b735ea9f-9a2f-4d8a-a6b2-9eae8f65d9f4 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2727-243/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03047-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3; 57.5 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 9 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl 1 000 neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. skundu praÅ¡o:

1) konstatuoti, kad Kybartų pataisos namuose, vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5, 1.12 punktus buvo pažeistos jo teisės;

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

3) kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5, 1.12 punktų teisėtumo nustatymo. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. R1-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” (toliau – Ä®sakymas) pakeitimo” apribojo nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių daiktų ir nustatė kitų daiktų bendrosios masės apribojimus, pakeitė nuteistųjų perkeliamų į režimo kamerų tipo patalpas režimo ypatybes (nurodė, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui), pakeitė nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä .

PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iuo įsakymu buvo suvaržytos teisės, todėl jam, atliekančiam bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Pataisos namai), buvo padaryta neturtinė žala. Argumentuoja, jog asmens teisė į nuosavybę gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu, laikantis konstitucinio proporcingo principo. Nurodo, jog atliekant bausmę Pataisos namuose, vadovaujantis Ä®sakymu iÅ¡ jo 2018 m. lapkričio 15 d. turėjo bÅ«ti paimti visi daiktai virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti.

Teigia, kad Pataisos namų administracija, žinodama apie ketinimus kreiptis į teismÄ dėl teisių pažeidimų konstatavimo, Å¡iuo metu yra sustabdžiusi Ä®sakymo 2 punkto vykdymÄ , tačiau bet kada gali pradėti atiminėti ir naikinti jam nuosavybės teise priklausančius vertingus kilnojamuosius daiktus. Teigia, jog Ä®sakymo 1.5 punktu nustatyta, jog patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, patalynė iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Ä®sakymo 1.5 punktu nustatyta nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka, kuria yra akivaizdžiai nustatomos žiaurios, žmogaus orumÄ Å¾eminančios bausmės, nes nuteistajam patalpintam į kameros tipo patalpas yra leidžiama iÅ¡eiti iÅ¡ kameros tik 2 valandas per dienÄ , o likusias 22 valandas nuteistasis bÅ«na kameroje, kurioje, dėl patalynės paėmimo, 12 valandų per parÄ nebÅ«na galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti. Be to, nėra aiÅ¡ku kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai.

Pažymi, kad net gydytojui rekomendavus, nuteistajam perkeltam į kamerų tipo patalpas, bÅ«tinybę turėsi sÄ lygas poilsiui, nėra sudaroma galimybė dienos metu, turėti patalynę, t. y. minkÅ¡tÄ patalynės dalį (čiužinį, pagalvę), tokiu bÅ«du suvaržant nuteistojo galimybę ilsėtis, atsigulti, atsisėsti ant minkÅ¡to pavirÅ¡iaus. Tvirtina, kad toks teisinis reglamentavimas sukelia neigiamus padarinius, kurių intensyvumas akivaizdžiai virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius Valstybės poreikius, nėra adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Nurodo, jog sportuoja, todėl jo fiziniai mitybos poreikiai yra išskirtiniai, o nustatytas vaisių ir daržovių kiekių apribojimas, pažeidžia jo teises, nes vaisių ir daržovių vartojimo apribojimas gali sukelti sveikatos sutrikimus. Pareiškėjo teigimu, apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydį iki 500 ml/g yra susidariusi situacija, kad jam nėra sudaryta galimybė įsigyti visų būtinų maisto gaminių, nes laisvės atėmimo vietos parduotuvė nebuvo pasiruošusi pakeitimams ir netiekia maisto produktų mažesnėse pakuotėse nei buvo tiekiama iki 2018 m. spalio 19 d.

Įsakymo įsigaliojimo. Teigia, kad nebeturi galimybės įsigyti konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, nes buvo uždraustos metalinės ir/ar stiklinės maisto prekių pakuotės, o konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų ne metalinėse ar/ir stiklinėse pakuotėse nėra dėl tokių gaminių technologinių gamybos procesų, todėl šiuo draudimu yra nepagrįstai apribojama teisė rūpintis savo mityba ir sveikata.

Be to, yra visiÅ¡kai apribota galimybė vartoti visų rÅ«Å¡ių maisto papildus ir vitaminus. Nurodo, kad Pataisos namų siÅ«lomo maisto davinio energetinės vertės vidurkis yra 2423 kcal per dienÄ , kurio nepakanka jam reguliariai sportuojančiam - tokio energijos kiekio pakanka tik organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Tvirtina, kad neturi galimybės įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų, nes laisvės atėmimo vietos parduotuvė buvo nepasiruoÅ¡usi Å¡ių pakeitimų įsigaliojimui ir neužtikrino, kad Å¡ie produktai, mažesnėse pakuotėse, bÅ«tų tiekiami laisvės atėmimo vietoje, todėl yra priverstas valgyti sausÄ maistÄ , negali jo pagardinti mėgstamais padažais, tokiu bÅ«tų nepagrįstai apribojant jo teisę į maisto pasirinkimÄ .

Nurodo, jog Å¡altuoju metų laiko, netenka galimybės sportuoti, nes sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, o jis nenaudodamas sportui skirtų pirÅ¡tinių gali pakenkti savo sveikatai, nuÅ¡alti rankų pirÅ¡tus. Nurodytais veiksmais yra pažeidžiama teisė į užimtumÄ , sportÄ ir sveikatÄ ir yra visos sÄ lygos, bÅ«tinos kilti atsakovės deliktinei atsakomybei. PraÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto Ä®sakymo teisėtumo iÅ¡tyrimo, kiek tai susiję su Å¡ia byla.

PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti vieÅ¡ojo administravimo principai, kurių privalo laikytis visi vieÅ¡ojo administravimo subjektai priimdami administracinius aktus ir kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis Å¡iais principais: įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad teisė į nuosavybę gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu, o Å¡iuo atveju tai daroma poįstatyminiu teisės aktu –Teisingumo ministro įsakymu, skunde nurodyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms.

Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje yra numatyta galimybė, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis iÅ¡ nuteistųjų paimti ir sunaikinti daiktus kurie nenumatyti leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡e, tačiau po Ä®sakymo priėmimo, susidarė situacija, kai iki Å¡io įsakymo įsigaliojimo dienos leisti turėti daiktai, po 2018 m. lapkričio 15 d. tapo draudžiami ir turi bÅ«ti paimamai ir perduodami laisvėje esantiems asmenims arba sunaikinami.

Teigia, kadnuteistajam neturint artimųjų, draugų ar giminaičių, galinčių perimti daiktus, kuriuos nuo 2018 m. lapkričio 15 d. yra draudžiama turėti pataisos įstaigoje, yra neproporcingai ir nepagrįstai suvaržoma nuteistojo teisė į nuosavybę, tokiu bÅ«du pažeidžiant visus nurodytus vieÅ¡ojo administravimo principus. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepimu su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog į nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir kiti daiktai.

IÅ¡ nuteistųjų paimamai tik tie maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Nurodo, jog iÅ¡ nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami, o kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui.

Nurodo, kad nuteistiesiems kalintiems kamerų tipo patalpose yra skiriamas pakankamas dėmesys užimtumo gerinimui, nes jie (iki 15 parų), yra aprūpinami visu būtinu inventoriumi, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. Nr. IR-139 įsakymu „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nuteistiesiems atliekantiems bausmę kamerų tipo patalpose yra suteikiama taburetė – 1 vnt. vienam asmeniui arba stalo ilgio suoliukas 2 vnt.

Teigia, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai yra nemotyvuoti, deklaratyvaus pobÅ«džio, kurių nepatvirtina įrodymai, esant gydytojo rekomendacijoms, nuteistiesiems leidžiama turėti minkÅ¡tÄ jį inventorių ne tik nustatytu poilsio metu. Pabrėžia, jog nuteistieji patys atsineÅ¡a savo patalynę ir pasideda jÄ Ä¯ tam skirtas patalpas, o atėjus poilsio laikui, patys jÄ pasiima; patalynė yra sudedama tam skirtose lentynose, ji yra atskiriama viena nuo kitos, taip pat pabrėžia, jog paimamo minkÅ¡tojo inventoriaus laikymo patalpa yra vėdinama bei užtikrinami visi higienos reikalavimai.

Nurodo, jog nuteistųjų apsipirkimas Pataisos namuose yra reglamentuojamas Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsniu, Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XII skyriumi. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Ä®sakymu, buvo pakeista minėtų Taisyklių 18-tas Priedas „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as”, dėl Å¡ių aplinkybių pasikeitė reikalavimai daugelio produktų įpakavimui ir jų kiekiams.

Teigia, kad vadovaujasi Å¡iuo įsakymu, tai yra objektyvios aplinkybės, kurios nuo Pataisos namų nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos. Nurodo, kad Pataisos namų parduotuvėje visada galima įsigyti karÅ¡to bei Å¡alto rÅ«kymo laÅ¡inių ir deÅ¡rų, rÅ«kytų viÅ¡tų sparnelių, ketvirčių, virtų deÅ¡rų ir įvairių deÅ¡relių, Å¡altienos, paÅ¡teto. Pagal užsakymÄ (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų Å¡aÅ¡lykų, keptos sprandinės, Pataisos namuose yra užtikrinama pilnavertė nuteistųjų mityba ir tai įrodo Kybartų pataisos namuose tiekiamo maisto valgiaraščiai.

Nuteistiesiems tiekiamo maisto davinio energetinė vertė nustatoma atlikus maisto davinio fizikinį – cheminį tyrimÄ , kurį atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras. Argumentuoja, kad Pataisos namuose pareiÅ¡kėjui yra suteikiama tinkama ir subalansuota mityba. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir siÅ«lo jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas skunde dėsto abstrakčius argumentus ir remiasi prielaidomis apie galimÄ Å¾alÄ (t. y. nukreipti į ateitį), niekaip nepatvirtinti objektyviais duomenimis, nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamos neteisėtos veiklos ir kilusių pasekmių.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybės tinkamai įrodyti. Teigia, jog skunde nėra duomenų patvirtinančių, jog ginčijamas teisės aktas nulėmė realų pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pareiÅ¡kėjas nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai apskaičiuotas, nepateikė duomenų, kad Pataisos namai bÅ«tų sÄ moningai siekę nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo nurodomi galimai įvairÅ«s nepatogumai bei su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, dėl laikymo sÄ lygų yra neiÅ¡vengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nurodo, jog tam tikras nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu su skundu nesutinka ir siÅ«lo jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog įstatymų numatytais atvejais valstybės institucijos turi teisę ir pareigÄ priimti teisės aktus, nustatančius įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä bendrÄ masę nustato taisyklės, todėl teisingumo ministras turi visus įgaliojimus spręsti dėl tokių jų nustatymo ir pakeitimo. Nurodo, jog Ä®sakymo 18 priede nustatytas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as, kuris sudarytas taip, kad jame bÅ«tu tik nuteistiesiems patys bÅ«tiniausi maisto produktai ir kiti daiktai.

Akcentuoja, jog visiems nuteistiesiems yra teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigos parduotuvėje yra susijęs tik su nebÅ«tinų nuteistųjų poreikių tenkinimu, į sÄ raÅ¡Ä sÄ moningai nėra įtraukti produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai, o draudimas prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėje ir stiklinėje taroje, padidina nuteistųjų saugumÄ , nes sumažėja galimybės pasigaminti pareigÅ«nų ir kitų nuteistųjų žalojimui skirtus įrankius.

Pažymi, kad sudarant sÄ raÅ¡Ä buvo atsižvelgta ne tik į pataisos įstaigų saugumo reikalavimus, tačiau įvertinti ir pačių nuteistųjų apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, jis neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto, todėl skundas nepagrįstas. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiÅ¡kėjui A.

B. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas. PareiÅ¡kėjas žalos padarymÄ kildina iÅ¡ Kybartų pataisos namų veiksmų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr.1R-253, Kybartų pataisos namai reorganizuoti, jo teisių perėmėjas yra Marijampolės pataisos namai. Teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi pakeistas Lietuvos valstybės atstovas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė.

Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad atliekant bausmę Pataisos namuose, vadovaujantis Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d.

įsakymu Nr. 1R-213, 2018 m. lapkričio 15 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turėjo bÅ«ti paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti. NeteisėtumÄ grindžia ir tuo, kad iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) paimama ne tik virÅ¡utinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė.

SkundÄ grindžia ir higienos normų reikalavimų neužtikrinimu, nes gali bÅ«ti neužtikrinta paimtos patalynės Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai. Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas nustato Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as; akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.).

Pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Vadovaujantis ApraÅ¡o 1 priedu, nustatančiu laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas, patalynė: antklodė (1 vnt. 3 metams), čiužinus (1 vnt. 4 metams), pagalvė (1 vnt. 2 metams), patalynės komplektas (2 komplektai 1 metams), rankÅ¡luostis (2 vnt. 1 metams).

Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.; toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis).

Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte įtvirtinta, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi virÅ¡yti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų.

Ä® nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, paimami. <...> Kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui.

Sandėlyje saugomi reikmenys ir daiktai, iÅ¡skyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, grÄ Å¾inami nuteistajam jo praÅ¡ymu, jei su grÄ Å¾intais reikmenimis ir daiktais turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė nevirÅ¡ys leistino svorio. Pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi virÅ¡yti 20 kilogramų. Jei pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė virÅ¡ija 20 kilogramų, pataisos įstaigos administracija pasiÅ«lo nuteistajam per tris mėnesius nustatytÄ masę virÅ¡ijančius daiktus ir (ar) reikmenis perduoti artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui.

Jei nuteistasis per tris mėnesius nenurodo asmens, kuriam turi bÅ«ti perduoti pataisos įstaigos sandėlyje saugomi ir leidžiamÄ bendrÄ jÄ masę virÅ¡ijantys daiktai ir (ar) reikmenys, arba nuteistojo nurodytas asmuo per šį terminÄ jų nepasiima, nurodyti daiktai ir (ar) reikmenys sunaikinami. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė virÅ¡ija leistinÄ svorį, jie paimami, saugomi ir sunaikinami vadovaujantis Å¡io punkto nuostatomis.

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.).

Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo realiai buvo paimti jo nurodyti daiktai (įsigyti ir turėti; taip pat nustatytam aktyvumo laikui – virÅ¡utinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė). Daiktų paėmimo aplinkybių skunde nenurodo ir pats pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad yra priimtas Teisingumo ministro Ä®sakymas dėl daiktų paėmimo, tačiau jo vykdymas yra sustabdytas. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl to, kad ateityje galimai iÅ¡ jo bus paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo Ä®sakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, yra hipotetiniai, deklaratyvÅ«s ir neįrodyti.

PareiÅ¡kėjas nedetalizuoja aplinkybių, susijusių su nustatytam aktyvumo laikui paimama virÅ¡utine patalynės dalimi, čiužiniu, užklotu, pagalve, nes. nenurodo, ar jis buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, ar iÅ¡ jo nurodyti daiktai buvo paimami, kokiu laikotarpiu tokie daiktai buvo paimami ir pan., o tik nurodo, kad Ä®sakyme nustatyta tvarka yra žiauri ir žeminanti žmogaus orumÄ , nes nuteistasis, patalpintas į kameros tipo patalpas, 12 valandų per parÄ neturi galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti.

PareiÅ¡kėjas nekonkretizuoja aplinkybių dėl to, jog miego laikui iÅ¡duota virÅ¡utinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė galimai buvo neÅ¡vari, neatitiko kitų higienos normų reikalavimų, jis neteikia įrodymų, kad konkrečiu laikotarpiu miego laikui iÅ¡duota virÅ¡utinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė buvo neÅ¡vari, kada tai buvo ir pan., o tik iÅ¡reiÅ¡kia abejonę, kad patalynė laikoma neaiÅ¡kiomis sÄ lygomis. Teismo vertinimu, vien tik abejonių apie tai, kokiomis sÄ lygomis laikoma miego laikui iÅ¡duodama virÅ¡utinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė, žalos pa darymui ir atlyginimui nepakanka.

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia tuo, jog kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems užimtumas nėra organizuojamas, jiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse, todėl toks teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis yra apribojama nuteistojo teisė ilsėtis yra nepagrįstas jokių objektyvių tikslų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, buvimu ir kad Å¡altuoju metų laiku nėra galimybės užsiimti sportu, kadangi sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, o pareiÅ¡kėjas nenaudodamas sportui skirtų pirÅ¡tinių gali pakenkti savo sveikatai, nuÅ¡alti rankų pirÅ¡tus.

Atsakovės atstovas dėl Å¡ių aplinkybių atsiliepime nurodo, kad yra patvirtintas drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų iÅ¡vedimo iÅ¡ kameros užimtumui gerinti grafikas, kuriame nurodyta kuri kamera ir kokiu laiku gali bÅ«ti iÅ¡vedama papildomai žaisti stalo žaidimų ar sportuoti, drausmės grupės pastate yra įrengtas poilsio kambarys ir pagal patvirtintÄ grafikÄ , jeigu nuteistieji neturi nuobaudų, gali bÅ«ti iÅ¡vedami žaisti stalo žaidimų. Nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje, gali lankytis stadione, o Å¡altuoju metų laiku – salėje, kurioje yra sudarytos galimybės sportuoti.

Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1/10-106 yra patvirtintos Drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų iÅ¡vedimo iÅ¡ kameros užimtumui gerinti taisyklės. Nepaneigta, kad jos yra netinkamai įgyvendinamos. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo teiginius dėl galimai pažeistos jo teisės į užimtumÄ , sportÄ ir sveikatÄ , pažymi, kad skunde iÅ¡dėstyti teiginiai yra abstraktÅ«s ir nedetalizuoti bei nėra patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

PareiÅ¡kėjo vertinimu, tik esamas teisinis reguliavimas sukelia neigiamus padarinius, tačiau neteikia įrodymų jog pageidavo (norėjo) naudotis Pataisos namuose esamomis užimtumo gerinimo priemonėmis, tačiau dėl atsakovės atstovo kaltės negalėjo to daryti, ar jų naudojimas jam buvo ribojamas. Vertinant tai, spręstina, jog pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos naudotis Pataisos namuose esamomis užimtumo priemonėmis. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose, iki 2018 m. lapkričio 26 d. turėjo galimybę apsipirkti tik vienÄ kartÄ per savaitę, o nuo 2018 m. lapkričio 26 d. du kartus per savaitę.

Teigia, kad apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydį iki 500 ml/g, nėra sudaryta galimybė įsigyti visų būtinų maisto gaminių. Yra sudaryta galimybė įsigyti tik šaldytų mėsos ar žuvies produktų; tačiau nėra galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, nėra galimybės įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų, kadangi laisvės atėmimo vietos parduotuvė buvo nepasiruošusi pakeitimų įsigaliojimui ir neužtikrino.

Atsakovės atstovas atsikirtimÄ grindžia tuo, jog Pataisos namų parduotuvėje visada galima įsigyti karÅ¡to bei Å¡alto rÅ«kymo laÅ¡inių ir deÅ¡rų, rÅ«kytų viÅ¡tų sparnelių, ketvirčių, virtų deÅ¡rų ir įvairių deÅ¡relių, Å¡altienos, paÅ¡teto, pagal užsakymÄ (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų Å¡aÅ¡lykų, keptos sprandinės. IÅ¡ pateikto UAB „Lobby baltic” 2018 m. lapkričio 16 d. kainoraščio matyti, kokių prekių galima įsigyti parduotuvėje.

KainoraÅ¡tis įrodo, kad parduotuvėje galima įsigyti rÅ«kytų mėsos gaminių, rÅ«kytos deÅ¡ros/deÅ¡relių, vaisių, daržovių, konservuotų vaisių ir daržovių, rÅ«kytos/sÅ«dytos žuvies, mėsos konservų/paÅ¡tetų, maisto papildų, Å¡aldytų produktų, prieskonių, grÅ«dėtų garstyčių, fasuotos ir marinuotos produkcijos ir pan. Teismas nenustatė, o ir pats pareiÅ¡kėjas neteikia įrodymų, kad kreipėsi į Pataisos namų administracijÄ dėl tam tikrų produktų, kurių nėra parduotuvėje, užsakymo, ar dėl to, jog parduotuvėje nėra produktų, kurie yra nurodyti kainoraÅ¡tyje, taip pat kitų prekių, kurių bÅ«tina jam įsigyti.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, ginčo laikotarpiu bÅ«tų apie galimÄ parduotuvės nepasirengimÄ pokyčiams informavęs įstaigos administracijÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl negalėjimo įsigyti tam tikrus maisto produktus yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ir tuo, kad kad Pataisos namų siÅ«lomo maisto davinio energetinės vertės vidurkis yra 2423 kcal per dienÄ , kurio nepakanka jam reguliariai sportuojančiam.

Argumentuoja, kad davinį pramoniniu bÅ«du gamina įdarbinti nuteistieji, todėl nėra garantijos, kad maistas yra kokybiÅ¡kas ir jame iÅ¡lieka naudingosios medžiagos, kurios yra bÅ«tinos sportuojantiems nuteistiesiems ir kad yra visiÅ¡kai apribota galimybė vartoti visų rÅ«Å¡ių maisto papildus ir vitaminus. sportuoja, todėl siekiant užtikrinti pilnavertę, jo asmenines savybes atitinkančiÄ mitybÄ , jam yra bÅ«tina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. BÅ«tinybė užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų ir suimtųjų maitinimÄ taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi bÅ«ti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatÄ , fizinę bÅ«klę, religijÄ , kultÅ«rÄ ir jų darbo pobÅ«dį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi bÅ«ti maitinami 3 kartus per dienÄ , tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Ä®statymuose įtvirtintÄ kalinamų asmenų teisę į aprÅ«pinimÄ maistu įgyvendina Vyriausybės, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Å iose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimÄ pagal aukÅ¡tesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nurodytos taisyklių nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vadai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015, 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015 ir kt.). Atsakovės atstovas argumentuoja, kad nuteistieji, gavę raÅ¡ytinį Pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ , gali turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus.

Nurodo, kad Pataisos namų valgykloje dirba dvi virėjos ir deÅ¡imt nuteistųjų; vieni nuteistieji, be virėjos, maisto negamina; visi Pataisos namų valgykloje dirbantys nuteistieji yra privalomai patikrinti, jiems iÅ¡duotos privalomo sveikatos patikrinimo medicinos pažymos, todėl Å¡ie nuteistieji gali dirbti darbÄ , susijusį su maisto gamyba bei tiekimu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba ginčo laikotarpiu bÅ«tų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimÄ pareiÅ¡kėjui pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimÄ ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos), taip pat maisto papildus (vitaminus).

Nesant sveikatos priežiÅ«ros specialistų rekomendacijos, skirti pareiÅ¡kėjui kitokį maitinimÄ , nei maitinamÄ pagal valgiaraÅ¡tį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, pripažintina, jog Pataisos namų administracija neturėjo faktinio pagrindo individuliai koreguoti pareiÅ¡kėjo maitinimÄ , nes aptartų 7 punktas nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraÅ¡tį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraÅ¡tis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiÅ«ros specialistų.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad maistas bÅ«tų tiekiamas nesilaikant nustatytų reikalavimų, o pareiÅ¡kėjas su žodiniais ar raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais į Pataisos namų administracijÄ dėl netinkamo maitinimo ar dėl leidimo vartoti maisto papildus (vitaminus) nesikreipė. Vien pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s teiginiai, kad maisto kaloringumas buvo per mažas, maistas buvo tiekiamas nesilaikant higienos reikalavimų ir pan., nesant įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas dėl nurodytų aplinkybių skundėsi atsakovės atstovui, nepatvirtina Pataisos namų (jos pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų.

Nenustatyta, kad Pataisos namų administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, ir dėl to pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nėra nustatyta pareiÅ¡kėjo nurodomų neteisėtų Kybartų pataisos namų veiksmų ar neveikimo. Kiti tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos teisinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTĮ normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas prašo kreiptis į LVAT ištirti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. R1-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” 1.1, 1.5, 1.12 punktų atitiktį Bausmių vykdymo kodeksui, Konstitucijai, Viešojo administravimo įstatymui, Konvencijai ir tarptautinėms sutartims. Ginčas dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) II skyriuje nustatyta tvarka.

Ä®statymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rÅ«Å¡is: abstraktų praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ (ABTÄ® 112 straipsnis) bei praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ , kai tai susiję su individualiÄ ja byla (ABTÄ® 113 straipsnis). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiÄ ja administracine byla, gali bÅ«ti tiriamas, kai to praÅ¡o ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualiÄ jÄ bylÄ pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTÄ® 113 straipsnio 3 dalis).

Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreiptis į administracinį teismÄ , praÅ¡ydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ (ABTÄ® 114 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal ABTÄ® 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas iÅ¡imtiniais atvejais, kai kitokiu bÅ«du negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos iÅ¡sprendimas bei galbÅ«t pažeistos teisės gynimas įmanomas tik iÅ¡tyrus norminio administracinio akto teisėtumÄ .

Teismas nėra saistomas asmens praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (pvz., Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018 ir kt.). ABTÄ® 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ individualiÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas iÅ¡reiÅ¡kia bÅ«tent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstÄ abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu.

Abejonė, be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-948-520/2018 ir kt.). Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal:

1) normų turinį;

2) reguliavimo apimtį;

3) formÄ ;

4) nustatytÄ priėmimo, pasiraÅ¡ymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarkÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018 ir kt.). LVAT taip pat yra nurodęs, kad sprendimas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ ar kreiptis į kompetentingÄ administracinį teismÄ dėl tokio akto teisėtumo patikrinimo ryÅ¡ium su individualia byla nėra savitikslis dalykas.

Norminės administracinio akto teisėtumo bylos iÅ¡nagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumÄ individualioje byloje, bÅ«ti naudingas (bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Aptariamais atvejais administraciniams teismams nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo negali bÅ«ti inicijuojama, jei tokios bylos iÅ¡sprendimas neturės jokios reikÅ¡mės konkrečios nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-355-14 ir kt.).

Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo turinį konstatuoja, kad praÅ¡ymas yra grindžiamas tik bendro pobÅ«džio abstrakčiais teiginiais, pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Teisingumo ministro nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi VieÅ¡ojo administravimo įstatymui, Bausmių vykdymo kodeksui, Konstitucijai, Konvencijai, tarptautinėms sutartims. Ginčo atveju pareiÅ¡kėjas kreipdamasis skundu į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė įrodymais, kad jo atžvilgiu administracinio akto taikymas jau sukėlė jo įvardijamas negatyvias teisines pasekmes – jog buvo paimti ir sunaikinti daiktai, kad jam konkrečiu atveju buvo uždrausta įsigyti prekių, kad buvo paskirta drausminė nuobauda perkėlimas į kamerų tipo patalpas, kuriose paimamas minkÅ¡tas inventorius ir t.t.

PareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tos abejonės yra nukreiptos į ateityje galimai kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, o ne į konkrečiÄ teisinę situacijÄ , kilusiÄ dėl įvardijamo akto taikymo. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra tinkamo kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto tyrimo pagrindo ir dalyko, todėl praÅ¡ymas kreiptis dėl norminio administracinio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo iÅ¡tyrimo, netenkintinas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nėra nustatyta pareiÅ¡kėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, veiksmų ar neveikimo. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo kilti vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. pažyma Nr. (2.15) NTP-7-2349 „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“, patvirtinama, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui yra 130 Eur. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų atlyginimas valstybei nepriteistinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ dėl 1 000 neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, nepriteisti valstybei turėtų 130 Eur iÅ¡laidų atlyginimo. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams.

Teisėja Vida Stonkuvienė