2025-07-02 Nr. AB-11141-3-61-3-02607-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-745-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02607-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmuose priimtas nagrinėti pareiškėjo R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą pareiškėjui R. K. apskaičiuoti mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus iniciatyva FR1119 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo priverstinį vykdymą (ir bet kokius išieškojimo veiksmus pagal šį Sprendimą) iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad 2025 m. balandžio 22 d. VMI pareiškėjui atsiuntė pranešimą apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą. Po pranešimo atsiuntimo praėjus keletui dienų buvo areštuotos pareiškėjo banko sąskaitos.

Pareiškėjas akcentavo, kad ginčija Sprendimą, kuris yra priimtas remiantis negaliojančių teisės aktų nuostatomis ir prieštarauja naujausiai Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų praktikai. VMI jau areštavo pareiškėjo banko sąskaitas, todėl pareiškėjui jau tenka patirti nepatogumus dėl Sprendimo pasekmių. Pareiškėjas patiria ne tik nepatogumus, bet ir realią žalą, kadangi areštavus jo banko sąskaitas jam yra apsunkintas atsiskaitymas už gyvenamojo būsto paslaugas, maistą, ir kitus būtiniausius reikmenis. Sprendimo vykdymo sustabdymas šiuo atveju atitiktų proporcingumo principą ir šalių interesų pusiausvyrą. Esant ginčui dėl finansinės sankcijos (naštos) teisėtumo, įpareigojimo nedelsiant sumokėti apskaičiuotą akcizą ir mokestinę prievolę vykdymas, nėra tikslingas, kol ginčas neišnagrinėtas. Priverstinis apskaičiuoto akcizo išieškojimas šiuo metu nebūtinas jokiam viešajam interesui užtikrinti, kadangi valstybė jau perėmė, konfiskavo ir sunaikino neteisėtai pareiškėjo gabentas cigaretes

Pareiškėjas pabrėžė, kad jis nusikalstamą veiką, kurios pagrindu jam buvo priskaičiuotas ginčijamas akcizo mokestis ir mokestinė prievolė, padarė gyvendamas santuokoje. Vilniaus regiono Šalčininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-309-1230/2025 dėl pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens J. K. santuokos nutraukimo ir turto padalinimo. Kadangi akcizo mokestis ir mokestinė prievolė apskaičiuota tik pareiškėjui R. K., iš to matyti, kad bus ne tik apsunkintas santuokos nutraukimo procesas, bet ir yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir apsunkinta galimybė jam vesti procesą dėl santuokos nutraukimo, nes areštuotos bankinės sąskaitos yra tik pareiškėjui, todėl tik jis šiuo metu patiria suvaržymus bei nepatogumus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. K. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (70 str. 1 d., 3 d.), taip pat įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir būtinas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog, areštavus jo banko sąskaitas jam yra apsunkintas atsiskaitymas už gyvenamojo būsto paslaugas, maistą, ir kitus būtiniausius reikmenis bei jog bus apsunkinta galimybė jam vesti procesą dėl santuokos nutraukimo, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas pabrėžė, kad pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, t. y. kad jos nepritaikius, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad, nesiėmus nurodytos užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti Sprendimo vykdymą (ir bet kokius išieškojimo veiksmus pagal šį Sprendimą), iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Pareiškėjo teigimu, jis prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindė skunde pareikšto reikalavimo objektyviai tikėtiną pagrįstumą, kad jo skundas turėtų būti tenkintinas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad žmogaus teisės šioje vietoje turi būti aukščiau už Sprendimo beatodairišką įgyvendinimą. VMI jau ėmėsi veiksmų dėl Sprendimo įgyvendinimo ir areštavo pareiškėjo banko sąskaitą, todėl pareiškėjui iš sąskaitos buvo nurašytos lėšos iš kurių jis išgyvena, be to, pareiškėjui apsunkintas pajamų gavimas, kadangi iš vykdomos veiklos gaunamos pajamos, pareiškėjui pervedamos į banko sąskaitą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad VMI šioje byloje yra stipresnioji šalis ir iš pareiškėjo išieškoma suma VMI didelės reikšmės nedaro, tačiau pareiškėjui apsunkintas pajamų gavimas ir piniginių lėšų nurašymas iš jo sąskaitos turi esminę reikšmę jam išgyventi, apmokant komunalinius mokesčius už paslaugas, bei tenkinant kitus būtiniausius poreikius, įskaitant ir santuokos nutraukimo procesą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad prima facie pagrinde skundo reikalavimą, taip pat pareiškėjui apsunkinta galimybė atsiskaityti už bustą, maisto produktus ir kitus būtiniausius poreikius, apsunkintas skyrybų procesas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.). Taigi, procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėms – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017, 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčija VMI Sprendimą apskaičiuoti mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus iniciatyva, kuriuo jam apskaičiuota akcizų mokestinė prievolė 14 754 Eur (FR1119 forma). Pareiškėjas siekia, jog būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas VMI Sprendimo priverstinis vykdymas ir bet kokie išieškojimo veiksmai pagal šį Sprendimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes, mano, kad jam gresia sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, nurodo, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Aplinkybė, kad šiuo atveju yra areštuotos pareiškėjo sąskaitos nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisoma didelę žalą. Kaip nurodo pats pareiškėjas, jam yra apsunkintas atsiskaitymas už gyvenamojo būsto paslaugas, maistą ir kitus būtiniausius reikmenis, apsunkintas santuokos nutraukimo procesas, tačiau pareiškėjas nenurodo, kad jis negali tenkinti savo būtinųjų poreikių.

Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos neatitinka ABTĮ 70 straipsnio reikalavimų, nes neįrodo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Bendro pobūdžio nesutikimas, kitokia subjektyvi pareiškėjo nuomonė, neturinti nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nėra pagrindas naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja kitokio nustatytų aplinkybių vertinimo ar kitokių išvadų nei nurodė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjo nurodytas bendro pobūdžio priežastis, dėl kurių, jo teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, sprendžia, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius