b73aa3e7-ad3d-4e29-8acf-9507b09feb24 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-238/2018             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30956-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam O.

D., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo O. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo O. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius, t. y. po 10 (deÅ¡imt) valandų kas mėnesį sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo A.

L., atstovaujamo atstovės pagal įstatymÄ L. L., civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir A. L. iÅ¡ O. D. priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : O. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr.X-1233 (Žin., 2007, Nr.81-3309) redakcija) nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 2 d. apie 00.40 val. vieÅ¡oje vietoje, Kauno rajone, Babtų seniÅ«nijoje, Babtų kaime, prie Nevėžio upės, pliaže, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu sugriebė ir tampė už plaukų sutuoktinę Ž.

D. bei nuvedęs į Nevėžio upę, rėkdamas ir keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiai, nardino jÄ Ä¯ vandenį, nukentėjusiesiems K. L. ir nepilnamečiui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), bandant apginti Ž. D., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vienÄ kartÄ delnu sudavė A. L. į pakaušį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , po to, eidamas nuo Nevėžio upės paskui Ž. D., K. L. ir nepilnametį A. L., rankoje turėtu prožektoriumi vienÄ kartÄ trenkė nepilnamečiui A. L. į nugarÄ tarp menčių, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , vėliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ (duomenys neskelbtini), Å¡aukdamas ir grasindamas, kad visus užmuÅ¡, mėtė akmenį į namo, esančio (duomenys neskelbtini), stiklÄ ir jį iÅ¡daužė, tokiu įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nuteistasis O.

D. apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi tik nepilnamečių nukentėjusiųjų A. L. ir K. L. parodymais. Jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė parodymus, kuriuose iÅ¡dėstė visas aplinkybes, kodėl jis neprisipažino. Ä®vykio vietoje vyko jo konfliktas su žmona Ž. D., su kuria leido laisvalaikį, maudėsi bei gėrė alų.

Jo sutuoktinės nederamas elgesys iššaukė jo pyktį, tai ji pati pripažino ir teisme. Tai šeimyninis konfliktas, kurį jie būtų išsprendę ir be pašalinių pagalbos. Konflikto metu jaunuoliai pradėjo jį pulti, kodėl jis garsiai kalba, bei įvertė į krūmus. Tada jie abu pradėjo jį spardyti, mušti, jam buvo suduota apie 10 smūgių. Žmona paprašė jų liautis ir jie nustojo. Tada jis išėjo, o žmona nuėjo kartu su jais. Mano, kad toks erzinimasis galėjo jam iššaukti pyktį, todėl jis galėjo pasakyti ir necenzūrinių žodžių.

Kadangi žmonių aplinkui nebuvo, ji iÅ¡sigando, nes jie buvo dviese, todėl mÄ stė, kaip iÅ¡sikviesti žmonių, kurie jam padėtų. Tada sugalvojo mesti akmenį į stiklÄ norėdamas, kad kas nors iÅ¡eitų, tačiau dėl to labai gailisi.Skunde taip pat nurodo, jog liko kaltas dėl to, kad pats nesikreipė į medikus. Netinkamas brolių A. ir K. L. elgesys liko net nesvarstytas. Jis nepilnamečio nemušė, nes ir krÅ«muose jis veidÄ buvo užsidengęs rankomis, todėl negalėjo smÅ«giuoti.

Nesutinka ir dėl nukentėjusiojo A. L. praÅ¡omos neturtinės žalos, kadangi jis bÅ«damas nepilnametis pats sukėlė sumaiÅ¡tį, įsivėlė į muÅ¡tynes, dėl kurių yra kaltas jis pats.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis O. D. ir jo gynėjas Romas Aikevičius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė Dana Rutkauskaitė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo O. D. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino O.

D. kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.BK 284 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, keista 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 ir galiojusi veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. liepos 2 d.) nustatyta, kad tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra padaroma tiesiogine tyčia, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali bÅ«ti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenurodytas veikos motyvas ir tikslas, o tai reiÅ¡kia, kad tokie požymiai neturi lemiamos reikÅ¡mės konstatuojant minėtos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ . Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, O.

D. viso proceso metu savo kaltę neigė nurodydamas, kad prieš sutuoktinę nesmurtavo ir pats buvo užpultas nukentėjusiųjų. Tačiau aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios nuteistojo nurodomos aplinkybės yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės, kadangi jas paneigia nuoseklūs ir objektyvūs nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. D. asmeninio konflikto su sutuoktine Ž.

D. metu, bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, tampė jÄ už plaukų, nardino į vandenį, o nukentėjusiesiems K. L. ir A. L. bandant apginti Ž. D., tęsdamas nusikalstamus veiksmus smurtavo ir prieÅ¡ juos, po ko mėtė akmenį į namo stiklÄ ir jį iÅ¡daužė. Nors apeliantas savo kaltę neigė ir nurodė, kad už plaukų sutuoktinei netampė, į vandenį nenardino, o smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius panaudojo gindamasis, Å¡ių jo aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, prieÅ¡ingai – apelianto nurodytas aplinkybes paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiųjų A.

L., K. L. ir L. L. bei liudytojų G. P., R. S., V. D., M. S., taip pat iÅ¡ dalies nukentėjusiosios Ž. D. parodymai. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo metu Ž. D. paaiÅ¡kino, kad konflikto metu jos vyras O. D. pagriebė jÄ už plaukų ir juos patempė, taip pat nuvedė jÄ Ä¯ upę ir kiÅ¡o jÄ Ä¯ vandenį. IÅ¡ skambučių į bendrÄ jį pagalbos centrÄ matyti, kad skambinantis asmuo, kaip teisiamojo posėdžio metu nustatyta – A. L., nurodė, kad buvo smurtaujama prieÅ¡ moterį bei prieÅ¡ skambinantį asmenį.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, nes Å¡ie parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s, sutampa tarpusavyje, nėra prieÅ¡taringi, be to, visi jie buvo įspėti dėl gresiančios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , teisiamojo posėdžio metu prisiekė sakyti tiesÄ . Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki bei siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantÄ nebÅ«tos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta.O.

D. akivaizdžiai savo asmeninį konfliktÄ sprendė vieÅ¡oje vietoje, kurioje buvo paÅ¡alinių žmonių, o kai kurie iÅ¡ jų patyrė stresÄ , todėl daroma neabejotina iÅ¡vada, kad visuomenės rimtis ir tvarka O. D. veiksmais buvo sutrikdyta. Nusikalstama veika padaryta tyčia, nes O. D. suvokė, kad smurtauja vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, kurie taip pat bandė jo veiksmus nutraukti, taigi suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo gali bÅ«ti sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis ir tvarka, ir to norėjo.Apeliantas teigia, kad netinkamas brolių A. ir K.

L. elgesys liko net nesvarstytas. Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas su tokia iÅ¡vada nesutinka, kadangi nukentėjusiųjų veiksmai buvo įvertinti Å¡ios baudžiamosios bylos kontekste, tačiau O. D. iÅ¡kelta versija dėl to, kad jis buvo užpultas nukentėjusiųjų, nepasitvirtino. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiųjų veiksmai turėjo įtakos tam konflikto kilimui ar kad Å¡iais veiksmais jie bÅ«tų galėję iÅ¡provokuoti nuteistÄ jį padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Byloje neginčytinai nustačius, jog O.

D. 2016 m. liepos 2 d. apie 00.40 val., vieÅ¡oje vietoje – Kauno rajone, Babtų seniÅ«nijoje, Babtų kaime, prie Nevėžio upės, pliaže, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu sugriebė ir tampė už plaukų sutuoktinę Ž. D. bei nuvedęs į Nevėžio upę, rėkdamas ir keikdamasis necenzÅ«riniais žodžiai, nardino jÄ Ä¯ vandenį, nukentėjusiesiems K. L. ir nepilnamečiui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), bandant apginti Ž. D., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vienÄ kartÄ delnu sudavė A.

L. į pakaušį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , po to, eidamas nuo Nevėžio upės paskui Ž. D., K. L. ir nepilnametį A. L., rankoje turėtu prožektoriumi vienÄ kartÄ trenkė nepilnamečiui A. L. į nugarÄ tarp menčių, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ , vėliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ (duomenys neskelbtini), Å¡aukdamas ir grasindamas, kad visus užmuÅ¡, mėtė akmenį į namo, esančio (duomenys neskelbtini), stiklÄ ir jį iÅ¡daužė, tokiu įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , jo veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir pagrįstai O.

D. skyrė bausmę – laisvės apribojimÄ , bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimÄ jos minimaliam dydžiui. Apeliaciniame skunde bausmės Å¡velninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.Apeliantas taip pat nesutinka ir su nukentėjusiajam A. L. priteistu neturtinės žalos dydžiu nurodydamas, kad jis, bÅ«damas nepilnametis, pats sukėlė sumaiÅ¡tį, įsivėlė į muÅ¡tynes, dėl kurių yra kaltas jis pats.

AukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad muÅ¡tynių priežastimi galėjo bÅ«ti ir nukentėjusiojo veiksmai, todėl Å¡is apelianto argumentas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas A. L. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , tinkamai pritaikė įstatymÄ , atsižvelgė į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, todėl keisti Å¡iÄ nuosprendžio dalį objektyvaus pagrindo taip pat nėra. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas O.

D. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo O. D. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendis paliekamas galioti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                       n u t a r i a : nuteistojo O. D. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai             Kęstutis Dargužis                                                     Danguolė Šiugždinytė              Algerdas Urbšys