b73fb552-9687-4d98-9b8d-a032cf25ab17 · Regionų administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI3-2828-583/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00124-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.2; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 21 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2020 m. kovo 23 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. M. skundÄ atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja E. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydama:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 9 d. sprendimÄ Nr. 21R2-4 (AG2-142/16-2019);

2) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Nr. (12.13) Ar.5-872 „Dėl pritarimo projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduočiai“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

3) įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2019 m. spalio 22 d. praÅ¡ymÄ .

PareiÅ¡kėja nurodo, jog jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog minėtame žemės sklype nusprendė suprojektuoti ir statyti poilsio paskirties pastatÄ â€“ svečių namus su gyvenamosios paskirties patalpomis. Projekto vadovė A. A. parengė projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį ir jÄ suderinimui pateikė atsakovei. Atsakovė ginčijamu sprendimu nusprendė nepritarti pateiktam projektui, todėl pareiÅ¡kėja kreipėsi su skundu į KomisijÄ . Komisija 2020 sausio 9 d. priėmė sprendimÄ Nr. 21R2-4 (AG2-142/16-2019), kuriuo nusprendė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėja skunde teigia, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, prieÅ¡tarauja įstatymo virÅ¡enybės principui. Ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, jame nepateiktas jo priėmimo teisinis pagrindas, nepateikta informacija ar sprendimÄ pasirašę asmenys turi tokius įgalinimu. Pabrėžia, jog ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant administracinės procedÅ«ros vykdymo tvarkos, kadangi apie pradėtÄ procedÅ«rÄ nebuvo praneÅ¡ta nei žodžiu, nei raÅ¡tu, o tokie veiksmai prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1-10 punktų ir 27 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatoms.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, kad akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėja nurodo, jog remiantis Dovilų miesto bendrojo plano sprendiniais, jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į reglamentinę zonÄ ZU_R_F/ZU, tačiau minėto bendrojo plano sprendiniai nedraudžia atsakovei pritarti projektinių pasiÅ«lymų užduočiai, kadangi projektuojame pastate didžioji jo dalis bus naudojama kaip poilsio paskirties svečių namai. Teisės aktai numato, jog gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose privalo bÅ«ti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, privalo turėti atskirus įėjimus ir atskirtas inžinerines sistemas. PareiÅ¡kėjos nuomone pateiktas poilsio pastato – svečių namų su gyvenamosios paskirties patalpomis projektas patvirtina, jog bus laikomasi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagirstÄ .

Numatomi projektuoti pastatai yra sklype, kuriame galioja 2016 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-446 patvirtinto Dovilų miestelio bendrojo plano (reg. Nr. 003551005906) sprendiniai. Žemės sklypas patenka į Bendruoju planu nustatytÄ neurbanizuojamÄ teritorijÄ , pažymėtÄ indeksu ZU_R_F/ZU. Teritorijos naudojimo funkcinis prioritetas – rekreacinio naudojimo žemės Å«kio teritorijos. Teritorijų naudojimo reglamentai: leistinas aukÅ¡tų skaičius – 1-2, leistinas pastatų aukÅ¡tis – 8 m., leistinas užstatymo intensyvumas sklype – sodybinis vienbutis, dvibutis – 1,0, leistinas užstatymo tankis – 40 proc., galimi žemės sklypų dydžiai – min 50 arų.

Å iose teritorijose gali bÅ«ti plėtojamos kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugos. Gali bÅ«ti steigiamos Å«kininkų sodybos. Gyvenamoji veikla negalima. Atsakovė teigia, jog priimdama sprendimÄ nepritarti poilsio paskirties pastato – svečių namų, su gyvenamosios paskirties patalpomis, (duomenys neskelbtini)., sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduočiai atliko Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo „Projektiniai pasiÅ«lymai“ 12 punkte numatytÄ procedÅ«rÄ - įvertino, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima.

Atsakovės nuomone minėtos aplinkybes patvirtina, jog vadovaujantis Dovilų miestelio ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrųjų planų sprendiniais svečių namo su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, negalima, todėl ginčijamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas.

Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad ginčijamÄ sprendimÄ pasirašė neįgaliotas asmuo yra nepagrįsti. Ginčijamas sprendimas priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus, pasirašęs asmuo ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. K. ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjo teisė priimti ginčijamÄ sprendimÄ reglamentuota Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus veiklos nuostatų, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. AV-301, 20 punkte, nustatančiame, kad pagal kompetencijÄ nagrinėja ir teikia iÅ¡vadas dėl projektavimo užduočių projektiniams pasiÅ«lymams statinių statybos projektams rengti derinimo. Taip pat ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjo funkcijos numatytos pareigybės apraÅ¡yme, patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. AP-168.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 21R2-4 (AG2-142/16-2019) ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. (12.13) Ar.5-872 „Dėl pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše registro Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiamais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas).

IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pareiÅ¡kėja siekia pasinaudoti jai suteikta statytojo teise ir žemės sklype statyti poilsio paskirties pastatÄ â€“ svečių namus, su gyvenamosios paskirties patalpomis. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2020-01-01) 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ ; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui). Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu statinio projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai.

Ypatingojo ir neypatingojo statinio apibrėžimas yra pateiktas Statybos įstatymo 2 straipsnyje. Ypatingas statinys - statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu bÅ«na daugiau kaip 100 žmonių; aukÅ¡tybinis (daugiau kaip 5 aukÅ¡tų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultÅ«ros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktas). Neypatingas statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių (Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ patvirtino Statybos techninį reglamentÄ STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017). STR 1.04.04:2017 13 priedo „Projektiniai pasiÅ«lymai“ 11 punktas teigia, jog statytojas parengtÄ projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį teikia derinti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ konstatuotina, jog pareiÅ¡kėja siekdama žemės sklype statyti svečių namus su gyvenamosiomis patalpomis (neypatingas statinys) turi prievolę parengti projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį ir jÄ suderinti su Administracijos direktoriumi arba su jo įgaliotu valstybės tarnautoju.

Projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties rengėja A. A. (toliau – ir projekto vadovė) 2019 m. spalio 22 d. Administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriui elektroniniu paÅ¡tu pateikė praÅ¡ymÄ suderinti parengtÄ projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį. Administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius ginčijamu sprendimu nusprendė nederinti pateiktos projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties. Ginčijame sprendime teigiama, kad numatomas projektuoti pastatas yra sklype, kuriame galioja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-446 „Dėl Dovilų miestelio bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Dovilų miestelio bendrojo plano (toliau – ir Dovilų bendrasis planas) sprendiniai. Žemės sklypas patenka į Dovilų bendruoju planu nustatytÄ neurbanizuojamÄ teritorijÄ , pažymėta indeksu ZU_R_F/ZU. Minėtos teritorijos funkcinis prioritetas – rekreacinio naudojimo žemės Å«kio teritorijos. Å ioje teritorijoje gali bÅ«ti plėtojamas kaimo turizmas ir turistinės stovyklos paslaugos, gali bÅ«ti steigiamos Å«kininkų sodybos.

Ginčijame sprendime taip pat pažymima, kad vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniais žemės sklypas yra tvarkymo zonoje, kur vyraujančios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys yra miškų ūkio paskirties žemė (indeksas M) ir/ar kitos paskirties žemė (indeksas K(R)), o vyraujantys teritorijos tvarkymo pobūdžiai – rekreacinių miškų (miško parkai) sklypai intensyvaus pritaikymo (indeksas R3.2). Vadovaujantis Dovilų bendrojo plano ir Bendrojo plano sprendiniais žemės sklype svečių namo su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba yra negalima. Ginčijame sprendime pabrėžiama, jog analogiškos aplinkybės buvo nurodytos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. (12.13) Ar. 5-860 bei 2018 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. (12.13) Ar. 5-885.

PareiÅ¡kėja nesutikdama su ginčijame sprendime nurodytomis aplinkybėmis 2019 m. gruodžio 5 d. su skundu kreipėsi į KomisijÄ . Skunde akcentuojama, jog ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas bei nemotyvuotas, galimai pasiraÅ¡ytas neįgalioto asmens ir atsakovė nagrinėdama projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį neatsižvelgė į aplinkybę, kad žemės sklype projektuojamo pastato didžiÄ jÄ dalį sudarys poilsio paskirties patalpos.

Komisija 2020 m. sausio 9 d. sprendimu nusprendė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir paliko galioti ginčijamÄ sprendimÄ . Minėtame sprendime konstatuojama, jog ginčijamas sprendimas atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus – yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Ginčijamas sprendimas yra priimtas įgalioto valstybės tarnautojo – Administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjo. Pažymima, kad kartu su projektiniu pasiÅ«lymų rengimo užduotimi atsakovei nebuvo pateikti planuojamo statyti statinio bendrieji rodikliai, todėl atsakovė negalėjo jų įvertinti. Minėti rodikliai pateikti tik ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti ar jie galėjo turėti įtakos ginčijamo sprendimo priėmimui. Komisija sprendime nurodė, kad atsakovė ginčijamÄ sprendimÄ priėmė pažeisdama STR 1.04.04:2017 13 priedo 14 punkte nustatytÄ 5 darbo dienų terminÄ , tačiau Å¡is procedÅ«rinis pažeidimas nesudarė pagrindo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ .

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas reglamentuoja, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ . Kaip ir anksčiau minėta pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo bÅ«das yra rekreacinės teritorijos. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o 23 punktas teigia, kad rekreacinės teritorijos – žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog ginčo teritorija yra suplanuota Bendrojo plano ir Dovilų bendrojo plano sprendiniais. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis numato, jog žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Analizuojant Bendrojo plano grafinius sprendinius nustatyta, jog žemės sklypas patenka į teritorijÄ kurioje vyraujančios pagrindinės tikslinės naudojimo paskirtys yra miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės (indeksas M) ir kitos paskirties žemė (indeksas K(R)), o vyraujantis tvarkymo pobÅ«džiai – rekreacinių miÅ¡kų (miÅ¡ko parkai) sklypai intensyvaus pritaikymo (M 2.2), specializuotų rekreacinių teritorijų sklypai urbanizuojamos aplinkos (R 3.2) ir bendrojo tvarkymo gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sklypai ekstensyvaus dispersinio užstatymo (U 4.1.1).

Bendrojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te teigiama, jog M 2.2 teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentas teigia, jog Å¡is miÅ¡kų naudojimo bÅ«das numatytas projektuojamuose rekreacinio prioriteto teritorijose ir rekreaciniuose II B grupės miÅ¡kuose (miÅ¡ko parkų miÅ¡kuose; miestų miÅ¡kuose bei rekreaciniuose miÅ¡ko sklypuose). R 3.2 teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentas numato, kad rekreacinės paskirties žemės kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonų teritorijose tvarkymÄ lemia numatytų rekreacinių funkcijų poreikis. Rekreacinių teritorijų apsaugos ir tvarkymo darbai vykdomi pagal specialiuosius ir detaliuosius planus, iÅ¡skyrus naujų statinių statybÄ kaimo turizmo paslaugoms teikti, esamų individualių gyvenamųjų namų ir sodybų rekonstravimÄ ir pritaikymÄ kaimo turizmo poreikiams pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtinus projektus. Turi bÅ«ti užtikrinamas Å¡ių teritorijų prieinamumas lankytojams, poilsiautojų saugumas, reikiamos poilsiavimo sÄ lygos, negalima bloginti fizinių rekreacinių kraÅ¡tovaizdžio savybių, naikinti jo estetinio potencialo, statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių. U 4.1.1. teritorijos ir apsaugos naudojimo reglamentas – Å¡iai kategorijai priskiriami naujai formuojami žemės Å«kio paskirties teritorijose kitos paskirties atskiri sklypai, kurie nesudaro iÅ¡tisinio kompaktiÅ¡ko užstatymo. Atskirose sodybose ar jų grupėse žemės Å«kio paskirties teritorijose reguliuojamas užstatymo tankio didinimas, prioritetas teikiamas želdynų formavimui. Skatinama gyvenamosios funkcijos konversija į rekreacinę-turistinę funkcijÄ . Leidžiama gyvenamųjų kvartalų, smulkaus ir vidutinio verslo ir komercinių objektų statyba kompaktiÅ¡kose kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, laikantis 1.2.4 poskyrio nurodymų.

IÅ¡ Dovilų bendrojo plano grafinių sprendinių nustatyta, kad žemės sklypas patenka į teritorijÄ pažymėta indeksu ZU_R_F/ZU. Dovilų bendrojo plano 1 priede „Dovilų miestelio teritorijų bendrųjų reglamentų apraÅ¡omoji lentelė“ nurodoma, kad ZU_R_F yra priskiriama rekreacinio naudojimo žemės Å«kio teritorijoms, kuriuose gali bÅ«ti plėtojamos kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugos. Gali bÅ«ti steigiamos Å«kininkų sodybos. Ä®vertinus anksčiau minėtÄ teisinį reguliavimÄ bei Bendrojo plano bei Dovilų bendrojo plano sprendinius darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja žemės sklype turi teisę statyti tik poilsio paskirties pastatÄ . Ginčo teritorijoje leidžiama užsiimti rekreacine veikla, skatinamas kaimo turizmas, stovyklavietės ir pan. Atsakovė ginčijame sprendime pagrįstai nurodė, kad teisės aktai bei kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai žemės sklype draudžia statyti gyvenamosios paskirties statinius.

Kaip ir anksčiau minėta, pareiÅ¡kėja žemės sklype siekia statyti svečių namus su gyvenamosios paskirties patalpomis, t. y. pareiÅ¡kėja planuoja gyventi žemės sklype pastatytame statinyje. Vis dėlto pareiÅ¡kėja akcentuoja, jog projektuojamas statinys yra poilsio paskirties pastatas, kadangi didžiÄ jÄ dalį pastato sudarys poilsio skirtos patalpos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017) 5 punktas teigia, kad statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: 1) gyvenamuosius pastatus; 2) negyvenamuosius pastatus. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Kai pastatÄ sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausiÄ atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrÄ jį plotÄ . Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausiÄ visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrÄ jį suminį plotÄ . Ä®vairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi bÅ«ti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas. Poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai) (STR 1.01.03:2017 7.13 punktas).

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ konstatuotina, jog teisės aktai nedraudžia statyti pastatÄ , kuriame yra kelių rÅ«Å¡ių paskirties patalpos. Visais atvejais gyvenamosios patalpos negyvenamosios paskirties pastate privalo bÅ«ti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų. PareiÅ¡kėja tiek Komisijai, tiek teismui pateikė planuojamo statyti pastato aukÅ¡tų technologinį planÄ , patalpų eksplikacijÄ ir bendruosius rodiklius. Analizuojant Å¡iuos dokumentus nustatyta, kad poilsio paskirties patalpos sudarys 163,32 kv. m., o gyvenamosios paskirties patalpos – 58,16 kv. m. Akivaizdu, kad planuojamo statyti pastato didžiÄ jÄ dalį sudarys poilsio paskirties patalpos. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad Projekto vadovė atsakovei 2019 m. spalio 22 d. elektroniniu laiÅ¡ku pateikė – 1) projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį; 2) įgaliojimÄ ; 3) žemės sklypo planÄ ; 4) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä . Konstatuotina, jog atsakovei nebuvo pateiktas pastato aukÅ¡tų technologinis planas, patalpų eksplikacija bei jų bendrieji rodikliai ir ji, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos 2019 m. spalio 22 d. praÅ¡ymÄ , negalėjo įvertinti minėtuose dokumentuose pateiktų duomenų. IÅ¡ Komisijoje nagrinėtos administracinės bylos duomenų matyti, jog su Å¡iais dokumentais atsakovė turėjo galimybę susipažinti tik Komisijos posėdžio metu t. y. 2020 m. sausio 6 d. Remiantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, kad atsakovė, vadovaudamasi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nagrinėjimo metu pateiktais duomenimis, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

PareiÅ¡kėja skunde pabrėžia, kad ginčijamÄ sprendimÄ priėmė neįgaliotas asmuo. IÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog jį priėmė ir pasirašė Administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjas. Administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas reglamentuoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus veiklos nuostatai, patvirtinti Administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. AV-301. Minėtų nuostatų 23 punktas teigia, jog Administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius pagal kompetencijÄ teikia iÅ¡vadas dėl pritarimo statinių statybos projektams. Administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjo funkcijas reglamentuoja Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. AP-168 patvirtintas ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymas. Vadovaujantis minėto apraÅ¡ymo 7.11 punktu Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas derina planus, projektus, priemones, užduotis, informacinius stendus, programas, kurie teisės aktų nustatyta tvarka priskirti savivaldybės vyriausiojo architekto kompetencijai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, jog Administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjas turi teisę derinti projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotis, todėl pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas nekompetentingo valstybės tarnautojo yra atmestini kaip nepagrįsti.

Komisija 2020 m. sausio 9 d. sprendime nurodė, jog ginčijamas sprendimas yra priimtas praleidus STR 1.04.04:2017 13 priedo 14 punkte nustatytÄ 5 darbo dienų terminÄ , tačiau Komisija laikosi nuomonės, jog Å¡is pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Å i įstatyminė nuostata reiÅ¡kia, kad ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtÄ administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2005 m. balandžio 25 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-14-416-2005; 2010 m. vasario 19 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-146-269/2010 ir kt.). Teismas sutinka su Komisijos pozicija, jog Å¡is procedÅ«rinis pažeidimas yra mažareikÅ¡mis ir nesudaro pagrindo ginčijamÄ jÄ sprendimÄ pripažinti neteisėtu.

Analizuojant Administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Nr. (12.13) Ar.5-872 „Dėl pritarimo projektinių pasiÅ«lymų užduočiai“ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi bÅ«ti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra pažymėjęs, kad vieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, tikslÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Teismas įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iÅ¡ esmės atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Ä®vertinus minėtų aplinkybių bei bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , nenustačius Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. (12.13) Ar.5-872 „Dėl pritarimo projektinių pasiÅ«lymų užduočiai“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (AG2-142/16-2019) neteisėtumo pagrindų, suteikiančių teisinį pagrindÄ juos panaikinti visa apimtimi, pareiÅ¡kėjos E. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus reikalavimo dėl ginčijamo sprendimo ir Komisijos sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį skundo reikalavimÄ dėl Administracijos įpareigojimo iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2019 m. spalio 22 d. praÅ¡ymÄ suderinti pateiktÄ projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį. Pažymėtina, kad Å¡is sprendimas nėra kliÅ«tis pareiÅ¡kėjai, vadovaujantis STR 1.04.04:2017 13 priede nustatyta tvarka, pakartotinai atsakovei teikti praÅ¡ymÄ su papildytais dokumentais suderinti projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos E. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjas Remigijus Arminas