2018-12-05 Nr. AB-22314-3-62-3-01885-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1685-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01885-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šalmėtė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šalmėtė“ skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Šalmėtė“ (toliau – ir Bendrovė) padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymą „Dėl licencijos verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba panaikinimo“ Nr. DV-776 (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė gavo Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. SD-6226 (17.1.) „Dėl licencijos verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba“, kuriame buvo nurodyta iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. pateikti UAB „Šalmėtė“ priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas) teisinę registraciją patvirtinančius dokumentus, priešingu atveju neterminuota 1997 m. liepos 1 d. išduota licencija Nr. 72 verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba picerijoje „Palermo“ (toliau – ir Licencija) bus panaikinta. Atsakydama į šį raštą, Bendrovė informavo Administraciją, kad Licencija buvo išduota pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, institucijai išdavusiai licenciją buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, įskaitant ir Pastato, kuriame įsikūrusi picerija „Palermo“ (toliau – ir Picerija), teisinę registraciją patvirtinančius dokumentus. Administracija 2015 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. SD-7364(17.1.) „Dėl licencijos verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba“ nustatė pareiškėjui 5 darbo dienų terminą inventorizuoti nerealizuotus alkoholio produktus ir nerealizuotų alkoholio produktų inventorizavimo aktą, pasirašytą ir mokesčių inspekcijos pareigūno, pateikti Turto valdymo ir verslo skyriui. Rašte taip pat nurodoma, kad jeigu per nustatytą laiką pareiškėjas nepristatys alkoholio produktų inventorizavimo aktų, kitą dieną bus panaikintas Licencijos galiojimas. Administracijos direktorius Įsakymu panaikino Licencijos galiojimą.

3. Bendrovės teigimu, ginčijamas Įsakymas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Licencijos panaikinimo atvejų baigtinis sąrašas yra nurodytas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 34 straipsnio 16–19 dalyse, tačiau šiame sąraše nėra numatyta pagrindo naikinti Licenciją dėl pasikeitusių Pastato teisinės registracijos duomenų, nors atsakovas Įsakymą grindžia būtent tokiu pagrindu. Be to, atsakovo teisė įpareigoti licencijos turėtoją inventorizuoti nerealizuotus alkoholio produktus yra aiškiai reglamentuota. Tokią teisę atsakovas turi tik tuo atveju, kai licencijos galiojimas panaikinamas dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 18 dalies, 19 dalies 2, 8, 9 punktuose nurodytų priežasčių. Nagrinėjamu atveju neegzistavo AKĮ 34 straipsnio 18 dalies, 19 dalies 2, 8, 9 punktuose nurodytos priežastys Licencijos galiojimo panaikinimui. Pareiškėjo manymu, dėl nurodytų priežasčių naikintinas Įsakymas, kadangi atsakovo nurodytas Licencijos panaikinimo pagrindas (pasikeitę turto registracijos duomenys) nėra numatytas teisės aktuose.

4. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad AKĮ 5 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti skysčiais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 20 procentų, nestacionariose mažmeninės prekybos vietose. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnis konkrečiai nustato mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką. Šio ginčo atveju yra pažeistas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 6 punktas, kuris numato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nestacionariosiose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose. AKĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad nestacionarioji viešojo maitinimo vieta – viešojo maitinimo vieta, įrengta Nekilnojamojo turto registre neregistruojamame laikinajame statinyje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jam priklausantis Pastatas, kuriame įsikūrusi picerija „Palermo“, yra stacionarus statinys ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, Administracija pagrįstai ir teisėtai panaikino išduotą Licenciją.

6. Administracija taip pat pažymėjo, kad Licencijos galiojimas panaikinamas ir AKĮ 34 straipsnio 19 dalies 9 punkto pagrindu, tuomet kai įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas, kurie buvo įspėti apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą, per nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų. UAB „Šaltmėtė“ buvo įspėta, kad jeigu iki nurodyto termino nepateiks Pastato, kuriame įsikūrusi jai priklausanti picerija „Palermo“, stacionarumą patvirtinančio dokumento, tai bus taikomas AKĮ 34 straipsnio 19 dalies 9 punktas, t. y. Licencija bus panaikinta.

7. Atsakovo nuomone, AKĮ nustatyta ekonominė sankcija – mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos panaikinimas yra pačios Bendrovės ir jos vadovo ilgametis nepateisinamo neveikimo rezultatas, t. y. AKĮ nustatytų imperatyvų nepaisymo ir ignoravimo pasekmė.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Šalmėtė“ skundą atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamas Administracijos direktoriaus Įsakymas, priimtas motyvuojant tuo, kad pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 6 punktą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nestacionariose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, kurios yra Nekilnojamojo turto registre neregistruojamame laikinajame statinyje. Ginčo byloje dėl to, kad Pastatas nei ginčijamo Įsakymo priėmimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra.

10. Teismas pabrėžė, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, 1997 metais sprendžiant klausimą dėl Licencijos pareiškėjui išdavimo bei vėliau 2001 ir 2002 metais Alytaus miesto savivaldybės valdybai svarstant klausimą dėl Licencijos neperregistravimo, buvo nustatyta, jog UAB „Šalmėtė“ yra nepateikusi Pastato, kuriame yra Picerija, teisinę registraciją patvirtinančių dokumentų, todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo pateikti Pastato registracijos dokumentai, tačiau vėliau dėl nesuprantamų priežasčių Pastato registracija buvo panaikinta, yra visiškai nepagrįsti.

11. Teismas nustatė, kad 1994 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui išduotas leidimas Nr. 94-26 žemės sklype (duomenys neskelbtini), statyti du surenkamus paviljonus kavinei ir parduotuvei pagal 1994 m. spalio 24 d. suderintą projektą. Alytaus apskrities viršininko 1997 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. 322 sudaryta komisija 1997 m. birželio 30 d. patvirtino kavinės-picerijos (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti aktą, tačiau Alytaus apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 31 d. potvarkiu sudaryta komisija patvirtino naują paviljono Nr. 2 (laikinasis statinys), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti aktą, kuriame nurodyta, jog laikinąjį statinį leidžiama eksploatuoti iki 2000 m. lapkričio 28 d. Kiti byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo Pastatas yra laikinasis statinys. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nekelia ginčo dėl to, jog Pastatas yra laikinasis statinys. Be to, iš byloje esančios 2006 m. gegužės 12 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties 5.6 punkto matyti, kad V. S. (Bendrovės direktorius) įsipareigojo savo lėšomis nugriauti parduodamoje žemės sklypo dalyje esantį laikinąjį Pastatą iki 2006 m. gruodžio 31 d. Visos nustatytos aplinkybės teismui buvo pagrindas daryti išvadą, kad UAB „Šalmėtė“ priklausantis Pastatas, kuriame įrengta Picerija, yra laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojamos, todėl prekiauti alkoholiniais gėrimais jame yra draudžiama (AKĮ 5 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 6 punktu, pripažino, kad savivaldybės vykdomajai institucijai (atsakovui) suteikti įgaliojimai ne tik išduoti licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, tačiau ir kontroliuoti kaip licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų. Todėl Administracija visiškai pagrįstai 2015 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. SD-6226(17.1.) „Dėl licencijos verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba“, nurodė pareiškėjui (UAB „Šalmėtė“) iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. pateikti Bendrovei priklausančio Pastato, kuriame yra įsikūrusi Picerija, teisinę registraciją patvirtinančius dokumentus, taip pat pagrįstai nurodė, kad priešingu atveju Licencija bus panaikinta.

13. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad Pastatas, kuriame vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, yra stacionarus, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, teismo vertinimu, atsakovas visiškai pagrįstai ir teisėtai, pagal AKĮ 34 straipsnio 19 dalies 9 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas ginčijamu Įsakymu panaikino Licencijos galiojimą.

14. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame Įsakyme neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas, šis aktas yra motyvuotas, dėl to atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

15. Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra teisėtas, pagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Šalmėtė“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje nėra ginčo, jog Licencija Bendrovei buvo išduota teisėtai, pagal tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus. Bendrovės teigimu, atsakovui nusprendus panaikinti teisėtai išduotą licenciją (o ne pripažinti Licencijos išdavimą neteisėtu), turi būti taikomi įstatyme įtvirtinti licencijos panaikinimo pagrindai. Licencijos panaikinimo atvejų baigtinis sąrašas yra nurodytas AKĮ 34 straipsnio 16–19 dalyse. Tarp AKĮ 34 straipsnio 16–19 dalyse nurodytų baigtinių Licencijos panaikinimo pagrindų nėra numatyta pagrindo naikinti Licenciją dėl pasikeitusių Pastato teisinės registracijos duomenų, tačiau Administracija Įsakymą grindžia būtent tokiu pagrindu.

18. Bendrovė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vieno AKĮ 34 straipsnio 16–19 dalyse numatyto teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Licencijos panaikinimas galėtų būti pripažintas teisėtu. Teismas rėmėsi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nestacionariosiose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose. Tačiau Pastato daiktinės teisės buvo registruotos Nekilnojamojo turto registre ir tuo pagrindu Bendrovei buvo išduota Licencija, t. y. Pastatas nebuvo laikinasis statinys. Todėl Pastatas negali būti pripažintas laikinuoju.

19. Pareiškėjas pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas nagrinėja administracinę bylą Nr. I-122-402/2017, kurioje yra būtent nagrinėjamas skundas dėl Pastato teisinės registracijos neteisėto panaikinimo. Pabrėžia, kad, pateikus visus dokumentus, Pastatas buvo įregistruotas, gautas nuosavybės teisę patvirtinantis pažymėjimas, o minėto nuosavybės pažymėjimo pagrindu buvo išduota ir Licencija, leidžianti Picerijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Teismui buvo pateikti duomenys apie pareikštus reikalavimus dėl nepagrįsto Pastato išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę.

20. Bendrovė nurodo, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nestacionariosiose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nėra specialioji norma AKĮ 34 straipsnio 16–19 dalyse įtvirtintiems licencijų panaikinimo pagrindams (baigtiniam sąrašui) ir jai negali būti suteiktas prioritetas. Nagrinėdamas klausimą dėl Licencijos panaikinimo, teismas ginčo santykiams turi taikyti su Licencijos panaikinimu susijusias teises normas, tačiau nagrinėjamu atveju šis reglamentavimas buvo akivaizdžiai ignoruotas ir tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

21. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Bendrovės įkurtoje Picerijoje dirba apie 30 darbuotojų (vienišos motinos, auginančios vaikus, jaunimas), Bendrovė moka mokesčius, dėl to formaliems ir nepagrįstiems reikalavimams negali būti teikiamas prioritetas prieš sąžiningą, socialiai atsakingą, ilgametį verslą, prieš miesto gyventojų lūkesčius, prieš sąžiningai sukurtas darbo vietas, o nepagrįstas Licencijos panaikinimas akivaizdžiai pažeistų darbuotojų ir valstybės interesus. Įsakyme vien formaliai nurodyti teisės aktai, kuriais buvo remtasi priimant šį aktą, tačiau jie nesuteikia teisės atsakovui priimti būtent tokio pobūdžio sprendimą. Administracija nepateikė aiškių, konkrečių argumentų, nenurodė aiškaus Licencijos panaikinimo pagrindo, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Todėl Įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas.

22. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad pareiškėjo samprotavimai apie Pastato ir teisių į jį įregistravimą bei registracijos neteisėtą panaikinimą neatitinka faktinių aplinkybių. Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. 1-122-402/2017 nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad Pastatas yra laikinasis statinys, o laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Todėl Picerijoje mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais negalima ir draudžiama (AKĮ 5 straipsnio 1 dalis). Administracija taip pat pabrėžia, kad alkoholinių gėrimų pardavimas nėra pagrindinė Picerijos veikla, todėl Licencijos panaikinimas nėra priežastis, dėl kurios pareiškėjas negalėtų toliau tęsti veiklos arba ją nutraukti. Atsakovo nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai taikė materialines bei proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti skysčiais (technologiniais, parfumerijos, kosmetikos, buitinės chemijos pramonės gaminiais ir kt.), kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 20 procentų, nestacionariosiose mažmeninės prekybos vietose <...>. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nestacionariosiose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose. Pagal AKĮ 2 straipsnio 20 dalį nestacionarioji mažmeninės prekybos vieta – mažmeninės prekybos vieta, įrengta Nekilnojamojo turto registre neregistruojamame laikinajame statinyje, o pagal AKĮ 2 straipsnio 21 dalį nestacionarioji viešojo maitinimo vieta – viešojo maitinimo vieta, įrengta Nekilnojamojo turto registre neregistruojamame laikinajame statinyje.

25. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m spalio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) numatyta, kad laikinasis statinys – statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinųjų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas. Laikinųjų statinių, kurių naudojimo terminas suinteresuotųjų asmenų prašymu pratęsiamas, naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

26. Pagal AKĮ 34 straipsnio 19 dalies 9 punktą licencijos gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais ar verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas panaikinamas, jei įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas, kurie buvo įspėti apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą, per nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų. Licencijos ir leidimo galiojimą panaikina juos išdavusi institucija (AKĮ 34 straipsnio 22 dalis).

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 6 punkte (nutarimo redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) numatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, jų rekvizitus patikslina, apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimo panaikinimą įspėja, licencijų galiojimą sustabdo, licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimą panaikina, popierinių licencijų dublikatus išduoda, taip pat prižiūri, kaip licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu ir šiomis taisyklėmis.

28. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-117 patvirtinto Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų išdavimo tvarkos aprašo (sprendimo redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 19 d.) 3 punkte įtvirtinta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, patikslina, apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimo panaikinimą įspėja, licencijų galiojimą sustabdo, licencijų galiojimo sustabdymą ar galiojimą panaikina, išduoda licencijų dublikatus, taip pat prižiūri, kaip licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėmis ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklėmis, Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais, reglamentuojančiais licencijų išdavimo tvarką.

29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtu reglamentavimu, pripažįsta, kad savivaldybės vykdomoji institucija (šiuo atveju – Alytaus miesto savivaldybės administracija), nustačiusi, kad UAB „Šalmėtė“ priklausantis Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta picerija „Palermo“, yra laikinasis statinys, ir Bendrovei per nustatytą terminą nepateikus šią aplinkybę paneigiančių duomenų (pvz., teisinės registracijos dokumentų), turėjo pagrindą panaikinti pareiškėjui 1997 m. liepos 1 d. išduotą licenciją Nr. 72 verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba picerijoje „Palermo“. Todėl pareiškėjo argumentas, kad AKĮ nebuvo nustatyta pagrindų, kuriais vadovaujantis nagrinėjamu atveju būtų galima panaikinti Licenciją, yra niekuo nepagrįstas.

30. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių (žr. nutarties 10, 11 punktus), kurios patvirtina, kad Pastatas iš tiesų yra laikinasis statinys. Tai, kad Pastatas yra laikinasis statinys, patvirtina ir VĮ Registrų centro oficialūs raštai, kuriuose Pastatas įvardinamas kaip laikinasis statinys ir nurodoma, kad Pastatas Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas (I t, b. l. 140–141, 143, 153–156, 169), Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Alytaus filialo 1999 m. rugsėjo 14 d. išvada Nr. 20730 (II t, b. l. 54), kuria nuspręsta netenkinti 1999 m. rugsėjo 6 d. prašymo įregistruoti Pastatą, kadangi Pastatas yra laikinasis statinys. Byloje yra tik Nekilnojamojo turto Centrinio duomenų banko išrašas (I t, b. l. 68–69), kuris patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), t. y. šalia Pastato, kuriame yra įsikūrusi Picerija, yra registruotas nebaigtas statyti pastatas, kurio baigtumas – 53 proc. Tai, kad Pastatas yra laikinasis statinys patvirtina ir priimti teismų sprendimai kitose bylose, pavyzdžiui, ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2241-657/2014. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad Pastatas iki ginčijamo Įsakymo priėmimo ir ginčijamo Įsakymo priėmimo metu buvo laikinasis statinys, kuriame draudžiama vykdyti mažmeninę alkoholinių gėrimų prekybą pagal AKĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 3 dalį.

31. Pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje Nr. I-122-402/2017 buvo nagrinėjamas ne Pastato teisinės registracijos panaikinimo teisėtumo klausimas, bet VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (2.1.9.)ALG-2554, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymus įregistruoti Pastatą Nekilnojamojo turto registre ir sudaryti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą. Minėtoje administracinėje byloje Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (2.1.9.)ALG-2554 pripažino teisėtu ir pagrįstu. Šis teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.

32. Dėl pareiškėjo argumento, kad Licencijos panaikinimas pažeidžia Bendrovės ir jos Picerijoje dirbančių darbuotojų interesus, valstybės interesą surinkti mokesčius, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, galimi Bendrovės ir jos darbuotojų socialiniai ir ekonominiai interesai negali paneigti Administracijos teisės ir pareigos panaikinti Licenciją, nustačius tam teisėta pagrindą, o valstybės interesas yra ne tik surinkti mokesčius į valstybės biudžetą, bet ir užtikrinti tinkamą alkoholio prekybos kontrolės tvarką, kad būtų pasiekti AKĮ siekiami tikslai (AKĮ 1 straipsnis).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš ginčijamo Įsakymo turinio galima aiškiai suprasti jo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, t. y. pareiškėjas turėjo suprasti, kad Licencija naikinama dėl to, kad Bendrovė verčiasi alkoholinių gėrimų mažmenine prekyba nestacionarioje viešojo maitinimo prekybos vietoje, nurodytos tai draudžiančios ir Administracijai teisę šiuo pagrindu panaikinti Licenciją suteikiančios teisės aktų normos. Todėl ginčijamas Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimas, dėl to ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, šį aktą naikinti nėra pagrindo.

35. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino ginčijamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, dėl to nėra pagrindo pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šalmėtė“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius