b73e97ec-69f5-4e05-9102-c4966e6747f3 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-360-935/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11973-2018-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.4.4; 1.1.5.1; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.3 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lauretos Ulbienės sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui, nuteistajam K.

G. (K. G.) bei jo gynėjui advokatui Sergejui PelÅ¡, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla buvo nutraukta, P. J. bei jo gynėjui Olegui Å ibkovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. G., Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro (toliau – ir prokuroras), P. J. gynėjo advokato apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, jÄ sumokant per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o P. J. baudžiamoji byla pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta nustačius bÅ«tinÄ jÄ gintį kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę.

IÅ¡ K. G. N. J. buvo priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 698,78 Eur proceso iÅ¡laidų, o P. J. 449,21 Eur proceso iÅ¡laidų už advokato kaip atstovo paslaugas apmokėti. IÅ¡ P. J. K. G. buvo priteista 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. K. G. buvo nuteistas už tai, kad jis 2018 m. kovo 2 d., apie 20.30 val., vieÅ¡oje vietoje, ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl menkavertės dingsties, aiÅ¡kindamasis santykius dėl užstatyto pravažiavimo, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, priėjęs prie automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) atidaręs vairuotojo dureles, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia sudavė kumščiu ne mažiau dviejų smÅ«gių vairuotojo vietoje sėdinčiam N. J., tempė šį iÅ¡ automobilio, taip nukentėjusiajam N. J. sukeliant fizinį skausmÄ , tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį.

Tokiais savo veiksmais K. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

2. P. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. kovo 2 d., apie 20.30 val., bÅ«damas ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu nukentėjusiajam K. G. rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , tuo jam padarydamas nosies nugarėlės odos nubrozdinimÄ , deÅ¡inės akies voko, nosies nugarėlės poodines kraujosruvas, nosikaulių lūžį su kraujo patekimu į kairės akies voko minkÅ¡tuosius audinius, tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė K. G. sveikatÄ . Tokias savo veiksmais P. J. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, o P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, apelianto pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

4. Nuteistasis nurodo, kad, kilus konfliktui, traukė N. J. iÅ¡ automobilio, o Å¡is tokiems veiksmams prieÅ¡inosi, tuomet tarp jų įvyko susistumdymas. K. G. tvirtina, jog jis jokio smÅ«gio nukentėjusiajam nesudavė, o tik griebė šį už drabužių, kadangi norėjo sudrausminti. Kai nuteistasis paleido N. J., P. J., kuris tuo metu priėjo prie nuteistojo ir stovėjo jam už nugaros, sudavė ranka stiprų smÅ«gį nuteistajam į veidÄ . K. G. teigia, kad jis prieÅ¡ tai nebandė stumti P. J. ar suduoti jam kokių nors smÅ«gių.

5. Apeliantas tvirtina, jog dėl P. J. veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kadangi buvo sumuÅ¡tas kitų žmonių akivaizdoje, buvo pažemintas, patyrė fizinį skausmÄ , dėl veido subjaurojimo ilgÄ laikÄ negalėjo bendrauti su aplinkiniais, savo darbuotojais, verslo partneriais, dėl Å¡ių priežasčių pablogėjo jo reputacija. PatirtÄ neturtinę žalÄ apeliantas vertina 5000 Eur.

6. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad jis įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sudavė nukentėjusiajam kumščiu ne mažiau nei du smÅ«gius. Tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliantui nėra aiÅ¡ku, kaip N. J. tempimas iÅ¡ automobilio virto smÅ«giais. Ikiteisminio tyrimo metu N. J. parodė, jog nuteistasis sudavė smÅ«gius, tačiau negalėjo nurodyti, kiek smÅ«gių buvo suduota. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis jau aiÅ¡kino, kad smÅ«giai buvo labiau panaÅ¡Å«s į brÅ«kÅ¡telėjimus. Taigi nukentėjusysis iÅ¡ esmės patvirtino nuteistojo versijÄ , jog jis tik bandė N. J. iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio. K. G. yra įsitikinęs, kad nukentėjusysis pareiÅ¡kime nurodė, jog jam buvo suduoti smÅ«giai, kadangi suvokė, kad jo sÅ«nus sužalojo nuteistÄ jį ir reikės kažkaip gintis nuo bÅ«simų kaltinimų.

7. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino N. J. ir P. J. parodymų nenuoseklumo bei prieÅ¡taravimų. Ikiteisminio tyrimo metu N. J. ir P. J. vis kitaip apibÅ«dino nuteistojo elgesį konflikto metu, jo iÅ¡sakytus teiginius. N. J. ir P. J. nurodomų aplinkybių nepatvirtina įvykio liudytojų parodymai. Be to, K. G. atkreipia dėmesį į tai, kad N. J. ir P. J. buvo užvesto automobilio viduje, kai jis prie jų artėjo, todėl iÅ¡ automobilio nebuvo įmanoma iÅ¡girsti, kas ir kÄ Å¡aukia ar sako.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis nenorėjo pažeisti vieÅ¡osios tvarkos, jo veiksmų motyvai bei tikslai nebuvo chuliganiÅ¡ki. Apelianto įsitikinimu, jo veiksmai buvo adekvati, gynybinė reakcija į neteisėtus veiksmus, įžeidžiančius N. J. ir P. J. veiksmus, kurie užblokavo siaurÄ gatvę ir parodė aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ aplinkiniams, sudarė potencialiai pavojingÄ situacijÄ asmenims, buvusiems visame užblokuotos gatvės rajone, sukėlė kitiems asmenims nepatogumų, sutrikdė Å¡ių asmenų poilsį. Be to, N. J. ir P. J. į jiems reiÅ¡kiamas pastabas reagavo ciniÅ¡kai bei netinkamai, kadangi vartojo necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėjo nuteistÄ jį bei rodė jam nepadorius gestus. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad N. J. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka, taip pat ir už panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimus.

9. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog motyvas ir tikslas nėra bÅ«tini nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymiai. Tuo pačiu pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta, kad nuteistasis veiksmus atliko iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. K. G. tvirtina, jog jo veiksmai buvo iÅ¡provokuoti akivaizdžiai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, truko labai trumpai, nesukėlė jokių pasekmių. N. J. ir P. J. galimai patyrė stresÄ , laikinus psichologinio pobÅ«džio nepatogumus, tačiau įvertinus jų pačių neteisėtus veiksmus kilusios pasekmės negali bÅ«ti vertinamos kaip sukeliančios atsakomybę pagal BK 284 straipsnį, kadangi asmuo, veikdamas prieÅ¡ingai įstatymui ir visuomenėje egzistuojantiems geros moralės normoms, turi prisiimti ir rizikÄ , kad toks elgesys nebus toleruojamas. Apeliantas aiÅ¡kina, jog jokiems kitiems asmenims jo veiksmai streso nesukėlė, kadangi jie Å¡ių veiksmų paprasčiausiai nematė.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymų matyti, jog P. J. nuteistajam smÅ«gį sudavė be jokios priežasties, P. J. nebandė spręsti konflikto taikiu bÅ«du. Tuo pačiu nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis liudytojo M. S. Å . parodymų dalimi, kuria jis nurodė, kad jam pasirodė, jog sÅ«nus gina tėvÄ , nes tokius parodymus liudytojas davė atsakydamas į P. J. gynėjo atsakymÄ menantį klausimÄ . Be to, toks parodymų papildymas galėjo bÅ«ti padarytas nacionalinės neapykantos motyvais, kadangi liudytojas iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ P. J. smurtiniams veiksmams.

11. Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria P. J. baudžiamoji byla pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, nustačius bÅ«tinÄ jÄ gintį kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę, ir P. J. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant tęsti darbÄ , mokytis ar bÅ«ti registruotam užimtumo tarnyboje, per vienerius metus neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos, rÅ«pybos ar kitose organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, ar pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat skirti BK 752 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per tris mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

12. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog P. J. veikė bÅ«tinosios ginties ribose. Byloje yra nustatyta, kad P. J., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, priėjo prie K. G. ir su Å¡iuo susigrÅ«mė. P. J. tokio elgesio modelį aiÅ¡kino noru apginti savo tėvÄ , t. y. bÅ«tinÄ ja gintimi. Vis tik iÅ¡ P. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis pribėgęs prie nuteistojo su Å¡iuo susigrÅ«mė, grumtynės truko apie 5-10 sekundžių. Taigi prokuroras pažymi, jog tuo metu K. G. prieÅ¡ N. J. neatliko jokių aktyvių veiksmų, nuo kurių jis galėjo ar turėjo bÅ«ti ginamas. Be to, susidariusioje situacijoje egzistavo daugybė kitų elgesio modelių, kuriuos galėjo pasirinkti P. J. ir nepadaryti žalos kitam asmeniui, tačiau jis pasirinko tyčia suduoti K. G. smÅ«gį ir taip jį sužaloti.

13. Prokuroras aiškina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad P. J. buvo agresyviai nusiteikęs prieš K. G.. Tiek pats P. J., tiek K. G. nurodė, jog jie kelias akimirkas buvo susikibę ir grūmėsi. Ši aplinkybė rodo, jog nebeegzistavo jokia reali, akivaizdi grėsmė N. J. sveikatai ir gyvybei. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad N. J. teisiamojo posėdžio metu aiškino, jog jam suduotus smūgius vertino kaip brūkštelėjimus, pabraukimus. Tokie nukentėjusiojo paaiškinimai rodo, kad jis nevertino nuteistojo veiksmų kaip tokių, nuo kurių jį būtų reikėję ginti. Ši aplinkybė patvirtina, jog pats P. J. pradėjo grumtynes, kurių metu tyčia sudavė smūgį K. G.. P. J. negynė N. J. nuo jokio pavojingo kėsinimosi.

14. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, jog pagal atsiradusius padarinius P. J. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau P. J. Å¡iÄ veikÄ padarė gindamasis ir bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė. Vis tik nuosprendyje nepasisakyta, ar P. J. pasirinkta gynybos priemonė buvo proporcinga, ar jo gynyba atitiko galimo kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nes bÅ«tent Å¡ios aplinkybės neabejotinai yra svarbios sprendžiant bÅ«tinosios ginties proporcingumo klausimÄ , kadangi įstatyme nustatyti tik du atvejai, kai nepripažįstama, jog yra peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra nustatyta, jog K. G. savo veiksmais pavojingai kėsinosi į N. J. sveikatÄ ar gyvybę, kas bÅ«tų sudarę pagrindÄ P. J. padaryti K. G. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å is sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tiesiogine tyčia. Prokuroro įsitikinimu, P. J. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

16. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ P. J. K. G. priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ esmės pripažino, jog P. J. veiksmai buvo prieÅ¡ingi teisei bei pavojingi, jie sukėlė kitam asmeniui žalÄ , nors bÅ«tinoji gintis yra pripažįstama socialiai naudingu elgesiu. Taigi, prokuroro įsitikinimu, Å¡iuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip P. J. baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios.

17. Apeliaciniame skunde P. J. gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria K. G. iš P. J. buvo priteisti 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sistemiÅ¡kai vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalies ir 303 straipsnio 2 dalies nuostatas K. G. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu P. J. bÅ«tų pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jam bÅ«tų paskirta įstatyme numatyta bausmė arba baudžiamoji byla jam bÅ«tų nutraukta nustačius vienÄ iÅ¡ BK VI skyriuje numatytų pagrindų, kurie asmeniui taikomi, kai yra nustatoma, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ ir yra kaltas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ P. J. nutraukė nustatęs vienÄ iÅ¡ BK V skyriuje numatytų bylos nutraukimo pagrindų, kuris Å¡alina baudžiamÄ jÄ atsakomybę, o tai reiÅ¡kia, kad asmuo iÅ¡ viso nėra padaręs nusikalstamos veikos, todėl jam negali kilti jokie baudžiamosios atsakomybės sukeliami padariniai.

20. Skunde aiÅ¡kinama, kad tam tikrų veikų, formaliai atitinkančių BK numatyto nusikaltimo požymius, priskyrimo prie nenusikalstamų veikų pagrindas yra vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos požymių – veikos pavojingumo nebuvimas. Veikos praranda savo pavojingumÄ , nes žala, padaryta tam tikromis aplinkybėmis, keičia padarytos veikos socialinę reikÅ¡mę. Tokios aplinkybės, kuriomis esant padaryta veika nelaikoma nusikalstama, vadinamos padarytų veikų teisėtumo sÄ lygomis. Tokiu atveju baudžiamosios atsakomybės Å¡alinimo pagrindas yra tai, kad padarytai veikai nebÅ«dingas vienas iÅ¡ nusikaltimo požymių – veikos pavojingumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ veika, kuri formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta.

21. Baudžiamoji byla P. J. buvo nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , todėl jis negali patirti jokių neigiamų pasekmių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės pritaikymu. Taigi pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ar iÅ¡ dalies tenkinti pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio.

22. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog asmens veiksmai atitinkamoje situacijoje negali bÅ«ti vertinami kaip pavojingi, asmuo iÅ¡ esmės yra reabilituojamas jam baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nutraukiant ir netaikant baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju asmuo yra pilnai reabilituojamas, t. y. jo veiksmai pripažįstami nepavojingais ir įstatymo neuždraustais, jam netaikoma baudžiamoji atsakomybė, o taip pat tokiu atveju asmuo neturi prievolės atlyginti ir padarytÄ Å¾alÄ pavojingÄ situacijÄ sukėlusiam asmeniui, dėl kurio veiksmų ir kilo kaltininkui poreikis veikti bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

23. Advokatas tvirtina, jog nustačius, kad P. J. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, K. G. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas arba paliktas nenagrinėtu. Pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta, kad bÅ«tent K. G. yra pripažintas asmeniu, kuris sukėlė pavojingÄ situacijÄ ir atliko nusikalstamus veiksmus P. J. ir N. J. atžvilgiu.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.269 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, neatsako už užpuolikui padarytÄ Å¾alÄ . Taigi įstatymų leidėjas atleidžia nuo žalos atlyginimo asmenį, kuris veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

25. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti ir atmesti P. J. gynėjo apeliacinį skundÄ . P. J. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, o kitus apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo K. G. ir prokuroro apeliaciniai skundai yra atmestini, P. J. gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkintinas.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė K. G. pagal BK 284 straipsnį. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.).

Ä®rodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad aptarti reikalavimai buvo pažeisti, vien proceso dalyviui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.

Ä®statymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

28. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, P. J. ir N. J. viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių davė nuoseklius parodymus. P. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su savo tėvu N. J. po to, kai įvyko apsižodžiavimas su K. G. dėl netinkamai pastatyto automobilio, sėdo į automobilį ir ketino išvykti iš įvykio vietos. Šiek tiek pavažiavę, jie sustojo, kadangi tėvas norėjo pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu. Tuomet K. G. sustabdė savo automobilį priešais jų automobilį, išlipo iš savo automobilio, nusiėmė striukę, pradėjo agresyviai judėti link jų, vartojo necenzūrinius žodžius.

Nuteistasis, priėjęs prie automobilio, atidarė vairuotojo pusės, kur sėdėjo N. J., dureles, sudavė N. J. kelis smūgius, bandė šį ištraukti iš automobilio (t. 2, b. l. 165). Iš esmės tokias pačias aplinkybes P. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 46, t. 2, b. l. 41). Nukentėjusysis N. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino P. J. nurodytas aplinkybes (t. 2, b. l. 168). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme N. J. jam suduotus smūgius apibūdino kaip prabraukimus („labiau pabraukimai“) (t. 2, b. l. 168), nepaneigia fakto, jog įvykio metu K.

G. elgėsi agresyviai, bei fakto, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smÅ«giai. Čia pabrėžtina, jog nukentėjusysis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, jog K. G., atidaręs automobilio dureles, jam sudavė kelis smÅ«gius, bandė jį iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio, nuo tokių nuteistojo veiksmų jis buvo priverstas gintis (t. 2, b. l. 168, t. 2, b. l. 6, 23). Taigi apeliacinės instancijos teismui kaip ir pirmosios instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad K. G. iÅ¡ tikrųjų įvykio metu nukentėjusiajam sudavė ne mažiau nei du smÅ«gius rankomis, tempė šį iÅ¡ automobilio (bandymo iÅ¡tempti nukentėjusįjį iÅ¡ automobilio fakto neginčija ir pats nuteistasis) ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ .

Pastebėtina, jog apeliaciniame skunde nurodomi N. J. ir P. J. parodymų neatitikimai nelaikyti esminiais ir nėra pagrindas nesivadovauti jų parodymais dėl esminių įvykio aplinkybių, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

29. Apeliacinį skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog N. J. ir P. J. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina liudytojų N. D. bei J. P. parodymai, Å¡io liudytojo tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys. IÅ¡ liudytojo N. D. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis matė, kaip K. G. atidarė lengvojo automobilio vairuotojo pusės dureles ir užpuolė automobilio vairuotojÄ , kuris gynėsi nuo nuteistojo veiksmų (t. 2, b. l. 124-127). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu N. D. iÅ¡ esmės nurodė tokias pačias aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. D. aiÅ¡kino, kad K. G. atidaręs lengvojo automobilio dureles atliko kažkokį veiksmÄ prieÅ¡ vairuotojÄ . Vairuotojas liudytojui vėliau nurodė, kad nuteistasis jam sudavė smÅ«gius (t. 1, b. l. 38). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad K. G. prisipažino sudavęs N. J. smÅ«gį į veidÄ , kadangi pastarasis jam pasakė negražius žodžius (t. 2, b. l. 49). AnalogiÅ¡ka aplinkybė yra užfiksuota ir Å¡io liudytojo tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 17).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. P. patvirtino, kad įvykio vietoje jis tiesiogiai bendravo su K. G. (t. 2, b. l. 130). Taigi liudytojo N. D. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad N. J. iÅ¡ karto po įvykio tvirtino, jog jam buvo suduoti smÅ«giai, o liudytojo J. P. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis iÅ¡ karto po įvykio taip pat neneigė vieno smÅ«gio sudavimo fakto.

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog visiÅ¡kai nepagrįstas K. G. teiginys, kad P. J. ir N. J. negalėjo girdėti, kÄ nuteistasis sakė tuo metu, kai jis judėjo link automobilio, kuriame buvo nukentėjusysis su savo sÅ«numi. Akivaizdu, jog uždaryti automobilio langai, užvesto automobilio skleidžiamas garsas, apsunkina galimybę iÅ¡girti tai, kÄ sako ar Å¡aukia lauke esantis asmuo, tačiau visiÅ¡kai neizoliuoja automobilyje esančių asmenų nuo garsų, sklindančių iÅ¡ iÅ¡orės. Čia įvertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju asmenų, kurie buvo automobilyje, dėmesys buvo nukreiptas į agresyviai besielgiantį asmenį, kuris judėjo link automobilio. Be to, iÅ¡ liudytojo M. S. Å . parodymų matyti, jog apsižodžiavimas vyko ir tuo metu, kai automobilio durys buvo jau atidarytos.

31. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. G. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad K. G. veiksmai (net ir įvertinus tai, kad prieÅ¡ Å¡iuos veiksmus buvo kilęs konfliktas tarp jo, N. J. ir P. J. dėl netinkamai pastatyto automobilio bei paminėtų asmenų pasirinkto tarpusavio bendravimo bÅ«do), t. y. fizinio smurto prieÅ¡ kitÄ asmenį vartojimas vieÅ¡oje vietoje, kai tokius veiksmus gali pamatyti paÅ¡aliniai asmenys, necenzÅ«rinių žodžių vartojimas, yra vertintini kaip įžūlÅ«s, neatitinkantys bendrųjų vieÅ¡o elgesio taisyklių, egzistuojančių visuomenėje, rodantys nepagarbÄ aplinkiniams.

Akivaizdu, jog nuteistasis sprendė kilusį konfliktÄ nesilaikydamas taisyklių, kurios užtikrina normaliÄ visuomenės gyvenimo eigÄ , tolerantiÅ¡kÄ bendravimÄ , jis savo interesus siekė įgyvendinti agresyviu elgesiu, kuris nėra priimtinas sprendžiant kilusius ginčus, bandė demonstruoti savo tariamÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus. Taip pat yra visiÅ¡kai akivaizdu, jog dėl nuteistojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, kadangi į jo neteisėtus veiksmus turėjo reaguoti tiek pats nukentėjusysis N. J., tiek P. J., dėl nuteistojo kaltės jie turėjo keisti savo planus, t. y. negalėjo iÅ¡vykti iÅ¡ įvykio vietos, be to, dėl nuteistojo kaltės buvo sugaiÅ¡inti N. D. ir M.

S. Å ., kurie teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įvykis jiems jokio poveikio nepadarė (pastebėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. Å . teigė, jog iÅ¡ pradžių patyrė Å¡okÄ (t. 1, b. l. 59)), tačiau jie abu atkreipė dėmesį į šį įvykį.

32. Nagrinėjamu atveju iš tikrųjų teigtina, jog nuteistojo veiksmus nulėmė nukentėjusiojo bei kartu su juo buvusio P. J. veiksmai. Pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis netinkamai bendravo su nuteistuoju („Pasakiau tai, ko neturėjau pasakyti.“) (t. 2, b. l. 168). Vis tik ši aplinkybė nešalina K. G. atsakomybės už jo paties atliktus nusikalstamus veiksmus. Kaip jau minėta, nuteistojo pasirinktas elgesio modelis, reakcija į N. J. ir P. J. veiksmus, akivaizdžiai neatitinka visuomenėje priimtinų konfliktų sprendimo būdų.

Nagrinėjamu atveju naudoti fizinio smurto prieÅ¡ kitÄ asmenį K. G. neturėjo jokio pagrindo, bÅ«tent jis elgėsi agresyviai, savo agresijÄ iÅ¡reiÅ¡kė fiziniais veiksmais. Čia bÅ«tina pabrėžti, kad fizinį smurtÄ nuteistasis naudojo jau po to, kai apsižodžiavimas baigėsi ir iÅ¡ esmės kilusio pradinio konflikto priežastys buvo paÅ¡alintos, t. y. N. J. patraukė automobilį, kuris trukdė nuteistajam iÅ¡važiuoti, ir nukentėjusysis sustojo pasinaudoti mobiliojo ryÅ¡io telefonu, t. y. nebeketino tęsti kilusio ginčo, reaguoti į nuteistojo pastabas ar pan.

Vis tik nuteistasis nenurimo, nors, kaip pats aiÅ¡kina apeliaciniame skunde, jam skubiai reikėjo pasirÅ«pinti savo verslo reikalais, nuvažiuoti paimti produktų į sandėlį, ir nusprendė, atidėti jam taip rÅ«pimų problemų sprendimÄ vėlesniam laikui bei sukelti konfliktÄ , kurio metu jis ėmėsi net ir fizinės prievartos, kuri prieÅ¡ tai susidariusios situacijos niekaip nebegalėjo pakeisti, taip pat negalėjo duoti jokių pozityvių rezultatų.

33. FaktÄ , jog K. G. dėl menkavertės dingsties veikė akivaizdžiai visuomenėje nepriimtinu bÅ«du, patvirtina ir tai, kad jis, iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio, prieÅ¡ eidamas iki N. J. vairuojamo automobilio, nusiėmė striukę. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino tokio savo veiksmo priežastį. Jis nurodė, kad striukę nusiėmė, kadangi nenorėjo, kad ji bÅ«tų suplėšyta, manė, jog, kai prieis prie nukentėjusiojo ir jo sÅ«naus, įvyks rimtesnis incidentas. Tokie nuteistojo paaiÅ¡kinimai, vertinant juos su tolimesniais jo veiksmais (fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojimu), rodo, kad iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio jau žinojo, jog imsis tokių veiksmų (fizinio smurto), į kuriuos gali sulaukti fizinio atsako, tuo pačiu suvokė, kad jo veiksmai gali sutrikdyti visuomenės rimtį.

Pastebėtina, jog nuteistasis teisiamojo posėdžio metu aiÅ¡kino, kad jis ketino sutrukdyti pažeidėjamas pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, t. y. pasielgti pilietiÅ¡kai. Tuo pačiu iÅ¡ jo parodymų matyti, jog toks noras kilo tik po to, kai jam buvo parodyti nepadorÅ«s gestai (t. 2, b. l. 167). Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ tikrųjų K. G. veiksmai buvo nukreipti ne į siekį sustabdyti nukentėjusįjį dėl ne vietoje pastatyto automobilio, o ir toliau konfliktuoti, netinkamai reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ ankstesniais nukentėjusiojo veiksmais.

Čia pastebėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu nuteistasis negalėjo kategoriškai nurodyti, ar N. J. jam rodė kokius nors gestus.

34. Sutiktina su teiginiu, kad motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Pažymėtina, jog chuliganiÅ¡kos paskatos Å¡iuo atveju ir reiÅ¡kia, kad K. G. jokio aiÅ¡kaus motyvo veikti taip, kaip veikė, neturėjo. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo dėl netinkamai pastatyto automobilio ir jų bendravimo, nuomonių apsikeitimo bÅ«do. Vis tik Å¡i aplinkybė nepaneigia K. G. veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, kadangi jo pasirinktas konflikto sprendimo bÅ«das vieÅ¡oje vietoje akivaizdžiai rodo nepagarbÄ aplinkiniams. Netinkamas nukentėjusiojo bei jo sÅ«naus elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali pateisinti pakankamai intensyvių nuteistojo smurtinių veiksmų atlikimo vieÅ¡oje vietoje.

35. Å ioje baudžiamojoje byloje nekilo jokių ginčų dėl to, kad P. J. sudavė K. G. smÅ«gį į veidÄ ir tokiu bÅ«du padarė Å¡iam sužalojimus, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla tik dėl to, ar P. J. veiksmai, suduodant K. G. smÅ«gį, gali bÅ«ti vertinami kaip padaryti esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms.

36. BK 28 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Minėto straipsnio antroje dalyje yra nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog P. J. K. G. sudavė smÅ«gį į veidÄ po to, kai nuteistasis pradėjo naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ N. J.. Konstatuotina, jog P. J. turėjo teisę ginti užpultÄ asmenį nuo neteisėtų nuteistojo veiksmų (naudojamos fizinės prievartos), kurie buvo akivaizdžiai pavojingi ir jais galėjo bÅ«ti padaryta žala tiek užpultojo sveikatai, tiek turtui. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad iÅ¡ N. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pats nukentėjusysis nevertino nuteistojo veiksmų kaip tokių, nuo kurių jį bÅ«tų reikėję ginti.

Vis tik su tokiais teiginiais negalima sutikti, nes nukentėjusysis viso proceso metu aiškino, jog jis bandė gintis nuo K. G. veiksmų. Taigi be jokios abejonės pats nukentėjusysis vertino nuteistojo veiksmus, kaip keliančius jam grėsmę.

37. IÅ¡ paties K. G. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog P. J. prie jo priėjo tuo metu, kai jis bandė iÅ¡traukti N. J. iÅ¡ automobilio. Jie su P. J. lyg ir norėjo susikibti ar net susikibo ir tuomet jis gavo smÅ«gį (t. 2, b. l. 166-167). P. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis pamatęs, kad jo tėvui gresia pavojus, pribėgo prie K. G. ir su Å¡iuo susikibo, nes norėjo jį atitraukti nuo tėvo. Grumtynių metu ir sužalojo nuteistÄ jį (t. 2, b. l. 165). Ikiteisminio tyrimo metu P. J. taip pat nurodė, jog bandė atitraukti K.

G. nuo savo tėvo, tuomet tarp jų įvyko grumtynės, jie vienas kitÄ bandė pargriauti (t. 1, b. l. 46, 52). N. J. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, patvirtina, jog jis buvo užpultas, o nuteistasis buvo sužalotas po to, kai prie jo pribėgo P. J.. Sužalojimas K. G. buvo padarytas per tÄ laiko tarpÄ , kai nukentėjusysis užsidėjo akinius, kuriuos buvo nusiėmęs tuo metu, kai buvo puolamas nuteistojo (t. 2, b. l. 168). TokiÄ pat aplinkybę N. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, jis teigė, kad sÅ«nus jam po įvykio, paklausus, ar jis sudavė smÅ«gį nuteistajam, paaiÅ¡kino, jog bandė gintis nuo nuteistojo (t. 2, b. l. 22-23).

Liudytojo N. D. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, patvirtina, jog P. J. su K. G. susistumdė, tuomet P. J. sudavė nuteistajam smÅ«gį ir konfliktas nurimo. Pagal susidariusiÄ situacijÄ liudytojui susidarė įspÅ«dis, jog puolamuosius veiksmus atliko K. G., o P. J. gynė lengvojo automobilio vairuotojÄ (t. 2, b. l. 124-127). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. Å . taip pat nurodė, kad po to, kai prie nuteistojo priėjo P. J., tarp jų kilo susistumdymas, kurio metu P. J. sudavė smÅ«gį nuteistajam (t. 2, b. l. 127-129).

Tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, teigė, jog po smÅ«gio sudavimo P. J. laikėsi atokiau nuo K. G. (t. 1, b. l. 40). Liudytojo vertinimu, nuteistasis nevengė konflikto, jis nukreipė savo dėmesį nuo lengvojo automobilio vairuotojo į P. J.. P. J. pribėgus prie nuteistojo ir bandant jį nustumti, nuteistasis stÅ«mė P. J. atgal. Ä®vyko susistumdymas, K. G. nenorėjo trauktis nuo automobilio, rėkavo, keikėsi (t. 1, b. l. 59). Taigi iÅ¡ aptartų duomenų matyti, jog P. J. reagavo į fizinio smurto naudojimo prieÅ¡ jo tėvÄ faktÄ , bandė atitraukti K.

G. nuo nukentėjusiojo. Tuo pačiu teigtina, jog dėl minėto P. J. bandymo realiÄ grėsmę keliantys smurtiniai K. G. veiksmai nenutrÅ«ko, o paprasčiausiai pasikeitė jų kryptingumas, t. y. pasikeitė subjektas, į kurį jie buvo nukreipti. Be jokios abejonės, po to, kai prasidėjo susistumdymas tarp P. J. ir K. G., tiesioginė grėsmė N. J. sveikai iÅ¡nyko, vis tik tokia grėsmė iÅ¡kilo pačiam P. J., kuris turėjo teisę nuo jos gintis, siekdamas apsaugoti savo sveikatÄ .

38. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinis smurtas naudojamas ne gynybos, bet puolimo tikslais, iÅ¡skyrus atvejį, kai viena iÅ¡ pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita puola toliau (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015). Vis tik įvertinus visa, kas buvo aptarta Å¡io procesinio sprendimo 37 pastraipoje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog susidariusi situacija yra vertintina kaip muÅ¡tynių situacija, kurios metu P. J., kaip ir K.

G. norėjo konfliktÄ spręsti panaudodamas fizinį smurtÄ ir jis savo veiksmais siekė sužaloti nuteistÄ jį ar sukelti jam fizinį skausmÄ , o ne apsiginti nuo smurtinių veiksmų. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas čia dar kartÄ pabrėžia, jog fizinio smurto iniciatorius buvo K. G., jis smurtinių veiksmų neturėjo teisės naudoti, smurtinius veiksmus tęsė net ir tuo metu, kai P. J. ėmėsi veiksmų, kad Å¡is bÅ«tų atitrauktas nuo nukentėjusiojo. Pažymėtina, jog faktÄ , kad P. J. veiksmai nebuvo puolamojo pobÅ«džio, jų tikslas iÅ¡ tikrųjų buvo nutraukti neteisėtus K.

G. veiksmus, o ne siekis jį sužaloti, patvirtina tai, kad smūgis nuteistajam buvo suduotas ne iš karto priėjus prie jo, o tik po to, kai šis susigrūmė su P. J., t. y. toliau atliko agresyvaus pobūdžio veiksmus, be to, po smūgio sudavimo P. J. jokių smurtinių veiksmų prieš savo neteisėtus veiksmus nutraukusį K. G. nebenaudojo, nuo šio atsitraukė.

39. Prokuroro apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl to, ar P. J. veiksmai atitiko kėsinimosi pobÅ«dį. Čia bÅ«tina pastebėti, jog įstatymo leidėjas numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik už veikos, kurios metu asmuo, peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas, tyčia nužudo ar sunkiai sutrikdo sveikatÄ , padarymÄ (BK 28 straipsnio 3 dalis). Å iuo atveju K. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad buvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Pažymėtina ir tai, jog įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir intensyvumas visiÅ¡kai atitiktų kėsinimosi pobÅ«dį bei pavojingumÄ , ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi.

Kaip jau minėta, įstatymu yra ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiÅ¡kų neatitikimÄ tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo bÅ«ti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Kaip jau buvo minėta anksčiau, K. G. elgėsi akivaizdžiai neadekvačiai, jo veiksmai, t. y. striukės nusiėmimas prieÅ¡ prieinant prie automobilio, fizinio smurto naudojimas prieÅ¡ nukentėjusįjį, necenzÅ«rinių žodžių vartojimas, smurtinių veiksmų tęsimas net ir po to, kai jo dėmesys nuo nukentėjusiojo nukrypo į P. J., leido P. J. pagrįstai vertinti tokius veiksmus kaip keliančius grėsmę jo tėvui bei jam pačiam, nuo jų gintis net ir panaudojant fizinį smurtÄ , kurio intensyvumas nevertintinas kaip akivaizdžiai neatitinkantis buvusio kėsinimosi pobÅ«džio.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teise į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas ir pan. Todėl faktas, kad P. J. susidariusioje situacijoje galėjo pasirinkti kitokį veikimo modelį ir nepadaryti K. G. sužalojimo, neleidžia jo veiksmų vertinti kaip nusikalstamų ir teigti, jog jis neveikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms.

40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog K. G. teiginiai, kad negalima vadovautis dalimi liudytojo M. S. Å . parodymų, kadangi Å¡is liudytojas galimai davė tikrovės neatitinkančius parodymus, nes yra nusiteikęs prieÅ¡ kitų tautybių asmenis, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su M. S. Å . parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei su jo parodymais, užfiksuotais teisiamojo posėdžio protokole ir teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡e, nenustatė jokių liudytojo teiginių ar pasisakymų, kurie atskleistų neigiamÄ jo požiÅ«rį į kitų tautybių asmenis, taip pat leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojas dėl kokių nors priežasčių bÅ«tų nusiteikęs prieÅ¡ K.

G.. Teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡e (garso įraÅ¡o laikas apie 1:13) girdėti, jog liudytojas iÅ¡ tikrųjų vartoja netinkamas sÄ vokas ir leidžia sau nederamai pajuokauti, tačiau tokie liudytojo pasisakymai rodo jo kultÅ«ros stokÄ , o ne nusiteikimÄ prieÅ¡ kurį nors iÅ¡ proceso dalyvių ar palankumÄ kuriam nors proceso dalyviui. Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje vietoje pažymi ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis K. G. buvo grindžiamas ne tik minėto liudytojo parodymais, bet ir kitais duomenimis, kurie tarpusavyje sutapo.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad nukentėjusiojo atstovas liudytojams pirmosios instancijos teismo posėdžiuose bÅ«tų uždavęs menamus klausimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. S. Å . nurodė, kad P. J. gynė savo tėvÄ tik atsakydamas į P. J. gynėjo atsakymÄ menantį klausimÄ . Su tokiu teiginiu negalima sutikti, kadangi nuteistojo gynėjas pareiÅ¡kė pastabÄ dėl jo manymu netinkamai suformuluoto P. J. gynėjo klausimo ir į užduotÄ klausimÄ liudytojas neatsakė, klausimas buvo suformuluotas iÅ¡ naujo ir liudytojas į jį atsakė ir nurodė, kodėl padarė konkrečias iÅ¡vadas (garso įraÅ¡o laikas apie 1.24-25).

41. Ä®vertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustačius bÅ«tinÄ jÄ gintį kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę, pagrįstai nutraukė P. J. baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

42. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. BPK 115 straipsnyje yra nustatyta, kaip yra iÅ¡sprendžiamas civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese. BPK 115 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba atmesti.

Aptartų normų nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamajame procese pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai ar tenkinamas iÅ¡ dalies tik tais atvejais, kai yra nustatoma, jog asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytÄ aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, kuri reiÅ¡kia, jog asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už padarytus veiksmus, t. y. jo veiksmai nėra laikomi nusikalstamais ir jis neatsako pagal BK.

Taigi K. G. civilinis ieškinys P. J. negalėjo būti tenkintas nei visiškai, nei iš dalies.

43. Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamame procese yra atmetamas, kai jis yra nepagrįstas, taip pat, kai nustatoma, jog nebuvo įrodyta, kad konkretus asmuo dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , o paliekamas nenagrinėtu, kai asmuo yra padaręs tam tikrus veiksmus, tačiau dėl jų jis negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nagrinėjamu atveju K. G. civilinis ieÅ¡kinys P. J. turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, kadangi byloje buvo nustatyta, jog jis sužalojo K. G., tačiau dėl tokių veiksmų jam nekyla baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog panaÅ¡iais atvejais civilinių ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2006, 2K-327/2008), neužkertant jiems kelio savo interesus ginti civilinio proceso nustatyta tvarka.

44. Taigi skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendis yra keistinas, kadangi Å¡iuo nuosprendžiu buvo netinkamai iÅ¡spręstas baudžiamajame procese K. G. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo K. G. ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti. P. J. gynėjo advokato apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ P. J. K. G. buvo priteista 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, pakeisti ir K. G. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Daiva Kazlauskienė Ugnius Trumpulis Laureta Ulbienė