b7378241-7fa8-442c-9fb2-600e34736dcd · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla NrByla Nr. ATP-865-582/2013                                                                                        Proceso Nr. 4-20-3-00339-2013-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.3;79.1 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G.

J. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimo G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje irn u s t a t ė : KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimu G. J. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., paskiriant jam 2000 (dviejų tÅ«kstančių litų) baudÄ su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams.G.

J. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 11 d., apie 22 val. 30 min., KaiÅ¡iadorių r., kelyje KaiÅ¡iadorys-Žiežmariai 6.3 km., vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2.65 prom. girtumas), nepasirinko tokio greičio, kad sustabdytų ar suvaldytų transporto priemonę, nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio sankasÄ ir automobilį, tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus, todėl Å¡ie G. J. veiksmai kvalifikuoti kaip pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimu G. J. veikÄ perkvalifikuota pagal ATPK 126 str. 4 d.             G. J. skundžia KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimÄ praÅ¡ydamas jį panaikinti ir bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir remdamasis prielaidomis nustatė, kad iki transporto priemonei nuvažiuojant nuo kelio jÄ vairavo apeliantas. Apeliantas nei įvykio vietoje 2013-05-11, nei suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ 2013-05-12 jokių paaiÅ¡kinimų nedavė, nes buvo sunkiam neblaivumo laipsnyje.

Tik administracinio teisės pažeidimo protokole jis akivaizdžiai nepataikydamas tarp eilučių parašė „gailiuosi“, tačiau nenurodė dėl ko. Apeliantas neneigia 2013-05-11 vartojęs alkoholį, tačiau jis turi nuostatÄ nesėsti už vairo iÅ¡gėrus ir Å¡ios nuostatos tvirtai laikosi. Kas vyko po to, kai jis iÅ¡gėrė su dviem nepažįstamais jaunuoliais jis neatsimena, nes pabudo tik kameroje. Liudytojas P. S. teisme nurodė, kad jis iÅ¡kvietė policijÄ , pamatęs į griovį įvažiavusį automobilį, tačiau jis nebuvo sustojęs ir priėjęs prie automobilio, todėl nei vairuotojo, nei keleivių nematė.

Liudytojas nematė ir kada bei kaip įvyko eismo įvykis. Teismas nesiaiÅ¡kino Å¡ių aplinkybių, o tik patvirtindamas kaltę, vadovavosi policijos pareigÅ«nų liudijimais, kad po P. S. praneÅ¡imo į eismo įvykio vietÄ jie atvyko per porÄ minučių ir kitų asmenų, be apelianto prie automobilio nerado. Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad vairavo apeliantas. Teismas neįvertino to, kad per laikÄ nuo eismo įvykio iki praneÅ¡imo apie jį asmuo vairavęs automobilį, turėjo pakankamai laiko pasiÅ¡alinti, palikdamas apeliantÄ prie automobilio, nes jis kaip automobilio savininkas turėjo motyvÄ prie jo pasilikti.

Teismas nepagrįstai, kaip G. J. kaltės įrodymu, vadovavosi policijos patrulių tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, kuris jie patvirtino teisme, kuriais nurodė, kad įvykio vietoje apeliantas nurodė, kad jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Pareigūnai patys nurodė, kad apelianto kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko darytina išvada, kad jis eismo įvykio vietoje objektyviai negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių.

Apeliantas mano, kad dėl sunkaus neblaivumo negalėjo adekvačiai suvokti situacijos ir jam užduodamų klausimų, todėl jei jis ir davė kokius parodymus, jais negalima vadovautis nustatinėjant įvykio aplinkybes ir pažeidimo subjektÄ . Teismas nepagrįstai atmetė A. G. ir V. K. teisme duotus parodymus, kaip nesusijusius su įvykio aplinkybėmis, nes jie nematė pačio įvykio. Liudytojai patvirtino, kad apeliantas atsisėdo į keleivio vietÄ , todėl mažai tikėtina, kad egzistavo kokios nors objektyvios aplinkybės dėl kurių jis galėjo perimti vairavimÄ iki įvykio, kuris įvyko nedideliu atstumu nuo karjero.

Byloje pagal esančius duomenis automobilis iki įvykio buvo vairuojamas kito asmens, o objektyvių duomenų, kad automobilį įvykio metu bÅ«tų vairavęs apeliantas nėra. Taip pat atsižvelgtina, kad laikotarpyje nuo įvykio iki policijoje gauto praneÅ¡imo ir policijos atvykimo, automobilį vairavęs asmuo turėjo pakankamai laiko pasiÅ¡alinti, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Todėl byloje esančių duomenų nepakanka, kad pagrįsti apelianto kaltei. Teismas turėjo vadovautis formuojama praktika, kad asmuo kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo gali bÅ«ti pripažintas tik tada, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Padariusio asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad G. J. apeliacinis skundas atmetamas.Byloje nėra ginčo, kad 2013 m. gegužės 11 d., apie 22 val. 30 min., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat apeliantas sutinka, kad teismas pagrįstai perkvalifikavo jo veikÄ iÅ¡ ATPK 127 str. 3 d.

į ATPK 126 str. 4 d., apeliantas neginčija jam nustatyto neblaivumo laipsnio. Ginčas kyla tik dėl to, kas vairavo automobilį Volkswagen Golf. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, siekiant pagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalies numatytÄ teisės pažeidimÄ . Apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad G. J. veika administracinio teisės pažeidimo protokole pagal ATPK 127 str. 3 d. kvalifikuota nepagrįstai ir kad teismas teisingai perkvalifikavo jÄ pagal ATPK 126 str. 4 d.

Procese nebuvo pažeistas staigmenų procese negalimumo principo bei buvo užtikrintas asmens teisės į gynybÄ realumas, nes pats G. J. advokatas prašė pažeidėjo veikÄ perkvalifikuoti į ATPK 126 str. 4 d.              ATPK 126 str. 4 d. numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimÄ , esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo bei užtraukia baudÄ vairuotojams nuo dviejų tÅ«kstančių iki trijų tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms iÅ¡vadoms, jog G. J. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d.

G. J. savo kaltę dėl įvykdyto administracinės teisės pažeidimo teisminio nagrinėjimo metu neigė, motyvuodamas tai savo principo „niekada nevairuoti iÅ¡gėrus“ laikymusi. Tačiau teismo posėdžio metu pats pažeidėjas nurodė, kad dėl neblaivumo nieko negalėjo atsiminti, kad nežino, kas vairavo jo automobilį, todėl tik tai, kad jis nurodo turintis principÄ â€žniekada nevairuoti iÅ¡gėrus“ neįrodo, kad jis pats negalėjo vairuoti automobilio, kuriuo padarė administracinės teisės pažeidimÄ .

Tokia G. J. išsakyta pozicija vertintina tik kaip gynybinė, siekiant paneigti savo kaltę, bet ji nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Teismas taip pat teisingai nesivadovavo liudytojų A. G. bei V. K. liudijimai, nes jie daromo pažeidimo tiesiogiai nematė. Taip pat A. G. patvirtino, kad jie su G. J. yra pažįstami, patvirtina, kad vėliau, po įvykio, jis buvo susitikęs G. J. ir apie įvykį kalbėjosi, todėl jo parodymai taip pat vertintini kritiškai, kaip bandymas padėti pažeidėjui išvengti atsakomybės. V.

K. parodymai yra netikslÅ«s, prieÅ¡taraujantys kitoms į įvykio aplinkybės. Be to, ji nurodo, kad yra pažįstama su liudytoju A. G. ir kad žino, jog A. G. kalbėjosi su pažeidėju apie įvykį, todėl jos parodymai taip pat vertintini kritiÅ¡kai.Teismas teisingai įvertino, kad G. J. kaltę patvirtina pareigÅ«nų S. B. ir P. D. tarnybiniai praneÅ¡imai (b. l. 6, 7) ir teismo posėdžio metu duoti parodymai. PareigÅ«nai S. B. ir P. D. nuosekliai ir aiÅ¡kiai patvirtino, jog jiems atvykus į įvykio vietÄ , bÅ«tent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sulaikytas neblaivus įvykio vietoje ir pats nurodė, jog tai jis vairavo automobilį.

Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų S. B. ir P. D. paaiškinimais. Pareigūnų paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi kitoms bylos aplinkybėms. Nenustatytas ir jų suinteresuotumas bylos baigtimi.Apeliacinio skundo argumentas, kad dėl sunkaus neblaivumo pažeidėjas negalėjo adekvačiai suvokti situacijos ir jam užduodamų klausimų taip pat atmestinas, nes tokiu atveju nebūtų galima nubausti nė vieno pažeidėjo, kuriam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Taip pat pažymėtina, kad neblaivumas, net ir sunkus, nėra įstatyme įtvirtintas kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė.

Pabrėžtina ir tai, kad pareigÅ«nai S. B. ir P. D. nenurodė, kad G. J. bÅ«tų visiÅ¡kai neadekvatus ir nesuvoktų aplinkos. Skundo argumentas, kad G. J. administracinio teisės pažeidimo protokole parašė „gailiuosi“ akivaizdžiai nepataikydamas tarp eilučių, patvirtina, kad jis nesuvokė aplinkos, taip pat atmestinas, nes pažeidėjas pasirašė po visais jam pateiktais dokumentais įskaitomai ir pakankamai tiksliai.Atsižvelgiant į paminėtÄ ir įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G.

J. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 4 d. Taigi konstatuojama, kad priimdamas ginčijamÄ nutarimÄ , pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos nutarimÄ naikinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo nutarimo motyvams.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: palikti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir G. J. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.             Teisėjas                                                                                           Dmitrijus Korsakovas