b73e855d-e6c1-413d-885b-d4716b88dbe5 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja                                     Civilinė byla Nr. 2S-127-544/2017Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė                             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07581-2016-3                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.1.2.6.; 3.3.2.5.; 3.4.5.11.; 3.5.2.1.; (S)                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo (skolininko) K.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8696-940/2016 dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis A. B., iÅ¡ieÅ¡kotojas AB „(duomenys neskelbtini)“, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 2016 m. spalio 5 d. antstolio A. B. kontoroje buvo gautas pareiÅ¡kėjo K. G. skundas, kuriuo buvo praÅ¡oma atÅ¡aukti 2016 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas žemės sklypo su priklausiniu – gyvenamuoju namu ir Å«kiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini) kel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. (toliau – Žemės sklypas su priklausiniais), antrÄ sias varžytynes; vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 2 dalimi skirti naujÄ ekspertizę Žemės sklypo su priklausiniais vertei nustatyti; taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones minėtam nekilnojamajam turtui.Nurodė, kad antstolis, priimdamas patvarkymÄ dėl varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), grubai pažeidė jo, kaip skolininko, interesus, o įkainojus turtÄ mažesne, negu rinkos kaina, yra pažeidžiamos ir kreditoriaus teisės. Žemės sklypo su priklausiniais turto vertinimas yra atliktas 2012 metais, o vien 2013 – 2014 metais turto rinkos vertė kilo nuo 4 iki 6 procentų, kÄ patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metais pateiktas raÅ¡tas.

Negana to, Panevėžio miesto apylinkės teisme yra formuojama tokia praktika, jog, ir esant net trumpesniam laiko tarpui tarp turto vertės nustatymo ir varžytynių paskelbimo dienos, yra skiriamas papildomas turto vertinimas.Antstolis A. B., iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2016 m. spalio 6 d. priėmė patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti tenkinti skundÄ bei persiuntė jį kartu su pareiÅ¡kėjo skundu ir vykdomÄ ja byla Panevėžio miesto apylinkės teismui. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Skundžiama 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjo (skolininko) K.

G. skundo dalį dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo atmetė, dėl antrųjų varžytynių atÅ¡aukimo – nutraukė, priteisė iÅ¡ jo valstybei teismo iÅ¡laidas bei skyrė jam 150 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas (skolininkas), nesutikdamas su areÅ¡tuoto turto verte, nustatyta ekspertizės metu, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė.

Skunde nurodyti teiginiai dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo bÅ«tinumo nepaneigia atliktos turto vertinimo ekspertizės pagrįstumo. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali bÅ«ti skiriama tik esant iÅ¡ieÅ¡kotojo ar skolininko motyvuotiems prieÅ¡taravimams dėl ekspertizės iÅ¡vadų.Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas (skolininkas) K. G., teikdamas pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo atmestas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 nutartimi (19 – 20 b. l.), areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto vertės padidėjimÄ grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini) (13 – 17 b. l.), tačiau ji neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio (18 b. l.) bei nepaneigia ekspertizės metu ekspertų nustatytos turto rinkos vertės. Todėl, teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui Å¡i konsultacija teisinės reikÅ¡mės neturėjo.

Kitų įrodymų, dėl kurių bÅ«tų bÅ«tina skirti pakartotinę ekspertizę areÅ¡tuoto turto vertei nustatyti, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, o teismas tokių aplinkybių nenustatė. Kartu teismas nurodė, jog nėra nustatyta antstolio veiksmų, kurie bÅ«tų pažeidę vykdymo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, dėl ko skirti pakartotinę ekspertizę nėra pagrindo.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad iÅ¡ www.evarzytynes.lt sistemoje esančių duomenų nustatyta, jog antstolio 2016 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos antrosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis 2016 m. spalio 19 d. (25 – 26, 43 b. l.), kadangi neatsirado nei vienas pirkėjas.

Atsižvelgiant į tai, procesas dėl pareiÅ¡kėjo skundo dalies atÅ¡aukti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas.Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iÅ¡ visų pareiÅ¡kėjo (skolininko) K. G. teikiamų skundų vykdymo procese akivaizdu, kad tikrasis jo siekis yra vilkinti turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo procesinis elgesys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstÄ skundÄ , todėl jam CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu paskyrė 150 Eur baudÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu apeliantas K. G. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, įpareigojant antstolį A. B. skirti naujÄ Å½emės sklypo su priklausiniais ekspertizę turto vertei nustatyti.Nurodo, kad teisingas skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga, į kurios tinkamÄ vykdymÄ yra atkreipęs dėmesį ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuojamoje teismų praktikoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad patikrinti, ar turtas yra įvertintas ir varžytynėse parduodamas už tinkamÄ kainÄ , yra teismo pareiga (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-211/2007; 3K-3-604/2008; 3K-3-218/2009).Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl praÅ¡ymo skirti naujÄ ekspertizę Žemės sklypo su priklausiniais vertei nustatyti, nebuvo atsižvelgta į tai, kad esamas vertinimas atliktas daugiau kaip prieÅ¡ 4 metus, kad Lietuvoje įvedus eurÄ buvo ženklus ekonomikos vystymasis ir nekilnojamojo turto sandorių skaičiaus bei vertės augimas.

TÄ patvirtina byloje pateiktas oficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 5 d. konsultacinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinti, nes jie buvo pakankamas pagrindas, kad turto įkainojimas bÅ«tų atliktas iÅ¡ naujo.Atskirajame skunde apeliantas nesutinka ir su jam paskirtos baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis pagrįstumu, kadangi siekiant turtÄ parduoti mažesne nei rinkos kaina yra pažeidžiamos jo, kaip skolininko, teisės ir jas jis siekia apginti.

Pabrėžia, kad dalis pateiktų praÅ¡ymų ir skundų buvo atmesti dėl to, kad jis nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti, tačiau paskutiniuoju metu pateikti praÅ¡ymai ir skundai buvo susieti su konkrečiais įrodymais apie galima didesnę realizuojamo turto vertę ir tų įrodymų vertinimu.Atsiliepimu į pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ieÅ¡kotojas AB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ atmesti.Nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog jo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, nei nustatyta vykdomojoje byloje.

PareiÅ¡kėjo nurodomi dokumentai, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra rekomendacinio pobÅ«džio ir negali paneigti nustatytos turto vertės. Negana to, skolininko nekilnojamasis turtas nebuvo nupirktas nei pirmųjų, nei antrųjų varžytynių metu, kas taip pat paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl tariamai didesnės turto vertės. Atsiliepime kartu nurodoma ir tai, kad pareiÅ¡kėjui bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis yra paskirta visiÅ¡kai pagrįstai, kadangi jis nebe pirmÄ kartÄ teikia deklaratyvius, nuolat besikartojančius skundus ir praÅ¡ymus, kuriais tik siekiama stabdyti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių procesÄ , tokiais veiksmais kartu didinant ne tik bylinėjimosi iÅ¡laidas, bet ir didinant savo paties skolÄ dėl nuolat augančių procesinių palÅ«kanų.                          Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo skolininkui K. G. naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, kad atskiruoju skundu skolininkas K. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimis dėl pakartotinės ekspertizės neskyrimo bei dėl baudos skyrimo, dėl kitos skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skyrė pareiškėjui (skolininkui) K.

G. 150 Eur dydžio baudÄ už tai, kad jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir teismui pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ skundÄ , o tikrasis pareiÅ¡kėjo siekis nuolat teikiant praÅ¡ymus ir skundus yra vilkinti turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas K. G. su tokiu vertinimu nesutinka ir dėsto, kad jam Å¡i bauda buvo paskirta nepagrįstai, kadangi jis įgyvendina savo teisę vykdymo procese reikalauti, kad jam priklausantis turtas bÅ«tų parduotas realia rinkos kaina.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo skolininko vertinimu iÅ¡ esmės sutinka ir sprendžia, kad, priimdamas skundžiamÄ nutartį, Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje, dėl ko Å¡i pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis yra naikinama (329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinėje sistemoje egzistuoja vieÅ¡asis interesas, jog procesu nebÅ«tų piktnaudžiaujama, į teismÄ nesÄ Å¾iningai kreipiantis be pagrindo.

Piktnaudžiavimas procesu daro žalÄ jame dalyvaujantiems asmenims, nes gynimuisi nuo nepagrįsto reikalavimo jie priversti eikvoti savo lėšas, laikÄ , patiria neigiamų emocijų. Neužkirtus kelio galimybei teismo procesÄ naudoti nesÄ Å¾iningai, prieÅ¡ingai jo tikslams, mažėja pasitikėjimas teismais. Teismas savo iniciatyva privalo užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ Å¡iuo aspektu, panaudodamas visas jam suteiktas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

Tačiau pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis Å¡alimi yra pripažįstama tokia Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kia nepagrįstÄ reikalavimÄ arba sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-224/2005;

Nr. 3K-3-94/2010; Nr. 3K-3-146/2013 ir kt.). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir pareiÅ¡kimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . AiÅ¡kiai nepagrįsto dokumento pareiÅ¡kimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistÄ teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rÅ«pesčių.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , byloje dalyvaujančio asmens nesÄ Å¾iningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

NesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažįstamas tik toks reikalavimas, kurį iÅ¡nagrinėjus teisme galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Nors visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas vykdymo procese yra pateikęs eilę praÅ¡ymų ir skundų dėl antstolio priimtų patvarkymų, tačiau vien pateiktų praÅ¡ymų ir skundų skaičius dar nereiÅ¡kia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar procesu. Kaip matyti iÅ¡ vykdymo proceso ir bylos duomenų, skolininkas K. G. tiek į antstolį, tiek į teismÄ viso vykdymo proceso metu kreipėsi iÅ¡ esmės dėl to paties dalyko – dėl jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo su priklausiniais tinkamo rinkos vertės nustatymo, nes, jo įsitikinimu, iÅ¡ varžytynių parduodamo jam priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei nustatyta ankstesnėje vykdymo proceso stadijoje, o tinkamas jos nustatymas leistų tinkamiau įgyvendinti vykdymo proceso principus bei skolininko ir kreditoriaus interesus.

CPK 510 straipsnio nuostatos įtvirtina asmens teisę skųsti antstolių procesinius veiksmus ar atsisakymÄ juos atlikti, o CPK 681 straipsnio nuostatos – reikalauti perkainoti jau įvertintÄ turtÄ . Taigi vykdymo procesÄ reglamentuojančios teisės normos įtvirtina skolininko teisę teikti praÅ¡ymus bei skundus dėl antstolio priimtų patvarkymų bei pirmosios instancijos teismo nutarčių. Skolininko pateikti procesiniai dokumentai antstolio ir teismų buvo priimti nagrinėti, vadinasi, atitiko įstatymo jiems keliamus turinio ir formos reikalavimus, kas reiÅ¡kia, jog jie buvo pateikti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos bei reikalavimų.

Atsižvelgdamas į 19 punkte iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog vidutiniÅ¡kai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ situacijÄ vykdomojoje byloje, panaÅ¡ioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, jog skolininkas K.

G. piktnaudžiavo procesu ir jam už tai turėtų bÅ«ti skiriama bauda.AreÅ¡tuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi bÅ«ti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimÄ bei areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduotas turtas vertinimo dienÄ , sudarius norinčių turtÄ parduoti ir norinčių turtÄ pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po Å¡io turto tinkamo pateikimo į rinkÄ , jeigu abi sandorio Å¡alys veiktų dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesÄ lygojamos kitų sandorių bei interesų.

Taigi pagal įstatymÄ vykdymo procese areÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kotojui ar skolininkui pareiÅ¡kus motyvuotus prieÅ¡taravimus dėl ekspertizės iÅ¡vados, jų praÅ¡ymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ bei civilinėje ir vykdomojoje byloje esančius duomenis, iÅ¡ esmės sutinka su apelianto argumentais, kad tinkamas ir teisingas ketinamo parduoti iÅ¡ varytynių areÅ¡tuoto turto įkainojimas yra antstolio pareiga, kurios įvykdymas svarbus tiek kreditoriui, tiek skolininkui, kad pakartotinis tokio turto rinkos vertės nustatymas, atsižvelgiant į praėjusį laikotarpį, ekonominius ir fiskalinius pokyčius, gali (privalo) bÅ«ti atliekamas bei kad teismas turi pareigÄ patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduodamas už tinkamÄ kainÄ .

Nepaisant to, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju vykdančiam iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstoliui buvo pagrindas tenkinti 2016 m. spalio 4 d. skolininko K. G. skundÄ ir pagal tuo metu pateiktus duomenis skirti naujÄ parduodamo iÅ¡ varžytinių Žemės sklypo su priklausiniais ekspertizę to turto vertei nustatyti. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad vykdymo procese antstolis, spręsdamas dėl apelianto 2016 m, spalio 4 d. skundo pagrįstumo ir priimdamas vykdomojoje byloje 2016 m. spalio 6 d. patvarkymÄ atsisakyti tenkinti skundÄ , nepadarė veiksmų, kurie bÅ«tų pažeidę vykdomÄ jį procesÄ reglamentuojančias teisės normas, nes apeliantas kartu su skundu antstoliui nebuvo pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėto nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, nei nustatyta ekspertizės aktu, o UAB korporacijos „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 1 d. pažyma (vykdomosios bylos 2 t., b. l. 100-103) neįrodo ir objektyviai nepagrindžia, jog minėto turto vertė padidėjo ir iÅ¡ esmės nebeatitinka 2012 m. birželio 27 d.

UAB korporacijos „(duomenys neskelbtini)“ atliktos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos rinkos vertės. Tai jau yra konstatuota įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3410-100/2016 (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-684-544/2016). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad ir 2016 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini) vienareikÅ¡miÅ¡kai neturi (neturės) jokios reikÅ¡mės antstoliui sprendžiant klausimÄ dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo areÅ¡tuoto turto galimai pasikeitusiai rinkos vertei nustatyti.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo klausimÄ , ar buvo teisėti antstolio veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimant 2016 m. spalio 6 d. patvarkymÄ Â atsisakyti tenkinti skolininko K. G. 2016 m. spalio 4 d. skundÄ dėl antstolio veiksmų, kuriais jis nesutiko atÅ¡aukti antrÄ sias varžytines, skirti naujÄ ekspertizę minėtam turtui perkainuoti ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (93 – 94 vykdomosios bylos 3 tomo lapai, CPK 510, 513 straipsniai). 2016 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas pateikė teismui tik 2016 m. spalio 12 d. su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir jau po to, kai antstolis buvo priėmęs skundžiamÄ Â 2016 m. spalio 6 d. patvarkymÄ atsisakyti tenkinti skolininko skundÄ .

Kadangi su minėta konsultacija antstolis susipažinęs nebuvo, jos nevertino ir ji nebuvo pagrindu atsisakyti tenkinti skundÄ , tai ir teismas, spręsdamas, ar antstolio veiksmai priimant 2016 m. spalio 6 d. patvarkymÄ buvo teisėti, neturėjo vertinti ir analizuoti įrodymo, kuris nebuvo skundžiamo veiksmo pagrindu. Pažymėtina, kad 2016 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Žemės sklypo su priklausiniais tikėtina turto kaina galėtų bÅ«ti nuo 130 000 iki 150 000 Eur (b. l. 13-18), yra iÅ¡duota specialių žinių turinčio juridinio asmens ir yra leistinas įrodymas (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 1 dalis), kurį skolininkas gali (turi teisę) pateikti antstoliui siekdamas įrodyti, jog egzistuoja vykdymo proceso metu įkainoto turto vertės pasikeitimas ir yra pagrindas priimti patvarkymÄ perkainuoti turtÄ laikantis CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis).

Pagal 2012 m. birželio 19 d. turto ekspertizės akto duomenis minėto turto rinkos vertė buvo 141 914 Eur (43-50 vykdomosios bylos 1 tomo lapai). Apeliantas viso vykdymo proceso metu pateikiamuose procesiniuose dokumentuose iki Å¡iol dėstė įrodymais nepagrįstÄ pozicijÄ apie galimai didesnę Å¡io turto rinkos vertę. Vadinasi, jeigu pasitvirtintų minėtoje konsultacijoje nurodytas preliminarus Žemės sklypo su priklausiniais rinkos kainos svyravimas, tai minėto turto rinkos vertė gali bÅ«ti tiek beveik 10 000 Eur didesnė, tiek mažesnė.

Todėl antstolis, gavęs tokį įrodymÄ , atsižvelgęs į jo turinį ir į nuo pirminio įvertinimo praėjusį laikotarpį, turėtų teisę vertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti CPK 681 straipsnio 2 dalies, 682 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad turto pardavimas iÅ¡ varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi bÅ«ti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų vykdymo proceso sÄ lygų yra turto, į kurį nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieÅ¡ savininko valiÄ .

Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebÅ«tų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtÄ parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. AreÅ¡tuoto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-90/2009, Nr. 3K-3-218/2009).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a : pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį – panaikinti pareiÅ¡kėjui K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skirtÄ 150 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties eurų) baudÄ .LikusiÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Ramunė Čeknienė