A-143-2048-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2048/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02245-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 20 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Linai Meškauskienei,

atsakovo atstovei Jurgitai Miliauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Gubernija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Gubernija“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Gubernija“ (toliau – pareiškėjas, AB „Gubernija“, apeliantas) skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – atsakovas, Departamentas) 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. ATK2-42/11 ir priteisti visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. ATK2-42/11 paskyrė 10 000 Lt baudą, nes jis pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punktą, t. y. jo gaminamo ir parduodamo „Žalgirio“ alaus butelio etiketėse ir ant skardinių pateikiamas užrašas „Kalaviju grūdintas alus“ yra neteisinga ir klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus, o tai yra draudžiama alkoholio reklama. Pareiškėjo nuomone, nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas ir procedūrinius reikalavimus.

Atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįvertino, kad „Žalgirio“ alaus ženklinimo etiketėje žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ neatitinka alkoholio reklamos sampratos, kurią sudaro du elementai: informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Informacija gali būti pripažinta alkoholio reklama tik tuo atveju, jeigu ji veikia vartotojo ekonominį elgesį ir taip skatina alkoholio vartojimą. Žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ neatitinka alkoholio reklamos sąvokos, nes neskatina vartotojų įsigyti ar vartoti alkoholio produktų.

Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad „Žalgirio“ alaus butelių etiketėje ir ant skardinių nurodomas žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ yra AB „Gubernija“ naudojamo prekės ženklo „Žalgirio kalaviju grūdintas“ (arba visos etiketės) sudėtinė dalis, kurio pagrindinis tikslas yra atskirti įmonės gaminamą alų nuo kitų gamintojų produkcijos. Kiekvienos prekės ženklas naudojamas identifikuoti konkretaus gamintojo prekes bei teikiamas paslaugas, tačiau ne kiekvieną prekės ženklą sudarantį žodžių junginį galima vertinti kaip skatinantį vartotoją įsigyti tą prekę ar paslaugą.

Atsakovas neįvertino, kad žymuo „Kalaviju grūdintas alus“ pagal savo prasmę ir pateikimą etiketėje neskatina ir negali skatinti vartoti alkoholinių gėrimų, nes šis žodžių junginys turi simbolinę, perkeltinę prasmę, kurią vartotojas supranta kaip prasimanymą, padedantį tik atskirti vieno gamintojo produkciją nuo kito, o tai nelaikytina alkoholio reklama. Nutarime nėra paaiškinama, kaip tokios neteisingos, klaidinančios informacijos pateikimas skatina vidutinį vartotoją vartoti alkoholį ar formuojamas palankesnis alkoholinių gėrimų įvaizdis.

Žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ nepateikia informacijos apie alų, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai formuotų teigiamą alkoholio vartojimo įvaizdį ar sietų alkoholio vartojimą su tam tikra vartotojo būkle. Žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ kartu su kitais etiketės žodiniais ir vaizdiniais elementais formuoja tik bendrą šio prekių ženklo įspūdį, susijusį su istoriniu įvykiu – Žalgirio mūšiu ir pagal savo prasmę neturi jokių savybių, kurios formuotų patrauklesnį įvaizdį. Atsakovas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punktą, nepagrįstai konstatuodamas, jog žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ pateikia klaidinančią ir neteisingą informaciją apie alkoholinius gėrimus.

Žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ tėra prekės ženklo dalis, visiškas prasimanymas, neturintis nieko bendro su alaus charakteristikomis ar gamybos būdais. Atsakovas nepagrįstai išplėtė alkoholio reklamos ribojimo atvejus, nes tokiu atveju bet kokia informacija, pateikiama ant alkoholio pakuotės, net ir neapibūdinanti konkrečių alkoholinio gėrimo savybių, o tik identifikuojanti gamintojo produkciją bei neskatinanti alkoholio vartojimo, gali būti vertinama kaip draudžiama alkoholio reklama. Alkoholio kontrolės įstatyme nėra įtvirtintas absoliutus alkoholio reklamos draudimas, o suformuluoti labai konkretūs atvejai, kada alkoholio reklama yra neleistina.

Žodžių junginio „Kalaviju grūdintas alus“, kaip klaidinančios, neteisingos reklamos, interpretacija yra subjektyvi, nepagrįsta ne tik objektyviais įrodymais, bet ir logiškais argumentais, jog vartotojas šį žodžių junginį supranta kaip neteisingą ir/ar klaidinantį. Atsakovas vertino tik tai, ar AB „Gubernija“ alaus gamybos procese alus yra grūdinamas kalaviju, ir visiškai netyrė, kaip žodžių junginyje „Kalaviju grūdintas alus“ pateikiamą informaciją priima ir vertina vidutinis vartotojas, o būtent, ar jis ją supranta tiesiogiai, t. y. kad alus yra/gali būti grūdintas kalaviju, ar kaip visišką prasimanymą.

Vidutinis vartotojas, matydamas ir vertindamas alaus ženklinimo etiketėje žodžių junginį „Kalaviju grūdintas alus“, tikrai nemanys, kad tai nauja alaus kategorija, rūšis ar gaminimo būdas, kadangi tokia alaus rūšis ar gamybos būdas yra visiškai neįmanomas ir net negali būti įsivaizduojama, kad toks alus galėtų būti pagamintas. Vidutinis vartotojas aiškiai suvoks, jog žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ yra tik prekės ženklo „Žalgirio kalaviju grūdintas“ visos etiketės sudėtinė dalis, turinti tik simbolinę prasmę.

Be to, žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ atitinka visus prekės ženklui keliamus reikalavimus ir nelaikytinas vartotoją klaidinančiu registruojamų prekių atžvilgiu, nes, remiantis Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 5 punktu, prieš priimant sprendimą registruoti prekės ženklą, buvo įvertinta, ar jis galėtų klaidinti visuomenę. Be kita ko, nutarimas pažeidžia Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnį, nustatantį pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, bei šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą viešumo reikalavimą, kuriuo remdamasis valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais.

Nutarime nėra pagrindžiama, kodėl žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ yra laikytinas alkoholio reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, o būtent, kaip šio žodžių junginio vartojimas skatina alkoholio vartojimą. Nutarime taip pat nėra motyvuotai pagrindžiama, kodėl aptariamą žodžių junginį vidutinis vartotojas supras kaip neteisingą ir klaidinantį, todėl nutarimas, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kurioje yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 20–24) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas gamina ir parduoda Lietuvos Respublikos rinkoje „Žalgirio“ alų, alkoholio 5,0 tūrio proc., 0,5 l talpos buteliuose (L30 06 11) ir 0,5 l talpos skardinėse (L27 06 11). Paminėto „Žalgirio“ alaus butelio dviejose etiketėse pateiktas reklaminis užrašas „Kalaviju grūdintas alus“, taip pat ant „Žalgirio“ alaus skardinių pateikta po du reklaminius užrašus „Kalaviju grūdintas alus“. Reklaminiai užrašai yra neteisinga ir klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus. Lietuvos Respublikoje įstatymai draudžia visų formų alkoholio reklamą, pateikiančią neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

Alkoholio reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes jis neturi vienos pozicijos nagrinėjamu klausimu ir skirtingoms valstybės institucijoms pateikia skirtingus tokios reklaminės frazės vertinimus, siekdamas bet kokiais būdais ir priemonėmis išvengti kilusios atsakomybės. 2011 m. rugpjūčio 17 d. raštu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pareiškėjas nurodė, kad toks žodžių junginys yra reklaminis pavadinimas, taip siekiama rinkodaros (reklamos) tikslų ir tokiu reklaminiu pavadinimu neklaidina vartotojo ir nedaro įtakos pirkėjo ekonominiam apsisprendimui.

Vėliau pareiškėjo pozicija pasikeitė, ir 2011 m. rugsėjo 23 d. rašte Departamentui nurodė, kad žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ yra prekės ženklo, visos etiketės sudėtinė dalis, kurios pagrindinis tikslas yra atskirti AB „Gubernija“ gaminamą alų nuo kitų gamintojų. Šiuo junginiu tik identifikuojamas gaminys. Atsižvelgiant į tokią pareiškėjo poziciją skirtingoms valstybinėms institucijoms, kad viena iš institucijų (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) manytų, jog tokia frazė yra reklama, ir pagal kompetenciją netaikytų poveikio priemonių už netinkamą alkoholinio gėrimo ženklinimą, o kita institucija (Departamentas) traktuotų tai ne kaip alkoholinio gėrimo reklamą, o prekės ženklą, etiketės sudėtinę dalį, prasimanymą, bet jokiu būdu ne alkoholinio gėrimo reklamą, vertintina, kad tokie pareiškėjo veiksmai yra siekis išvengti kilusios atsakomybės. Be to, tik prasidėjus tyrimui dėl ginčijamos frazės, pareiškėjas suskubo įregistruoti šią frazę kaip prekės ženklą.

Tačiau tai nepanaikina šio pažeidimo sudėties. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti imperatyvūs alkoholinių gėrimų reklamai taikomi reikalavimai. Alkoholio kontrolės įstatymas nenustato išimčių, kada tokie reikalavimai galėtų būti netaikomi. Aptariama frazė nėra, kaip teigė pareiškėjas, tik simbolis ar neturinti ryšio su produktu, nes ji pateikta turint tikslą reklamuoti „Žalgirio“ alų ir vartojama kaip bendra reklamos dalis, nukreipta į tą patį tikslą – skatinti įsigyti ir vartoti reklamuojamą gėrimą.

Pareiškėjas yra alkoholinių gėrimų verslo atstovas – šių gėrimų gamintojas, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas „Žalgirio“ alaus produkcijos populiarinimu, siekia didinti savo gaminamos produkcijos pardavimus, todėl logiška, kad pateikta reklaminė informacija daro tiesioginę įtaką ir komercinę naudą jo alkoholio verslui. Pareiškėjas ant skardinių ir etikečių pateikė reklaminę informaciją, o tai atitinka alkoholio reklamos sąvoką pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus.

Vertinant, ar reklamos pateikimas klaidina, ar ne, nebūtina įrodinėti, jog jis iš tiesų ką nors suklaidino, o pakanka įrodyti, kad reklama gali suklaidinti žmones, o tada kompetentingos institucijos sprendžia, ar tokia reklama priskirtina klaidinančios reklamos kategorijai. Reklamos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reklama turi būti teisinga. Teisingos reklamos požymiai yra nustatyti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose, kuriuose teigiama, jog sprendžiant, ar reklama klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus.

Šiuo atveju reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu, be to, reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas siekiant neklaidinti reklamos vartotojų. Pateikta frazė yra klaidinanti ir neteisinga, kadangi negalima patvirtinti pateiktos informacijos, jog alus yra grūdintas kalaviju, kad būtent toks veiksmas (grūdinimas kalaviju) naudojamas alaus gamybos procese ar kituose procesuose, kaip teisingos.

Šiuo atveju buvo pateikta komercinė informacija, kurios tikslas ir yra daryti poveikį vartotojui, to neneigia ir pareiškėjas, nurodydamas, jog taip buvo siekiama išskirti šį produktą iš kitų. Laikoma, kad reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo skleidžiant reklamą. Reklamos davėjas turi turėti neginčijamų įrodymų, kad jo skleidžiama reklama skleidimo metu buvo teisinga. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintas formalus ir konkretus reikalavimas, iš kurio akivaizdu, kad reklamos davėjas gali skleisti tik tokią reklamą, kurios teisingumą įmanoma įrodyti.

Atsakovo nuomone, priimant Departamento 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. ATK2-42/11 nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos. Departamento 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. ATK2-42/11 atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu (b. l. 71–76) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl Departamento 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. ATK2-42/11, kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto pažeidimą paskirta 10 000 Lt bauda, pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas nustatė, jog ekonominė sankcija – 10 000 Lt dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto pažeidimą; sankcijos dydis atsakovo pasirinktas vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi, o pareiškėjo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimas (pagal atsakovą) pasireiškė tuo, kad „Žalgirio“ alaus butelių etiketėse ir ant alaus skardinių buvo pateikta Alkoholio kontrolės įstatymo draudžiama alkoholio reklama.

Atsakovo teigimu, reklaminis užrašas „Kalaviju grūdintas alus“, pateiktas „Žalgirio“ alaus butelių etiketėse ir ant alaus skardinių, yra neteisinga ir klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus. Nagrinėdamas materialinės teisės normų taikymą šioje administracinėje byloje, teismas pažymėjo, kad normų, sietinų su pareiškėjo (tariamai) padaryto pažeidimo fakto nustatymu (atsakovo nutarime nurodyto Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto), teisingą taikymą pirmiausia nulemia sąvokos „Alkoholio reklama“, pateiktos šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, aiškinimas.

Šioje materialinės teisės normoje nurodyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Lingvistiškai aiškindamas šią teisės normą, teismas išskyrė joje pateiktą nuostatą apie alkoholio reklamos pateikimo būdus: „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis“. Ši nuostata parodo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu nėra svarbu išskirti kokią nors informacijos apie alkoholinius gėrimus pateikimo priemonę, nes šiame sąvokos apibūdinime kaip tik akcentuojamas alkoholio reklamos skleidimo formų ir priemonių įvairumas.

Tai reiškia, kad visos atitinkamos informacijos skleidimo priemonės, tarp jų ir tos, kurių egzistavimas nėra sureglamentuotas kitų teisės aktų arba sureglamentuotas nepakankamai, patenka į aptariamos sąvokos apibūdinimą ir tuo pačiu Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo sferą. Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 8, 9, 11 punktais, 2 straipsnio 4 dalimi. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (1997 m. vasario 13 d. ir 2004 m. sausio 26 d. nutarimus) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1586/2008, 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009, 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-717/2010) praktiką ir aiškindamas įstatyme pateiktą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu (atsižvelgiant į paminėto įstatymo 1 straipsnyje nurodytą įstatymo paskirtį ir 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą „alkoholio kontrolės“ sąvoką) metodais, padarė išvadą, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla.

Aiškindamas ir konkrečioms faktinėms aplinkybėms taikydamas alkoholio reklamos sąvoką sudarantį pirmąjį elementą, teismas pastebėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu (2004 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-604/2004). Aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį (2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2760/2011).

Teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra abu elementai, t. y. kad pareiškėjo pateiktomis frazėmis siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui ir šios frazės yra neabejotinai susijusios su pareiškėjo komercine veikla. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad pareiškėjo paskleista informacija yra susijusi su jo ūkine ir finansine veikla ir kad jis, skleisdamas tokią informaciją, siekia komercinės naudos. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad atsakovas netinkamai įvertino klaidinančią alkoholio reklamą, teismas atkreipė dėmesį į Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, 5 straipsnio 7 dalį, vidutinio vartotojo sampratą (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d.; 1998 m. liepos 16 d.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimas Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657), 2001 m. rugsėjo 19 d. pirmosios instancijos teismo sprendimas Procter & Gamble prieš VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Teismas nustatė, kad Departamentas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl alkoholinių gėrimų etiketėse pateiktų nagrinėjamų frazių atitikties alkoholio reklamos sąvokai bei konstatavo, kad ši informacija Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra draudžiama.

Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sutiko su Departamento vertinimais ir padarytomis išvadomis. Teismo vertinimu, alkoholinių gėrimų aprašymais, nepriklausomai nuo šiuose aprašymuose esančios informacijos tikro ar tariamo teisingumo ar mokslinio pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-395/2010), pareiškėjas siekė formuoti palankų požiūrį į alkoholį, paminėtoje informacijoje nė karto neužsiminta apie alkoholio žalą sveikatai, nors žalingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui yra visuotinai pripažintas faktas, todėl teiginiai „Kalaviju grūdintas alus“ yra vertintini kaip klaidinanti reklama pagal paminėtų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų prasmę.

Pareiškėjo teigimu, yra priimtas sprendimas registruoti prekės ženklą „Žalgirio kalaviju grūdintas“, todėl žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ atitinka visus prekės ženklui keliamus reikalavimus ir nelaikytinas klaidinančiu vartotoją. Šį pareiškėjo skundo argumentą teismas atmetė, nes šis prekių ženklas buvo įregistruotas tik 2011 m. lapkričio 24 d., t. y. po skundžiamo nutarimo priėmimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, remdamasis byloje esančiais įrodymais priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir jį panaikinti remiantis pareiškėjo skundo argumentais nėra pagrindo.

Taip pat teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, kad atsakovas pažeidė pagrindines procedūras ir priėmė nemotyvuotą nutarimą. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas atmetė pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 79–82) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, kadangi nepagrįstai laikė, kad žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ atitinka alkoholio reklamos sampratą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog jis pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šis žodžių junginys atitinka vieną iš būtinų reklamos sampratos elementų, t. y. skatina vartotoją įsigyti ir/ar vartoti alkoholio produktus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad „Žalgirio“ alaus ženklinimo etiketėje naudojamas žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ yra AB „Gubernija“ naudojamo prekių ženklo „Žalgirio kalaviju grūdintas“ (arba visos etiketės) sudėtinė dalis, kurio pagrindinis tikslas yra atskirti įmonės gaminamą alų nuo kitų gamintojų produkcijos, taip pat į tai, kad žymuo „Kalaviju grūdintas alus“ pagal savo prasmę ir pateikimą etiketėje neskatina ir negali skatinti vartoti alkoholinius gėrimus apskritai, nes šis žodžių junginys turi simbolinę, perkeltinę prasmę, kurią vartotojas supranta kaip prasimanymą, padedantį tik atskirti vieno gamintojo produkciją nuo kito. Žodžių junginys nepateikia informacijos apie alų, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai formuotų teigiamą alkoholio vartojimo įvaizdį ar sietų alkoholio vartojimą su tam tikra vartotojo būkle. Jis kartu su kitais etiketės žodiniais ir vaizdiniais elementais formuoja bendrą šio prekių ženklo įspūdį, susijusį tik su žodžiu „Žalgiris“ (konkrečiai su istoriniu įvykiu – Žalgirio mūšiu), tai tik padeda atskirti įmonės produkciją, bet neturi nieko bendro su skatinimu įsigyti produkciją ar palankesniu alkoholinių gėrimų įvaizdžiu. Teismas nepagrįstai rėmėsi sprendime paminėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kadangi šių nutarčių faktinės aplinkybės neatitinka ginčo bylos faktinių aplinkybių.

2. Teismas netinkamai taikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kadangi nepagrįstai išplėtė alkoholio reklamos ribojimo atvejus. Alkoholio kontrolės įstatyme nėra įtvirtintas absoliutus alkoholio reklamos draudimas. Teismas, pasisakydamas dėl žodžių junginio „Kalaviju grūdintas alus“ klaidingumo ir/ar neteisingumo, iš esmės tik konstatavo esant šią aplinkybę, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad šis žodžių junginys turi simbolinę, perkeltinę prasmę ir ja nepateikiama vartotojui jokia informacija apie alų, o tuo labiau nesiekiama vartotojo informuoti apie tam tikras išskirtines alaus charakteristikas ar ypatingą alaus gamybos būdą, kadangi tokia alaus rūšis ar gamybos būdas yra visiškai neįmanomas ir net negali būti įsivaizduojama, kad toks alus galėtų būti pagamintas. Teismo sprendime nėra pagrindžiama, kodėl vidutinis vartotojas užrašą „Kalaviju grūdintas alus“ vertins taip, kaip nurodė Departamentas, t. y. laikys, kad alus buvo grūdintas kalaviju. Vidutinis vartotojas, kuris laikytinas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu, matydamas ir vertindamas alaus ženklinimo etiketėje žodžių junginį „Kalaviju grūdintas alus“ (bei atsižvelgdamas ir į kitus etiketės žodinius bei vaizdinius elementus), tikrai nemanys, kad tai nauja alaus kategorija ar rūšis, ar gaminimo būdas. Pateikiama aptariamo žodžių junginio, kaip klaidinančios, neteisingos reklamos, interpretacija yra subjektyvi, nepagrįsta ne tik objektyviais įrodymais, bet ir logiškais argumentais, jog vartotojas šį žodžių junginį supranta kaip neteisingą ir/ar klaidinantį. Galiojantys teisės aktai nenumato įpareigojimo alkoholinių gėrimų etiketėse nurodyti informaciją apie žalingą alkoholio poveikį žmogui. Sprendimas registruoti prekių ženklą „Žalgirio kalaviju grūdintas“ reiškia, kad žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ atitinka visus prekių ženklui keliamus reikalavimus, nelaikytinas vartotoją klaidinančiu registruojamų prekių atžvilgiu. Prekių ženklo teisėtam naudojimui yra nebūtina prekių ženklo registracija, nes registracija tik suteikia išimtines teises į registruotą žymenį.

3. Sprendime nėra argumentuotai pagrindžiama, kodėl žodžių junginys „Kalaviju grūdintas alus“ yra laikytinas alkoholio reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalies prasmę, o, būtent, kaip šio žodžių junginio naudojimas skatina alkoholio vartojimą, taip pat nėra motyvuotai pagrindžiama, kodėl aptariamą žodžių junginį vidutinis vartotojas supras kaip neteisingą ir klaidinantį (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas pažeidė fundamentalius administracinės teisės principus, įtvirtintus teismų praktikoje, t. y. „<..> teisės normos, susijusios su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai, administracinėje teisėje bet kokie draudimai turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o iškilę neaiškumai aiškinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 93–96) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nepagrįsti argumentai, kad ginčo frazė yra tik sudėtinė etiketės dalis, padedanti atskirti produkciją. Pateikta frazė yra komercinė informacija arba reklama, tokiu būdu vartotojai yra skatinami pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus, bandoma atkreipti vartotojų dėmesį per neteisingą ir klaidinančią informaciją, formuojamas palankesnis alkoholinių gėrimų įvaizdis. Teismui nekilo abejonių dėl to, kad pareiškėjo paskleista informacija yra susijusi su jo ūkine ir finansine veikla ir kad jis, skleisdamas tokią informaciją, siekia komercinės naudos.

2. Be kitų aspektų, klaidinančios reklamos apibrėžimas nusako ir tai, kad vertinant, ar reklamos pateikimas klaidina, ar ne, nebūtina įrodinėti, jog jis iš tiesų ką nors suklaidino. Pakanka įrodyti, kad reklama gali suklaidinti žmones, o tada kompetentingos institucijos sprendžia, ar tokia reklama priskirtina klaidinančios reklamos kategorijai. Pateikta frazė yra klaidinanti ir neteisinga, kadangi negalima patvirtinti pateiktos informacijos, jog alkoholiniai gėrimai, šiuo atveju alus, yra grūdintas kalaviju, kad būtent toks veiksmas (grūdinimas kalaviju) naudojamas alaus gamybos procese ar kituose procesuose, kaip teisingos. Tokia tiesos neatitinkančia fraze pareiškėjas paskleidė draudžiamą alkoholinių gėrimų reklamą, pateikiančią neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją. Aplinkybė, jog aptariama frazė yra registruota kaip prekės ženklas, ar nėra registruota, nepanaikina šio pažeidimo sudėties.

3. Vien tik subjektyvus pareiškėjo manymas, nepateikiant konkrečių argumentų, kad teismo sprendimas yra priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, nepanaikina ginčijamo sprendimo galiojimo. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, procesinės teisės reikalavimų nepažeidė, priėmė motyvuotą sprendimą, atitinkantį ABTĮ nuostatas (86, 87 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija – 10 000 Lt dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto pažeidimą; sankcijos dydis atsakovo pasirinktas vadovaujantis šio įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi; o pareiškėjo padarytas pažeidimas (pagal atsakovą) pasireiškė tuo, kad jo gaminamo ir Lietuvos Respublikos rinkoje parduodamo alaus „Žalgirio“ butelių etiketėse ir ant šio alaus skardinių yra pateikta Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu neteisinga ir klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus.

Atsakovo pareiškėjui pritaikytoje materialinės teisės normoje - Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkte (2004-03-09 įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) – nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Pagal atsakovą, nagrinėjamoje situacijoje tokia informacija buvo išreikšta ant alaus „Žalgirio“ butelių etiketėse ir skardinių esančiu reklaminiu užrašu „Kalaviju grūdintas alus“. Todėl, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, yra būtina išsiaiškinti, ar Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu toks užrašas laikytinas alkoholio reklama ir ar jis gali būti laikomas neteisinga ir (ar) klaidinančia informacija apie alkoholinius gėrimus.

Pasisakydama dėl pirmosios šioje administracinėje byloje aiškintinos aplinkybės, kolegija pažymi, kad, ją aiškinant, yra būtina vadovautis Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (bylai aktuali 2004-03-09 įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) pateiktu sąvokos „Alkoholio reklama“ apibūdinimu. Pagal jį, alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Iš šio apibūdinimo matyti, kad jame kalbama apie bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją. Tai leidžia daryti išvadą, kad atitinkamos informacijos apie alkoholio produktus išreiškimo būdas nėra reikšmingas, sprendžiant klausimą, ar ši informacija Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme gali būti laikoma alkoholio reklama. Nagrinėjamai situacijai tai reiškia, kad paminėtas užrašas „Kalaviju grūdintas alus“ formos aspektu patenka į alkoholio reklamos apibūdinimą. Iš aptariamo apibūdinimo taip pat matyti, kad alkoholio reklama laikytina informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Tai reiškia, kad bent koks informacijos apie alkoholio produktą pozityvumo aspektas, tuo pačiu formuojantis pozityvias asociacijas su tam tikrais visuotinai žinomais faktais ar aplinkybėmis, kurie savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, gali būti vertinamas kaip šį alkoholio produktą skatinantis (tegul ir netiesiogiai) įsigyti ar jį vartoti faktorius, t. y. kaip atitinkamas aptariamos alkoholio reklamos apibūdinimui reikalingas požymis. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus bei šiuo klausimu suformuotą administracinių teismų praktiką (teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo), kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paminėtas užrašas ant pareiškėjo gaminamo ir platinamo „Žalgirio“ alaus butelių ir skardinių Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu laikytinas (pripažintinas) šio alkoholio produkto reklama.

Pasisakydama dėl antrosios šioje administracinėje byloje aiškintinos aplinkybės (ar Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p. taikymo požiūriu aptariamas užrašas gali būti laikomas neteisinga ar klaidinančia informacija apie alkoholinius gėrimus), kolegija pirmiausia pažymi, jog aplinkybė, kad šis užrašas (kaip pasakyta aukščiau) pripažintinas alkoholio reklama, savaime nereiškia, kad jis patenka į draudžiamos alkoholio reklamos apibūdinimą, pateiktą Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkte. Tam, kad aptariamas užrašas patektų į Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą draudžiamos alkoholio reklamos apibūdinimą, yra būtina nustatyti, kad jis (jo turinys) atitinka neteisingos ir (ar) klaidinančios informacijos apie alkoholio gėrimus kriterijus.

Pasisakydama dėl šių kriterijų, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad klaidinančios reklamos apibūdinimas ir tokios reklamos samprata yra pateikti specialiajame teisės akte – Reklamos įstatyme - pripažįsta būtina vadovautis šio įstatymo nuostatomis. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą klaidinančios reklamos sąvoką, tai yra reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Klaidinančios reklamos samprata (tokios reklamos nustatymo kriterijai) nurodyta Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus:

1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu;

2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija būtų vartotojams prieinama kitais būdais;

3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

Aiškindama nurodytas Reklamos įstatymo straipsnių nuostatas bylai aktualiu klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad nuostatos dėl reklamos klaidinimo ir jos neteisingumo tarpusavyje yra susietos ta prasme, kad kalbant apie reklamos klaidinantį pobūdį panaudojami neteisingos reklamos apibūdinimai. Todėl šios nuostatos neturi būti aiškinamos atskirai vienos nuo kitų, o turi būti suprantamos kaip tam tikra klaidinančios reklamos apibūdinimo visuma. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto aiškinimo kontekste tai reiškia, kad klaidinančios alkoholio reklamos nustatymo kriterijai iš esmės yra tokie patys, kaip ir neteisingos alkoholio reklamos nustatymo kriterijai, kurie yra nurodyti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Pasisakydama dėl šių kriterijų aiškinimo, kolegija pažymi, kad juose kalbama apie tam tikrą informaciją, skirtą suteikti reklamos vartotojui atitinkamus duomenis apie reklamuojamą produktą. Tai parodo nuostatos apie reklamoje pateiktų teiginių pagrįstumą ir išsamumą. Tai leidžia kolegijai daryti išvadą, kad reklamoje pateikti duomenys (informacija apie reklamuojamą produktą) vidutinio vartotojo suvokimu turi būti tampriai susieti su reklamuojamo produkto kilme, jo savybėmis ir pan. Tuo atveju, kai tokie duomenys (informacija) akivaizdžiai yra simboliški ir abstraktūs, kolegijos manymu, negalima kalbėti apie reklamos (alkoholio reklamos) klaidinantį pobūdį arba jos neteisingumą nei Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio, nei nagrinėjamai bylai aktualaus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme.

Nagrinėjamoje situacijoje aptariamas reklaminis užrašas „Kalaviju grūdintas alus“ pagal savo pobūdį negali būti suprantamas kaip tam tikri duomenys (informacija) apie pareiškėjo gaminamą (ir, kaip pasakyta aukščiau, reklamuojamą) „Žalgirio“ alų, o yra šio alaus tam tikras simbolis, kuris yra būdingas, pavyzdžiui, prekių ženklui pavadinti. (Pažymėtina, kad būtent toks šio alaus prekių ženklas yra užregistruotas Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure). Todėl, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus sampratų klaidinanti ir neteisinga reklama aiškinimo argumentus, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje paminėtas užrašas ant pareiškėjo gaminamo ir platinamo alaus butelių etikečių ir ant alaus skardinių Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu negali būti laikomas klaidinančia ir (ar) neteisinga informacija apie alkoholinius gėrimus. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė šią materialinės teisės normą. Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 143 str., 88 str. 2 p.). Pareiškėjui iš atsakovo priteistinos jo turėtos ir byloje esančiais dokumentais pagrįstos (b. l. 16, 89) teismo išlaidos – žyminis mokestis (ABTĮ 44, 45).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. ATK2-42/11 panaikinti. Priteisti iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareiškėjo akcinės bendrovės „Gubernija“ naudai vieną šimtą penkiasdešimt litų (150 Lt) teismo išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis