b73791f6-3738-4f79-84c8-bbde45d5bd2c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NuoraÅ¡as (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda ViÅ¡nevska, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. A. pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-03-13 sprendimÄ Nr. A136-868/17(2.4.1.51-TD1); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjai pavardę į „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad 2016-07-23 Danijoje PareiÅ¡kėja sudarė santuoka su M. J. W. (Danijos piliečiu).

Santuokos sudarymo įraÅ¡e (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos pavardė nurodoma po santuokos (duomenys neskelbtini), kuri neatitinka vyro pavardės (duomenys neskelbtini). 2017-03-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau - Vilniaus CMS) pateikė iÅ¡vadÄ Nr. A136-868/17(2.4.1.51-TD1), kuria nusprendė netenkinti PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pakeisti pavardę į (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo pakeisti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡Ä , kuriuo pareiÅ¡kimÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas raÅ¡yti pavardę (duomenys neskelbtini)prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pažymėjo, kad Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“, todėl perraÅ¡ant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „V“. Prašė bylÄ nagrinėti komisijos atstovams nedalyvaujant bei sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kimas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl civilinės bÅ«klės akto – santuokos sudarymo įraÅ¡o sudarymo su lietuvių kalboje nesančia raide „W“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės aktÄ registruoti ar akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini)Danijoje pareiÅ¡kėja sudarė santuoka su M. W. (Danijos piliečiu). (duomenys neskelbtini)Vardo suteikimo liudijime bei (duomenys neskelbtini) vardo keitimo liudijime, kuriuos iÅ¡davė Kristijono parapija, Lyngby-Taabaek savivaldybė nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos pavardė po santuokos sudarymo yra „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2017-03-13 priėmė sprendimÄ Nr. A136-868/17(2.4.1.51-TD1), kuriuo atsisakė pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę iÅ¡ (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę vardÄ . Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ . Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių ir civilinės bÅ«klės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ . Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose raÅ¡omi juos paraidžiui perraÅ¡ant lotyniÅ¡ko pagrindo raÅ¡menimis iÅ¡ asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos iÅ¡duoto atitinkamo dokumento.

Kadangi ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos piliečio civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o sudarymo, pagal Taisyklių 23 punktÄ toks įraÅ¡as turi bÅ«ti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iÅ¡ lietuvių kalbos raÅ¡menų. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba.

Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įraÅ¡omi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įraÅ¡yti, reikalingoms žymoms dėti.

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė bÅ«tų raÅ¡omi nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, Å¡iame piliečio pase iÅ¡liktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Apžvelgtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, toks teisinis reglamentavimas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Pažymėtina, jog Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iÅ¡ jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiÅ¡kios nuorodos į asmens vardÄ ir pavardę, jie yra ne kÄ mažiau susiję su asmens privačiu ir Å¡eimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai Å¡eimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09).

Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiÅ¡kų vardų ir pavardžių raÅ¡yba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali bÅ«ti laikomas Å¡iame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo Leonids Raihmans praÅ¡ymÄ pakeisti vardÄ ir pavardę į originaliÄ jo formÄ â€žLeonid Raihman“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimÄ byloje Raihman prieÅ¡ LatvijÄ (praneÅ¡imo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kiÅ¡imasis į privatų asmens gyvenimÄ ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartÄ pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamÄ privataus ir Å¡eimos gyvenimo sritį. Sprendime Johansson prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali bÅ«ti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę.

Vertinant, ar valstybės įsikiÅ¡imas į naudojimÄ si savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais raÅ¡menimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota raÅ¡yba, ar adaptuota raÅ¡yba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieÅ¡ UkrainÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 59894/00). IÅ¡ minėtų tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde ir ar /vyro pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir Å¡eimos gyvenimÄ dalis ir valstybės kiÅ¡imasis į Å¡iÄ sritį, draudžiant originaliÄ asmens vardo ir pavardės raÅ¡ymÄ , gali bÅ«ti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėja siekia, kad jos pavardė po santuokos sudarymo bÅ«tų paraÅ¡yta ir originalia forma „(duomenys neskelbtini)“. Originali pareiÅ¡kėjos pavardė po santuokos sudarymo su Danijos piliečiu yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „W“ raide, todėl tokios raidės įraÅ¡ymas negalimas pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , o konkrečiai – Taisyklių 23 punktÄ . Tačiau, dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir Å¡iuolaikinio gyvenimo poreikių pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nėra iÅ¡skirtinis ar neįprastas Å¡iuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste: kaip matyti iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų duomenų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui iÅ¡vadas dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653;

XIIP-1675; XIIP-1653(2)), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius:

a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos iÅ¡duodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įraÅ¡omi lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis pagal dokumento Å¡altinį – kitos valstybės iÅ¡duotÄ asmens dokumentÄ (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali bÅ«ti neperteikiami);

b) su užsieniečiu santuokÄ sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali bÅ«ti raÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ ; Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias iÅ¡vadas, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialiÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ (siÅ«lymus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-3294-624/2017).

Ä®vertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , spręstina, kad nenukrypimas nuo Å¡iuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , neatitiktų teisingumo principo, bÅ«tų neproporcingas pareiÅ¡kėjos siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiÅ¡kėja galėtų patirti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas, naikintinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-03-13 sprendimas Nr. A136-868/17(2.4.1.51-TD1), kuriuo atsisakyta pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę į „(duomenys neskelbtini)“, ir pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotinas santuokos sudarymo įraÅ¡as su Å¡ia pavarde.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,259 straipsniu, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-03-13 sprendimÄ Nr. A136-868/17(2.4.1.51-TD1). Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjai L.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡duoti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . Ä®siteisėjusį sprendimÄ iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Vanda ViÅ¡nevska