b73435a0-1d3e-4bd7-a9ff-cd0257e9e9cd · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-155-273/2018Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01920-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.3; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“ apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-75-503/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“ ieÅ¡kinį atsakovei VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Bondrida“ ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovės VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 5 d. praneÅ¡imÄ Nr. (07)(2.14.) SD-2568 (toliau – PraneÅ¡imas) dėl sutarčių nutraukimo - 2013 m. rugpjūčio 23 d. Keleivių visuomenei bÅ«tinais, tačiau vežėjui nuostolingais reguliaraus vietinio (miesto) susisiekimo autobusų marÅ¡rutais pagal patvirtintus tvarkaraščius VilkaviÅ¡kio mieste vežimo sutarties Nr. J2-245 ir 2013 m. rugpjūčio 23 d.

Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais sutarties Nr. J2-246 (toliau – Sutartys) nuo 2016 m. lapkričio 1 d. ir priteisti iÅ¡ bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė Sutartis nuo jų sudarymo iki Å¡ios dienos vykdė tinkamai, keleivius veža pagal nustatytÄ marÅ¡rutinių eismo tvarkaraÅ¡tį bei laikosi visų Sutartyse numatytų įsipareigojimų. Pretenzijų iÅ¡ atsakovės pusės dėl netinkamo Sutarčių vykdymo nėra, Sutartys galioja iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. Sutartis gali bÅ«ti nutraukta vienos iÅ¡ Å¡alių iniciatyva, prieÅ¡ tris mėnesius apie tai praneÅ¡us kitai Å¡aliai (Sutarčių 9 punktas). 2016 m. spalio 5 d. atsakovė PraneÅ¡imu pranešė, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. bus nutrauktos abi Sutartys, kadangi pagal 2016 m. rugsėjo 13 d.

Viešųjų pirkimų kontrolės skyriaus iÅ¡vadÄ NR. 4S-3027 Sutartys sudarytos pažeidžiant LR viešųjų pirkimų įstatymo (VPÄ®) imperatyviÄ sias nuostatas, todėl yra niekinės ir negalioja. Su tokia pozicija ieÅ¡kovė nesutinka, kadangi atsakovė nenurodė, kokiai konkrečiai imperatyviai įstatymo normai Å¡alių sudarytos Sutartys prieÅ¡tarauja. Viešųjų pirkimo tarnybos kontrolės skyriaus iÅ¡vadoje yra nurodyta, jog Sutartys prieÅ¡tarauja VPÄ® 3 str. 1 d. bei 2 d. IeÅ¡kovės nuomone, darant prielaidÄ , jog nurodytos teisės normos yra imperatyviai reglamentuoja viešųjų pirkimų teisinius santykius, todėl imperatyviai privalomos tik sandoriams, kurie sudaromi pagal VPÄ®, tačiau Å¡alių sudarytoms Sutartims nebuvo privalomas vieÅ¡ojo pirkimo konkursas pagal VPÄ®.

IeÅ¡kovės nuomone, Sutarčių nutraukimas nebÅ«tų adekvatus padaryto pažeidimo padariniams. BÅ«tina atsižvelgti, kad santykiai tarp Å¡alių pagal Sutartis yra susiformavę nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d., tačiau teisiniai santykiai Å¡alis dėl tų pačių paslaugų teikimo siejo jau nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. Atsakovė nesilaikė Sutarčių 9 punkte numatytos nutraukimo tvarkos apie sutarties nutraukimÄ Ä¯spėti prieÅ¡ tris mėnesius. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija ieÅ¡kinį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama teisėsaugos institucijos (Specialiųjų tyrimų tarnybos) pavedimÄ , atliko Sutarčių sudarymo ir vykdymo teisėtumo vertinimÄ . Viešųjų pirkimų tarnyba vertinimo iÅ¡vadoje nurodė, kad Perkančioji organizacija, nesivadovaudama įstatymo reikalavimais ir sudariusi Sutartis, pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ ir 2 dalies nuostatas, įpareigojančias pirkimo sutartį sudaryti vadovaujantis įstatymu nustatyta viešųjų pirkimų vykdymo tvarka.

Imperatyvaus pobÅ«džio VPÄ® nuostatų, tarp jų ir viešųjų pirkimų principų, pažeidimas yra pagrindas konstatuoti ne tik konkretaus viešųjų pirkimų komisijos sprendimo, bet ir Å¡io sprendimo pagrindu sudarytų viešųjų pirkimų sandorių negaliojimÄ Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovė, sudarydama Sutartis, ieÅ¡kovę kaip vežėjÄ pasirinko ne konkurso bÅ«du, o vykdydama VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 7 d. sprendimÄ ir todėl, kad ieÅ¡kovė Å¡ias paslaugas teikė anksčiau. 2016 m. kovo 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija, į kuriÄ kreipėsi VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos nariai, paprašė atsakovės pateikti dokumentus, tarp jų ir sutarčių su Å«kio subjektais dėl keleivių vežimo vietiniais marÅ¡rutais kopijas. 2016 m. kovo 30 d. atsakovė pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai Sutartis. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pateikė atsakovei 2016 m. rugsėjo 13 d. Pirkimų vertinimo iÅ¡vadÄ dėl Å¡alių sudarytų Sutarčių sudarymo teisėtumo ir atitikties VPÄ® reikalavimams vertinimo.

IÅ¡vadoje nustatyta, kad pirkimų teisinis pagrindas (jiems taikomas) – VPÄ® (redakcija nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. spalio 25 d.), bet Sutartys sudarytos, nesivadovaujant VPÄ® nuostatomis. VPT padarė iÅ¡vadÄ , kad Sutarčių objektÄ sudarančios paslaugos patenka į VPÄ® reguliavimo apimtį ir perkančioji organizacija (atsakovė), sudarydama sutartis, privalėjo vadovautis VPÄ® reikalavimais. VPT konstatavo, kad perkančioji organizacija (atsakovė) pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ ir 2 dalies nuostatas, įpareigojančias pirkimo sutartį sudaryti, vadovaujantis VPÄ® nustatyta viešųjų pirkimų vykdymo tvarka.

VPT rekomendavo atsakovei nutraukti sutartis. Atsakovė 2016 m. spalio 5 d. pranešimu Nr. (07)(2.14.)SD-2568 informavo ieškovę, kad atsižvelgiant į nustatytus Įstatymo pažeidimus, į CK 1.80 straipsnį, nuo 2016 m. lapkričio 1 d. bus nutrauktos su ieškove sudarytos sutartys. Atsakovė 2016 m. spalio 28 d. pradėjo viešojo pirkimo procedūras dėl laikinų paslaugų, kurias tiekia ieškovė pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. sutartis, pirkimo. Ieškovė viešajame pirkime dalyvauti atsisakė.Teismas konstatavo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalys, sudarydamos Sutartis, nesivadovavo VPĮ reikalavimais.

Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių sudarytos Sutartys yra ne vieÅ¡osios paslaugų koncesijos, o vieÅ¡ojo paslaugų pirkimo sutartys, todėl joms turėjo bÅ«ti taikomi VPÄ® reikalavimai. VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis įpareigojo atsakovę atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ laikytis vieÅ¡ojo pirkimo principų, tame tarpe ir skaidrumo principo. Vykdydama pirkimus ne pagal VPÄ® reikalavimus, atsakovė pažeidė skaidrumo principÄ . Teismas pažymėjo, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo ir negalėjo pasirinkti kito varianto, t. y. nesilaikyti VPÄ® nustatytų principų, vykdyti pirkimo procedÅ«ras, vadovaujantis ne VPÄ® nustatyta tvarka, bet pagal jai ar paslaugos teikėjui priimtinÄ kitÄ tvarkÄ .

Atsižvelgęs į VPÄ® (nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. spalio 25 d. galiojusiÄ redakcijÄ ) 3 straipsnio 1, 2 dalių tikslÄ , teismas konstatavo, kad tai – imperatyvios įstatymo normos. Teismas, vadovaudamasis VPT iÅ¡vada, konstatavo, kad imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, ex officio konstatavo, kad šalių sudarytos Sutarys yra niekinės ir negaliojančios CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (CK 1.78 str. 5 d.). Nurodė, kad CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė sandorius laikyti niekiniais a priori net ir nepriėmus teismo sprendimo, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai ginčijamu praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę apie tarp jų susiklosčiusių santykių pabaigÄ , nes prieÅ¡ingu atveju, atsakovei gavus informacijÄ apie niekinių sandorių faktÄ , tolimesnis tokių sandorių vykdymas, nesiimant jokių veiksmų, bÅ«tų nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas pažymėjo tai, kad teisės aktai nenustato praneÅ¡imo, kuriuo sandorio Å¡alis informuojama apie santykių pasibaigimÄ iÅ¡aiÅ¡kėjus niekinio sandorio faktui, formos ir turinio reikalavimų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovės praneÅ¡imÄ pripažinti neteisėtu, todėl ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad Sutarčių objektas buvo paslaugos: ieÅ¡kovė vežė keleivius atsakovės nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka, o atsakovė kompensavo ieÅ¡kovei nuostolius, susidariusius dėl visuomenei teikiamų bÅ«tinų keleivių vežimo paslaugų.

IeÅ¡kovei grÄ Å¾inti jos suteiktų paslaugų neįmanoma, todėl teismo vertinimu restitucijos taikymas Å¡iuo atveju prieÅ¡tarautų protingumo principui, o ieÅ¡kovės padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o atsakovės atitinkamai pagerėtų. Todėl nagrinėjamu atveju restitucija negali bÅ«ti taikoma. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė prašė panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ Â - ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su teisine pagalba rengiant apeliacinį skundÄ bei žyminį mokestį.

Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Ginčui turi bÅ«ti taikomas nacionalinis ir Europos SÄ jungos keleivių vežimo teisinis reguliavimas, galiojęs ginčo sutarčių sudarymo momentu, o ne vadovaujamasi VPÄ® reikalavimais. Ginčo sutarčių dalykas yra transporto paslaugos, kurias reglamentuoja specialÅ«s įstatymai. Ginčui taikytini aktualÅ«s keleivių vežimÄ reglamentuojantys lex specialis teisės aktai, inter alia Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – KTK) 171 straipsnio norma, kuri laikytina specialia norma VPÄ® įtvirtintų normų atžvilgiu;Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (toliau - Reglamentas), vieÅ¡as konkursas tokio pobÅ«džio sutartims nėra privalomas.

Reglamento 5 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 171 straipsnio 2 dalis įtvirtina galimybę savivaldybei vežėjÄ parinkti ne konkurso bÅ«du, o tiesiogiai sudarant viešųjų paslaugų sutartį su vežėju, jeigu tas vežėjas atitinka Reglamento 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Atsakovė turėjo teisę pasinaudoti galimybe viešųjų paslaugų teikimo sutartį su ieÅ¡kove sudaryti tiesiogiai, neskelbiant konkurso. Tai atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ 2015 m. sausio 15 d. nutarime Nr. KT3- N1/2015;Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutartys turi bÅ«ti kvalifikuojamos kaip vieÅ¡osios paslaugų koncesijos pagal ReglamentÄ , ir todėl sutartims taikytinos Direktyva 2004/17/EB ir Direktyva 2004/18/EB (toliau - Direktyvos), taip pat ir VPÄ®, į kurį perkeltos minėtos direktyvos.

Nagrinėjamiems santykiams direktyvos taikytinos, nes keleivių vežimo sutartys nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti laikomos paslaugų koncesijų sutartimis. Ginčo objektu esančios sutartys nėra viešųjų pirkimų sutartys VPÄ® prasme, o visuomenės aptarnavimo sutartys, todėl jos sudarytos vadovaujantis ne VPÄ®, bet Reglamento 5 straipsnio bei KTK 171 straipsnio nustatyta tvarka;Teismas nevertino aplinkybės, kad už tinkamÄ Ä¯statymų vykdymÄ , kiek tai susiję su ginčo sutarčių sudarymu, yra atsakinga atsakovė.

Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011 suformuotos praktikos, kurioje nurodyta, kad už VPÄ® tinkamÄ vykdymÄ atsakinga perkančioji organizacija. IeÅ¡kovė turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad ginčo sutartys yra sudaromos laikantis teisės aktų reikalavimų ir kad ieÅ¡kovė galės vykdyti sutartyse numatytÄ veiklÄ per visÄ sutarčių galiojimo laikotarpį. Ginčijamu sprendimu teismas nepagrįstai suteikė preferencijÄ atsakovei, esančiai atsakinga už ginčo sutarčių teisinį ydingumÄ , ir neigiamus sutarčių nutraukimo padarinius perkėlė ieÅ¡kovei.

Todėl teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisingu ir yra naikintinas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė prašė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime atsakovė iÅ¡ esmės pritarė teismo sprendime nurodytiems argumentams. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. ieÅ¡kovė UAB „Bondrida“ ir atsakovė VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija sudarė Visuomenės aptarnavimo sutartį Nr. J2-245, kuria atsakovė (užsakovė) pavedė ieÅ¡kovei (vežėjai) vežti keleivius visuomenei bÅ«tinais, tačiau vežėjai nuostolingais reguliaraus vietinio (miesto) susisiekimo autobusų marÅ¡rutais pagal patvirtintus tvarkaraščius VilkaviÅ¡kio mieste ir įsipareigojo kompensuoti vežėjai nuostolius, susidariusius dėl visuomenei teikiamų bÅ«tinų keleivių vežimo paslaugų, o vežėja įsipareigojo vežti keleivius užsakovės nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. 2013 m. rugpjūčio 23 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė sutartį dėl keleivių vežiojimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutais Nr. J2-246, kuria atsakovė (užsakovė) pavedė ieÅ¡kovei (vežėjai) vežti keleivius visuomenei bÅ«tinais, tačiau vežėjai nuostolingais reguliaraus vietinio (priemiestinio) susisiekimo autobusų marÅ¡rutais pagal patvirtintus tvarkaraščius ir įsipareigojo kompensuoti vežėjai nuostolius, susidariusius dėl visuomenei teikiamų bÅ«tinų keleivių vežimo paslaugų, o vežėja įsipareigojo vežti keleivius užsakovės nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka.

Atsakovė ieÅ¡kovę kaip vežėjÄ pasirinko ne konkurso bÅ«du. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPÄ®) atliko sutarčių sudarymo, vykdymo teisėtumo vertinimÄ ir iÅ¡vadoje nurodė, kad atsakovė, nesivadovaudama VPÄ® reikalavimais ir sudariusi sutartis, pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1, 2 dalis, rekomendavo atsakovei nutraukti sutartis ir, esant poreikiui, organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ vadovaujantis VPÄ® nuostatomis.2016 m. spalio 5 d. atsakovė praneÅ¡imu Nr. (07)(2.14.)SD-2568 informavo ieÅ¡kovę, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. bus nutrauktos abi sutartys, nes pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. rugsėjo 13 d. iÅ¡vadÄ sutartys sudarytos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) imperatyviÄ sias nuostatas, todėl yra niekinės ir negalioja.

IeÅ¡kovė ginčydama teismo sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kinys dėl atsakovės praneÅ¡imo apie sutarčių nutraukimÄ pripažinimo neteisėtu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčui turi bÅ«ti taikomas nacionalinis ir Europos SÄ jungos keleivių vežimo teisinis reguliavimas, galiojęs ginčo sutarčių sudarymo momentu, o ne vadovaujamasi VPÄ® reikalavimais. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (toliau - Reglamentas), vieÅ¡as konkursas tokio pobÅ«džio sutartims nėra privalomas.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutartys turi bÅ«ti kvalifikuojamos kaip vieÅ¡osios paslaugų koncesijos pagal ReglamentÄ , ir todėl sutartims taikytinos Direktyva 2004/17/EB ir Direktyva 2004/18/EB (toliau - Direktyvos), taip pat ir VPÄ®, į kurį perkeltos minėtos direktyvos.Dėl tarp Å¡alių sudarytų sutarčių kvalifikavimo ir jų nutraukimo pagrįstumoPirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalį, viešųjų paslaugų sutartys sudaromos pagal Å¡iame reglamente nustatytas taisykles, tačiau paslaugų sutartys ir viešųjų paslaugų sutartys, kaip apibrėžta Direktyvose 2004/17/EB ar 2004/18/EB, dėl keleivinio transporto autobusais ar tramvajais paslaugų teikimo sudaromos laikantis tose direktyvose nustatytų procedÅ«rų, jei tokios sutartys nėra paslaugų koncesijų sutartys. Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 2 dalies d punkte buvo nustatyta, kad vieÅ¡ojo paslaugų pirkimo sutartys – tai vieÅ¡osios sutartys, kurių dalykas yra II priede iÅ¡vardytų paslaugų teikimas, iÅ¡skyrus darbų ir prekių pirkimo sutartis, 1 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad vieÅ¡osios sutartys – tai dėl piniginės naudos vieno arba kelių Å«kio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raÅ¡tu sudarytos sutartys, kurių dalykas yra darbų atlikimas, prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, kaip apibrėžta Å¡ioje direktyvoje, 1 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad vieÅ¡oji paslaugų koncesija – tai tos pačios rÅ«Å¡ies sutartis, kaip ir paslaugų pirkimo sutartis, iÅ¡skyrus tai, kad atlygis už suteiktas paslaugas yra teisė eksploatuoti paslaugÄ arba tokia teisė kartu su mokėjimu.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Teisingumo Teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu byloje Nr. C-206/08, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta vieÅ¡ojo paslaugų pirkimo atskyrimo nuo paslaugų koncesijos kriterijai, konstatavo, kad paslaugų pirkimo sutarties ir paslaugų koncesijos skirtumÄ sudaro atlygis už suteiktas paslaugas. Paslaugų pirkimo sutartis apima atlygį, kurį perkančioji institucija moka tiesiogiai paslaugų teikėjui, o paslaugų koncesijos atveju atlygis už suteiktas paslaugas yra tik teisė eksploatuoti paslaugÄ arba tokia teisė kartu su užmokesčiu.Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovės pajamos už suteiktas paslaugas atsiranda iÅ¡ dviejų Å¡altinių.

IeÅ¡kovė gauna atlygį iÅ¡ keleivių, parduodama bilietus, tačiau pati ieÅ¡kovė bilietų kainų neapskaičiavo. Tai atliko atsakovė, sprendimu nustatydama tarifÄ už vienÄ vežimo kilometrÄ ir bilietų kainas. Sutarčių 2.1.1 punktuose numatyta, kad atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieÅ¡kovei patirtus nuostolius vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457 patvirtintu Nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarka.

Pagal Sutarčių 2.1.3 punktÄ kompensuojami nuostoliai ne tik dėl keleivių vežimo, bet ir priskaičiuojama 10 procentų rentabilumÄ autobusų atnaujinimo lėšoms sukaupti, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad  atsakovė prisiėmė su paslaugų teikimu susijusiÄ rizikÄ . Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teismo sprendime nurodyta Teisingumo Teismo praktika pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp Å¡alių sudarytos sutartys yra ne vieÅ¡osios paslaugų koncesijos, o vieÅ¡ojo paslaugų pirkimo sutartys, todėl joms turėjo bÅ«ti taikomas VPÄ®, kuris buvo suderintas su minėtomis direktyvomis, dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai kvalifikavo sudarytas sutartis.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. rugsėjo 13 d. iÅ¡vadoje konstatavo, kad sudarant sutartis, Å¡alys privalėjo vadovautis VPÄ® reikalavimais. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarant sutartis, atsižvelgiant į sutarčių objektÄ sudarančias paslaugas, turėjo bÅ«ti vadovaujamasi VPÄ® nuostatomis. VPÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. spalio 25 d.) 3 straipsnio 1 dalis nustatė, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 2 dalis nustatė, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Kadangi atsakovė pirkimo sutartis pasirašė neorganizuodama pirkimo pagal VPÄ® reikalavimus, todėl laikytina, kad pažeidė skaidrumo principÄ . Konstatavus, kad atsakovė pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, atsakovė PraneÅ¡ime apie sutarčių nutraukimÄ pagrįstai pripažino, kad pažeistos imperatyvios įstatymo normos ir todėl 2013 m. rugpjūčio 23 d. ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos sutartys Nr. J2-245 ir Nr. J2-246 yra niekinės ir negaliojančios CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kÄ pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011 suformuotos praktikos, kurioje nurodyta, kad už VPÄ® tinkamÄ vykdymÄ atsakinga perkančioji organizacija, nes ieÅ¡kovė turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, jog galės vykdyti sutartyse numatytÄ veiklÄ per visÄ sutarčių galiojimo laikotarpį. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta kasacinio teismo nutartimi, nes bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011 buvo sprendžiama dėl VPÄ® nuostatų, reguliuojančių papildomų darbų pirkimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo bei dėl perkančiosios organizacijos prievolės apmokėti už atliktus papildomus darbus. Å ioje byloje ginčo sutartys sudarytos, nesilaikant VPÄ® reikalavimų ir pripažintos niekinėmis, todėl nagrinėjamu atveju minėta kasacinio teismo nutartimi vadovautis nėra pagrindo.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sÄ junga, bylos Nr. 3K-7-38/2008). Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino proceso įstatymo nustatytÄ kompetencijÄ , kada teismo sprendime yra argumentuotai pateiktos iÅ¡vados dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindÄ pripažinti, jog bylos esmė iÅ¡ tikrųjų yra atskleista, o jÄ atskleidus tinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Bondrida“ priteistina valstybei 7,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :         VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .       Priteisti iÅ¡ UAB „Bondrida“ j. a. k. 185324916 7,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Ši suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.        Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Evaldas Burzdikas                                                                                     Virginija Gudynienė                                                                                      Izolda Nėnienė