2019-01-23 Nr. AB-2007-3-61-3-00424-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-131-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00424-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3; 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui A. M., atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 3R-8 (AG-374/03-2016) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir palikti galioti Agentūros 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. KV-1776-(10.6.1E) „Dėl paramos neskyrimo“ (toliau – ir Agentūros sprendimas).

2. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas pateikė 2015 m. gruodžio 18 d. paraišką Nr. 19JU-KV-15-2-07684-PR001 (toliau – ir Paraiška) paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – ir Priemonė) gauti. Paraiška neatitiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.28 punkto, kadangi žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), kuriam prašoma parama, iki 2015 m. gegužės 21 d. buvo įtrauktas į R. Ž. valdą, kuriai buvo suteikta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, o R. Ž. vykdomo projekto pagal minėtą programos priemonę kontrolės laikotarpis pareiškėjui teikiant Paraišką dar nebuvo pasibaigęs – pasibaigė tik 2016 m. birželio 15 d. Atsakovas pabrėžė, kad 17.28 punktas užtikrina, jog tas pats sklypas, kuriame vykdomam projektui taikomas priežiūros laikotarpis, paramą gautų tik vieną kartą ir antrą kartą tokiam sklypui gauti paramą būtų galima tik po pirmojo projekto, pagal kurį sklypui buvo gauta parama, priežiūros laikotarpio pasibaigimo, t. y. tam, kad parama nebūtų suteikiama kelis kartus už tą patį plotą. Todėl, atsižvelgiant į Taisyklių 56.1.2 punktą, parama pareiškėjui pagal Paraišką negali būti skiriama. Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad Agentūra tikrina, ar sklypas buvo įtrauktas į kito asmens valdą jam teikiant paraišką pagal investicinę priemonę ir į tai, kad jeigu kontrolės laikotarpis nepasibaigęs, tai parama negali būti skiriama.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepimu prašė atsakovo Agentūros skundą tenkinti. Iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir Agentūra skunde.

4. Pareiškėjas atsiliepimu prašė atsakovo Agentūros skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Sklypą įsigijo ne iš valdos, kuriai buvo skirta parama ir kuriai buvo dar nepasibaigęs kontrolės laikotarpis, o iš ūkininko R. K., kuris ne tik kad nebuvo gavęs paramos Sklypui, bet nebuvo iš viso įtraukęs Sklypo į savo valdą. Todėl nagrinėjamu atveju Taisyklių 17.28 punktas netaikytinas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu atsakovo Agentūros skundą atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimu buvo panaikintas Agentūros sprendimas, Agentūra įpareigota įvertinti pareiškėjo Paraišką pakartotinai ir priimti dėl jos teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

8. Teismo vertinimu, esminis Įgyvendinimo taisyklių 17.28 punkto reikalavimas yra tas, kad įgyjamas žemės sklypas nebūtų įtrauktas į valdą, kurioje vykdomam projektui dar nėra pasibaigęs kontrolės laikotarpis. Pareiškėjui Sklypą 2015 m. gruodžio 10 d. padovanojo R. K.. Iš Redo K. S. nuomojosi R. Ž. (nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d.). Sklypas iki 2015 m. gegužės 21 d. buvo įtrauktas į R. Ž. valdą. Taigi, kaip pagrįstai nurodė Komisija, nuo 2015 m. gegužės 21 d. Sklypas jau nepriklausė R. Ž. valdai, o pareiškėjas Sklypą įsigijo 2015 m. gruodžio 10 d. ne iš paramą gavusios valdos. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, darė išvadą, kad Agentūra nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė Taisyklių 17.28 punktą, dėl to Komisija pagrįstai ir teisėtai panaikino Agentūros sprendimą. Teismas sutiko su Komisijos argumentais, kad tos aplinkybės, jog pareiškėjas įgijo Sklypą ne iš valdos, neįvertino ir Ministerija, kuri nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Agentūros sprendimo ir nurodė, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi Komisija pagrįstai panaikino ir Ministerijos 2016 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 3JN-1348(8.1) (toliau – ir Ministerijos sprendimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Todėl teismas pripažino, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to nėra pagrindo jį panaikinti.

III. 9. Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Agentūros skundą tenkinti.

10. Agentūra nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino Taisyklių nuostatas, neįvertino visų ginčui aktualių aplinkybių, todėl sprendimas naikintinas. Taisyklių 17.28 punkte aiškiai nustatyta, kad pareiškėjas įsikūrimo metu iki paramos paraiškos pateikimo dienos nuosavybės teise gali įgyti sklypus iš valdos, kuriai buvo skirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos investicines priemones, tačiau tik tuo atveju, jei jau pasibaigęs projekto kontrolės laikotarpis. R. Ž. Sklypą buvo įtraukęs į valdą ir jo projektui dar nebuvo pasibaigęs kontrolės laikotarpis. R. Ž. projekto priežiūros laikotarpis baigėsi tik 2016 m. birželio 15 d. Todėl, vadovaujantis Taisyklių 56.1.2 punktu, pareiškėjo Paraiška yra netinkama gauti paramą, nes neatitinka Taisyklių 17.28 punkte minėto nustatyto reikalavimo, kad kontrolės laikotarpis paraiškos pateikimo dieną būtų pasibaigęs.

11. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde Komisijai ir atsiliepime į atsakovo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo, kuriuo pareiškėjui neskirta parama pagal Priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia Komisijos sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriais konstatuota, kad ginčijamas Agentūros sprendimas dėl paramos pareiškėjui neskyrimo ir Ministerijos sprendimas, kuriuo minėtas Agentūros sprendimas paliktas nepakeistas, yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl to naikintini.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo Sklypas, kuriam paramą pagal Priemonę jis siekia gauti, iki 2015 m. gegužės 21 d. buvo įtrauktas į R. Ž. valdą, kuriai buvo skirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (Komisijos b. l. 137–156, 177). Projekto, iš kurio R. Ž. gavo minėtą paramą, kontrolės laikotarpis baigėsi 2016 m. birželio 15 d. (Komisijos b. l. 193, 205). Pats pareiškėjas Paraišką paramai pagal Priemonę gauti pateikė 2015 m. gruodžio 18 d. (Komisijos b. l. 40–55), t. y. tuomet, kai dar R. Ž. vykdyto projekto kontrolės laikotarpis valdai, į kurią pateko ir Sklypas, dar nebuvo pasibaigęs.

16. Tiek Komisija, tiek teismas sprendimais pripažino Agentūros sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, konstatavę, jog atsakovas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo Sklypas neatitinka Taisyklių 17.28 punkto, kadangi Taisyklių 17.28 punktas šiuo atveju negali būti taikomas, nes pareiškėjas Sklypą įsigijo ne iš valdos, t. y. 2015 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui perleistas Sklypas nebepriklausė valdai, kuriai buvo skirta parama.

17. Taisyklių 17.28 punkte (2015 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 3D-783 redakcija) nustatyta, kad pareiškėjas įsikūrimo metu nuosavybės teise gali įgyti sklypus iš valdos, kuriai buvo skirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos investicines priemones, tačiau tik tuo atveju, jei jau pasibaigęs projekto kontrolės laikotarpis.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-91-662/2018 pažymėjo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog Taisyklės nustato tik tai, kad žemės sklypas įsikūrimo metu negali priklausyti valdai, kuriai buvo skirta parama; Taisyklių 17.28 punkte akcentuojamas projekto kontrolės laikotarpis; taigi yra svarbu ne tik tai, kad žemės sklypas jo įsigijimo metu nepriklausytų valdai, kuriai buvo skirta parama, bet ir tai, kad jeigu parama buvo skirta, projekto kontrolės laikotarpis jau būtų pasibaigęs; atsižvelgiant į tai, nėra reikšminga pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypas jo įsigijimo metu nebepriklausė valdai, kuriai buvo skirta parama; paraiškos pateikimo dieną projekto žemės valdai, į kurią pateko ir žemės sklypas, kontrolės laikotarpis dar nebuvo pasibaigęs, dėl to Taisyklių 17.28 punkto nuostata buvo pažeista.

19. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

20. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis Teismų įstatymo ir ABTĮ nuostatomis, įvertinusi šios bylos aplinkybes, kurios iš esmės panašios į minėtos administracinės bylos Nr. eA-91-662/2018 aplinkybes, neturi pagrindo nukrypti ir nesivadovauti minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje pateiktu Taisyklių 17.28 punkto taikymo išaiškinimu. Atsižvelgiant tai, nepaisant to, kad pareiškėjas įsigijo Sklypą, kuomet jis nebepriklausė R. Ž. valdai, kuriai buvo skirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos investicinę priemonę, tačiau nustačius, kad projekto kontrolės laikotarpis minėtai valdai dar nebuvo pasibaigęs pareiškėjui įsigyjant Sklypą ir pateikiant dėl jo Paraišką paramai gauti, pripažintina, kad pareiškėjo Sklypas neatitinka Taisyklių 17.28 punkto reikalavimų.

21. Įgyvendinimo taisyklių 56.1.2 punkte nustatyta, kad parama neteikiama, jei pareiškėjas įsikūrimo metu nuosavybės teise įgyja sklypus iš valdos, kuriai jau buvo skirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos investicines priemones, jei dar nepasibaigęs projekto kontrolės laikotarpis.

22. Įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Taisyklių 17.28 ir 56.1.2 punktais, ir nusprendė neteikti paramos pareiškėjui. Atitinkamai Ministerija sprendimu neturėjo pagrindo Agentūros sprendimą panaikinti, o Komisija, panaikindama minėtus Agentūros ir Ministerijos sprendimus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas panaikinti.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs Agentūros ir Ministerijos sprendimus neteisėtais ir pagrįstais, o Komisijos sprendimą teisėtu ir pagrįstu, netinkamai vertino bylos aplinkybes ir neteisingai taikė teisės normas, dėl to atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą tenkinti ir panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. sausio 5 d. sprendimą Nr.3R-8 (AG-374/03-2016) ir Agentūros 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. KV-1776-(10.6.1E) „Dėl paramos neskyrimo“ palikti galioti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius