b737bc60-047a-4bed-ad3e-0fddc4682a00 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2245-599/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32384-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; (S) 3.2.6.6.2. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „ArsDomus“ ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 18 573,57 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas prašė teismo priimti sprendimÄ už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tokiais atvejais, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieÅ¡kovo praÅ¡ymas, priimti sprendimÄ už akių. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo praneÅ¡imas) buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Kadangi atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismas priima sprendimÄ už akių. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi ieÅ¡kovui BUAB ,,ArsDomus“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Nuo 2008 m. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovo vadovu buvo atsakovas. IeÅ¡kovas nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo) patyrė praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , kuriÄ sudaro kreditorių finansinių reikalavimų suma. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 str. 1 d., 2 d.). Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) nuostatose įtvirtintÄ reglamentavimÄ , bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės Å«kinės komercinės veiklos organizavimÄ ir vienvaldiÅ¡kai veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (ABÄ® 19 str. 6 d., 37 str. 8, 10, 12 d.).

Pažymėtina ir tai, kad bendrovės vadovas, organizuodamas ir vykdymas bendrovės kasdienę veiklÄ , taip pat yra saistomas įstatymų nuostatose įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veiklos principų, kuriais jis turi vadovautis, priimdamas konkrečius verslo sprendimus, ir kuriais iÅ¡ esmės apibÅ«dinamas bendrovės vadovo veiklos standartas bei sutinkamai su ABÄ® 19 str. 8 d. nuostatomis, bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų ir vadovautis bendrovės įstatais, be to, sutinkamai su CK 2.87 str. nuostata, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams bei nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (CK 2.87 str. 1-6 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra konstatavęs, jog vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus bei laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų, be to, vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai bei apdairiai, o ar įmonės vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus, t. y. rÅ«pestingo, apdairaus bei protingo vadovo elgesio vertinimÄ , o Å¡ių pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas lemia vykdymo organo atsakomybę pagal CK 2.87 str. 7 d. nuostatas (LAT 2004-02-18 nutartis Nr. 3K-3-124/200; 2006-05-25 nutartis Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis Nr. 3K-3-298/2006; 2008-10-22 nutartis Nr. 3K-3-509/2008; 2009-06-01 nutartis Nr. 3K-3-244/2009; 2013-04-19 nutartis Nr. 3K-3-234/2013; 2013-06-28 nutartis Nr. 3K-3-356/2013; 2013-11-20 nutartis Nr. 3K-3-581/2013).

Sutinkamai su CK 2.82 str. 3 d, valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimÄ . Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (CPK 6.248 str. 1 d.). Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami.

Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įmonės vadovo atsakomybei pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį kilti, t. y. vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti, teismas turi nustatyti vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. liepos 19 d. nutartis Nr. e3K-3-304-1075/2018).

Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Nagrinėjamu atveju įmonės nemokumo konstatavimo metu įmonės vadovu buvo atsakovas. Teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai susiformavo po to, kai atsakovas turėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, todėl Å¡ie kreditoriniai reikalavimai laikytini žala ieÅ¡kovui, kuriÄ turi atlyginti atsakovas. Taigi atsakovas yra įgijęs prievolę sumokėti ieÅ¡kovui jo reikalaujamÄ sumÄ , tačiau Å¡ios prievolės neįvykdė. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismui nepateikė, o byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas – iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 18 573,57 Eur žalos atlyginimo (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.245-6.249 straipsniai).

IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (18 573,57 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai mokėjimo, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 418 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos Å¡ioje byloje (7,37 Eur) priteistinos iÅ¡ atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo BUAB „Ars Domus“, j. a. k. 300001589, naudai 18 573,57 Eur (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris eurus, 57 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (18 573,57 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 425,37 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus, 37 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant Å¡iÄ sumÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Sumokėjus Å¡iÄ sumÄ bÅ«tina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovas turi teisę per dvideÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimÄ už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Erika Stočkienė