkÅ«nėje ir kairio klubo srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairio pakinklio duobėje ir deÅ¡inėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniame skunde O. B. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo ir Å¡ioje dalyje bylÄ sustabdyti iki kol bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-26-917/2022, kurioje kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pareikÅ¡tas N. M.. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-917/2022 pripažinus N. M. kaltu, Å¡ioje byloje O. B. nuo civilinės atsakomybės atleisti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimis. 2.1.

Skunde nurodoma, kad O. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje pripažino, nurodęs, jog nukentėjusįjį sužalojo po to, kai Å¡is pirmas prieÅ¡ jį pradėjo smurtinius veiksmus. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimÄ , visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl esminių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiojo veiksmais, turėjusiais įtakÄ Å¾alos dydžio pagrįstumui bei nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, Å¡alinančių arba mažinančių O.

B. civilinę atsakomybę. Skunde nurodoma, kad tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam neturtinę žalÄ , kadangi visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl nukentėjusiojo veiksmų, įtakojusių tokios žalos atsiradimÄ . 2.2. Skunde teigiama, kad analogiÅ¡ka situacija susiklostė ir apylinkės teismui sprendžiant reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodoma, kad N. M. prašė priteisti civilinį ieÅ¡kinį, kurį sudaro negautos pajamos – 842,52 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 28 d. 17:45:28 val. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. 20:04:58 val., t. y. už laikotarpį, kuomet jis nedirbo, nes buvo blokuota jo, kaip „B.“ darbuotojo, paskyra, suplėšytos ir sugadintos kelnės bei marÅ¡kiniai, kurių bendra vertė 90 Eur bei nesumokėta kaina už kelionę – 3 Eur.

Skunde teigiama, kad N. M. „B.“ paskyros užblokavimas yra iÅ¡imtinai susijęs ne su O. B. veiksmais, o su N. M., kaip pavežėjo, netinkamu elgesiu su klientais. Skunde taip pat nurodoma, kad įvykio metu N. M. kelnės nebuvo suplėšytos ar kitaip sugadintos, kas reiÅ¡kia, kad dėl jų žala nėra padaryta. Pirmosios instancijos teisme N. M. nurodė, kad nepageidauja kelnių atsiimti, kadangi jų dydis jam galimai jau nebėra tinkamas. Skunde teigiama, kad nekokybiÅ¡kÄ paslaugÄ suteikęs pavežėjas neįgijo teisės reikalauti, kad už jo suteiktÄ paslaugÄ jam bÅ«tų sumokėta, todėl reikalavimas dėl kelionės kainos atlyginimo negali bÅ«ti patenkintas. 2.3.

Skunde nurodoma, kad jei baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-917/2022 bÅ«tų pripažinta N. M. kaltė, Å¡ioje byloje patenkintas civilinis ieÅ¡kinys sudarytų pagrindÄ N. M. praturtėti bei sukurtų precendentÄ , kuomet esant nukentėjusiojo nusikalstamiems veiksmams, jam visa apimtimi atlyginama žala. Skunde pažymima, kad nukentėjusysis taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jo „B.“ pavežėjo paskyros blokavimas buvo susijęs iÅ¡imtinai su O. B. neteisėtais veiksmais, kas prieÅ¡tarauja elementariai logikai ir protingumui bei sÄ Å¾iningumui – „B.“ nebÅ«tų blokavusi nukentėjusio pavežėjo paskyros.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje advokatė Neringa Grubliauskienė apeliacinį skundÄ palaikė visa apimtimi ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . O. B. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju O. B. gynėja praÅ¡o sustabdyti baudžiamÄ jÄ bylÄ iki kol pirmosios instancijos teisme bus iÅ¡nagrinėta kita baudžiamoji byla, kurioje kaltinamasis yra N. M., o O. B. pripažintas nukentėjusiuoju. Jos teigimu, tik iÅ¡nagrinėjus minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , galima tinkamai iÅ¡spręsti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. M. iÅ¡ O. B. priteisto civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu priteistų turtinės ir neturtinės žalų dydžiais.

Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio. Dėl bylos sustabdymo 5. Apeliaciniame skunde O. B. gynėja praÅ¡o sustabdyti baudžiamÄ jÄ bylÄ iki kol pirmosios instancijos teisme bus iÅ¡nagrinėta kita baudžiamoji byla, kurioje kaltinamasis yra N. M., o O. B. pripažintas nukentėjusiuoju. Jos teigimu, tik iÅ¡nagrinėjus minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , galima tinkamai iÅ¡spręsti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. M. iÅ¡ O.

B. priteisto civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Teismas nurodytus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad atvejai, kuomet bylos sustabdymas privalomas, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnyje. Baudžiamajame procese bylos sustabdymo institutas nėra numatytas. Taip pat atkreiptinas O. B. gynėjos dėmesys, kad ta aplinkybė, jog kitame teisme yra nagrinėjama prieÅ¡prieÅ¡inė byla, jokios įtakos nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste neturi, nes tiek N. M., tiek O.

B. procesinės padėtys minėtose bylose yra skirtingos. Nuosprendis dėl O. B. neteisėtų veiksmų jau yra priimtas, jis pripažintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimÄ . Koks sprendimas bus priimtas byloje, kurioje kaltinamasis yra N. M., jokios reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju neturi. Dėl neturtinės žalos priteisimo 6. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, nepagrįstai nukentėjusiajam priteisė neturtinę žalÄ , kadangi visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl nukentėjusio veiksmų, įtakojusių tokios žalos atsiradimÄ .

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

8. Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nukentėjusysis N. M. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad N. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl jam padarytų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas taip pat įvertino tai, kad N. M. patyrė nesaugumo jausmÄ , kadangi buvo sužalotas savo darbo aplinkoje, dėl patirtų sužalojimų kurį laikÄ negalėjo dirbti.

Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad dėl vienkartinių O. B. veiksmų nukentėjusysis bÅ«tų patyręs ilgalaikius ir sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie bÅ«tų labai sutrikdę jo veiklos produktyvumÄ . Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimÄ buvo įvertinta, kad byloje nėra duomenų, jog N. M. bÅ«tų gydęsis dėl sukrėtimo, kad ilgÄ laikÄ bÅ«tų neatsigavęs psichologiÅ¡kai, ar kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, taip pat, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, jog dėl įvykio metu patirtų sužalojimų N. M. fizinė sveikata ar fizinė bÅ«klė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti iÅ¡gyvenimai bei fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiam gyvenimui.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo nustatytas ir ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Atsižvelgdamas į teismų praktikÄ panaÅ¡ių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius nepatogumus, psichologinius iÅ¡gyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis yra 500 Eur.

Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam buvo atmesta. Anksčiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos priteisimo klausimo tinkamam iÅ¡sprendimui. Teismas įvertino nusikalstamos veikos aplinkybes, nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , dėl jos kilusius padarinius ir Å¡ių padarinių reikÅ¡mę tolimesniam nukentėjusiojo pilnavertiÅ¡kam gyvenimui.

Ä®vertinus byloje nustatytų aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajam priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, jos priimtos laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nepažeidžiant protingumo, teisingumo kriterijų bei atsižvelgiant į suformuotos teismų praktikos pavyzdžius panaÅ¡iose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-347-976/2018).

Nors skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl nukentėjusiojo veiksmų, įtakojusių tokios žalos atsiradimÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pats O. B. neneigė tos aplinkybės, jog tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje bÅ«tent dėl neteisėtų O. B. veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, dėl ko ji turi bÅ«ti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip jau nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, CK bei BPK nuostatomis, tinkamai iÅ¡sprendė neturtinės žalos priteisimo klausimÄ , dėl ko nėra pagrindo teigti, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo priteista nepagrįstai. Nepriteisiant nukentėjusiajam jo patirtos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, kaltas asmuo, dėl savo neteisėtų veiksmų nepatirtų jokių neigiamų padarinių, kurie atgrasytų jį ateityje nuo nusikalstamų veikų darymo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo 9. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibÅ«dinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies, CPK 178 straipsnio nuostatas, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, o jei negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

10. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos bylos medžiagos, nukentėjusysis byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 935,52 Eur turtinės žalos atlyginimo – 842,52 Eur kaip negautų pajamų, 90 Eur dėl nepataisomai suplėšytų ir sugadintų kelnių ir marÅ¡kinių bei 3 Eur už nesumokėtÄ kelionę. N. M. nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 28 d. 17:45:02 val. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. 20:04:58 val. buvo blokuota jo „B.“ darbuotojo (pavežėjo) paskyra ir remiantis „B.“ pateiktomis N. M. balanso suvestinėmis negautos pajamos yra 842,52 Eur.

Negautos pajamos apskaičiuotos pagal „B.“ pateiktas ataskaitas, t. y. sudėjus gautas pajamas už 8 mėnesių laikotarpį; iÅ¡ gautų pajamų atėmus 8 mėnesių laikotarpio iÅ¡laidas ir gautÄ sumÄ padalinus iÅ¡ 245 dienų (8 mėnesių dienos); gautÄ sumÄ padauginus iÅ¡ 14 dienų (dvi savaitės, kuomet N. M. negalėjo dirbti). Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo nepataisomai suplėšytos ir sugadintos kelnės bei marÅ¡kiniai, kurių vertė 90 Eur; taip pat O.

B. nesumokėjo už kelionę 3 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo paskaičiavimus, paaiÅ¡kinimus, konstatavo, kad nukentėjusysis patyrė 935,52 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro: 842,52 Eur negautos pajamos, 90 Eur už sugadintus jo daiktus ir 3 Eur už nesumokėta pavėžėjimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos priteisimo, nagrinėjimu atveju patenkintas nepagrįstai.

11. Nukentėjusiajam kaip negautos pajamos buvo priteista 842,52 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 28 d. 17:45:28 val. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. 20:04:58 val., t. y. už laikotarpį, kuomet jis nedirbo, nes buvo blokuota jo, kaip „B.“ darbuotojo, paskyra. Vertinant Å¡iÄ aplinkybę sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad N. M., kaip „B.“ darbuotojo (pavežėjo) paskyra buvo užblokuota ne dėl O. B., o bÅ«tent dėl paties N. M. netinkamo elgesio su klientais. IÅ¡ vieÅ¡ai pateikiamos teisinės informacijos, kurioje įtvirtintos nuostatos ir sÄ lygos „B.“ vairuotojams (toliau – nuostatos) matyti, kad pavežėjams yra nustatyti atitinkami įsipareigojimai.

Nuostatų 4.1. papunktyje įtvirtinti vairuotojo įsipareigojimai, kurie numato, kad vairuotojas užtikrina, jog pavėžėjimo paslaugas teiks pagal BendrÄ sias sÄ lygas, Sutartį bei Å¡alies, kurioje vairuotojas teikia pavėžėjimo paslaugas, įstatymus ir teisės aktus. Nuostatose nurodoma, kad vairuotojas prisiima visiÅ¡kÄ atsakomybę už vietos įstatymų ir teisės aktų pažeidimus, įvykdytus teikiant pavėžėjimo paslaugas. Nuostatų 4.3. papunktis numato, kad vairuotojas pavėžėjimo paslaugas privalo teikti profesionaliai, laikydamasis Å¡ių pasaugų teikimui taikomos verslo etikos, bei stengtis keleivio praÅ¡ymÄ iÅ¡pildyti atsižvelgdamas į jo interesus.

Iš „B.“ pateikiamos informacijos dėl paskyros laikino sustabdymo matyti, kad vairuotojo paskyra gali būti sustabdoma 1) esant žemam keleivių įvertinimui;

2) bet kaip nusižengus nustatytoms taisyklėms;

3) esant neįprastai veiklai ar 4) pavojingam ar netinkamam elgesiui kelionių metu. Teismo vertinimu, visos Å¡ios anksčiau aptartos „B.“ nuostatos ir taisyklės patvirtina aplinkybę, kad vairuotojo (pavežėjo) paskyros užblokavimas yra iÅ¡imtinai susijęs su neteisėtu ir netinkamu „B.“ darbuotojo elgesiu, kuriuo pažeidžiamos „B.“ taisyklės bei nuostatos. Tai, kad dėl tarp nukentėjusiojo ir O. B. kilusio konflikto buvo užblokuota N. M. „B.“ vairuotojo (pavežėjo) paskyra, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog dėl to kilusiÄ Å¾alÄ â€“ negautas pajamas, nukentėjusiajam privalo atlyginti O.

B.. Kaip „B.“ darbuotojas, N. M. privalėjo imtis visų būtiniausių priemonių, siekdamas išvengti konflikto su klientu, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp asmenų kilęs konfliktas buvo abipusis, dėl ko, nukentėjusysis, kaip „B.“ darbuotojas, privalo prisiimti atsakomybę dėl „B.“ taisyklių pažeidimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų – 842,52 Eur yra nepagrįstas ir nuteistojo prašomi priteisti 842,52 Eur iš O.

B. nepriteistini.

12. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį taip pat konstatavo, kad jis patyrė 90 Eur už sugadintus jo daiktus – kelnes bei marÅ¡kinius. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2020 m. spalio 29 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 72 – 73) apžiÅ«rai buvo pateikti vyriÅ¡ki marÅ¡kiniai ir vyriÅ¡kos kelnės. Protokole nurodyta, kad kelnės yra purvinos, matyti, jog kairė kelnių pusė yra purvinesnė – žemėta per visÄ ilgį, o deÅ¡inė pusė purvina ties kelnių apačia.

Kelnės nėra suplyšę. ApžiÅ«rint marÅ¡kinius nustatyta, kad marÅ¡kiniai yra purvini, o iÅ¡ jų nugarinės dalies, kairės pusėje matyti 12,5 cm nuo pečių linijos siÅ«lės žemyn – įplyÅ¡imas. PlyÅ¡imo ilgis – 19 cm. ApžiÅ«ros protokole nurodytus duomenis patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (t. 1, b. l. 75 – 78). Tiek iÅ¡ 2020 m. liepos 26 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (t. 1, b. l. 12 – 13), tiek iÅ¡ 2020 m. rugsėjo 18 d. liudytojo papildomos apklausos protokolo (t. 1, b. l. 83 – 84) matyti, kad N. M. nurodė, jog konflikto metu jam buvo suplėšyti marÅ¡kiniai, tačiau aplinkybių apie suplėšytas kelnes jis nenurodė.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo atstovas advokatas Dalius Gintautas pateikė civilinį ieÅ¡kinį (t. 2, b. l. 76 – 80), kuriame nurodoma, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiam buvo nepataisomai suplėšytos ir sugadintos kelnės bei marÅ¡kiniai. 2021 m. rugsėjo 16 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 124) nukentėjusysis nurodė, kad kelnių vertė yra 30 – 40 Eur, o marÅ¡kinių – 50 Eur. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo patirtÄ turtinę žalÄ dėl sugadintų daiktų – kelnių bei marÅ¡kinių.

Byloje esančios nuotraukos, daiktų apžiÅ«ros protokolas bei ikiteisminio tyrimo metu N. M. duoti parodymai patvirtina aplinkybę, kad konflikto tarp jo ir O. B. metu buvo suplėšyti tik nukentėjusiojo marÅ¡kiniai, tačiau kelnės nebuvo nepataisomai sugadintos. Ä®vertinus tÄ aplinkybę, kad konflikto metu buvo sugadinti tik nukentėjusiojo marÅ¡kiniai, kurie pasak nukentėjusiojo kainavo 50 Eur, civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl sugadintų rÅ«bų mažintinas, iÅ¡ O. B. nukentėjusiojo naudai priteisiant 50 Eur.

13. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ O. B. priteisė 3 Eur už nesumokėtÄ pavežėjimÄ . Bylos aplinkybės patvirtina, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir O. B. įvyko prie O. B. namų, todėl akivaizdu, kad klientas savo kelionės tikslÄ pasiekė, dėl ko darytina iÅ¡vada, jog 3 Eur už nesumokėtÄ pavėžėjimÄ iÅ¡ O. B. buvo priteisti pagrįstai.

14. Skunde taip pat nurodoma, kad jei baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-917/2022 bÅ«tų pripažinta N. M. kaltė, Å¡ioje byloje patenkintas civilinis ieÅ¡kinys sudarytų pagrindÄ N. M. praturtėti bei sukurtų precendentÄ , kuomet esant nukentėjusiojo nusikalstamiems veiksmams, jam visa apimtimi atlyginama žala. Teismas pažymi, kad O. B., kaip nukentėjusiajam kitoje baudžiamojoje byloje, nėra atimta galimybė reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį ir prisiteisti jo patirtÄ turtinę bei neturtinę žalÄ .

Jei kitoje baudžiamojoje byloje N. M. bÅ«tų pripažintas kaltu, jis atsakytų pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir privalėtų atlyginti savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , jei teismas tokiÄ Å¾alÄ pripažintų kaip pagrįstÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas kitoje baudžiamojoje byloje dar nėra priimtas, o kaip nurodyta anksčiau Å¡ioje nutartyje, kitoje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju neturi, kadangi Å¡ioje baudžiamojoje byloje jau yra priimtas nuosprendis, O.

B. neneigia savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad iÅ¡ O. B. priteisus turtinę ir neturtinę žalÄ nukentėjusiajam, pastarasis neteisėtai praturtėjo.

15. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos pritiesimo, netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ â€“ nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡taisydama šį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trÅ«kumÄ , teisėjų kolegija, iÅ¡ O.

B. nukentėjusiojo N. M. naudai priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteisimo mažina iki 53 Eur. Likusi skundžiamo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ O. B. (O. B.) gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam N. M. priteistos turtinės žalos: iÅ¡ O.

B. (O. B.) priteistÄ turtinę žalÄ sumažinti iki 53 Eur (penkiasdeÅ¡imt trijų eurų). Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Darius Kantaravičius Jurgis KiÅ¡kis Lina Lesinskienė