Legislator Case Law & Legislation
b73d2425-66b7-4851-b876-00a5911e4e97 AI generated

b73d2425-66b7-4851-b876-00a5911e4e97 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b73d2425-66b7-4851-b876-00a5911e4e97
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2832-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00793-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

b73d2425-66b7-4851-b876-00a5911e4e97 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2832-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00793-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas J. P. skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį du kartus buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 116, 122 ir 306, kuriose buvo per mažai ploto. Kamerų plotas buvo nuo 7 iki 8 kv. m, jose buvo įrengtos dvi lovos, kiti baldai, sanitarinis mazgas, todėl laisvas kamerų plotas sumažėjo iki 1,5 – 2 kv. m.

Minėtose kamerose 3 paras buvo laikomas vienas ir jam teko vidutiniÅ¡kai 2 kv. m laisvo ploto, 2 paras buvo laikomas dar su vienu asmeniu ir pareiÅ¡kėjui teko apie 1 kv. m laisvo ploto. Dėl nepakankamo ploto bÅ«davo sunku judėti, tekdavo gulėti lovoje. Sanitarinis mazgas kamerose buvo įrengtas netinkamai, jis neizoliuotas nuo likusio kameros ploto, neįrengta atskira oro Å¡alinimo sistema, nebuvo įrengta veidrodžio ir higienos reikmenų lentynėlės ar spintelės, naudojantis juo nebuvo užtikrinamas privatumas. 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiÅ¡kėjui iÅ¡vykstant į pataisos namus apie 11.45 val. buvo iÅ¡vestas iÅ¡ kameros ir uždarytas į laikino laikymo kamerÄ , į kuriÄ buvo atneÅ¡ti pietÅ«s. Laikino laikymo kameros sienos buvo pajuodę nuo nuorÅ«kų gesinimo į sienas, pasidengę voratinkliais ir dulkėmis.

PareiÅ¡kėjas paprieÅ¡taravus dėl nehigieniÅ¡kų valgymo sÄ lygų, LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai į pareiÅ¡kėjo nusiskundimus nekreipė dėmesio. PareiÅ¡kėjas turėjo pietauti neÅ¡varioje laikino laikymo kameroje, kurioje nebuvo stalo, įkaitę metaliniai indai su maistu degino rankas, o maistÄ dalinantis asmuo maistÄ patiekė nehigieniÅ¡ku bÅ«du – buvo be prijuostės, pirÅ¡tinių ir kepurės. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė nepatogumų, kankinimÄ , privatumo ir garbės bei orumo pažeidimÄ .

Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 80–88). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., per LukiÅ¡kių TI-K buvo vežamas tranzitu į kitas laisvės atėmimo įstaigas. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus.

Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus resursus.

Kamerose, kuriose įrengtos 2-4 lovos, įrengti stalai komplekte su dvejomis prisukamomis kėdėmis, lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), kėdės matmenys apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu matmenys apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m). Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele, privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Sanitariniuose mazguose įrengiami veidrodžiai. PareigÅ«nai LukiÅ¡kių TI-K laikomus asmenis privalo stebėti visÄ parÄ , su laikomais suimtaisiais ir nuteistaisiais bendrauja laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, etikos normų. Laikino laikymo patalpos yra nedidelio ploto, kiekvienoje yra suolas, asmenys į jas uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnių reikalavimų. Laikino laikymo kamerose draudžiama rÅ«kyti, jos valomos pagal poreikį, valo nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus, arba Ūkio skyriaus valytojai.

Skundų, kad laikino laikymo patalpos buvo neÅ¡varios ar netvarkingos, nebuvo gauta. 2016 m. rugsėjo 22 d. apie 12.35 val. visiems Priėmimo-paskirstymo skyriuje buvusiems asmenims maistas buvo patiektas laikantis dienotvarkės ir higienos normų reikalavimų, maisto dalintojų sveikata yra patikrinta, informacijos, kad maisto dalintojai buvo be specialių drabužių, nebuvo. Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos. Teismas konstatuoja: nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

PareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turėtų bÅ«ti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ . Kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais.

Teismas vertino, kad Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ pateiktų duomenų (b. l. 83), LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. kovo 20 d. praneÅ¡imo (b. l.

96) matyti, kad sanitarinio mazgo patalpos LukiÅ¡kių TI-K kamerose užima apie 0,56 kv. m. Å is plotas neįskaitytinas į pareiÅ¡kėjui tekusio ploto apskaičiavimÄ , vertinant, ar pareiÅ¡kėjui tekęs plotas atitinka Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ normatyvÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-261/2017).PareiÅ¡kėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo Å¡iais duomenimis abejoti. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų (b. l.

80) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 306, kurios plotas 8,09 kv. m, o laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 122, kurios plotas 7,38 kv. m. Minėtose kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, todėl jam teko didesnis, nei Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytas minimalus 3,6 kv. m plotas, t. y. nuo 6,82 iki 7,53 kv. m kameros ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ kameros plotÄ .

Ä®vertinus duomenis apie baldais užstatytÄ kamerų plotÄ , nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo normalios galimybės judėti kameroje. Taigi teisės aktų reikalavimai Å¡iuo aspektu nebuvo pažeisti ir pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl per mažo kamerų ploto, tekusio jam laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu, atmestini kaip neįrodyti. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo įrengtas netinkamai, kadangi neįrengta atskira oro Å¡alinimo sistema. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ä®vertinus aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K sanitarinių mazgų įrengimas iÅ¡ esmės atitiko nustatytus reikalavimus, kadangi reikalavimas įrengti atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ sanitariniame mazge ginčui aktualiu metu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatytas.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta veidrodžio. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nupirkęs reikiamÄ kiekį veidrodžių ir remontuojamose kamerose jie įklijuojami tarp glazÅ«ruotų plytelių jiems skirtose vietose.

Nors teisės aktai nenumato pareigos sanitariniame mazge įrengti veidrodžio, tačiau pripažintina, kad veidrodis yra bÅ«tina priemonė asmeniui tinkamai rÅ«pintis asmens higiena. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, veidrodžiai buvo įrengti, nors tokiÄ galimybę turėjo. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę tokio pobÅ«džio bylose, teismas konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, nebuvo įrengta veidrodžio ir tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui sÄ lygas tinkamai rÅ«pintis asmens higiena nevykdymu, turėjusiu įtakos jo laikymo sÄ lygų bloginimui.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtos higienos reikmenų lentynėlės ar spintelės. Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas, galiojantis ginčui aktualiu laikotarpiu, nenumato pareigos tardymo izoliatorių kamerų sanitariniuose mazguose įrengti higienos reikmenų lentynėlės ar spintelės. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. kovo 20 d. praneÅ¡imo (b. l.

96) matyti, kad kamerose yra įrengtos lentynos, kuriose pareiškėjas galėjo laikyti savo daiktus. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas neizoliuotas nuo likusio kameros ploto, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Bylos medžiaga patvirtina, kad sanitariniai mazgai Lukiškių TI-K kamerose nuo likusio kameros ploto atitverti apie 1,5 m aukščio sienele. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. kovo 20 d. pranešimo (b. l.

96) matyti, kad kameroje Nr. 122, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., sanitariniame mazge buvo įrengta užuolaida, skirta asmens privatumui užtikrinti. PareiÅ¡kėjui bÅ«nant kameroje Nr. 306 laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. Å¡ioje kameroje užuolaidos sanitariniame mazge įrengtos nebuvo. Nors pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, tačiau visÄ parÄ buvo stebimas pareigÅ«nų.

Todėl pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas kameroje Nr. 306 laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. neužtikrino visiÅ¡ko pareiÅ¡kėjo privatumo, ir tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo laikymo sÄ lygų bloginimui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡vykstant į pataisos namus apie 11.45 val. buvo iÅ¡vestas iÅ¡ kameros ir uždarytas į neÅ¡variÄ laikino laikymo kamerÄ , joje nebuvo stalo, maistÄ dalinantis asmuo maistÄ patiekė nehigieniÅ¡ku bÅ«du – buvo be prijuostės, pirÅ¡tinių ir kepurės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių nusiskundimų kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių 2016 m. rugsėjo 23 d. skundu (b. l. 100).

PareiÅ¡kėjas kitu 2016 m. rugsėjo 23 d. skundu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių dėl to, kad jam buvo iÅ¡duotas tik vienas puodelis, kuris yra 150 ml talpos (b. l. 101). LukiÅ¡kių TI-K direktorius pareiÅ¡kėjo 2016 m. rugsėjo 23 d. skundus iÅ¡nagrinėjo ir 2016 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 96-3436 pripažino nepagrįstais (b. l. 98-99), nes nebuvo nustatyta skunduose nurodytų pažeidimų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas šį LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus sprendimÄ bÅ«tų skundęs Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka.

Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), kurių 5 punktas numato, jog maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija.

Minėtų taisyklių 24 punktas numato, kad kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas Å¡ilumÄ palaikančiuose įrenginiuose. Dalijant maistÄ suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo bÅ«ti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas Å¡ios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigÅ«nas ir prižiÅ«rėtojai. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 30 punktÄ virtuvės, maisto produktų sandėlių ir maisto iÅ¡davimo darbuotojai turi pasitikrinti sveikatÄ prieÅ¡ pradėdami dirbti.

Å ie darbuotojai privalo tikrintis periodiÅ¡kai, teisės aktų nustatyta tvarka, įgyti žinių sveikatos klausimais pagal privalomojo higieninio mokymo programÄ ir turėti sveikatos žinių pažymėjimus. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-7, pagal nustatytÄ dienotvarkę nuo 12.30 val. iki 13.30 val.

Maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės, maisto dalinimas su pirštinėmis Maitinimo organizavimo taisyklėse nenumatytas. Iš pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 23 d. skundų nagrinėjimu metu gautų Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų 2016 m. spalio 4 d. tarnybinių pranešimų (b. l. 102-103) matyti, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjui maistas buvo patiektas apie 12.35 val., laikantis darbotvarkės ir higienos normų reikalavimų, laikino laikymo kamerose draudžiama rūkyti, šio reikalavimo laikymasis kontroliuojamas, patalpos nuolat valomos ir tvarkomos, pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl rūkančių asmenų nesikreipė.

Kadangi pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti pervežamas į Vilniaus pataisos namus, ir, kaip pareiÅ¡kėjas pats teigė 2016 m. rugsėjo 23 d. skunde LukiÅ¡kių TI-K direktoriui, tai įvyko 2016 m. rugsėjo 22 d. apie 13 val., jam tÄ dienÄ apie 12.35 val. pietÅ«s buvo patiekti laikino laikymo kameroje LukiÅ¡kių TI-K dienotvarkėje nustatytu laiku pagrįstai, nes Maitinimo organizavimo taisyklės numato galimybę asmenims, laikomiems kamerose, maistÄ tiekti tiesiai į kameras. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016 m. birželio 30 d. patikrinimo akto (b. l. 111) matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai yra iÅ¡klausę privalomuosius higienos įgÅ«džių mokymo kursus, turi sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. patiekiant maistÄ pareiÅ¡kėjui buvo nesilaikyta maisto dalinimo reikalavimų. PareiÅ¡kėjas Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka LukiÅ¡kių TI-K 2016 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 96-3436, kuriuo jo 2016 m. rugsėjo 23 d. skundai dėl netinkamo maisto patiekimo, pareigÅ«nų elgesio buvo pripažinti nepagrįstais, neskundė. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl netinkamai patiekto maisto atmestini kaip neįrodyti.

Dėl laikino laikymo kamerų bÅ«klės pažymėtina, kad Ä®sakymas Nr. V-124 ir Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja atskirų patalpų su trumpalaikio laikymo kameromis priimtiems į tardymo izoliatorių (iÅ¡vykstantiems iÅ¡ jo) įrengimo sÄ lygų. HN 134:2015 2 punktas numato, kad Å¡i higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameroms). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K laikino laikymo kameras valo nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus, Ūkio skyriaus valytojai; skundų, kad minėtos patalpos buvo neÅ¡varios ar netvarkingos įstaigoje negauta, o asmenys laikino laikymo patalpose laikome ne ilgiau 2 valandų, kuomet atvyksta ar iÅ¡vyksta į teismÄ , iki paskirstymo į gyvenamÄ sias kameras ir pan.

Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų 2016 m. spalio 4 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 102-103). Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 22 d. turėjo valgyti pietus nešvarioje laikino laikymo kameroje ir tai galėjo pažeisti jo teises.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose nebuvo įrengta veidrodžio ir tai apsunkino pareiškėjui galimybes tinkamai rūpintis asmens higiena, o kameroje Nr. 306 laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Å iais aspektais neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi įrodytais. Kiti pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl per mažo kamerų ploto, netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, sanitariniuose mazguose neįrengtų lentynėlių (spintelių) higienos reikmenims sudėti, pareiÅ¡kėjo maitinimo netinkamomis sÄ lygomis 2016 m. rugsėjo 22 d. atmestini kaip nepagrįsti.Teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas suimtas tinkamomis sÄ lygomis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis buvo laikomas trumpÄ laikotarpį, kad privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas buvo minimalaus pobÅ«džio, kadangi pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas vienas, kad nėra duomenų, jog netinkamos gyvenimo sÄ lygos bÅ«tų sukėlusios pareiÅ¡kėjui reikÅ¡mingas ar nepataisomas pasekmes, kad pareiÅ¡kėjui teko pakankamas plotas kamerose, spręstina, kad pakankama ir teisinga satisfakcija Å¡iuo atveju bÅ«tų teisės pažeidimo pripažinimas, o pareiÅ¡kėjo reikalaujamos 200 Eur sumos priteisimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neadekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir patirtiems neigiamiems iÅ¡gyvenimams.

Teismas atsižvelgia į teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose. Pavyzdžiui, LVAT, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis tik 2–3 paras, nenustačius, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui kilo sunkesni padariniai, pripažino, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam tardymo izoliatoriuje teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis ir reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstÄ (LVAT 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1575-442/2015).

Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ (b. l.

87) pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 1,56 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundÄ , kuriuo praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė 26 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylÄ pateikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo iÅ¡laidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ dalies yra pagrįstas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas 1,56 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo J. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. ir nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. pareiÅ¡kėjo J.

P. teisė į teisės aktuose nustatytas gyvenimo sÄ lygas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pažeista.PareiÅ¡kėjo J. P. skundo reikalavimÄ dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.Netenkinti atsakovo atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Marius Bajoras