b732ad02-e817-436b-befb-66a8759c1406 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-599-810/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49701-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.3; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.1; 2.1.5.3.3.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nuteistojo L.

G. gynėjai advokatei Alvydai Rimai MediÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas: - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; - pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 40 parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant L. G. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. B. 230 eurų nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti iki bausmės vykdymo pradžios. Nukentėjusiojo R. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ L. G. R. B. priteista 230 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. G. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), prie garažų, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, tyčia iÅ¡laužęs nukentėjusiojo R. B. automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių spynelę ir įsibrovęs į šį automobilį, atidarė automobilio variklio gaubtÄ , iÅ¡ po kurio pagrobė svetimÄ nukentėjusiojo R. B. turtÄ â€“ 80 eurų vertės akumuliatorių, bei, pasinaudodamas nukentėjusiojo automobilio bagažinėje rastais rankiniais keltuvais, pakėlė Å¡io automobilio deÅ¡inės pusės Å¡onÄ ir iÅ¡ po automobilio variklio apačios pasikėsino pagrobti 25 eurų vertės nukentėjusiojo automobilio pavarų perjungimo svirtį; be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, darydamas vagystę, tyčia sugadino nukentėjusiajam R.

B. priklausančio automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių spynelę, 50 eurų vertės, ir nukirpo automobilio prijungimo prie akumuliatoriaus laidus, 100 eurų vertės, tokiu bÅ«du tyčia sugadino nukentėjusiajam R. B. priklausantį 150 eurų vertės turtÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, bylÄ perduoti prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nustatyti. Taip pat praÅ¡o sumažinti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. 2.1. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir jame padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos nepagrįstos objektyviu ir visapusiÅ¡ku įrodymų tyrimu ir teisingu jų vertinimu.

Ä®rodymai buvo įvertinti atsietai vienas nuo kito, nevertinant jų patikimumo, nepagrįstai pripažįstant abejones kaip objektyvius parodymus, bei nevertinant L. G. duotų parodymų objektyvumo bei tarpusavio sÄ sajos. Teismas iÅ¡ esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, kuri įsakmiai nurodo, jog teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, ir BPK 305 straipsnio reikalavimÄ teismo nuosprendį motyvuoti, padaryti pagrįstas iÅ¡vadas, jas pagrindžiant įrodymais, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaujantis kiti įrodymai yra atmetami.

Tokiu bÅ«du buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. 2.1.1. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad teismas atsainiai įvertino L. G. parodymus, kadangi tiek nukentėjusiojo R. B., tiek liudytojo V. B. parodymai skiriasi. Nukentėjusysis apklausiamas parodė, kad apie vykdomÄ vagystę sužinojo iÅ¡ savo sÅ«naus V. B., kuris telefonu jam pasakojo kÄ tuo metu mato, t. y. kas yra daroma su nukentėjusiojo automobiliu. V. B. nukentėjusiajam pranešė, kad mato du vyrus, kurių vienas buvo ne nukentėjusiajam priklausančiame automobilyje „Renault Laguna“, o kitas iÅ¡lindo iÅ¡ po R.

B. priklausančio automobilio dugno ir nubėgo į automobilį, kuriame sėdėjo pirmasis vyras. Tuo tarpu V. B. apklausiamas parodė, kad matė du asmenis ir jie abu buvo prie nukentėjusiajam priklausančio automobilio, tiksliau vienas buvo Å¡alia automobilio, o kitas asmuo po juo. Be to, iÅ¡ atlikto odorologinio tyrimo matyti, jog L. G. nebuvo įsėdęs į automobilio vidų, kas yra bÅ«tina norint atidaryti automobilio variklio dangtį, po kuriuo yra akumuliatorius bei jo laidai. 2.1.2. Nuteistasis skunde teigia, jog kaltu iÅ¡ dalies prisipažino net nesuvokdamas, jog buvo įtrauktas į nusikaltimÄ , kurį vykdė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo A..

Grįsdamas tokį skundo argumentÄ , nuteistasis nurodo, jog A. pasakė ir parodė jam kur stovi nukentėjusiojo R. B. automobilis, ardomas ir iÅ¡parduodamas dalimis. A. elgėsi įžūliai, žinojo kur yra kėlikliai, paprašė L. G. padėti pakelti nukentėjusiajam priklausantį automobilį, siÅ«lė apžiÅ«rėti dalį, kuriÄ L. G. ketino pirkti iÅ¡ paties A., tuo L. G. sudarė įspÅ«dį, kad automobilis yra arba paties A., arba jis turi teisę juo disponuoti. 2.1. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl dingusių, pavogtų ir sugadintų daiktų vertės, kadangi vertino jų kainÄ ne pagal vidutinę rinkos vertę, o pagal tai, kokiÄ sumÄ nurodė pats nukentėjusysis.

Panaudoto automobilinio akumuliatoriaus vidutinė rinkos kaina nusikaltimo padarymo dienÄ buvo nuo 25 iki 40 eurų, priklausomai nuo jo bÅ«klės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo paskaičiuota automobilinio akumuliatoriaus kaina yra kaip naujo akumuliatoriaus. Teismas taip pat nepareikalavo jokių jo įsigijimo ir jo kainÄ patvirtinančių dokumentų. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė ir į automobilinio akumuliatoriaus laidų ir automobilio spynelės nusidėvėjimÄ . Nukentėjusysis nurodė, jog spynelės kaina yra 50 eurų, kai vidutinė rinkos vertė yra 20-30 eurų, o akumuliatoriaus laidus nukentėjusysis įvertino 100 eurų, kai vidutinė jų rinkos kaina yra 30-55 eurai.

Taigi nukentėjusiajam priteistos žalos dydis turėtų būti ženkliai mažesnis.

1. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.

2. Nuteistojo L. G. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis iÅ¡ esmės neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteistu turtinės žalos dydžiu.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo 4. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino visų byloje surinktų duomenų visumÄ , tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , motyvuotÄ ir bylos duomenimis pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo L.

G. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. Priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir pateikė aiškius, išsamius motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. L. G. parodymus.

5. Nors nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo R. B., liudytojo V. B. parodymais, 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, 2017 m. lapkričio 9 d. asmens parodymo atpažinti protokolu. Å iais įrodymais teismo iÅ¡vadas dėl L. G. kaltės grindė ir pirmosios instancijos teismas.

IÅ¡ liudytojo V. B. duotų parodymų matyti, jog jis 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 22.00 val. atvykęs į jo tėvui R. B. priklausantį garaÅ¾Ä , pamatė, jog tėvo automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra pakeltas kėlikliu, po juo guli vyras, kuris kažkÄ ardo, o Å¡alia automobilio stovi kitas vyriÅ¡kis. Abu vyrai, pamatę liudytojÄ , nubėgo į Å¡alia stovintį automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir skubiai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Å io įvykio metu apgadinta vairuotojo pusės durelių užrakinimo spyna, pavogtas akumuliatorius, sugadinti jo prijungimo laidai. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas V. B. atpažino L. G. kaip asmenį, kuris 2017 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini), prie garažų, buvo palindęs po jo tėvui priklausančiu automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o pamatęs liudytojÄ , sėdo į automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir greitai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

IÅ¡ nukentėjusiojo R. B. parodymų matyti, kad jis apie vykdomÄ vagystę sužinojo telefonu iÅ¡ sÅ«naus V. B.. Nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai apie tai, kÄ iÅ¡ įvykio vietos paskambinęs nurodė matantis sÅ«nus, iÅ¡ esmės sutapo su liudytojo V. B. duotais parodymais. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog buvo iÅ¡laužta vairuotojo pusės automobilio užrakinimo spynelė, pavogtas automobilio akumuliatorius, sugadinti (nukirpti) jo prijungimo laidai.

6. Apeliantas skunde neneigia nusikalstamų veikų padarymo metu buvęs kaltinime nurodytoje įvykio vietoje bei palindęs po nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu, tačiau pateikia savo įvykio versijÄ , nurodydamas, jog pats to nesuvokdamas buvo įtrauktas į nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ vykdė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo A.. Nuteistasis tvirtina, jog po nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu buvo palindęs, kadangi turėjo tikslÄ apžiÅ«rėti automobilio dalį, kuriÄ ketino įsigyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens.

Å is asmuo nuteistajam nurodė, jog (nukentėjusiajam priklausantis) automobilis yra ardomas ir iÅ¡parduodamas dalimis, jo elgesys nuteistajam leido pagrįstai manyti, jog automobilis nuosavybės teise priklauso Å¡iam asmeniui arba jis turi teisę juo disponuoti. IÅ¡ esmės tokios pačios pozicijos apeliantas laikėsi ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris Å¡iÄ apelianto nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ pagrįstai atmetė ir ja nesivadovavo. Tokia apelianto pateikiama versija laikytina tik gynybine jo pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji prieÅ¡tarauja aukščiau nurodytiems byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinės aplinkybėms.

Abejoti nuteistojo pateikiama versija verčia nusikalstamų veikų padarymo metas bei paties nuteistojo elgesys po to, kai į įvykio vietÄ atvyko liudytojas V. B.. Atrodo nelogiÅ¡ka, jog asmuo, kuris turi tikslÄ teisėtu bÅ«du, t. y. sutartinių santykių pagrindu, įgyti kitam asmeniui priklausantį turtÄ , jo apžiÅ«rėti atvyktų bÅ«tent tamsiu paros metu, bei tikėdamas, kad Å¡is turtas priklauso kartu su juo esančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui A., pamatęs paÅ¡alinį asmenį, staigiai pasiÅ¡alintų iÅ¡ įvykio vietos.

Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, jog iš nusikaltimo vietos nuteistasis pasišalino automobiliu, jį vairavo pats ir nors liudytojas V. B. jį vijosi, tačiau automobilio nesustabdė, priešingai – padidino važiavimo greitį. Toks nuteistojo elgesys, apeliacinės instancijos teismo manymu, rodo, jog L. G. suvokė darantis nusikalstamas veikas, o bėgdamas siekė išvengti sulaikymo ir jo, kaip nusikalstamas veikas padariusio asmens, identifikavimo. Be to, abejones šių nuteistojo parodymų patikimumu neabejotinai sustiprina ir paties apelianto nenuoseklūs paaiškinimai – pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė supratęs, jog automobilis priklausė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens A. pažįstamiems, tuo tarpu, apeliaciniame skunde tvirtina, jog A. elgesys leido pagrįstai manyti, kad automobilis nuosavybės teise priklauso jam pačiam.

7. Apeliaciniame skunde, neigdamas kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nuteistasis taip pat nurodo ir tai, jog iÅ¡ atlikto odorologinio tyrimo matyti, kad jis nebuvo įsėdęs į nukentėjusiojo automobilio vidų, kÄ turėjo padaryti norėdamas atidaryti automobilio kapotÄ , po kuriuo yra automobilio akumuliatorius bei jo laidai. Atsakydamas į šį skundo argumentÄ , apygardos teismas pažymi, jog 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu, (duomenys neskelbtini), kvapo pėdsakas buvo paimtas tik nuo replių ir užkloto, kurie rasti Å¡alia nukentėjusiajam priklausančio automobilio, kvapo pėdsakas nuo jokių objektų, esančių automobilio viduje, paimtas nebuvo.

Tiek iÅ¡ užduoties atlikti objektų tyrimÄ (b. t. 1, b. l. 113-115), tiek iÅ¡ Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto iÅ¡vados (b. t. 2, b. l. 117-119) matyti, jog odorologinio tyrimo metu buvo siekiama atsakyti į klausimÄ , ar kvapo pėdsakuose, paimtuose nuo replių ir užkloto, yra L. G. kvapas. Taigi, atlikto odorologinio tyrimo iÅ¡vada niekaip nepatvirtina nuteistojo teiginių, jog jis į nukentėjusiajam priklausančio automobilio vidų, apskritai, nebuvo įsėdęs. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu byloje tokia specialisto iÅ¡vada bÅ«tų pateikta, tai taip pat nepaneigtų L.

G. kaltės dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, kadangi byloje nustatyta, jog nuteistasis nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius realizavo veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, taigi įsibrauti į nukentėjusiajam priklausantį automobilį bei atidaryti automobilio variklio kapotÄ galėjo ir ne pats L. G., o kartu su juo nusikalstamai veikęs asmuo. Be to, odorologinio tyrimo metu gauti rezultatai ne visais atvejais gali bÅ«ti vertinamas kaip objektyviÄ tiesÄ atitinkantis įrodymas, kadangi Å¡ie rezultatai yra priklausomi nuo įvairių paÅ¡alinių objektyvių ir subjektyvių faktorių.

8. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliaciniame skunde keliamus argumentus dėl liudytojo V. B. ir nukentėjusiojo R. B. parodymų nepatikimumo. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. B., iÅ¡ tiesų, patvirtino, jog nusikaltimo vietoje matė du asmenis, kurių vienas gulėjo po nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu, o kitas stovėjo Å¡alia Å¡io automobilio, tuo tarpu R. B., kurį apie tai, kÄ mato įvykio vietoje, informavo V. B., nurodė, jog sÅ«nus pasakojo įvykio vietoje matantis du asmenis, kurių vienas buvo po nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu, o kitas sėdėjo L.

G. priklausančiame automobilyje, tačiau Å¡is parodymų atitikimas nėra esminis, suteikiantis pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo ir minėto liudytojo parodymai yra nenuoseklÅ«s, nepatikimi, todėl jais neturėjo bÅ«ti vadovaujamasi priimant L. G. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama R. B. ir V. B. parodymų visumÄ , konstatuoja, kad jie savo esme buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, o apelianto akcentuojamas neatitikimas niekaip nepaneigia V.

B. ir R. B. parodymų toje dalyje, kuria L. G. identifikuojamas kaip asmuo, kurį V. B. matė palindusį po nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu. Be to, neatitikimÄ tarp to kÄ iÅ¡ tiesų matė V. B. ir kÄ telefonu nurodė R. B., ar kÄ pastarasis prisimena girdėjęs, galėjo lemti stresinė situacija, turėjusi įtakos įvykio eigos fiksavimui ar telefonu nurodytų detalių įsiminimui. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 9. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pavogto ir sugadintų daiktų vertę, kadangi neatsižvelgė į vidutinę jų rinkos kainÄ .

BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta, o BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ .

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

10. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip jau buvo konstatuota, apelianto kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad bÅ«tent L. G. yra atsakingas už nukentėjusiajam R. B. padarytÄ Å¾alÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pareiÅ¡kė 230 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 39).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017 m. spalio 10 d. nutarimu R. B. pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu (b. t. 1, b. l. 40). Nors civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis nenurodė konkrečios kiekvieno pavogto ir sugadinto daikto vertės, tačiau tai jis padarė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje. Ginčydamas nustatytÄ pagrobtų daiktų vertę, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiojo parodymais, nevertindamas Å¡ių daiktų realios bÅ«klės, jų rinkos vertės, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių akumuliatoriaus įsigijimÄ ir jo kainÄ .

Atsakydama į šį skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BPK 28 straipsnio nuostatas nukentėjusysis turi teisę, bet ne pareigÄ teikti įrodymus. Be to, nukentėjusieji neprivalo saugoti daiktų įsigijimo kvitų, manydami, kad ateityje dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų juos gali prireikti pateikti teismui. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Nors nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nepateikė pagrobto akumuliatoriaus įsigijimo faktÄ bei jo kainÄ patvirtinančių dokumentų, taip pat sugadinto turto – akumuliatoriaus laidų bei automobilio užrakinimo spynelės vertę patvirtinančių dokumentų, tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo duotais parodymais dėl minėto turto vertės, kadangi iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis apklausų metu pavogto ir sugadintų daiktų vertę nurodė vienodai.

Teisėjų kolegijos vertinimu jų dydžiai yra realÅ«s, atitinkantys Å¡ių daiktų rinkos kainÄ ir protingumo kriterijus, nepaisant to, jog apeliaciniame skunde nuteistasis teigia prieÅ¡ingai. Nurodydamas mažesnę akumuliatoriaus, jo laidų ir durelių spynelės vidutinę rinkos kainÄ apeliantas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis jÄ apskaičiavo, todėl vadovautis tik apelianto niekaip nepagrįstomis prielaidomis dėl vidutinės pavogto ir sugadintų daiktų rinkos vertės ir to pagrindu mažinti nukentėjusiajam priteistinÄ turtinės žalos dydį, apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

11. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo L. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Edita Dambrauskienė Giedrius Endriukaitis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis