2021-11-23 Nr. BB-6341-1-01-1-08208-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-196-489/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08208-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.6;

1.2.14.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistojo D. A. gynėjai advokatei Laimai Latvėnienei,

civilinės ieškovės UAB „M“ atstovui advokatui Rolandui Tilindžiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus ir civilinės ieškovės UAB „M“ atstovo advokato Rolando Tilindžio kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu D. A. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs šios nusikalstamos veikos.

Taip pat D. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2020 m. sausio 25 d. veiką) aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2020 m. balandžio 29 d. veiką) dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už 2020 m. rugpjūčio 25 d. veiką) šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. A. paskirta subendrinta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, D. A. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. spalio 25 d., vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktais, D. A. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausta turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims, vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 5 punktais, D. A. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigotas atlyginti priteistą turtinę žalą ir gydytis nuo psichiką veikiančių medžiagų priklausomybės.

Iš dalies patenkinus UAB „E“ civilinį ieškinį, priteista iš D. A. UAB „E“ 75,50 Eur. Kita ieškinio dalis palikta nenagrinėta. Iš dalies patenkinus UAB „P“ civilinį ieškinį, priteista iš D. A. UAB „P“ 65,90 Eur. Kita ieškinio dalis palikta nenagrinėta. UAB „M“, UAB „L“, UAB „N“, UAB „K“, UAB „Č“, UAB „R“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria D. A. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. balandžio 6 d. veikos), panaikinta ir D. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už 2020 m. balandžio 6 d. veiką) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo ir D. A. paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2020 m. sausio 25 d. veiką) laisvės atėmimas dvejiems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2020 m. balandžio 29 d. veiką) laisvės atėmimas dvejiems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už 2020 m. rugpjūčio 25 d. veiką) laisvės atėmimas vieneriems metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dvidešimt penkių parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, po to subendrintos dalinio sudėjimo būdu tarpusavyje ir su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir D. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. A. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. spalio 25 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria UAB „M“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir priteista iš D. A. UAB „M“ 283,24 Eur.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, civilinės ieškovės atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. A. pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl to, kad sistemingai, veikdamas bendra tyčia, įgyvendindamas vieną sumanymą dėl to paties dalyko – pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. per 54 kartus pagrobė arba pasikėsino pagrobti prekių iš UAB „Č“, UAB „M“, UAB „N“, UAB „R“, UAB „P“, UAB „K“, UAB „L“, UAB „G“ priklausančių parduotuvių, taip iš viso kaltinamas pagrobęs prekių už 3523,76 Eur ir pasikėsino pagrobti prekių už 1105,68 Eur. Visų vagysčių, kurių kiekvienos metu buvo D. A. pagrobė arba pasikėsinto pagrobti turto, kurio vertė kiekvienu atveju nesiekia nedidelės vertės ( t. y. 3 MGL) dydžio, aplinkybės yra nurodytos kasacine tvarka skundžiamuose teismų sprendimuose ir šioje nutartyje pakartotinai neaprašomos.

2. Taip pat D. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis 2020 m. sausio 25 d. apie 11.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje UAB „E“, filiale Nr. 338, Vilniuje, Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 38B, žinodamas, kad gali būti pastebėtas parduotuvės darbuotojų, įėjęs į parduotuvę, paėmė prekių: 1 vnt. „Mollers Arthro“, 1 vnt. kaina – 19,29 Eur; 1 vnt. „Mollers Omega 3“, 1 vnt. kaina – 19,99 Eur; 2 vnt. „Mollers Dobbel Immunity“, 1 vnt. kaina – 18,21 Eur, kurių bendra vertė 75,70 Eur, ir, laikydamas jas rankose, supratęs, kad buvo pastebėtas vaistinės darbuotojos grobiantis svetimą turtą, iš prekybos salės pasišalino, taip UAB „E“ padarė 75,70 Eur turtinę žalą.

3. Taip pat D. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis 2020 m. balandžio 29 d. apie 11.09 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje „Iki“, Vilniuje, Gedimino pr. 28, žinodamas, kad gali būti pastebėtas parduotuvės darbuotojų, įėjęs į parduotuvę, paėmė 6 vnt. degtinės „Finlandia“, praėjo pro parduotuvės kasas nesusimokėjęs ir supratęs, kad buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo grobiantis svetimą turtą, bėgdamas 2 vnt. degtinės „Finlandia“ pastatė ant žemės, iš jų vienas butelis sudužo, ir pabėgo nuo apsaugos darbuotojo, taip jis atvirai pagrobė UAB „P“ priklausančias prekes: 1 vnt. degtinės „Finlandia“ (1 l), 1 vnt. kaina – 17,99 Eur; 1 vnt. degtinės „Finlandia“ (0,7 l), 1 vnt. kaina – 11,99 Eur; 3 vnt. degtinės „Finlandia Cranberry“ (0,7 l), 1 vnt. kaina – 11,99 Eur, kurių bendra vertė 65,95 Eur, taip UAB „P“ padarė 65,95 Eur turtinę žalą.

4. Taip pat D. A. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis 2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 10.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje UAB „L“, Vilniuje, Rasų g. 9A, žinodamas, kad gali būti pastebėtas prekybos centro darbuotojų, įėjęs į parduotuvę, iš lentynos paėmė 3 butelius 1 l talpos „Bajorų“ degtinės, vieno butelio kaina 13,49 Eur, bendra vertė 40,47 Eur, praėjo pro kasas ir supratęs, kad jo veiksmus pastebėjo apsaugos darbuotojas, pasišalino iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, taip pasikėsino atvirai pagrobti UAB „L“ priklausantį 40,47 Eur vertės turtą.

5. Taip pat D. A. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jas platinti tokiomis aplinkybėmis: jis laikė narkotinę medžiagą karfentanilį, kurio masė yra 0,00003 g, nuo nenustatyto laiko iki 2020 m. vasario 25 d. apie 12.05 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pristatytų asmenų patalpoje, Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, atliekant jo asmens dalinę apžiūrą, kairės kojos kojinėje, folijos lankstinuke ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta.

6. Taip pat šioje byloje po apeliacinio bylos nagrinėjimo D. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. balandžio 6 d. apie 9.50 val. Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, parduotuvėje „Maxima XX“, priklausančioje UAB „M“, užėjęs paėmė prekių: 14 vnt. vytintos „Gintarinės“ dešros, 1 vnt. kaina – 6,94 Eur; 10 vnt. vytintos jautienos kumpinės dešros, 1 vnt. kaina – 7,99 Eur; 13 vnt. vytintos „Jubiliejaus“ dešros, 1 vnt. kaina – 4,55 Eur; 10 vnt. vytintos jautienos „Bernų“ dešros, 1 vnt. kaina – 4,69 Eur; vieną vienkartinį maišelį už 0,13 Eur, išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs ir taip pagrobė UAB „M“ priklausančio turto už 283,24 Eur.

7. Dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalių, kuriomis D. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už 2020 m. balandžio 6 d. veiką), 178 straipsnio 2 dalį (už 2020 m. sausio 25 d. veiką), 178 straipsnio 2 dalį (už 2020 m. balandžio 29 d. veiką), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už 2020 m. rugpjūčio 25 d. veiką), 259 straipsnio 2 dalį, kasacinių skundų negauta.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog D. A. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. per 54 kartus iš Vilniuje esančių parduotuvių iš viso pagrobė prekių už 3523,76 Eur ir pasikėsino pagrobti prekių už 1105,68 Eur. Šie D. A. veiksmai atitinka dalį tęstinei nusikalstamai veikai būdingų požymių, t. y. jis vogė tos pačios rūšies prekes (šokoladus, saldainius, kavą, alkoholinius gėrimus, dantų pastą, šampūnus, skutimosi peiliukus ir pan.) iš Vilniuje esančių parduotuvių iš esmės analogišku būdu – įsidėdamas tarp drabužių ar turimame nešulyje (maiše, krepšyje, kuprinėje) ir praeidamas pro kasas nesumokėjęs. Tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad šiuos veiksmus jungė jo sumanymas veikti bendra tyčia. Teismas nusprendė, kad D. A. 2020 m. balandžio 6 d. apie 9.50 val. Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, parduotuvėje „Maxima XX“ įvykdyta vagystė, kurios metu pagrobta prekių už 283,24 Eur, t. y. viršijančių 5 MGL (250 Eur) dydį, kvalifikuotina kaip BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas. Tačiau už kitas 53 įvykdytas vagystes, kai kiekvienu atveju buvo pagrobta turto mažiau negu už 3 MGL (150 Eur), baudžiamoji atsakomybė nekyla, D. A. dėl šio turto pagrobimo pirmosios instancijos teismo išteisintas pagrįstai nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o jo veiksmai turėtų būti vertinami administracinės atsakomybės taikymo prasme.

III. Kasacinių skundų argumentai

9. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta tenkinti prokuroro apeliacinį skundą dėl D. A. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip padariusio tęstinę vagystę (53 turto pagrobimus, kurių kiekvieno suma neviršija 3 MGL), kuria iš viso pagrobta prekių už 3240,52 Eur ir pasikėsinta pagrobti prekių už 1105,68 Eur, ir dėl šios dalies perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

9.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išteisindami D. A. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį konstatavę, kad jis nepadarė pavienės tęstinės nusikalstamos veikos – vagystės, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 dalį.

9.2. Kasatorius, aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodo, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010); tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012); nusikalstama veika gali būti pripažįstama tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Kasatorius pažymi, kad pavienė tęstinė nusikalstama veika gali būti padaroma tiek esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai, tiek tiesioginei neapibrėžtai tyčiai. Kasacinio teismo praktikoje paprastai bendro sumanymo turinys yra sukonkretinamas iki sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kuris įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-288/2007, 2A-7-6/2013, 2K-77/2013). Tačiau, baudžiamojoje byloje nustačius bendrą kaltininko sumanymą grobti neapibrėžtos vertės turtą, tęstinė nusikalstama veika taip pat gali būti konstatuojama, jei šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012 nesukonkretintas sumanymas pagrobti kuo daugiau medienos vertintas kitų aplinkybių kontekste (vagystės buvo vykdomos susidarius tinkamai situacijai, vagystės tapo papildomu kaltininko pragyvenimo šaltiniu ir kt.) ir prieita prie išvados, kad buvo padaryta pavienė tęstinė nusikalstama veika.

9.3. Kasatorius pažymi, kad nustatant bendrą tyčią ne tik atsižvelgiama į kaltininko parodymus dėl nusikalstamos veikos, bet ir išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad D. A. apsisprendimas vėl vogti iš skirtingų parduotuvių susiformavo iš naujo ir jį lėmė ne pradinis sumanymas pavogti konkretų kiekį ir konkrečios rūšies prekių, ir padarė išvadą, kad D. A. neveikė tiesiogine apibrėžta tyčia grobdamas svetimą turtą. Tačiau pavienė tęstinė nusikalstama veika gali būti padaroma ir tiesiogine neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Prokuroro apeliaciniame skunde buvo pateikti argumentai ir padaryta išvada, jog D. A. bendra tyčia buvo nekonkretizuota, t. y. jo sumanymas buvo pagrobti neapibrėžtos vertės turtą per neapibrėžtą laiko tarpą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių prokuroro apeliacinio skundo argumentų iš esmės neišnagrinėjo, jų teisės taikymo aspektu nevertino ir nenurodė, kodėl nusprendė, kad D. A. veiksmai nebuvo padaryti veikiant tiesiogine neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia. D. A. veiksmų pobūdis (jis analogiškais, sistemingais, pasikartojančiais veiksmais grobė tos pačios rūšies dalykus – parduotuvėse esančias greitai realizuojamas kasdienio naudojimo ir maisto prekes bei alkoholį), jų intensyvumas (per daugiau nei aštuonis mėnesius kas 3–4 dienas įvykdytos 53 vagystės), būdas (turtas buvo grobiamas įžūliai, iš parduotuvių išeinant pro kasas nesusimokėjus už prekes ir ignoruojant gresiančią teisinę atsakomybę) ir priežastis (siekis prasimanyti lėšų narkotinėms medžiagoms) sudaro pagrindą konstatuoti, kad D. A., grobdamas prekes iš parduotuvių, veikė bendra tyčia. Todėl iš anksto maniusio, kad jo veikos gali būti kvalifikuojamos tik kaip administraciniai nusižengimai, ir turėjusio bendrą sumanymą grobti neapibrėžtos vertės svetimą turtą D. A. veiksmai kvalifikuotini kaip atitinkantys ne administracinių nusižengimų sudėtį, o baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nustatytą BK 178 straipsnyje.

9.4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad daugiau nei aštuonių mėnesių laikotarpis, kai pirma veika padaryta 2020 m. sausio 5 d., o paskutinė – 2020 m. rugpjūčio 23 d., yra pernelyg ištęstas, laiko atžvilgiu vagystės iš esmės viena nuo kitos pernelyg nutolusios, kad būtų galima spręsti, jog asmuo veikė esant bendram sumanymui. Kasatoriaus teigimu, tokia išvada nėra be teisinių priekaištų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nėra nurodoma, kokiu laikotarpiu gali būti daroma tęstinė nusikalstama veika. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012 tęstine vagyste buvo pripažinta daugiau nei keturis mėnesius vykusi vagystė. Byloje nustatyta, kad D. A. iš parduotuvių grobdavo prekes, siekdamas vėliau jas parduoti, kad galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. D. A. duoti parodymai paaiškina jam inkriminuojamų prekių pagrobimo dažnumą (kol turėjo narkotinių medžiagų, nevogdavo). Asmens pasirinktas gyvenimo būdas – nuolat grobti lengvai realizuojamas kasdienio naudojimo ir maisto prekes bei alkoholį iš parduotuvių – ir ilgas laikotarpis, kai asmuo taip veikė, negali būti pagrindas asmens veiksmų nepripažinti paviene tęstine nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu pat būdu, siekiant to paties tikslo, buvo grobiamos prekės iš parduotuvių ir kad tai buvo pagrindinis D. A. pragyvenimo šaltinis, inkriminuojamų veiksmų skaičius ir jų intensyvumas yra pakankami, kad D. A. veiksmai galėtų būti pripažinti paviene tęstine vagyste.

9.5. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą dėl pavienės tęstinės nusikalstamos veikos D. A. veiksmuose nebuvimo iš esmės motyvavo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-1073/2020, kurioje išaiškinta, kad tęstiniam svetimo turto grobimui keliamas reikalavimas, jog grobimas turi vykti iš vieno šaltinio. Tačiau teismų praktika bylose dėl pavienės tęstinės nusikalstamos veikos nusikaltimų nuosavybei bylose sprendžiant, ar vieno šaltinio požymis yra esminis pripažįstant vagystę tęstine, yra prieštaringa. Antai kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose prioritetas teikiamas bendrai kaltininko tyčiai, neteikiant prioriteto kitoms veikos padarymo aplinkybėms. Nusikalstamų veikų nuosavybei baudžiamosiose bylose aktualu tai, kad šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai, pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-412/2007, 2K-84/2011, 2K- 269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013). Kasatoriaus teigimu, prioritetas šioje byloje teiktinas tai kasacinio teismo praktikai, kurioje sprendžiant dėl pavienės tęstinės nusikalstamos veikos buvimo akcentuojama bendra kaltininko tyčia. Todėl nustačius, kad asmuo, veikdamas bendra tyčia, per tam tikrą laikotarpį grobė svetimą turtą, paviene tęstine nusikalstama veika pripažintini kaltininko veiksmai tiek turtą grobiant iš vieno šaltinio (pvz., vienos parduotuvės), tiek jį grobiant iš kelių šaltinių (pvz., kelių skirtingų parduotuvių).

9.6. Byloje nustatyta, kad D. A. tikslas buvo grobti prekes iš nedidelių, menkai nuo vagysčių apsaugotų parduotuvių, o kokiam prekybos tinklui priklausė šios parduotuvės, jam reikšmės neturėjo, svarbiausia, kad jose būtų lengvai pagrobiamų ir realizuojamų prekių. Taigi tai, kad D. A. veiksmai buvo nukreipti į tapačias, nedideles, menkai saugomas nuo vagysčių parduotuves, taip pat patvirtina kaltininko tęstinės veikos pobūdį. Be to, grindžiant kasacinio skundo išvadą, kad D. A. veiksmai sudaro pavienę tęstinę vagystę, remiamasi ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012 suformuluotu vienu iš tęstinės vagystės požymių – kad vagystės buvo tapusios papildomu kaltininko pragyvenimo šaltiniu. Byloje nustatyta, kad prekių grobimai iš parduotuvių buvo vienas iš pagrindinių D. A. pragyvenimo šaltinių ir būdas įsigyti narkotinių medžiagų. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad D. A. veiksmai sudaro pavienę tęstinę vagystę. Kartu D. A. parodymai apie tai, kad vogdamas stengėsi, jog prekių vertė neviršytų 120 Eur ir dėl to nekiltų baudžiamoji atsakomybė, rodo, kad jo veikimo būdas patvirtina asmens bendrą tyčią per neapibrėžtą laikotarpį nuolat daryti turto pagrobimus ir iš to turėti turtinės naudos.

10. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „M“ atstovas advokatas R. Tilindis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. A. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jam nepadarius tęstinės nusikalstamos veikos ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

10.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami tęstinės nusikalstamos veikos požymius, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tai lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą ir neteisingą civilinio ieškinio klausimo išsprendimą.

10.2. Kasaciniame skunde nesutinkama su nuteistojo D. A. sistemingai kiekvienais metais daromų nusikalstamų veikų, sudarančių pagrindinį pragyvenimo ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinį, teisine kvalifikacija. Kasatoriaus teigimu, skundžiamais teismų nuosprendžiais faktiškai įteisinamos versliškos sistemingos vagystės iš prekybos centrų, kurios sudaro esminį nuteistojo ir kitų tapačias veikas darančių asmenų pajamų šaltinį. Duomenys apie D. A. teistumus Lietuvoje ir Vokietijoje, administracinius teisės pažeidimus darant smulkias vagystes analogiškomis aplinkybėmis paneigia nuteistojo paaiškinimus ir įrodo neabejotiną asmens pavojingumą bei tyčią grobti per kelis kartus žymiai daugiau turto, nei yra jo vertė, užtraukianti tik administracinę atsakomybę. Vertintina ir tai, kad D. A. sąmoningai skaičiavo grobiamo turto vertę kiekvieno atskiro epizodo atveju, nors faktinių aplinkybių visuma patvirtina jo siekį užvaldyti nors ir neapibrėžto, tačiau atitinkančio ir aiškiai viršijančio baudžiamosios atsakomybės sąlygas dydžio svetimą turtą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo tyčios vertinimas yra neatsiejamas nuo pareikšto civilinio ieškinio dalyko ir pagrindo, taip pat esminių civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų. Nuteistasis neturi turto ir legalių pajamų, todėl žalos atlyginimas ir nubaudimas kitomis nei baudžiamosios teisės priemonėmis yra neįmanomas ir neveiksmingas. Dėl to, palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, D. A. išteisinimo dalyje civilinės ieškovės interesai lieka absoliučiai neapginti.

10.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ir neišnagrinėjo viso civilinės ieškovės apeliacinio skundo, nes nebuvo patenkintas civilinės ieškovės atstovo prašymas atlikti įrodymų tyrimą. Pirmosios instancijos teisme nuteistajam pripažinus visas inkriminuotas veikas buvo atliktas supaprastintas įrodymų tyrimas, t. y. nebuvo tiriami faktines aplinkybes fiksuojantys vaizdo įrašai, teisme nebuvo apklausti nukentėjusių prekybos centrų darbuotojai, todėl nebuvo ištirtos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios galėjo atskleisti tikrąją kaltininko tyčią sistemingai grobti didesnės nei 3 MGL (150 Eur) vertės turtą ir daryti didelę turtinę žalą civilinei ieškovei.

10.4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų formuojamos praktikos, kur įsiteisėjusiais nuosprendžiais tapačios kitų asmenų veikos pripažintos tęstinėmis ir asmenys pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, iš jų priteistas žalos atlyginimas pagal pateiktus ieškinius. Todėl būtina užtikrinti tinkamą ir vienodą baudžiamosios teisės taikymą, kuris civilinei ieškovei užtikrintų teisinį aiškumą ir realias galimybes apginti pažeistas turtines ir neturtines teises.

10.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios. Pažymėtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Kasatoriaus teigimu, būtina ištirti visas galinčias turėti reikšmės nuteistojo tyčiai nustatyti aplinkybes, o tai galima padaryti tik apeliacinės instancijos teisme.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus ir civilinės ieškovės UAB „M“ atstovo advokato R. Tilindžio kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 63 straipsnio 10 dalies taikymo

12. Esminis bendras abiejų byloje paduotų kasacinių skundų argumentas – kad, remiantis teismų praktika, kurioje pripažinta, jog atskirais atvejais nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinio nusižengimo požymius, visos per 2020 m. pirmąjį pusmetį nuteistojo D. A. padarytos 53 smulkios vagystės, kai kiekvienu atveju buvo pagrobta turto už mažiau negu 3 MGL ir kurių metu iš viso pagrobta prekių už 3240,52 Eur bei pasikėsinta pagrobti prekių už 1105,68 Eur, vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

13. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismo buvo išaiškinta, kad tęstinė veika suprantama kaip keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2007, 2K-P-412/2007)). Kalbant apie vagystes, svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai „tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, ne vienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, yra pagrobiamas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-454/2008, 2K-12/2009, 2K-122-693/2015 ir kt.).

14. Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. spalio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011 apibendrinta tęstinės veikos samprata kasacinio teismo praktikoje ir konstatuota, kad „tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

15. Tokiai vieningai (bendrai) tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Pakartotinės vagystės atveju kiekvienu atveju tyčia būna susiformavusi ne dėl visos nusikalstamos veikos, o dėl kiekvienos vagystės savarankiškai. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. spalio 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011 ir 2021 m. kovo 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021 konstatuota ir tai, kad „tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija pabrėžė, kad „veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą“.

17. Nors BK 63 straipsnio 10 dalyje esanti bausmės skyrimo taisyklė tiesiogiai nurodo, kad jos taikymas galimas nustačius kelias nusikalstamas veikas (t. y. veikas, apibrėžtas BK 10 straipsnyje), o ne administracinių nusižengimų daugetą, teismų praktikoje yra pripažinta, kad vagystė gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004).

18. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad D. A. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. per 53 kartus iš UAB „Č“, UAB „M“, UAB „N“, UAB „R“, UAB „P“, UAB „K“, UAB „L“, UAB „G“ priklausančių parduotuvių Vilniuje iš viso pagrobė prekių už 3240,52 Eur ir pasikėsino pagrobti prekių už 1105,68 Eur, tačiau kiekvienos vagystės atveju pagrobto turto vertė neviršijo 150 Eur dydžio, nuo kurio pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktus turto vertės dydžius kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnį.

19. Nustatydami, kad tokia D. A. veika negali būti pripažinta paviene tęstine vagyste, nurodyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, o vertintina kaip penkiasdešimt trys administraciniai nusižengimai, nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje, žemesniųjų instancijų teismai šioje nutartyje pirmiau nurodytų BK numatytos vagystės (svetimo turto pagrobimo) tęstinumo požymių nustatymo taisyklių laikėsi.

20. Teismai, nustatydami D. A. kaltės turinį, vertindami šio kaltininko veikos tiek subjektyviuosius požymius (tyčią), tiek ir objektyviuosius požymius, atkreipė dėmesį į tai, kad: pirma, mintis įvykdyti kiekvieną iš vagysčių D. A. kildavo spontaniškai, plano, ką ir kur pavogti, jis neturėjo, parduotuves pasirinkdavo atsitiktinai, vogdavo, kai kildavo poreikis įgyti narkotinių medžiagų ir pasitaikydavo palankios aplinkybės pavogti (konkrečioje parduotuvėje apskritai nebūdavo apsaugos, darbuotojas būdavo nukreipęs savo dėmesį nuo aktyvaus prekybos salės stebėjimo ar pan.); antra, užeidamas į parduotuvę D. A. nežinodavo, kokias prekes pavogs, vaikščiodavo po prekybos salę, ieškodamas, ką tuo metu yra patogiau paslėpti ir vėliau realizuoti; į skirtingas parduotuves jis sugrįždavo ir vėl vogdavo praėjus 3–4 dienoms, kai kuriais atvejais – net po kelis kartus per dieną; trečia, kiekvienos vagystės atveju D. A. skaičiavo, kad pavogtų prekių suma neviršytų 100–120 Eur, nes nuo tokios sumos kyla baudžiamoji atsakomybė; ketvirta, smulkios vagystės padarytos per aštuonių mėnesių laikotarpį iš aštuonių skirtingų juridinių asmenų valdomų parduotuvių, esančių skirtingose Vilniaus miesto vietose, už skirtingas sumas, laiko atžvilgiu vagystės iš esmės viena nuo kitos pernelyg nutolusios; penkta, D. A. anksčiau 2019 m. keliasdešimt kartų buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkias svetimo turto vagystes, kurias vykdė kelių dienų intervalu ir iš skirtingų parduotuvių; iš 2020 m. sausio 4 d. Administracinių nusižengimų registro matyti, kad D. A. administracine tvarka 15 kartų buvo atskirai nubaustas ir už smulkias vagystes, padarytas kaltinime dėl vagystės nurodytu laikotarpiu. Šios veikos šiai bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo įtrauktos į kaltinimą, jos įvertintos kaip pavieniai nusižengimai.

21. Taigi D. A. padarytų vagysčių sumanymo ir padarymo aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad 53 atskirus svetimo turto smulkių vagysčių veiksmus jungė šio kaltininko vieningas (bendras) sumanymas, kad D. A. savo pusės metų vykdytą neteisėtą veiklą suvokė kaip vientisą nusikalstamą, BK uždraustą pavojingą veiką ir, darydamas pirmąją vagystę, turėjo kitą sumanymą ir dėl kitos padarymo. D. A. teismui teigė, kad vienintelis jo tikslas vogti buvo poreikis gauti pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti, o kiekvieną kartą eidamas vogti iš skirtingų turto savininkų ir už pinigus, gautus pardavus vogtus daiktus, pirkdamas narkotines medžiagas manė, kad gali įveikti priklausomybę ir tiek vagystė, tiek narkotinių medžiagų dozė šį kartą yra paskutinė. Tęstiniam nusikaltimui būdingos tyčios buvimą paneigia ir tai, kad dalis D. A. analogiškos neteisėtos veiklos per 2020 m. pirmąjį pusmetį buvo įvertinta kaip administraciniai nusižengimai. Prieštaringa baudžiamojo įstatymo taikymo prasme daryti išvadas dėl tęstinės vagystės subjektyviųjų požymių, kai nutarimais administracinių nusižengimų bylose konstatuojama, kad į kaltininko, daugiau kaip pusmetį turinčio vieningą (bendrą) tyčią vogti iš mažai apsaugotų parduotuvių veiklą tarpais įsiterpia kiti neteisėti prekių grobimo veiksmai, tačiau jau kvalifikuoti tik kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 108 straipsnyje, t. y. smulkios vagystės.

22. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamai bylai artimesnės yra ne prokuroro kasaciniame skunde nurodomos kasacinės baudžiamosios bylos, kuriose nagrinėtos faktinės bei teisinės situacijos ir dėl kurių priimtose nutartyse pateikti vagysčių tęstinumo aiškinimai, o kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-307/2004. Tačiau minėtoje byloje nagrinėta faktinė situacija skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nes kaltininko vieninga (bendra) tyčia nustatyta situacijoje, kai degalai (benzinas) buvo grobiami tik iš dviejų degalinių savininkų, jie buvo grobiami kiekvieną dieną, panaudojant tą patį automobilį, aiškiai žinant degalų kiekį, kurį kaltininkas galėdavo sutalpinti į turimas talpyklas ir automobilio baką, realizavęs pagrobtus degalus, kaltininkas tuojau kitą dieną tęsdavo degalų grobimą ir kiekvienu atveju pagrobto turto vertė viršijo 1 MGL dydį ir neviršijo 2 MGL dydžio, t. y. siekė turto dydį, už kurio grobimą atsakomybė buvo nustatyta ne tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, bet BK 178 straipsnio 4 dalyje.

23. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi bylos duomenis ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, atsižvelgdama į tęstinės nusikalstamos veikos sampratos įtvirtinimą baudžiamajame įstatyme ir aiškinimą pirmiau nurodytoje kasacinės instancijos teismo praktikoje, neįžvelgia nei apeliacinės instancijos teismo padarytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, nei esminių BPK pažeidimų dėl kurių bylą reiktų grąžinti naujam apeliaciniam nagrinėjimui.

Dėl kitų civilinės ieškovės atstovo kasacinio skundo argumentų

24. Civilinės ieškovės UAB „M“ atstovo advokato R. Tilindžio kasaciniame skunde teigiama, kad, D. A. neturint teisėtų pajamų ir turto, žalos atlyginimas kitomis nei baudžiamosios teisės priemonėmis yra neįmanomas, todėl, D. A. išteisinus dėl dalies jam inkriminuotų veikų ir iš dalies palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą, civilinės ieškovės interesai lieka neapginti. Šie argumentai nepagrįsti.

25. Pagal ANK 592 straipsnio 4 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiama baudžiamoji byla, tačiau baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami.

26. Administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimas yra įtvirtintas ANK 664 ir 665 straipsniuose. Pagal ANK 664 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Pagal ANK 665 straipsnio 1 dalį, jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik 150 Eur neviršijančios turtinės žalos atlyginimą. ANK 665 straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio gali perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 2 dalis).

27. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad D. A. veiksmai įvykdant 53 smulkios vagystes, kai kiekvienu atveju buvo pagrobta turto už mažiau negu 3 MGL, turėtų būti vertinami taikant administracinę atsakomybę. Taigi civilinei ieškovei UAB „M“, įstatymas suteikia teisę reikalauti atlyginti šią žalą administracinių nusižengimų teisenos tvarka arba ANK 665 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, ar kitais CK numatytais bendrovei padarytos žalos atlyginimo būdais civilinio proceso tvarka.

28. Darytina bendra išvada, kad, remiantis kasatorių argumentais, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus ir civilinės ieškovės UAB „M“ atstovo advokato Rolando Tilindžio kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas