2023-03-22 Nr. AB-6481-3-61-3-03538-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-766-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03538-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namų dvasia“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namų dvasia“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Namų dvasia“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20042 (toliau – ir Nutarimas) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) pažeidimo byloje juridiniam asmeniui; 2) netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti Nutarimą, pareiškėjui pritaikytą sankciją sumažinti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog VDI inspektoriai atliko tyrimą pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. VDI Vilniaus skyriuje gautą D. K. pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo UAB „Namų dvasia“ (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Namų dvasia“ pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad dirbanti nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. darbuotoja D. K. dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų̨ priėmimą į darbą bei pasirašius darbo sutartį. Todėl VDI 2021 m. rugsėjo 16 d. Nutarimu paskyrė ekonominę sankciją - 1882,00 Eur baudą.

3. Pareiškėjas teigė, jog Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, tačiau nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ANK 95 straipsnyje vartojama formuluotė „darbdavys ar jo įgaliotas asmuo“ suponuoja išvadą, kad atsakomybėn traukiamas gali būti tik darbdavio įgaliotas asmuo, kas, dabartiniu reguliavimu, reiškia tą patį – už įdarbinimą atsakingas asmuo bet kokiu atveju turi būti įgaliotas darbdavio, kitaip darbdavio sąvoką praras savo reikšmę.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareiškėjo direktorei E. T. pagal juridinių asmenų teisinį reguliavimą buvo suteikti juridinio asmens vadovo įgaliojimai ir ji yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju, egzistuoja Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies išimtinės teisės nuostata, reiškianti, kad šiai bendrovei negali būti skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą dėl šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, nes šios bendrovės vardu veikusi ir šios įmonės akcininkė E. T. yra patraukta pagal ANK nuostatas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pasak pareiškėjos, darytina prielaida, kad pareiškėjas kaip darbdavys yra baudžiamas antrą kartą už tą patį Užimtumo įstatymo pažeidimą, už kurį jau yra patrauktas jo, kaip darbdavio, įgaliotas asmuo, o tai sudaro teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti Nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu.

6. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovo viešojo administravimo subjektai, atlikę ūkio subjekto pareiškėjo veiklos patikrinimą, pažeidė esmines procedūras, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnyje, dėl ko duomenys apie ginčijamą pažeidimą buvo gauti neteisėtai.

7. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovas, skirdamas pareiškėjui 1882 Eur ekonominę sankciją – baudą, pažeidė Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies reikalavimą: skundžiamame Nutarime paskirta ekonominė sankcija nemotyvuota, todėl pareiškėjai visiškai neaišku, kodėl toks baudos dydis, atitinkantis baudos vidurkį, kuris yra vertinamas kaip neproporcingas konstatuotų faktinių aplinkybių kontekste, net ir sistemiškai vertinant bendrosios kompetencijos teismo paskirtą administracinę nuobaudą pareiškėjo įgaliotajam asmeniui – direktorei E. T. – 2000 Eur.

8. Atsiliepime atsakovas VDI nesutiko su skundo argumentais ir prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, jog VDI Vilniaus skyrius įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad UAB „Namų dvasia“, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei Užimtumo įstatymo nuostatas – nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. leido dirbti D. K., teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie asmens įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

10. Atsakovas paaiškino, jog Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo protokolas ir nutarimas buvo surašytas UAB „Namų dvasia“. Užimtumo įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą – nelegalų darbą. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tik pagal savo prigimtį gali būti prilyginamos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Namų dvasia“ skundą tenkino iš dalies ir VDI 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu UAB „Namų dvasia“ paskirtą 1 882 Eur baudą sumažino iki 1 000 Eur.

12. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad:

12.1. 2020 m. rugsėjo 14 d. VDI Vilniaus skyriuje buvo gautas D. K. pranešimas dėl galimai nelegalaus darbo UAB „Namų dvasia“, adresu: (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Mokykla) valgykloje pranešėja dirbo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 iki rugsėjo 4 d., kaip valgyklos vadovė. Darbo sąlygų nebuvo, darbo grafikų sudaryti neįmanoma, nes nebuvo kompiuterio ir ji nebuvo įgaliota jų daryti. Dirbo virtuvėje, atleidimo linijoje. Sutarė 1000 Eur/mėn. darbo užmokestį. Darbdavys, su kuriuo buvo tartasi dėl darbo - UAB „Namų dvasia“. Darbo sutarties pranešėja nepasirašė.

12.2. 2020 m. rugsėjo 29 d. VDI Vilniaus skyriui UAB „Namų dvasia“ vadovė E. T. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad neturi informacijos, kad tokiai darbuotojai būtų davusi leidimą dirbti. Tačiau su pareiškėja vykdė darbo pokalbį, pareiškėja savo duomenis perdavė telefonu, dėl kreipimosi į Užimtumo tarnybą, sudaryti darbo sutartį ir subsidijuoti darbo vietą. 2020 m. rugsėjo 1-4 dienomis šios mokyklos valgykloje lankėsi vieną kartą. Tuo laikotarpiu ir vyko darbo pokalbis su pareiškėja, valgyklos patalpose.

12.3. 2020 m. rugsėjo 29 d. skundžiamu adresu buvo atliekamas informacijos patikrinimas. Patikrinimo metu rastos darbines funkcijas atlikinėjančios virėjos, indų plovėja, pardavimų vadovė.

12.4. Buvo atliekamas pranešime nurodytos informacijos patikrinimas, apklaustos V. G., L. N., R. S., V. T., paimti jų paaiškinimai.

12.5. 2020 m. rugsėjo 29 d pranešėja, tikslindama pranešimo aplinkybes VDI Vilniaus skyriui nurodė, jog direktorė žadėjo įdarbinti tik gavus subsidiją iš Užimtumo tarnybos, bet 2020 m. rugsėjo 4 d. pareiškė, kad darbuotojų daugiau nereikia ir neatsiskaitė su pranešėja už dirbtą laikotarpį.

12.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje E. T. (UAB „Namų dvasia“ direktorė) pripažinta kalta padariusi ANK 95 straipsnio 1 dalies numatytą nusižengimą (nelegalus darbas). Teismas konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog nuo 2020 m. rugsėjo 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. D. K. buvo leista dirbti nelegaliai.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis aiškintina taip, jog bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar Baudžiamąjį kodeksą ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Užimtumo įstatymo nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1712-575/2021; 2021 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1438-438/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2705-442/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4027-442/2021).

14. Teismas pažymėjo, jog kaip jau nustatyta 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bauda buvo skirta bendrovės vadovei - E. T., o Nutarimu – Bendrovei, t. y. vienu atveju buvo nubaustas fizinis asmuo (bendrovės direktorė), o kitu atveju teisinė atsakomybė buvo pritaikyta juridiniam asmeniui – pareiškėjui. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad UAB „Namų dvasia“ kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1601-438/2021).

15. Teismas konstatavo, jog, įvertinęs bylos medžiagą, VDI padarytų pažeidimų priimant ginčijamą Nutarimą, nenustatyta.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nustatęs, kad pareiškėjas pirmą kartą baustas už tokio pobūdžio pažeidimą, nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus, atsižvelgęs ir į tai, kad pareiškėjas iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą iš esmės nutraukė, kad pažeidimas truko neilgą laiko tarpą (2020 m. rugpjūčio 31 d. – 2020 m. rugsėjo 4 d.), nebuvo tęstinis, šias aplinkybes pripažino atsakomybę lengvinančiomis.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą (finansinę sankciją) iki sankcijoje nustatytos artimesnės minimaliai baudos (1 000 Eur už nelegaliai dirbusį asmenį).

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nėra pagrindo iš viso neskirti baudos (finansinės sankcijos) už padarytą pažeidimą, nes byloje nenustatytas akivaizdumas, kad apskritai baudos skyrimas pareiškėjui už padarytą pažeidimą būtų neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas veiksmas, kuris neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo ir teisinės valstybės principų.

III. 19. Pareiškėjas UAB „Namų dvasia“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą – patenkinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytą reikalavimą dėl ekonominės sankcijos sumažinimo, skiriant UAB „Namų dvasia“ švelnesnę nei minimali ekonominė sankcija poveikio priemonę.

20. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

21. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas skirdamas 1 000 Eur dydžio ekonominę sankciją prieštaravo savo paties teiginiui, kad „<...> Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėja pirmą kartą bausta už tokio pobūdžio pažeidimą, nėra duomenų, kad ji anksčiau būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus, atsižvelgus ir į tai, kad pareiškėja iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą iš esmės nutraukė, kad pažeidimas truko neilgą laiko tarpą (2020 m. rugpjūčio 31 d. – 2020 m. rugsėjo 4 d.), nebuvo tęstinis, jas pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis. <...>“ bei Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2-3 dalių nuostatoms, nes sumažino ekonominę sankciją nuo baudos vidurkio ne iki minimalios sankcijos dydžio ribos – 868 Eur.

22. Pareiškėjas taip pat mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti švelnesnę nei nustatyta minimali baudą. Anot pareiškėjo, teismas turėjo vadovautis ANK 34 straipsniu, įvertinti pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybės ir vadovautis teisingumo ir protingumo principais.

23. Pareiškėjo nuomone, dvigubos teisinės atsakomybės aspektai, kai už vieną ir tą patį pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiami du neva skirtingi asmenys (pagal subjektų klasifikaciją) logine prasme nėra racionalus sprendimas, tačiau negalima prieštarauti teismų praktikoje suformuotai tokiai doktrinai, bet tai turi tiesioginę įtaką individualizuojant atsakomybę kiekvieno subjekto už jo konkrečius veiksmus, o teismo sprendime tokių argumentų ir motyvų pasigesta.

24. Atsakovas VDI atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

25. VDI vertinimu, kad VDI Vilniaus skyrius įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad juridinis asmuo UAB „Namų dvasia“, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi pažeidė imperatyvias DK bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 7.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. leido Bendrovėje dirbti D. K.. Teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie D. K. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Anot VDI, šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismas.

26. VDI nuomone, patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, ir todėl, kad vienu atveju finansinė sankcija mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju bauda iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju finansinę sankciją gavęs subjektas – juridinis asmuo.

27. VDI atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nešalino pažeidimo savo iniciatyva. Esamu momentu nėra atstatytas ir D. K. valstybinio socialinio draudimo stažas, darbo UAB „Namų dvasia“ laikotarpiu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VDI Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 1 882 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą (nelegalų darbą), teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas iš dalies pakeitė skundžiamą Nutarimą, sumažindamas paskirtą baudą nuo 1 882 Eur iki 1 000 Eur, motyvuodamas pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis: pareiškėjas pirmą kartą baustas už tokio pobūdžio pažeidimą, nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus; pareiškėjas iki tyrimo pradžios pažeidimą iš esmės nutraukė; pažeidimas truko neilgą laiko tarpą (2020 m. rugpjūčio 31 d. – 2020 m. rugsėjo 4 d.), nebuvo tęstinis.

30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors teismas nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustatė atsakomybę sunkinančių, tačiau neskyrė minimalios baudos. Kita vertus pareiškėjas mano, kad yra pagrindas skirti švelnesnę nei nustatyta minimali bauda. Pareiškėjo nuomone, teismas nepakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

33. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad įgaliota institucija šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

34. Užimtumo įstatymo 60 straipsnis nustato baudos skyrimo tvarką ir sąlygas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Institucija, skirdama <...> baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas (60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (60 straipsnio 4 dalis).

35. Byloje nėra ginčo, kad teismas, individualizuodamas sankciją, gali atsižvelgti į aplinkybės, nurodytos Nutarties 29 punkte. Byloje nenustatyta Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija iš dalies pritaria pareiškėjui, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nurodytas lengvinančias aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai nesumažino baudos iki įstatymu nustatyto minimalaus jos dydžio, t. y. iki 868 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

36. Dėl pareiškėjo argumentų, jog jam turėtų būti paskirta švelnesnė nei įstatyme nustatyta minimali bauda, pažymėtina, kad, kaip pabrėžiama konstitucinėje doktrinoje dėl teisinės atsakomybės, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyta bausmė, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas turi pareigą švelnesnės nei įstatymo nustatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (arba) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių ypatingų ir išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti mažesnę nei įstatymu nustatytą minimali baudą.

37. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą yra keistinas, pareiškėjui VDI Nutarimu skirtą baudą sumažinant iki 868 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namų dvasia“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 16 d. Nutarimu Nr. NUĮPBJ 20042 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Namų dvasia“ paskirtą 1 882 Eur baudą sumažinti iki 868 Eur.

Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namų dvasia“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius