2021-01-28 Nr. AB-1946-4-45-3-00370-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2635-662/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00370-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui I. M. (I. M.), jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjai J. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. M. (I. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinio nusižengimo byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. M. (I. M.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo ir pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. M. (I. M.) ir jo atstovo prašymus pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio I. M. (I. M.) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2021 m. kovo 23 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva) atvyko 2020 metų rugsėjo mėnesį ir paprašė prieglobsčio. Užsienietis į Lietuvą atvyko antrą kartą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 metų lapkričio mėnesį priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio, šį sprendimą Užsienietis nori apskųsti. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, tačiau sprendžiant dėl Užsieniečio sulaikymo svarbi aplinkybė yra tai, kad kompetentingos institucijos jis pripažintas galinčiu kelti grėsmę viešajai tvarkai. Užsienietis buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, teistumas neišnykęs, Migracijos departamentas informavo Užsieniečių registracijos centrą, kad Užsienietis, priėmus jam nepalankų sprendimą, gali slėptis ir vengti išsiuntimo. Užsienietis turi šeimą – žmoną ir nepilnametį sūnų, kurie apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, todėl Užsienietis gali būti sulaikytas tik esant ypatingiems atvejams.

3. Užsieniečių registracijos centras teigė, kad Užsienietis, žinodamas apie jam paskelbtą draudimą atvykti į Lietuvą, šio draudimo nesilaikė, Užsieniečiui sudarytos sąlygos matytis su žmona ir vaiku – Užsienietis su jais susitiko apie 50 kartų, jis nepripažintas pažeidžiamu asmeniu, Užsieniečiui pagal poreikius teikiama psichologo ir socialinio darbuotojo pagalba, dar nepriimtas galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, tačiau aplinkybės, kurių pagrindu Užsienietis sulaikytas, nepasikeitė ir nėra jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo. Užsieniečių registracijos centras vertino, jog alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečiui negali būti paskirta, kadangi jis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai.

4. Pareiškėjas prašė atmesti Užsieniečio ir jo atstovo prašymus pakartotinai svarstyti sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo.

5. Užsienietis prašė Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis nurodė, kad nesislėps, gyvens Užsieniečių registracijos centre su šeima, galės net neišeiti iš Užsieniečių registracijos centro teritorijos. Užsienietis atlikęs jam paskirtą bausmę, todėl negali būti sulaikytas už tą patį ir nėra pagrindo manyti, jog pažeis viešąją tvarką. Užsienietis paaiškino, kad jis nenori būti sulaikytas, nes tuomet yra atskiriamas nuo šeimos – žmonos ir vaiko, kurio tėvystė nustatyta, nori gyventi kartu su šeima ir ja rūpintis. Ir jam, ir vaikui nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl atskyrimo jo psichikos būklė blogėja. Žmonai anksčiau buvo atlikta operacija, dėl kurios ji visą likusį gyvenimą negali sunkiai kilnoti, jai vienai sunku prižiūrėti vaiką.

6. Užsieniečio atstovas nurodė, kad teismas gali Užsieniečiui paskirti įpareigojimą neišeiti iš Užsieniečių registracijos centro ir Užsieniečių registracijos centras jį vykdys, o Užsienietis galės gyventi kartu su šeima. Užsienietis ir jo šeimos nariai yra labai pažeidžiami asmenys, todėl gali būti sulaikyti tik esant ypatingiems atvejams. Po 2020 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurių pagrindu turi būti pakartotinai svarstomas sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo – Teismo medicinos specialisto 2020 m. spalio 19 d. išvadoje konstatuota, kad Užsienietis yra A. G. (A. G.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, taip pat medicininiuose dokumentuose Užsieniečiui diagnozuoti (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimai, jo vaikui nustatyti (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Užsieniečio sulaikymas turi neigiamų pasekmių ne tik jo paties sveikatai, bet ir vaiko ir Užsieniečio sutuoktinės psichologinei būsenai.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu paskirto Užsieniečio sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2021 m. kovo 23 d. Teismas netenkino Užsieniečio ir jo atstovo prašymų pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu sulaikytas (duomenys neskelbtini) pilietis (Užsienietis) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, esant šio straipsnio 5 dalies 9 punkte nurodytoms aplinkybėms. Užsienietis šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris konstatavo, kad egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą, ir Užsieniečio skundo netenkino.

9. Teismas nustatė, kad šiuo metu Užsieniečio teisinė padėtis tokia pati kaip ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5179-822/2020, Migracijos departamento 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. (15/6-5)12PR-152, kuriuo Užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir nuspręsta Užsienietį išsiųsti į (duomenys neskelbtini), neįsiteisėjęs ir Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, dėl to šio prašymo motyvai nėra aiškūs. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 177URC-6 buvo išsiųstas iš Lietuvos ir galiojant jam nustatytam draudimui atvykti į Lietuvą penkerius metus, dar kartą neteisėtai atvyko į Lietuvą, teismas vertino, jog išlieka pagrindas manyti, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių). Teismas pažymėjo, kad yra pagrindas išvadai, jog Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes Lietuvoje buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą laisvės atėmimo bausme, teistumas neišnykęs, todėl išlieka pagrindas manyti, kad Užsieniečio sulaikymas nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė, o alternatyvi sulaikymui priemonė, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, jam negali būti skiriama.

10. Teismas, įvertinęs tai, jog Užsieniečio ir jo atstovo prašymuose pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo nurodytos aplinkybės (Užsienietis – biologinis vaiko A. G. tėvas, Užsienietis dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų yra pažeidžiamas asmuo) buvo įvertintos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, nagrinėjant Užsieniečio skundą, sprendė, jog nėra pagrindo šių aplinkybių vertinti kaip naujai paaiškėjusių. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog nepilnamečiu vaiku rūpinasi jo motina, Užsienietis su savo šeima susitiko apie 50 kartų, Užsienietis dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės nepripažintas pažeidžiamu asmeniu, dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų nebuvo gydomas stacionare, jam teikiamos psichologo paslaugos.

11. Teismas nusprendė, kad Užsienietis, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam penkerius metus atvykti į Lietuvą, ir buvo supažindintas su šiuo draudimu, jo nepaisė, atvyko į Lietuvą su žmona ir nepilnamečiu vaiku, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, prisiėmė dėl to kylančias Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas pasekmes, viena iš kurių – judėjimo laisvės apribojimas, būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio procedūroje.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

13. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismo išvada, kad Užsienietis turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes, yra nepagrįsta. Net esant draudimui atvykti, Užsienietis su šeima vyko į Lietuvą, o ne kitas Europos Sąjungos šalis prašyti prieglobsčio. Jei Užsienietis būtų norėjęs išvykti į kitas valstybes, jis į jas būtų vykęs iš karto, būtų ten prašęs prieglobsčio;

13.2. Teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į tai, kad Užsienietis kirto Lietuvos sieną ir įvažiavo į šalį, bet iš esmės nevertino atvykimo tikslo – prašyti prieglobsčio. Tai, jog Užsieniečio atvykimo tikslas buvo būtent tarptautinės apsaugos siekis, nesudaro pagrindo teismo išvadai, kad dėl draudimo atvykti išlieka pagrindas manyti, jog Užsieniečio sulaikymas nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė;

13.3. Tai, jog Užsienietis nereikalavo, kad jam būtinai būtų leista judėti už Užsieniečių registracijos centro teritorijos įrodo, kad Užsienietis neketina išvykti ar slėptis. Bet koks Užsieniečio ir jo šeimos judėjimas tarp valstybių, įvertinus jų (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę, metų laiką (žiema), yra komplikuotas. Lietuvoje yra įvesti itin griežti judėjimo ribojimai dėl pandemijos ir paskelbto karantino, tikrinimai vyksta net judant tarp savivaldybių, todėl prielaida, kad Užsienietis išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis nėra tikėtina;

13.4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime išaiškino, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo turėjimas nėra ir negali būti per se (pats savaime) siejamas su asmens grėsme viešajai tvarkai ir prielaida, kad jis turi būti sulaikytas nepaisant to, kad atliko jam paskirtą bausmę. Teismas, Užsieniečio teistumą prilygindamas sulaikymo pagrindui ir grėsme viešajai tvarkai, šiurkščiai pažeidė minėtą normą, fundamentalią Užsieniečio teisę į laisvę, teisingą bylos nagrinėjimą ir nebūti antrą kartą persekiojamam laisvės apribojimu už praeities nusižengimą, už kurį bausmė atlikta teismo ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

13.5. Nesutiktina su teismo išvada, jog Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Kriminalinių tyrimų valdybos viršininko tarnybinis pranešimas nėra ir negali būti laikomas pagrindu konstatuoti, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai, kadangi tai nėra Kriminalinių tyrimų valdybos viršininko kompetencija. Byloje nesant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pažymos, kurioje būtų konstatuota, kad Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, teismo išvada apie galimą grėsmę padaryta neteisėtai, vadovaujantis neleistinu įrodymu, pažeidžiant Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, 101 punkto reikalavimus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą ir toliau pratęsti Užsieniečio sulaikymą;

13.6. Teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino Užsieniečio prašyme dėl sprendimo jį sulaikyti pakartotinio svarstymo nurodytų jo ir jo žmonos sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų, argumentų dėl sunkių jų šeimos išgyvenimų. Teismas tiesiog nurodė, kad dėl to pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tokiu būdu teismas, motyvuotai nevertindamas ir nepasakydamas dėl Užsieniečio prašyme dėl pakartotinio svarstymo pateiktų motyvų, faktiškai jo nenagrinėjo, Užsieniečio prašymas buvo užgožtas Užsieniečių registracijos centro teikimo nagrinėjimo, nepaisant Užsieniečio nurodytų aplinkybių. Nors tiek teikimas, tiek prašymas buvo nagrinėjami tame pačiame teismo posėdyje, jie abu turėjo būti kruopščiai nagrinėjami ir pateikiami motyvai. To nepadarius, konstatuotini proceso normų pažeidimai, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.

14. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Užsieniečio elgesys buvimo Lietuvoje metu nuo 2016 metų pasireiškė sistemingu teisės aktų pažeidimų darymu: 2016 m. birželio 1 d. jis buvo nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o buvimo Užsieniečių registracijos centre metu, nuo 2019 metų, jis ne kartą buvo baustas už Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus bei Užsieniečių registracijos centro vadovo įspėtas dėl savo neteisėtų veikų nutraukimo ir prievolės laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų (2019 m. rugsėjo 15 d., 2019 m. spalio 13 d., 2019 m. spalio 31 d., 2020 m. sausio 19 d. surašyti protokolai pagal Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių 22.1, 22.8, 22.5, 24.8 punktus dėl nesantaikos, įtampos ir konfliktų tarp užsieniečių kurstymo, dėl nepagarbaus elgesio su pareigūnais bei užsieniečiais, 2019 m. spalio 16 d. skirtas įspėjimas). Kalėdamas už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, Užsienietis buvo taip pat nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 ir 508 straipsnius (Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėto nurodymo ar reikalavimų nevykdymas, jų garbės ir orumo įžeidimas). Antrą kartą atvykęs į Lietuvą, Užsienietis nepasikeitė, jis ir toliau nepaiso Lietuvos Respublikos įstatymų, atvyko į Lietuvą, nors žinojo apie jam galiojantį draudimą atvykti, įtraukimą į nepageidaujamų asmenų sąrašą bei pripažinimą pavojingu viešajai tvarkai. Nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio Užsieniečių registracijos centre jis pažeidė Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių 22.5 punktą (nevykdė teisėtų centro darbuotojų nurodymų, nemandagiai elgėsi su centro darbuotojais), jam 2020 m. gruodžio 2 d. surašytas protokolas. Taigi toks Užsieniečio elgesys, pasireiškiantis sistemingu teisės aktų pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, yra socialiai žalingas ir įrodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų;

15.2. Tarnybinis pranešimas, kuriuo Kriminalinių tyrimų valdybos viršininkas informavo Užsieniečių registracijos centrą apie Užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, yra teisės aktais nustatyta dokumento forma, kuria privalo rašytine tvarka teikti, keistis informacija VSAT sudėtyje esančios valdybos, skyriai. Migracijos departamento 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo 12 puslapio 2 pastraipoje nurodoma, kad remiantis Policijos departamento 2020 m. spalio 2 d. raštu Nr. 5-S-13384 Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Taigi, šiuo atveju 2 kompetentingų institucijų pateiktas vienas ir tas pats vertinimas, negali kelti jokių abejonių dėl Užsieniečio pavojingumo. Tokiu atveju Užsieniečiui negali būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis, kadangi nėra patenkinamos alternatyviai sulaikymo priemonei skirti būtinosios sąlygos, t. y. asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ar Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį;

15.3. Teismas, nagrinėdamas Užsieniečio prašymą dėl pakartotino sprendimo dėl jo sulaikymo svarstymo, tinkamai išnagrinėjo ir įvertino prašyme nurodytus motyvus ir nusprendė jo netenkinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad Užsienietis, VSAT sprendimu išsiųstas iš Lietuvos bei supažindintas su draudimu penkerius metus atvykti, nepaisydamas minėto draudimo vėl neteisėtai atvyko į Lietuvą kartu su žmona ir nepilnamečiu vaiku, ir turi prisiimti dėl to kylančias Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas pasekmes, viena kurių – judėjimo laisvės apribojimas, tikslu užtikrinti, kad būtų priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. M. paskirto sulaikymo terminą ir netenkinti I. M. bei jo atstovo prašymų pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo, teisėtumo bei pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą tenkino ir pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui I. M., gim. (duomenys neskelbtini), paskirto sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2021 m. kovo 23 d. ir netenkino I. M. ir jo atstovo advokato P. Vinklerio prašymų pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo.

20. Užsienietis su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, dėl teistumo, dėl keliamos grėsmės viešajai tvarkai, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostatas.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

22. Byloje nustatyta, kad šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija) prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. (15/6-5)12PR-152 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir I. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ apskųstas, t. y. galutinis sprendimas prieglobsčio byloje dar nepriimtas.

23. Sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019 ir kt.). Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5114-575/2019).

24. Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindžia Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 5 dalies 9 punktu, 114 straipsniu ir 116 straipsnio 2 dalimi. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes ( 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais) yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 punktą, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

25. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu I. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį (Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

26. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo 12 puslapio antroje pastraipoje nurodoma, kad remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-10-02 raštu Nr. 5-S-13384 I. M. kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pažymėta, jog teistumas šio asmens nėra išnykęs ir galioja iki 2024 m. rugsėjo 10 d. Atlikdamas bausmę apeliantas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį (Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas) bei to paties kodekso 508 straipsnio 1 dalį (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeidimas). Taip pat 2020 m. rugsėjo 11 d. I. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalis). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vertinimu I. M. elgesys, pasireiškiantis sistemingu teisės pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, yra socialiai žalingas, taip pat rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

27. Analogiška informacija dėl I. M. keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui pateikta ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos viršininko pavaduotojo 2020 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. M.“.

28. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimu užsienietis buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, jam nustatytas draudimas atvykti į Lietuvą pakankamai ilgą laikotarpį – penkerius metus. Minėtas Migracijos departamento sprendimas galioja, tuo pačiu ir šiuo metu galioja draudimas užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, draudimas atvykti nustatytas atsižvelgiant ir į tai, kad užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

29. Taigi Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pateikta informacija ir jos pagrindu byloje nustatytų aplinkybių visetas patvirtina, jog apeliantas kelia grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 punktas).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 9 punkte numatytiems sulaikymo pagrindams, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas (Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis) nagrinėjamu atveju nėra galimas. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalį, alternatyvi sulaikymui priemonė užsieniečiui gali būti paskirta tik tuomet, jei jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai, todėl, esant pagrindui manyti, kad užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, alternatyvi sulaikymui priemonė jam negali būti skiriama. Tai reiškia, jog tokiu atveju (grėsmės viešajai tvarkai) Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma, t. y. negali būti keičiama alternatyvia sulaikymui priemone.

31. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiais yra linkęs sistemingai daryti teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių pažeidimus (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre jis ne kartą buvo baustas už Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus bei centro vadovo įspėtas dėl savo neteisėtų veikų nutraukimo ir prievolės laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų (nesantaikos, įtampos ir konfliktų užsieniečių tarpe kurstymo, nepagarbaus elgesio su pareigūnais bei užsieniečiais, nevykdė teisėtų centro darbuotojų nurodymų)).

31. I. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas nevertino jo ir jo žmonos sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų, jų šeimos sunkius išgyvenimus dėl bendravimo ribojimo nusakančius motyvus. Vertindamas panašius apelianto argumentus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5179-822/2020 pažymėjo, <...>, kad Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nusveria užsieniečio keliamus argumentus dėl jo prastėjančios sveikatos bei šeimos gerovės. Kaip nurodyta byloje, nepilnamečiu vaiku rūpinasi ir su juo gyvena motina, o Užsieniečiui yra sudarytos sąlygos matytis su šeimos nariais, todėl Užsieniečio sulaikymas, atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nelaikytinas neproporcinga priemone.

32. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pasimatymai su šeima nėra ribojami. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiu vaiku rūpinasi jo motina, o užsienietis su savo šeima iki 2020 m. gruodžio 23 d. buvo susitikęs apie penkiasdešimt kartų.

33. I. M. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjo ir nevertino jo prašyme dėl pakartotinio svarstymo pateiktų motyvų. Kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo motyvuojamosios dalies prašymo dėl pakartotinio svarstymo argumentai buvo aptarti ir į juos atsakyta (pasimatymai su šeima organizuojami, Užsienietis nepripažintas pažeidžiamu asmeniu, dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų nebuvo gydomas stacionare, jam buvo teikiamos psichologo paslaugos ir socialinio darbuotojo pagalba, o aplinkybių (Užsienietis – biologinis vaiko A. G. tėvas, Užsienietis dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų yra pažeidžiamas asmuo) <...> nėra pagrindo šių aplinkybių vertinti kaip naujai paaiškėjusių).

32. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju yra nustatyti Įstatymo 113 straipsnio reglamentuoti užsieniečio sulaikymo pagrindai ir jį sulaikyti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio I. M. (I. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė