b736bc3b-d4fe-4061-90a4-8ce2a33fdbb7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-893-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06968-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.;122.3., (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. liepos 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. J. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kovo R. J. V. ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl teisėjų valstybinės pensijos sumažintos dalies grÄ Å¾inimo, ir                                                                          n u s t a t ė : ieÅ¡kovas R.

J. V. (toliau - IeÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Nacionalinės teismų administracijos (toliau - Atsakovas) 12 074, 35 Lt neiÅ¡mokėtÄ teisėjų valstybinės pensijos skirtumÄ už 2010, 2011 ir 2012 metus. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymu jam buvo paskirta 2 667, 70 Lt valstybinė pensija nuo 2008 m. vasario 16 d., kurios dydis, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinio pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies pagrindu buvo ribojamas.

Kadangi 2010 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ bei Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siÅ«loma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä , pripažino prieÅ¡taraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ teisėjų valstybinės pensijos skirtumÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį Atsakovui atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad IeÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies priteisimo. Pažymėjo, kad teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinius santykius reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos – Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas ir Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68) (toliau - Nuostatai).

Nurodė, kad IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos skirtumÄ , iÅ¡ esmės ginčija Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymÄ , kuriuo jam buvo paskirta pensija, todėl turėtų skundÄ teikti Nacionalinės teismų administracijos direktoriui (Nuostatų 15 p.), o jei nesutiks ir su Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus sprendimu dėl skundo, jis turi teisę sprendimÄ skųsti teismui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 22 straipsniu, atkreipė dėmesį, kad tarp Å¡alių yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, o teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai, todėl skundas dėl Nacionalinės teismų administracijos sprendimo turėtų bÅ«ti teikiamas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui.

Atsižvelgdamas į tai, padarė iÅ¡vadÄ , kad civilinio proceso tvarka ginčas teisme nenagrinėtinas, ir vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog jis Atsakovo priimto įsakymo dėl pensijos skyrimo neginčija, o tik nori pensijos įsiskolinimo priteisimo.

Nurodo, kad jam pensija paskirta teisingai. Todėl teismo nurodyti Nuostatai neturėtų bÅ«ti taikomi. Pabrėžia, jog Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2001 m. birželio 20 d. nutartyje nurodė, kad bendrosios kompetencijos teisėjų kreipimaisi į teismÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo nagrinėtini administraciniuose teismuose, o administracinių teismų teisėjų kreipimaisi – bendrosios kompetencijos teismuose. Paskutiniu metu IeÅ¡kovas dirbo Kauno apygardos administraciniame teisme, todėl mano, jog pensijos priteisimo klausimÄ tikslingai negrinėti bendrosios kompetencijos teisme.

Be to, kilus abejonėms dėl teismingumo, teismas galėtų pasinaudoti CPK 36 straipsniu. Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė procesines teisės normas.

Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro.Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį, yra pagrįsta ir teisėta. IeÅ¡kinio priėmimÄ bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Å iuo pagrindu bÅ«tina pareiÅ¡kimÄ atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl teisėjų valstybinės pensijos sumažintos dalies grÄ Å¾inimo, nurodęs, kad tarp ginčo Å¡alių yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, o teisėjų valstybinio pensijų mokėjimo teisiniai santykiai, todėl skundas turi bÅ«ti teikiamas administraciniam teismui.

Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka. Bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių; teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų (CPK 22 straipsnis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas nustato administra­cinių bylų dėl ginčų, kylančių iÅ¡ administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarkÄ . Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, administraciniai tei­siniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuome­niniai santykiai, atsirandantys atliekant vieÅ¡Ä jį administravimÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje vieÅ¡asis administravimas apibrėžiamas kaip įsta­tymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Taip pat pažymėtina, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat Å¡ių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat Å¡ių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;

žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir kt. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinius santykius reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos – Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Bylų priskirtinumo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginÄÄ , t. y. rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija iÅ¡spręsti ginÄÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis. IeÅ¡kinio turinys ir jo reikalavimas patvirtina, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėtÄ teisėjų valstybinės pensijos skirtumÄ už 2010, 2011 ir 2012 m. IeÅ¡kovo siekiamas tikslas – pensijos perskaičiavimas, gali bÅ«ti pasiektas iÅ¡sprendžiant IeÅ¡kovo ir Atsakovo ginÄÄ (jei toks yra), iÅ¡kilusį mokant valstybinę teisėjo pensijÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys, Ieškovas reiškia reikalavimus, kylančius administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, todėl ieškinys yra teismingas administraciniam, o ne bendrosios kompetencijos teismui. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: ieÅ¡kovo R. J. V. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeista. Teisėja                                                                     JÅ«ratė Varanauskaitė