b7420068-db07-4d2a-80be-c956b0395fa8 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-373-810/2018Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00133-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienėapeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2018 m. liepos 3 d. nutarimo R.

Å . administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė : Institucijos 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu R. Å . už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirta 30 eurų bauda, už tai, kad jis 2018 m. kovo 28 d. apie 9.15 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais neužsisegęs saugos diržo. Å iais savo veiksmais R. Å . pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mai 2018 m. liepos 3 d. nutarimu Institucijos 2018 m. gegužės 4 d. nutarimÄ panaikino ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė. Teismas pažymėjo, jog liudytojai L. A. ir V. A. matė R. Å . vairuojamÄ automobilį iÅ¡ judančio policijos tarnybinio automobilio, važiuojančio ne mažesniu 60-70 km/h greičiu, tarp policijos ir R. Å . vairuojamų automobilių buvo maždaug 90 laipsnių kampas. Be to, liudytojui V. A., sėdėjusiam keleivio vietoje, Å¡alia vairuotojos, stebėti R.

Å . vairuojamÄ automobilį kliudė tarnybinį automobilį vairavusi L. A., nes R. Å . automobilis policijos pareigÅ«nams važiavo iÅ¡ kairės. Matomumui kliudė ir kiek patamsintas R. Å . vairuoto automobilio priekinis stiklas. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog liudytojai V. A. ir L. A. galėjo suklysti vertindami, ar vairuotojas segi saugos dirÅ¾Ä , laikė, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. Å . kaltę. Apeliaciniame skunde Institucijos virÅ¡ininkas praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2018 m. liepos 3 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje – palikti galioti Institucijos 2018 m. gegužės 4 d. nutarimÄ .Skunde nurodoma, jog Institucija nesutinka su skundžiamos nutarties motyvuojamÄ ja dalimi bei teismo atliktu eksperimentu, kurio metu, apžiÅ«rint R.

Å . automobilį, nustatyta, jog pro tamsintus priekinius automobilio stiklus negalima tiksliai pasakyti, ar vairuotojas segi saugos dirÅ¾Ä , ar ne. Pažymėtina, jog policijos pareigÅ«nai prasilenkė su R. Å . vairuojamu automobiliu ir matė jį ne tik pro priekinį, bet ir pro Å¡oninius stiklus. Be to, sustabdžius automobilį, policijos pareigÅ«nas V. A. priėjo prie vairuotojo ir tuo metu jis saugos diržo nesegėjo, todėl darytina prielaida, kad diržas nebuvo segimas ir vairuojant automobilį. Institucijos atstovas pažymi, kad administracinio nusižengimo padarymo faktÄ pastebėjo du policijos pareigÅ«nai.

Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti prielaidÄ dėl jų suinteresuotumo R. Å . nubaudimu negauta, tai skundžiamame nutarime pripažino ir teismas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ R. Å . praÅ¡o palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2018 m. liepos 3 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime pažymima, jog skunde pareigÅ«nai nurodo kitas aplinkybes nei duodami parodymus teisme. Skunde teigiama, kad pareigÅ«nai prasilenkė su R. Å . vairuojamu automobiliu, tuo tarpu liudydami teisme abu pareigÅ«nai tvirtino, jog važiuodami pagrindiniu keliu pamatė Å¡alutiniu keliu link pagrindinio kelio važiuojantį R.

Å . vairuojamÄ automobilį.R. Å . atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį į apeliacinio skundo argumentÄ , jog „darytina prielaida, kad vairuodamas automobilį R. Å . saugos diržo nesegėjo“. Tai, anot R. Å ., rodo, jog pareigÅ«nai priimdami sprendimus vadovaujasi prielaidomis bei sprendimÄ vadovaujantis prielaidomis praÅ¡o priimti ir teismo. Tai akivaizdus esminių teisenos principų nepaisymas. R. Å . taip pat pažymi, jog administracinėje, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės aiÅ¡kinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas k o n s t a t u o j a : Institucijos virÅ¡ininko apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucijos virÅ¡ininkas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų galutinių teismo iÅ¡vadų, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka R. Å . kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, konstatavimu.

Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes – išklausė liudytojų policijos pareigūnų L.

A. ir V. A. bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Å . parodymus, atliko papildomÄ veiksmÄ â€“ apžiÅ«rėjo R. Å . vairuotÄ automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu bÅ«du patikrino R. Å . teismo posėdžio metu iÅ¡keltÄ versijÄ , jog policijos pareigÅ«nai, važiuodami tarnybiniu automobiliu, negalėjo pamatyti, jog R. Å . vairuoja automobilį neprisisegęs saugos diržo, dėl tamsintų priekinių automobilio stiklų, ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog policijos pareigÅ«nai galėjo suklysti vertindami, ar R.

Å . segi saugos dirÅ¾Ä . Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais grindžiama Å¡i iÅ¡vada, jų nebekartoja, tik atsako į apeliacinio skundo argumentus. Institucijos virÅ¡ininkas nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo atliktu ekspertimentu, kurio metu apžiÅ«rėtas R. Å . automobilis ir nustatyta, jog pro tamsintus priekinius automobilio stiklus negalima tiksliai pasakyti, ar vairuotojas segi saugos dirÅ¾Ä , ar ne. Kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, Institucijos virÅ¡ininkas nekritikuoja pačios automobilio apžiÅ«ros ir atlikto eksperimento, kuriuo metu R.

Å ., vilkėdamas Å¡viesios spalvos megztukÄ , įsėdo į automobilį, prisisegė saugos dirÅ¾Ä ir penkių metrų atstumu buvo stebima, ar matomas vairuotojas segintis saugos diržu, atlikimo eigos, pasirinktos tyrimo taktikos ir jo metu gautų duomenų patikimumo, tačiau teigia, jog policijos pareigÅ«nai prasilenkė su R. Å . vairuojamu automobiliu ir matė jį ne tik pro priekinį, bet ir pro Å¡oninius stiklus. Taigi iÅ¡ esmės, apeliantas sutinka, jog stebint vairuotojÄ pro jo vairuojamo automobilio priekinį stiklÄ , negalima tiksliai pasakyti ar vairuotojas segi saugos dirÅ¾Ä .

Tiek teismo posėdžio metu apklausiami liudytojai V. A. ir L. A., tiek R. Å . analogiÅ¡kai parodė, jog policijos pareigÅ«nų tarnybinis automobilis važiavo pagrindiniu keliu, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis pagrindinio kelio link judėjo Å¡alutiniu keliu, tuo tarpu apeliaciniame skunde teigiama, jog abu automobiliai prasilenkė, todėl policijos pareigÅ«nai R. Å . matė ne tik pro priekinį, bet ir pro Å¡oninį automobilio stiklÄ . Atsižvelgiant į tai, sutiktina, su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, jog apeliaciniame skunde nurodomos kitos įvykio aplinkybės. Be to, Å¡ių aplinkybių patikrinti jokiais objektyviais duomenimis, nei skundÄ nagrinėjantis, nei pirmosios instancijos teismas negali.

Å iuo atveju privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ taip pat tvirtinama teigiant, jog R. Å . nesegėjo saugos diržo V.

A. priėjus pie R. Å . vairuojamo automobilio jau po to, kai Å¡is buvo sustabdytas. Atsakydamas į šį skundo argumentÄ , apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog pats Institucijos atstovas pažymi, jog Å¡i aplinkybė yra tik prielaida iÅ¡vados, jog R. Å . nesegėjo saugos diržo vairuodamas transporto priemonę, padarymui. Tuo tarpu kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, daryti prielaidas, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Atsižvelgiant į tai, Å¡is skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia ir kitas apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog administracinio nusižengimo padarymo faktÄ pastebėjo du policijos pareigÅ«nai, apie kurių suinteresuotumÄ nepagrįstai apkaltinti administrinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį, byloje duomenų nėra.

Vien tai, kad teismo posėdžio metu parodymus davę liudytojai, tvirtinę, jog R. Å . vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, savaime nereiÅ¡kia, jog jų parodymai turėtų bÅ«ti vertinami atsietai nuo kitų byloje surinktų duomenų, kaip vienintelė objektyvi tiesa. Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas liudytojų L. A. ir V. A. parodymų nelaikė melagingais, tačiau, įvertinęs atlikto eksperimento rezultatus, automobilių padėtį, jų judėjimo greitį, padarė iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai galėjo suklysti dėl to, kad R.

Å . nėra prisisegęs saugos diržo. Kaip jau minėta, Å¡iai iÅ¡vadai pritaria ir apygardos teismas. Minėtų liudytojų parodymai, įvertinus juos kitų byloje surinktų duomenų kontekste, nėra pakankami R. Å . kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo konstatavimui. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį ir palikti galioti Insitucijos nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2018 m. liepos 3 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato virÅ¡ininko apeliacinio skundo netenkinti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                                 Edita Dambrauskienė