Legislator Case Law & Legislation
b7278e7f-2d86-46f2-925e-7c901cd3640d AI generated

b7278e7f-2d86-46f2-925e-7c901cd3640d · Kauno apygardos teismas

Case Number b7278e7f-2d86-46f2-925e-7c901cd3640d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-530/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04744-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Santai Golovkaitei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam R.

Legislator headnote

AI generated

b7278e7f-2d86-46f2-925e-7c901cd3640d · Kauno apygardos teismas: Tačiau jos protingi, gyvenimiÅ¡ki patarimai visada yra iÅ¡klausomi ir iÅ¡girstami, ir į jos pozityvius pasiÅ«lymus apeliantas visada atsižvelgia koreguodamas savo elgesį teigiama linkme. Taigi, apelianto sesuo jam yra teismo nepaneigtas autoritetas. I. R. dirba picerijoje (duomenys neskelbtini), tačiau dėl Lietuvoje paskelbto karantino jos darbovietė yra užsidariusi, todėl ir darbo užmokesčio ji nuo pernai metų gruodžio mėnesio iÅ¡ esmės negauna (yra prastovose). Duomenis apie fizinio asmens administracines nuobaudas, teistumÄ , darbovietes byloje gali patikrinti ir pats teismas, naudodamasis informacinėmis sistemomis, tačiau apylinkės teismas nepatikrino I.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-530/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04744-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Santai Golovkaitei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam R.

R., nuteistojo R. R. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta R.

R. galutinė bausmė – 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Teismas įpareigojo R. R. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudÄ sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: - uždrausta R.

R. naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 18 d.; - konfiskuotas R. R., priklausantis automobilis „Seat Altea“, be valstybinių numerių, VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini). R. R. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, pradėjus vykdyti bausmę panaikintinos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. R. 2021 m. vasario 14 d. apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini) gatve iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Seat Altea“, be valstybinių numerių, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,79 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu R. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , jo atžvilgiu pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ vienerių metų laikotarpiui be užstato, laiduotoja paskiriant jo seserį I. R.. Skunde taip pat praÅ¡oma pakeisti jam taikytas baudžiamÄ sias poveikio priemones: vietoj automobilio „Seat Altea“ konfiskavimo, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R.

R. dalį automobilio vertės (1000 eurų) ir automobilį jam grÄ Å¾inti, o specialios teisės vairuoti transporto priemones terminÄ sumažinti iki vienerių metų. R. R. kartu praÅ¡o perduodant bylÄ nagrinėti į posėdį apeliacine tvarka, jo atžvilgiu priimti tarpinę teismo nutartį ir panaikinti jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, taip pat pripažinti, kad baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas jam buvo Å¡aliÅ¡kas bei nepriteisti iÅ¡ jo 45 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybės naudai. 2.1.

Skunde teigiama, kad pirmoji iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, susijusių su nusikaltimo priskyrimu vienai iÅ¡ kategorijų, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra, kadangi apelianto padarytas nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Tačiau apelianto manymu, teismas jo seserį I. R. vertinęs kaip netinkamÄ laiduotojÄ netinkamai vertino BK 40 straipsnio taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, ir tokiu bÅ«du suklydo. I. R. yra neteista, dirbanti, apibÅ«dinama teigiamai.

Nors I. R. bausta administracine tvarka, tačiau paskirtos nuobaudos yra sumokėtos, ji bausta už vienkartinius, atsitiktinius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, Å¡ios aplinkybės nėra esminės ir leidžiančios abejoti I. R. kaip laiduotojos, tinkamumu bei galimybe apeliantui daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Pažymėtina, kad I. R. neteisino R. R. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, ir jo poelgį vertino blogai, kritiÅ¡kai, aplinkybes apie įvykį nurodė tokias, kokias ji sužinojo iÅ¡ nuteistojo.

Pastebėtina ir tai, kad teisėjas teisiamojo posėdžio metu I. R. uždavinėjo menamus klausimus ir suformavo visiÅ¡kai iÅ¡kreiptÄ jos atsakymÄ dėl to, jog nuteistasis mėgsta nusižengti taisyklėms ir virÅ¡yti greitį ir tokiu bÅ«du privertė liudytojÄ apkalbėti R. R. (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 31.27 s iki 31.49 s), kas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma teisėtu bÅ«du gautais parodymais Å¡ioje dalyje. Nors I. R. teisme nurodė, kad darbai ir didelis atstumas trukdo susitikti, tačiau Å¡ių žodžių negalima interpretuoti taip, kad tai trukdo apelianto bei sesers bendravimui ir tarpusavio ryÅ¡iui, kuris nepaneigiamai yra tvirtas nuo pat vaikystės. Pastaruoju metu didžioji dalis viso pasaulio gyvena turėdami labai mažai galimybių bendrauti gyvai.

Koronaviruso pandemijos metu nuotolinis bendravimas naudojant vaizdo skambučius tapo pagrindine komunikavimo priemones ne tik apeliantui su seserimi, bet ir likusiai daliai pasaulio, todėl apylinkės teismo nurodomi argumentai, kad sesuo nuteistajam nedaro jokios įtakos, todėl, kad jis gyvena Danijoje, o sesuo - Lietuvoje, yra tiesiog nesuvokiami ir nesudaro jokio teisinio pagrindo taip teigti, kadangi nuotolinis bendravimas jokiu bÅ«du nesusilpnino jų tarpusavio dar nuo mažų dienų puoselėto vidinio ryÅ¡io. KiekvienÄ kartÄ apeliantas atvykęs į LietuvÄ , bÅ«tinai aplanko ir sesers Å¡eimÄ , susitinka su ja ir kartu praleidžia daug laiko.

Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje buvo įvesti griežti ribojimai dėl asmenų judėjimo tarp savivaldybių, tuo tarpu apeliantas ir jo sesuo gyvena skirtingose savivaldybėse, be to, apeliantui grįžus iÅ¡ užsienio, bÅ«tinas karantinavimosi laikotarpis, ko apylinkės teismas, vertindamas laiduotojos bendravimÄ su nuteistuoju taip pat visiÅ¡kai neaptarė bei neįvertino. Tai, kad apelianto sesuo nežino kelių nereikÅ¡mingų detalių apie R. R. asmeninį gyvenimÄ , rodo, kad ji gerbia jo teisę į paties privatų gyvenimÄ ir priverstinai į jį nesikiÅ¡a su netinkamomis korekcijomis.

Tačiau jos protingi, gyvenimiÅ¡ki patarimai visada yra iÅ¡klausomi ir iÅ¡girstami, ir į jos pozityvius pasiÅ«lymus apeliantas visada atsižvelgia koreguodamas savo elgesį teigiama linkme. Taigi, apelianto sesuo jam yra teismo nepaneigtas autoritetas. I. R. dirba picerijoje (duomenys neskelbtini), tačiau dėl Lietuvoje paskelbto karantino jos darbovietė yra užsidariusi, todėl ir darbo užmokesčio ji nuo pernai metų gruodžio mėnesio iÅ¡ esmės negauna (yra prastovose). Duomenis apie fizinio asmens administracines nuobaudas, teistumÄ , darbovietes byloje gali patikrinti ir pats teismas, naudodamasis informacinėmis sistemomis, tačiau apylinkės teismas nepatikrino I.

R. nurodytos informacijos ir tik garsiai balsu nusijuokė į jos pasiÅ«lytÄ laidavimo sumÄ - penkiasdeÅ¡imt eurų, tokiu bÅ«dų parodydamas savo ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į sunkiai uždirbamus laiduotojos pinigus ir iÅ¡ankstinį požiÅ«rį į pačiÄ laiduotojÄ I. R. kaip asmenybę (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 33.30 s iki 33.36 s). Pažymint ir tai, kad net ir pats prokuroras baigiamosiose kalbose prašė Å¡ioje byloje taikyti laidavimÄ be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes.

Atkreipiant dėmesį, kad Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl apelianto manymu Å¡iuo atveju buvo priimtas nepagrįstas sprendimas I. R. pripažinti netinkama laiduotoja ir R. R. netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų. Pažymint, kad laidavimo klausimas teisme buvo tiriamas pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir nesigilinus į tikrÄ sias laiduotojos I. R. asmenines savybes bei jos realiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ daromÄ nuteistajam, kadangi teisiamajame posėdyje pati laiduotoja sklandžiai ir motyvuotai teismui nurodė, kaip ji daro teigiamÄ Ä¯takÄ apelianto asmenybei, kad jis naujai nenusikaltų (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 30.59 s iki 31.15 s). 2.2.

Skunde nurodoma, kad apeliantas atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytas bÅ«tinas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas, kadangi Lietuvoje R. R. teisiamas pirmÄ jį kartÄ . Nors apylinkės teismas ir nurodė, kad apeliantas yra teistas užsienyje už eismo taisyklių pažeidimÄ , tačiau teismas tik formaliai įrašė tokiÄ frazę, nepatikrindamas Å¡ios informacijos. Teismas net nesiaiÅ¡kino, ar užsienyje įvykdytas R. R. nuteisimas ar iÅ¡teisinimas buvo už nusikalstamÄ veikÄ , ar už administracinio pobÅ«džio nusižengimÄ , pažymint, kad jeigu apeliantas bÅ«tų teistas Europos SÄ jungos narės valstybėje griežta bausme, tai pagal Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos sutartis, dėl jo bausmės atlikimo bÅ«tų kreiptasi į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas, tačiau tai padaryta nebuvo, nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Jeigu R. R. bÅ«tų buvusi skirta bauda, jos vykdymas taip pat bÅ«tų perduotas Lietuvos Respublikai kaip ekonominė sankcija, kas padaryta taip pat nebuvo. Be to, užsienyje priimtų nuosprendžių (tiek iÅ¡teisinamųjų, tiek apkaltinamųjų) pripažinimas yra iÅ¡skirtinė kiekvienos valstybės teisė, kuri niekaip nepriklauso nuo kitos valstybės noro. Apylinkės teismas, norėdamas apeliantui pripažinti teistumÄ užsienyje, mažų mažiausiai, privalėjo iÅ¡sireikalauti užsienio valstybėje priimto procesinio dokumento kopijÄ , jį iÅ¡siversti į lietuvių kalbÄ , įvertinti ar valstybės, kuri priėmė tokį sprendimÄ , teisinė sistema paremta demokratiniais principais, kokio pobÅ«džio ir kokiomis aplinkybėmis buvo pradėta byla ir kaip ji pabaigta, kokiais argumentais yra grindžiamas sprendimas ir kokie jo motyvai, tačiau to nepadarė.

Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai, kaip neigiamai charakterizuojantį duomenį nurodė, kad apeliantas yra teistas užsienyje. Tuo tarpu apeliantas niekada neginčijo savo kaltės dėl to, jog vairavo automobilį neblaivus, savo kaltę nuoširdžiai pripažino nuo pirmųjų sulaikymo akimirkų, taip pat ir duodamas parodymus tiek policijoje, tiek teisme. Kaltės neginčija ir šiuo skundu bei labai nuoširdžiai gailisi dėl paties įvykio. Pažymint, kad žala įvykio metu niekam nebuvo padaryta, žalos fakto nebuvo užfiksuota nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu.

Anot apelianto, apylinkės teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad R. R. sistemingai daro administracinius nusižengimus ir yra baudžiamas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi grįžęs iÅ¡ Danijos į LietuvÄ Ä¯Å¾Å«liai pažeidinėja KET ir rodo nepagarbÄ Lietuvoje nustatytoms elgesio vairuojant transporto priemones keliuose taisyklėms. Tačiau apylinkės teismas, įraÅ¡ydamas apelianto teisiamajame posėdyje duotus nuoÅ¡irdžius parodymus, jog jis anksčiau buvo administracine tvarka baustas už vairavimÄ bÅ«nant neblaiviu ir policijos pareigÅ«nų pateiktus iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ duomenų bazių apie administracinius nusižengimus, vertino atsietai, bet ne visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis, kaip numato teismų praktika.

K. R. Rakutis teisiamajame posėdyje nurodė, kad jau 14 metų dirba ir gyvena Danijoje, ten turi savo statybų sferoje dirbančiÄ Ä¯monę, todėl pagrinde gyvena ir dirba ten. Danijoje bÅ«na apie mėnesį ir vienai - dviem savaitėms grįžta į LietuvÄ , tuomet lanko jam brangius žmones ir su jais aktyviai bendrauja. Å iuo metu jo vardu Lietuvos Respublikoje yra registruota 13 automobilių, bet tai nereiÅ¡kia, kad jis juos visus ir vairuoja ir jais visais vienas naudojasi, nes tame nebÅ«tų jokios logikos ir žmogiÅ¡kųjų gebėjimų (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 16.19 s iki 16.49 s).

Lietuvoje yra jam išskirtinę reikšmę asmeniniame gyvenime užimantys itin artimi žmonės ir jų šeimos, kuriems jis geranoriškai leidžia neatlygintinai ir be jokios sutarties naudotis jo vardu registruotomis transporto priemonėmis, taip pat ir iš geros širdies sutinka prisiimti jų įvykdomus administracinius nusižengimus kelių eismo taisyklių pažeidimų srityje, net ir sumokėdamas visas baudas. Kaip matyti, baudžiamojoje byloje yra informacija iš VATIS apie R. R. Lietuvos Respublikos sienos kirtimus.

Ä®vertinus sienų kirtimo laikotarpius, t. y. nebuvimÄ Lietuvoje ir administracinių baustumų santraukÄ , darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog per tuos penkerius metus R. R. tikrai padarė tik tris administracinius nusižengimus, o kitais visais atvejais apelianto administracinio pažeidimo padarymo momentu Lietuvos Respublikoje tiesiog nebuvo, ir tai patvirtina teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytos jo aplinkybes, jog jis nėra linkęs pažeidinėti kelių eismo taisyklių, o tik norėdamas padėti jam brangiems kitiems jauniems žmonėms prisiimdavo jų kaltę pažeidimų padarymo atvejais.

Tačiau teismas visiškai nesiaiškino šių nuteistojo paminėtų aplinkybių ir neanalizavo sienos kirtimų istorijos, esančios byloje, bei neatitikimų tarp jų, nors jomis ir rėmėsi, tačiau apelianto parodymus teisme vertino atsietai nuo bylos duomenų, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl R. R. administracinių baustumų. Pažymint, kad net ir prokuroras baigiamosiose kalbose prašė šiuos neaiškumus dėl administracinių nubaudimų vertinti kaip nepašalintus duomenų prieštaravimus nuteistojo naudai.

Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 10.55 s iki 11.39.

s) apeliantas labai nuoÅ¡irdžiai neigiamai įvertino savo poelgį vairuoti automobilį iÅ¡gėrus alkoholio, ir atvirai pasidžiaugė, kad jį tokios bÅ«klės sustabdė savo pareigas tinkamai atlikę policijos pareigÅ«nai, tokiu bÅ«du užkirsdami keliÄ blogesniems įvykiams ir tai yra jam labai didelė gyvenimo pamoka. Toks atviras nuoÅ¡irdumas, atvirai iÅ¡dėstomas situacijos pavojingumo suokimas, kritiÅ¡kas požiÅ«ris į savo buvusį elgesį, įvertinus ir kitas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, be jokio abejonės turi bÅ«ti vertinamas tuo pagrįstu pagrindu, kad apeliantas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apelianto teigimu, atsižvelgiant į teigiamai jį apibÅ«dinančias aplinkybes, į tai, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau iÅ¡ esmė yra teigiamai charakterizuojamas, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato vienerių metų laikotarpiui, perduodant laiduotojos I. R. atsakomybei. Kadangi jau pats baudžiamasis procesas turėjo apeliantui pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį, leido kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, kÄ R.

R. nuoÅ¡irdžiai pasižada teismui ir mano, kad skundžiamajame nuosprendyje BK 40 straipsnio reikalavimai nėra tinkamai įgyvendinti, jie nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti bei įvertinti visumoje su teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymas, jį charakterizuojančiais visais duomenimis, todėl tai apylinkės teismui sutrukdė priimti teisingÄ , pagrįstÄ ir teisėtÄ nuosprendį, kuris turi bÅ«ti naikinamas, atsižvelgiant ir į Kauno apygardos teismo formuojamÄ praktikÄ . 2.3. Skunde pažymima, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas R.

R. atžvilgiu. Kaip girdėti iÅ¡ teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o (nuo 04.14 s iki 04.40 s), dar net nepradėjęs įrodymų tyrimo iÅ¡ esmės, teisėjas balsu įvertino baudžiamosios bylos duomenis, garsiai padarydamas niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, kuomet bÅ«na Lietuvoje. Viso teisiamojo posėdžio metu nuteistasis juto aiÅ¡kiai teisėjo jam demonstruojamÄ atvirÄ paniekÄ ir diskriminacijÄ dėl to, jog jis yra emigrantas, kÄ ir pats teisėjas nurodė (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 13.11 s iki 13.27 s).

Pažymint, kad toks iÅ¡ankstinis teisėjo nuomonės susiformavimas apie R. R. atsispindėjo ir pačiame nuosprendyje, kur teisėjas jį vertino lyg kokį turtingÄ â€žnaujalietuvį“ ir nurodė, <...>“ kad kaltinamasis grįžęs iÅ¡ Danijos į LietuvÄ Ä¯Å¾Å«liai pažeidinėja KET ir rodo nepagarbÄ Lietuvoje nustatytoms elgesio vairuojant transporto priemones keliuose taisyklėms“<...>, kas yra absoliuti netiesa jau aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais dėl administracinių nubaudimų.

Be to, piniginiais pervedimais apeliantas uoliai finansiÅ¡kai remia Lietuvoje likusius ir čia gyvenančius jam brangius žmones, tokiu bÅ«du savotiÅ¡kai prisidėdamas prie Lietuvos ekonomikos gerinimo pagal savo asmeninius gebėjimus, kas dar kartÄ patvirtina jo pagarbÄ ne tik žmonėms, bet ir tėvynės įstatymams. Teisėjas teisiamojo posėdžio metu grasiai pats įvertino administracinius baustumus „kaip apelianto chuliganiÅ¡kus atvažiavimus“ ir R. R. ne vienÄ kartÄ moralizavo (teisiamojo garso įraÅ¡as nuo 15.56 s iki 16. 12 s; nuo 16.49 s iki 17.35 s), nors teisėjas turi iÅ¡laikyti kantrybę, bendrauti mandagiai, dalykiÅ¡kai, nevartoti žodžių ar formuluočių, dėl kurių gali kilti tam tikrų interpretacijų, dviprasmybių, o kalbėdamas teisėjas visada turi apgalvoti savo sakomų žodžių reikÅ¡mę ir vengti asmeninių vertinimų, kas apelianto atveju nebuvo padaryta, tokiu bÅ«du pademonstruojant teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Teisėjas vertindamas ir apelianto sesers finansines galimybes laiduoti su užstatu, teisiamojo posėdžio metu tiesiog balsu ciniÅ¡kai nusijuokė iÅ¡ I. R. pasiÅ«lyto penkiasdeÅ¡imties eurų užstato, kas jau tÄ pačiÄ akimirkÄ apeliantui suponavimo pagrįstÄ manymÄ , kad teisėjas jo sesers nepripažins tinkama laiduotoja - taip ir įvyko (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 33.22 s iki 33.37 s). Taip pat teisėjas teisiamojo posėdžio metu nepagarbiai kreipėsi į nuteistÄ jį ginantį valstybės paskirtÄ advokatÄ ir iÅ¡ jo juokėsi balsu, tokiu bÅ«du pademonstruodamas iÅ¡ankstinę neigiamÄ nuostatÄ dėl advokato argumentų taikyti jam laidavimÄ (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 33.58 s iki 34.01 s).

Atkreipiant dėmesį ir į apelianto procesinių teisių - reikÅ¡ti praÅ¡ymus - pažeidimÄ , kadangi teisėjas nei prieÅ¡ pradedant, nei prieÅ¡ baigiant įrodymų tyrimÄ nesuteikė nuteistajam procesinės teisės reikÅ¡ti praÅ¡ymus ir net apskritai to nepaklausė (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 03.00 s iki 03.19 s; nuo 04.56 s iki 05.02 s; nuo 41.25 s iki 41.53 s), nors apeliantas turėjo juristo raÅ¡tu paruoÅ¡tus praÅ¡ymus teismui, kuriuos pradėjo teismui teikti tik pradėjus įrodymų tyrimÄ ir po jo apklausos (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 22.22 s iki 22.53 s pirmasis praÅ¡ymas; nuo 26.01 s iki 26.57 s. antrasis praÅ¡ymas), tokiu bÅ«du teismas pažeidė apelianto BPK 22 straipsnyje numatytas procesines teises.

Kitų praÅ¡ymų apeliantas pateikti nespėjo, nes teismas tiesiog neleido to daryti, todėl jis juos dėstė baigiamosiose kalbose. Be to, teisėjas, net ir visÄ posėdžio laikÄ turėdamas rankose baudžiamÄ jÄ bylÄ , sÄ mojingai, siekdamas R. R. sumenkinti, klydo ir pats apeliantui sunkino kaltinimÄ , iÅ¡kraipydamas bylos faktines aplinkybes dėl įvykio metu nustatyto 1,79 promilių neblaivumo, garsiai nurodydamas, kad R. R. neblaivumas buvo 1,8 arba 2 promilės (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 07. 04 s iki 07.09 s; nuo 30.19 s iki 30.22 s).

Todėl anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliantas praÅ¡o pripažinti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžiančiomis aplinkybėmis, kurių pagrindu skundžiamasis nuosprendį turėtų bÅ«ti panaikintas. 2.4. Apeliantas supranta, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, todėl teismas jam bet kuriuo atveju taikys baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones. Todėl apeliantas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jo darbas tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu Danijoje, prieÅ¡ingu atveju jis paprasčiausiai praras darbÄ užsienyje, o jo verslas ne tik nukentės, bet ir bus sužlugdytas, todėl jis neturės jokių legalių pajamų teikti savo artimiesiems Lietuvoje finansinės paramos, o ir pats neturės iÅ¡ ko pragyventi.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes apeliantas labai praÅ¡o teismo uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones tik minimaliam vienerių metų terminui. Kadangi jau Å¡is įvykis pats savaime jam yra siaubinga pamoka dėl jo buvusio netinkamo elgesio, todėl teismo labai praÅ¡o ilgam laikui neatimti iÅ¡ jo galimybės legaliai dirbti ir užsidirbti pragyvenimui lėšų. 2.5. Skunde taip pat nesutinkama ir su nustatyta konfiskuotinos transporto priemonės verte. Pirmosios instancijos teismas byloje iÅ¡ esmės vadovavosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis apie panaÅ¡ių transporto priemonių vidutinę kainÄ Lietuvoje, kuri su PVM 2230 EUR, be PVM — 1843 EUR.

Tačiau apeliantas teisiamojo posėdžio metu nesutiko su byloje nustatyta automobilio „Seat Altea“ verte (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 22.01 s iki 22.53 s). Ir į teisiamÄ jį posėdį pateikė 2021 m. sausio 2 d. Å¡io automobilio pirkimo -pardavimo sutartį, pagal kuriÄ automobilio kaina yra 500 EUR. Kartu buvo pateikta ir transporto priemonių techninės apžiÅ«ros rezultatų ataskaita bei techninės ekspertizės pažyma, kuriose nurodoma, jog automobilis yra perdarytas, todėl jo vertė yra ne tokia, kuri nurodoma VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paminėtoje pažymoje.

Apeliantas šį automobilį remontavo ir jo techninę bÅ«klė pagerino, tačiau ji tikrai nesudaro VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodomos vertės. Be to, Å¡is automobilis į keleivinį yra perdarytas tuo tikslu, kad juo galėtų važinėti ne vienas žmogus iÅ¡ apelianto kompanijos, todėl automobilis gyvybiÅ¡kai reikalingas firmos veiklai palaikyti. Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliantas praÅ¡o, pakeisti jam taikytos baudžiamosios poveikio priemonės - automobilio „Seat Altea“ konfiskavimÄ Ä¯ Å¡io automobilio vertės dalies - vieno tÅ«kstančio eurų - konfiskavimÄ valstybės naudai, o automobilį jam grÄ Å¾inti. 2.6.

Apeliantas skunde ginčija ir jam priteistas 45 eurų iÅ¡laidas susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam. Kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apylinkės teismui buvo perduota su prokuroro pareiÅ¡kimu dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagretinto proceso tvarka, kas reiÅ¡kia, kad pati valstybė privalomai kaltinamajam turi savo sÄ skaita paskirti gynėjÄ . Jam gynėjas buvo paskirtas privalomai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies nurodomus atvejus, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ jo negali bÅ«ti priteisiamos.

Pažymint, kad to prašė ir prokurorė baigiamosiose kalbose. 2.7. Skunde nesutinkama su nuteistajam taikoma kardomÄ ja priemone - raÅ¡ytiniu pasižadėjimu neiÅ¡vykti, kuri skundžiamuoju nuosprendžiu palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Kaip R. R. prašė baigiamosiose kalbose, taip praÅ¡o ir apeliacinės instancijos teismo dar iki Å¡io skundo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, priimti tarpinę nutartį, kuria bÅ«tų panaikintas jam ikiteisminio nagrinėjimo metu paskirtas raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog apelianto pastovi gyvenamoji vieta yra Danijoje, kurioje jis pastoviai gyvena pastaruosius 14 metų, joje yra įkÅ«ręs savo verslÄ , todėl privalo rÅ«pintis firmoje dirbančiais žmonėmis, ieÅ¡koti pelningų užsakymų ir juos derinant vykti realiai apžiÅ«rai į statomus objektus, ko bÅ«dams Lietuvoje neturi galimybės tinkamai įvykdyti. Nors Lietuvoje taip pat turi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir yra saistomas stipriais Å¡eiminiais ryÅ¡iais su namiÅ¡kiais, kuriais rÅ«pinasi, tačiau apeliantas yra pasiekiamas visas nurodomais jo kontaktais visÄ parÄ , esant bÅ«tinajam poreikiui, jis gali nedelsdamas atvykti į teismÄ (tik labai praÅ¡o atkreipti dėmesį į karantinavimosi laikotarpius bei vieÅ¡as rekomendacijas dėl tiesioginio bendravimo karantino laikotarpiu).

Pažymint, kad apeliantas niekada nesislapstė nei nuo ikiteisminio tyrimo, nei nuo teismo, Å¡i baudžiamoji byla teisme buvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, įrodymus iÅ¡tiriant sutrumpinto įrodomų tyrimo tvarka. Ginčo dėl jo kaltės nėra. Taigi, Å¡ios aplinkybės rodo, kad nėra jokio procesinio pagrindo toliau apelianto atžvilgiu taikyti kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, todėl praÅ¡o jį panaikinti.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis nurodė, jog nebepraÅ¡o grÄ Å¾inti konfiskuoto automobilio, tačiau praÅ¡o sutrumpinti jam skirtos specialios teisės atėmimo terminÄ gynėjas advokatas palaikė nuteistojo skundÄ ir prašė jį tenkinti, taikant R. R. laidavimÄ , prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados 4. R. R. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino viso proceso metu, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau Å¡iais klausimais nepasisako. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti R. R. BK 40 straipsnio nuostatų bei praÅ¡oma tenkinus jo skundÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki 1 metų, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ apelianto jam priklausančio automobilio vertės dalį bei nepriteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus ir baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra visos sÄ lygos, bÅ«tinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutÄ R. R.. Dėl BK 40 straipsnio taikymo 7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ , priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien į formaliÄ sias teisines sÄ lygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Sprendimo motyvai privalo bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, iÅ¡dėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

9. Apeliantas teigia, jog jis teisiamas pirmÄ kartÄ . Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad R. R. teistas užsienyje už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (1 t., b. l. 56–57). BK 97 straipsnio 1 dalis nustato, kad turinčiais teistumÄ laikomi už nusikaltimo padarymÄ nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumÄ taip pat laikomi už nusikaltimo padarymÄ ne Europos SÄ jungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Ä® teistumÄ teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ , spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamÄ veikÄ (tik nusikaltimÄ ) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tÄ sa.

Å i teisinė kategorija bÅ«dinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant jÄ prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymÄ , įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, o teistumas Å¡ia prasme yra tiesiog nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014).

IÅ¡ byloje esančios pažymos matyti, kad apeliantas buvo gavęs baudÄ už greičio virÅ¡ijimÄ , kas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančiÄ teisę atitiktų administraciniam nusižengimui, o ne nusikaltimui ar baudžiamajam nusižengimui. Todėl pritariant skundo argumentams darytina iÅ¡vada, jog R. R. teisiamas pirmÄ jį kartÄ .

10. R. R. padarė nesunkų nusikaltimÄ , jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, byla buvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, savo veiksmais turtinės ir neturtinės žalos niekam nepadarė, todėl pripažintina, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje nustatytos formalios sÄ lygos BK 40 straipsnio taikymui.

11. Be formaliųjų sÄ lygų bÅ«tina nustatyti ketvirtÄ jÄ sÄ lygÄ , kad asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018).

Vienai ar kitai iÅ¡vadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (iÅ¡nykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobÅ«dis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Bylos duomenimis R. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs Lietuvoje, dirba užsienyje, kaip pats nurodė apklausiamas pirmosios instancijos teisme paskutiniu metu dažnai grįžta į LietuvÄ , kurioje bÅ«na apie savaitę laiko ir penkias savaites Danijoje (1 t., b. l. 121), duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymÄ byloje nėra (1 t., b. l. 71-72), iÅ¡laiko Å¡eimÄ materialiai (2 t., b. l. 39).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas darydamas iÅ¡vadÄ dėl R. R. nenoro laikytis įstatymų ir polinkio daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus sprendė atsižvelgdamas į apelianto padarytus administracinius nusižengimus už KET pažeidimus, bei įvardindamas juos kaip įžūlų elgesį nesilaikant kelių eismo taisyklių reikalavimų. Apeliantas tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jis savo vardu Lietuvoje yra registravęs 12 automobilių, kuriais naudojosi jam artimi asmenys.

Todėl jis kaip šių automobilių savininkas sumokėdavo baudas už kitų asmenų padarytus nusižengimus. Mano, kad jis asmeniškai galėjo padaryti du administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 121, 2 t., b. l. 39). Pirmos instancijos teismas šių R. R. nurodytų aplinkybių nevertino ir skundžiamame nuosprendyje visiškai neanalizavo su byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei nemotyvavo, kodėl šiuos kaltinamojo teiginius atmeta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R.

R. vardu yra registruoti 13 automobilių, bei tai kad jis dažnai kerta sienÄ atvykdamas ir iÅ¡vykdamas iÅ¡ Lietuvos (1t., b. l. 52). Apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jo vardu registruotais automobiliais naudojosi podukros, už kurias jis sumokėdavo paskirtas baudas. Bylos duomenimis, daugelis kelių eismo taisyklių pažeidimų užfiksuoti automatiniu bÅ«du, o tai reiÅ¡kia, kad pažeidėjas darantis pažeidimus sulaikytas vietoje nebuvo, jo asmenybė nėra nustatyta, pažeidėjui suraÅ¡omas administracinis nurodymas ir jeigu skirta bauda nesumokama, institucijoje priimamas nutarimas kuriuo paskiriama bauda.

Baudos už administracinių nusižengimų padarymÄ sumokėtos (1 t., b. l. 58-70). Jeigu transporto priemonės savininkas nenurodo, jog automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo ne jis, baudžiamas transporto priemonės savininkas (Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 611 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į R. R. nurodytas aplinkybes dėl administracinių nusižengimų padarymo Lietuvoje teisėjų kolegija neatmeta jo nurodytų aplinkybių ir tai daro įtakÄ vertinimui, tačiau kita vertus jis bÅ«damas atsakingas už transporto priemones registruotas jo vardu, nenurodė tikslios informacijos apie pažeidėjÄ ir taip sudarė sÄ lygas kitam asmeniui iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Per 2020-2021 metus R.

R. baustas 10 kartų iÅ¡ jų baustumai neiÅ¡nykę dėl trijų administracinių nusižengimų, tai yra už tai, kad 2021 m. sausio 7 d. vairuojant transporto priemonę įvažiavo į sankryÅ¾Ä ir jÄ pravažiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui (ANK 417 straipsnio 4 dalis); 2020 m. spalio 25 d. vairuodamas transporto priemonę, nustatytÄ 90 km/val. greitį virÅ¡ijo 21 km/val. Važiavo 111 km/val. greičiu įvertinus paklaidÄ (ANK 416 straipsnio 3 dalis); 2020 m. birželio 10 d. vairavo transporto priemonę, esant leistinam greičiui 70 km/val., važiavo 87 km/val. (įvertinus paklaidÄ ).

LeistinÄ greitį virÅ¡ijo 14 km/val. (ANK 416 straipsnio 2 dalis) (1 t., b. l. 58-70). Teisėjų kolegija vertina tai, kad visi kelių eismo taisyklių nesilaikymo atvejai yra teisės pažeidimai, tačiau vertinant tai, kad R. R. nei karto nebuvo atimta specialioji teisė - vairuotojo pažymėjimas, negalima vertinti, kad jo veiksmai buvo įžūlÅ«s ar labai Å¡iukÅ¡tÅ«s, todėl nesudaro pagrindo daryti abejonių nekeliančios iÅ¡vados, jog apeliantas grįžęs iÅ¡ Danijos į LietuvÄ Ä¯Å¾Å«liai pažeidinėja kelių eismo taisykles bei rodo nepagarbÄ Lietuvoje nustatytoms elgesio vairuojant transporto priemones keliuose taisyklėms.

R. R. yra nurodęs aplinkybę, jog jis praeityje yra vairavęs neblaivus, tačiau Å¡is faktas nėra fiksuotas administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡e per 5 metus, jo teigimu, tai buvo senai, kol dar už girtumÄ bausdavo policijos institucija. RaÅ¡ytinių duomenų apie tai nėra dėl to, kad galimai baustumas iÅ¡nykęs. Todėl įvertinant pakankamai didelį laikotarpį teisėjų kolegija įvertinusi laikotarpį, negali daryti iÅ¡vados, kad R. R. turi alkoholio vartojimo problemų, kurios sudarytų pagrindÄ manyti, kad jis ir toliau nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegijai atkreipiant dėmesį, kad naujų kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, R. R. galimybes ribos ir atimta teisė vairuoti, o įvertinus itin kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo buvusį elgesį, teigti, jog jis galimai vairuos neturėdamas teisės to daryti, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, R. R. atžvilgiu egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

12. Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimÄ , yra bÅ«tinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ .

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

13. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo apklausta galima laiduotoja I. R., kuri parodė, kad R. R. yra jos brolis, ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) ir dirba picerijoje. R. R. kaskart grįžus į LietuvÄ bando su juo sutikti bei paaiÅ¡kino, kad brolis grįžta savaitei – dviem per mėnesį. Paklausta, kaip ji galėtų daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, kai jis didžiÄ jÄ dalį laiko praleidžia užsienyje, I. R. nurodė, kad jie labai dažnai bendrauja el. paÅ¡tu, telefonu, ji pati nevartoja alkoholio, todėl skatina nevartoti ir brolį. Dėl R. R. padarytų administracinių nusižengimų, I. R. paaiÅ¡kinti negalėjo, o teisėjui garsinant kaltinamojo padarytus administracinius nusižengimus ji sakė žinanti, kad brolis mėgsta virÅ¡yti greitį, nusižengti kelyje, tačiau patvirtino, kad ji su juo pasikalba apie tai, paaiÅ¡kina, kad reikia laikytis kelių eismo taisyklių (2021 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 29.18-33.42 min.).

14. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad I. R. neturi pakankamai įtakos nuteistajam, nes ji gyvena toli nuo brolio, R. R. retai grįžtant į LietuvÄ , I. R. nesusitinka dažnai su juo, bendrauja tik internetu, dėl ko, pirmosios instancijos teismo manymu, ji negalės daryti įtakos kaltinamajam. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sureikÅ¡mino faktines aplinkybes susijusias su R. R. gyvenimu užsienyje ir betarpiÅ¡kai retu bendravimu.

Tiek I. R., tiek ir R. R. patvirtino, kad jam grįžtus į LietuvÄ beveik kiekvienÄ mėnesį ir joje bÅ«nant apie savaitę – dvi, jie kaskart stengiasi susitikti. IÅ¡ R. R. teisme duotų parodymų taip pat matyti, kad jis su sese palaiko glaudžius santykius, dažnai susiskambina, tik per karantinÄ dažnai susimatyti nepavyksta (1 t., b. l. 121). DažnÄ bendravimÄ telefonu bei internetu patvirtino ir pati I. R., todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į kasacinio teismo praktikÄ , kurioje nurodyta, jog BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nėra nustatytos sÄ lygos, kad laiduotojas ir nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi gyventi kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, Nr. 2K-164-895/2018) sprendžia, jog I.

R. turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ broliui, pažymint, kad pasaulinės pandemijos metu, bendravimas nuotolinio perdavimo priemonės tapo vieninteliu bÅ«du palaikyti santykius su artimaisiais ne tik gyvenančiais užsienyje, bet ir Lietuvoje, todėl teisėjų kolegija įvertinusi duomenų visumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad I. R. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmeninės savybės, kad ji gali bÅ«ti laiduotoja aukÅ¡tesniajam teismui nekelia abejonių. I. R. dirba, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 34), neteista, nors bausta už du administracinius nusižengimus, turi vienÄ neiÅ¡nykusį baustumÄ už 2020 m. stovėjimÄ kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje (1 t. b. l. 110-111).

IÅ¡ teisme duotų parodymų matyti, kad galima laiduoja neigiamai vertina tiek alkoholio vartojimÄ , tiek ir brolio elgesį, su juo prevenciÅ¡kai pasikalba, ji taip pat nurodo, jog sutiktų laiduoti su užstatu, nepaisant to, kad jos gaunamos pajamos yra minimalios (2 t., b. l. 13). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad I. R. turi visas galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R. R., pažymint, kad ir pats nuteistasis praÅ¡yme dėl laidavimo yra nurodęs, jog sesers asmenybė daro jam įtakÄ dėl jo priimamų gyvenimiÅ¡kų spendimų (2 t., b. l. 30-31).

15. Nustatydama laidavimo terminÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia į aukščiau aptartÄ R. R. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, padarymo aplinkybes (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, byla baigta pagreitinto proceso tvarka) ir konstatuoja, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus tinkama poveikio priemonė kaltininkui. BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. I. R. praÅ¡yme prašė taikyti laidavimÄ be užstato, o apklausiama pirmosios instancijos teisme teigė, jog galėtų sumokėti 50 Eur užstatÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad I. R. pajamos yra minimalios, o dėl susiklosčiusios pandemijos, ji ilgÄ laikÄ iÅ¡ viso neturėjo galimybės dirbti, skiria laidavimÄ be užstato.

16. Teisėjų kolegija įvertinusi R. R. asmenybę, bylos aplinkybes tai, kad jo neblaivumas neženkliai virÅ¡ijo žemutinę ribÄ , kuri skiria baudžiamÄ jÄ ir administracinę atsakomybes, jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si ir pasižadėjimÄ ateityje nenusižengti įstatymams, bÅ«simos laiduotojos asmenines savybes bei tai, kad ir valstybinį kaltinimÄ palaikiusi prokurorė nematė kliūčių taikyti R. R. laidavimÄ be užstato, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį dėl R.

R. nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį panaikina ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, R. R. atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį I. R. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukia. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimÄ naudotis specialia teise.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iÅ¡ jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. R.jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jo trukme, uždraudimu vairuoti transporto priemones 2 metams, praÅ¡ant taikyti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminÄ tai yra vienerius metus. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas R.

R.teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ mažesnį nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis, tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, apibÅ«dinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ bei valstybės siekiamus tikslus padidinti saugumÄ kelyje ir užkirsti keliÄ neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pažymint, kad R. R. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. AukÅ¡tesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti apelianto veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, kadangi nusikalstama veika buvo padaryta (duomenys neskelbtini) mieste, kur eismo intensyvumas, net ir vakaro valandomis yra pakankamai didelis, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismo skirtas dviejų metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra neproporcingas ir neteisingas, nėra pagrindo.

Tuo tarpu apelianto nurodytos aplinkybės susijusios su darbo praradimu ir verslo nukentėjimu Danijoje bei negalėjimu teikti finansinės paramos savo artimiesiems Lietuvoje, nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių bÅ«tų galima sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ , todėl apeliacinio skundo dalis dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino sumažinimo netenkinama. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo 18. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir turto konfiskavimÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

19. Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . Tuo tarpu atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

20. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde, R. R. prašė vietoj automobilio „Seat Altea“ konfiskavimo, iÅ¡ieÅ¡koti dalį automobilio vertės (1000 eurų) ir automobilį jam grÄ Å¾inti, tačiau apklausiamas apygardos teisme Å¡io praÅ¡ymo atsisakė, todėl teisėjų kolegija spendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, paliekant pirmosios instancijos teismo spendimÄ nepakeistÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu transporto priemonės savininkas su jam priklausančia transporto priemone padaro nusikaltimÄ , Å¡i transporto priemonė yra pripažįstama nusikaltimo padarymo priemone, tai visais atvejais konfiskuojama, o ne iÅ¡ieÅ¡koma tokios transporto priemonės vertė. Dėl proceso iÅ¡laidų 21. Apeliantas skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo jam priteistas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, teigdamas, kad gynėjas jam buvo skirtas privalomai perdavus bylÄ nagrinėti pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalis).

22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bylos nagrinėjimas ir vyko pagreitinto proceso tvarka bei R. R. gynėjas advokatas buvo skirtas prokuratÅ«ros iniciatyva (1 t., b. l. 106), tačiau Å¡ios aplinkybės neįeina į BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, todėl apylinkės teismo 45 eurus sudarančios antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos R. R. priteistos pagrįstai, įvertinus kaltinamojo nurodytÄ turtinę padėtį. Dėl Å¡aliÅ¡kumo 24. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo samprata yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Šio principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylÄ teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ proceso Å¡alių: baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-171-1073/2018). Teigtina, jog neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti proceso Å¡alies ar Å¡alių nuomonės nepakanka, o turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ , t. y. abejonė dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju neÅ¡aliÅ¡kumo aspektais) turi bÅ«ti pagrįsta. 25.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡klausęs teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä nenustatė esminių Å¡aliÅ¡kumo požymių, kurie darytų priimtÄ apylinkės teismo sprendimÄ neteisėtu. Pirmos instancijos teismo teisėjas laikėsi BPK nustatytos tvarkos, iÅ¡aiÅ¡kino kaltinamajam jo procesines teises, teisę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus teismo sudėčiai, ar atskiram jos nariui, tačiau kaltinamasis ar jo gynėjas supratęs savo teises, Å¡ia teise viso proceso metu nesinaudojo. Teisėjas prieÅ¡ pradėdamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės paklausė ar proceso dalyviai turės praÅ¡ymų ir Å¡ia teise proceso dalyviai naudojosi.

Teismas suteikė teisę pasisakyti visiems proceso dalyviams, o tai kad užduodamas klausimus kaltinamajam ar asmeniui sutinkančiam bÅ«ti laiduotoju citavo teismui pateiktos bylos medžiagÄ , bei tuo pagrindu formulavo klausimus apklausiamiesiems nėra procesinis pažeidimas. Vien tai, kad teismas spręsdamas dėl laidavimo taikymo galimybės R. R., tam tikras faktines aplinkybes įvertino netinkamai ir netaikė apeliantui BK 40 straipsnio nuostatų, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas buvo šaliÅ¡kas. Teisėjo priimti sprendimai kitais sprendžiamais klausimais (turto konfiskavimo, uždraudimo naudotis specialia teise) yra teisėti ir pagrįsti, todėl nesudaro pagrindo apelianto skundÄ Å¡ioje dalyje tenkinti ir pripažinti buvus teismÄ Å¡aliÅ¡ku.

Dėl paskirtų kardomųjų priemonių 26. Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – panaikintinas nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies: Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį dėl R. R. nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį panaikinti.

R. R., padariusį BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį I. R. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. R. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. KitÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti R. R., asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , ir laiduotojai I. R., kad: - laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo (Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis); - jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis); - jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Jurgis Kiškis Arūnas Paštuolis