2022-10-19 Nr. AB-25143-3-65-3-00225-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-801-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00225-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), priteisti jam 3 836 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiais nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. vasario 28 d., nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 21 d., nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 8 d., nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 15 d. buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje (toliau– ir Areštinė) netinkamomis sąlygomis. Skunde teigiama, kad Areštinės kamerose buvo blogas apšvietimas, todėl buvo sunku skaityti ir rašyti, suprastėjo rega. Nebuvo šilto vandens, todėl praustis bei plauti indus teko šaltu vandeniu. Areštinės kamerose nebuvo atskiro, nuo gyvenamosios patalpos dalies atskirto sanitarinio mazgo, todėl buvo pažeistas privatumas naudojantis jame įrengtu tualetu. Areštinės kamerose jautėsi nemalonus kvapas, buvo šalta, nes visa šiluma išeidavo per suskilusius stiklus. Areštinės kamerose nebuvo lentynų susidėti daiktams. Pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, didelį diskomfortą, emocinius sukrėtimus, asmens įžeidimą, pažeminimą, galimybių sumenkinimą

3. Atsakovo atstovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas periodiškai buvo laikomas įvairiose Areštinės kamerose. Sanitarinių mazgų įrengimas Areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, be to, papildomai įdėti kabliukai ant kurių galima kabinti audeklus, uždengiančius sanitarinį mazgą. Sanitariniuose mazguose yra įrengta spintelė (lentynėlė) daiktams. Pareiškėjas nėra kreipęsis į areštinės pareigūnus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ar privatumo neužtikrinimo. Visose Areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas. Natūrali šviesa į kameras patenka pro langus. Dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, dirbtiniam naktiniams apšvietimui – kaitrinės lempos. Apšvietimo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenumato, kad kamerose turi būti tiekiamas šiltas vanduo. Maistas Areštinės kamerose esantiems asmenims išduodamas induose, kurie po valgio yra surenkami, todėl jiems patiems plauti indų nereikia. 2005 metais ir 2013 metais atlikus Panevėžio apskrities VPK areštinės remonto darbus buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema, be to, kameras yra galimybė vėdinti per langus, todėl kamerose neturėjo sklisti nemalonūs kvapai. Areštinės pareigūnams pastebėjus galimus įrenginių gedimus ar kitus patalpų trūkumus jie nedelsiant yra šalinami. Šaltuoju sezonu areštinės patalpos šildomos centralizuotai. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra ir drėgmės santykis visus metus palaikomas toks, koks numatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 punkte

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 40 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikė pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas: nuo 2019 m. vasario 25 d. laikytas 1 kameroje su dviem asmenimis iki 2019 m. vasario 26 d., toliau laikytas toje pačioje kameroje su vienu asmeniu iki 2019 m. vasario 28 d.; nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 21 d. laikytas 1 kameroje su dviem asmenimis; nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 8 d. laikytas 2 kameroje vienas; nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 15 d. laikytas 8 kameroje vienas. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažino, jog laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas ne vienas, tai yra nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (4 paras), nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 21 d. (4 paras), ir nebuvo pateikęs prašymų nelaikyti kameroje jo vieno, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (iš viso 8 paras), taigi yra visos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų (teisės privačiai pasinaudoti tualetu pažeidimą), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą, nenustatyta, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai) bei pažeidimo pobūdį, trukmę (8 dienas nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą), tai, kad nepertraukiamo pažeidimo laikotarpis buvo neilgas (truko 4 paras). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog konkrečiu atveju pareiškėjui priteistinas 40 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

7. Kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nenustatė.

III. 8. Atsakovo atstovas Panevėžio AVPK padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pripažinti teisės pažeidimo faktą kaip pakankamą satisfakciją patirtai žalai atlyginti, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmesti.

9. Atsakovo atstovas nurodo, kad tik 8 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, nepertraukiamo pažeidimo laikotarpis buvo neilgas (4 paros), nenustatyta, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų padaryta žalos pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, pareiškėjas nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui nereiškė. Sprendime nenustatyta, kad Areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pirmosios instancijos teismo nustatyti trumpalaikiai pažeidimai, apelianto manymu, nebuvo reikšmingi ir galintys sukelti itin neigiamas pasekmes pareiškėjui, todėl vertina, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju būtų pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad Panevėžio AVPK areštinėje jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 8 paras pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu). Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, ir priteisė pareiškėjui 40 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti.

12. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra ginčo, jog 8 paras areštinėje buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) ir kad dėl to iš esmės pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės kalėti tinkamomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, bet nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, bylą nagrinėdama apeliacinio skundo ribose, pripažįsta, kad pareiškėjo teisė į privatumą laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (4 paras) ir laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 21 d. (4 paras) naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (t. y. buvo atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara), buvo pažeista. Toks sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas neužtikrina asmens, besinaudojančiu juo, privatumo pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką taip pat pagal šio teismo praktika grindžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020). Dėl pažeistos teisės į privatumą yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą. Pripažintina, kad atsakovo atstovas šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

15. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

16. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais dėl nustatyto teisės į privatumą pažeidimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, kad teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) pažeidimas vertintinas kaip sunkaus pobūdžio pažeidimas, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3054-662/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-542-815/2022), taip pat į EŽTT praktiką, konstatuoja, jog privatumo naudojantis sanitariniu mazgu Areštinės kamerose neužtikrinimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, jo trukmę neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio pažeidimo pareiškėjui padarytą neturtinę žalą nepagrįstai kompensavo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pareiškėjui priteista 40 Eur suma iš esmės adekvati patirtos neturtinės žalos sunkumui, dėl to nėra pagrindo ją sumažinti.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė