b7278e7f-2d86-46f2-925e-7c901cd3640d · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-530/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04744-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsÄjo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų DanutÄs GiaÄaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Jurgio KiÅ¡kio ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio, sekretoriaujant Rimantei LitvinaviÄiÅ«tei, Santai Golovkaitei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam R.
Legislator headnote
AI generatedb7278e7f-2d86-46f2-925e-7c901cd3640d · Kauno apygardos teismas: TaÄiau jos protingi, gyvenimiÅ¡ki patarimai visada yra iÅ¡klausomi ir iÅ¡girstami, ir į jos pozityvius pasiÅ«lymus apeliantas visada atsižvelgia koreguodamas savo elgesį teigiama linkme. Taigi, apelianto sesuo jam yra teismo nepaneigtas autoritetas. I. R. dirba picerijoje (duomenys neskelbtini), taÄiau dÄl Lietuvoje paskelbto karantino jos darbovietÄ yra užsidariusi, todÄl ir darbo užmokesÄio ji nuo pernai metų gruodžio mÄnesio iÅ¡ esmÄs negauna (yra prastovose). Duomenis apie fizinio asmens administracines nuobaudas, teistumÄ , darbovietes byloje gali patikrinti ir pats teismas, naudodamasis informacinÄmis sistemomis, taÄiau apylinkÄs teismas nepatikrino I.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-530/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04744-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsÄjo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų DanutÄs GiaÄaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Jurgio KiÅ¡kio ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio, sekretoriaujant Rimantei LitvinaviÄiÅ«tei, Santai Golovkaitei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam R.
R., nuteistojo R. R. gynÄjai advokatei Ramutei Budrytei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų (toliau â Kauno apylinkÄs teismas) 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmÄ sumažinta vienu treÄdaliu ir paskirta R.
R. galutinÄ bausmÄ â 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Teismas įpareigojo R. R. per 3 (tris) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos baudÄ sumokÄti į Lietuvos Respublikos ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos (įmonÄs kodas 188659752) pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokÄjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonÄs: - uždrausta R.
R. naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminÄ skaiÄiuojant nuo 2021 m. vasario 18 d.; - konfiskuotas R. R., priklausantis automobilis âSeat Alteaâ, be valstybinių numerių, VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas UAB â(duomenys neskelbtini)â aikÅ¡telÄje (duomenys neskelbtini). R. R. skirtos kardomosios priemonÄs â specialiosios teisÄs sustabdymas ir raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti, pradÄjus vykdyti bausmÄ panaikintinos. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs 1. R. R. 2021 m. vasario 14 d. apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini) gatve iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymÄto pastato, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatanÄius draudimÄ vairuoti transporto priemonÄ neblaiviems asmenims, vairavo motorinÄ transporto priemonÄ â automobilį âSeat Alteaâ, be valstybinių numerių, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu âAlcotest 6810â Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,79 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu R. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , jo atžvilgiu pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ vienerių metų laikotarpiui be užstato, laiduotoja paskiriant jo seserį I. R.. Skunde taip pat praÅ¡oma pakeisti jam taikytas baudžiamÄ sias poveikio priemones: vietoj automobilio âSeat Alteaâ konfiskavimo, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R.
R. dalį automobilio vertÄs (1000 eurų) ir automobilį jam grÄ Å¾inti, o specialios teisÄs vairuoti transporto priemones terminÄ sumažinti iki vienerių metų. R. R. kartu praÅ¡o perduodant bylÄ nagrinÄti į posÄdį apeliacine tvarka, jo atžvilgiu priimti tarpinÄ teismo nutartį ir panaikinti jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ - raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, taip pat pripažinti, kad baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas jam buvo Å¡aliÅ¡kas bei nepriteisti iÅ¡ jo 45 Eur antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų valstybÄs naudai. 2.1.
Skunde teigiama, kad pirmoji iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs sÄ lygų, susijusių su nusikaltimo priskyrimu vienai iÅ¡ kategorijų, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra, kadangi apelianto padarytas nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. TaÄiau apelianto manymu, teismas jo seserį I. R. vertinÄs kaip netinkamÄ laiduotojÄ netinkamai vertino BK 40 straipsnio taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, ir tokiu bÅ«du suklydo. I. R. yra neteista, dirbanti, apibÅ«dinama teigiamai.
Nors I. R. bausta administracine tvarka, taÄiau paskirtos nuobaudos yra sumokÄtos, ji bausta už vienkartinius, atsitiktinius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, Å¡ios aplinkybÄs nÄra esminÄs ir leidžianÄios abejoti I. R. kaip laiduotojos, tinkamumu bei galimybe apeliantui daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . PažymÄtina, kad I. R. neteisino R. R. dÄl jo padarytos nusikalstamos veikos, ir jo poelgį vertino blogai, kritiÅ¡kai, aplinkybes apie įvykį nurodÄ tokias, kokias ji sužinojo iÅ¡ nuteistojo.
PastebÄtina ir tai, kad teisÄjas teisiamojo posÄdžio metu I. R. uždavinÄjo menamus klausimus ir suformavo visiÅ¡kai iÅ¡kreiptÄ jos atsakymÄ dÄl to, jog nuteistasis mÄgsta nusižengti taisyklÄms ir virÅ¡yti greitį ir tokiu bÅ«du privertÄ liudytojÄ apkalbÄti R. R. (teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 31.27 s iki 31.49 s), kas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma teisÄtu bÅ«du gautais parodymais Å¡ioje dalyje. Nors I. R. teisme nurodÄ, kad darbai ir didelis atstumas trukdo susitikti, taÄiau Å¡ių žodžių negalima interpretuoti taip, kad tai trukdo apelianto bei sesers bendravimui ir tarpusavio ryÅ¡iui, kuris nepaneigiamai yra tvirtas nuo pat vaikystÄs. Pastaruoju metu didžioji dalis viso pasaulio gyvena turÄdami labai mažai galimybių bendrauti gyvai.
Koronaviruso pandemijos metu nuotolinis bendravimas naudojant vaizdo skambuÄius tapo pagrindine komunikavimo priemones ne tik apeliantui su seserimi, bet ir likusiai daliai pasaulio, todÄl apylinkÄs teismo nurodomi argumentai, kad sesuo nuteistajam nedaro jokios įtakos, todÄl, kad jis gyvena Danijoje, o sesuo - Lietuvoje, yra tiesiog nesuvokiami ir nesudaro jokio teisinio pagrindo taip teigti, kadangi nuotolinis bendravimas jokiu bÅ«du nesusilpnino jų tarpusavio dar nuo mažų dienų puoselÄto vidinio ryÅ¡io. KiekvienÄ kartÄ apeliantas atvykÄs į LietuvÄ , bÅ«tinai aplanko ir sesers Å¡eimÄ , susitinka su ja ir kartu praleidžia daug laiko.
Atkreipiant dÄmesį ir į tai, kad Lietuvoje buvo įvesti griežti ribojimai dÄl asmenų judÄjimo tarp savivaldybių, tuo tarpu apeliantas ir jo sesuo gyvena skirtingose savivaldybÄse, be to, apeliantui grįžus iÅ¡ užsienio, bÅ«tinas karantinavimosi laikotarpis, ko apylinkÄs teismas, vertindamas laiduotojos bendravimÄ su nuteistuoju taip pat visiÅ¡kai neaptarÄ bei neįvertino. Tai, kad apelianto sesuo nežino kelių nereikÅ¡mingų detalių apie R. R. asmeninį gyvenimÄ , rodo, kad ji gerbia jo teisÄ Ä¯ paties privatų gyvenimÄ ir priverstinai į jį nesikiÅ¡a su netinkamomis korekcijomis.
TaÄiau jos protingi, gyvenimiÅ¡ki patarimai visada yra iÅ¡klausomi ir iÅ¡girstami, ir į jos pozityvius pasiÅ«lymus apeliantas visada atsižvelgia koreguodamas savo elgesį teigiama linkme. Taigi, apelianto sesuo jam yra teismo nepaneigtas autoritetas. I. R. dirba picerijoje (duomenys neskelbtini), taÄiau dÄl Lietuvoje paskelbto karantino jos darbovietÄ yra užsidariusi, todÄl ir darbo užmokesÄio ji nuo pernai metų gruodžio mÄnesio iÅ¡ esmÄs negauna (yra prastovose). Duomenis apie fizinio asmens administracines nuobaudas, teistumÄ , darbovietes byloje gali patikrinti ir pats teismas, naudodamasis informacinÄmis sistemomis, taÄiau apylinkÄs teismas nepatikrino I.
R. nurodytos informacijos ir tik garsiai balsu nusijuokÄ Ä¯ jos pasiÅ«lytÄ laidavimo sumÄ - penkiasdeÅ¡imt eurų, tokiu bÅ«dų parodydamas savo ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į sunkiai uždirbamus laiduotojos pinigus ir iÅ¡ankstinį požiÅ«rį į paÄiÄ laiduotojÄ I. R. kaip asmenybÄ (teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 33.30 s iki 33.36 s). Pažymint ir tai, kad net ir pats prokuroras baigiamosiose kalbose praÅ¡Ä Å¡ioje byloje taikyti laidavimÄ be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, taÄiau teismas į tai neatsižvelgÄ ir netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes.
Atkreipiant dÄmesį, kad Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinÄjama pagreitinto proceso tvarka, todÄl apelianto manymu Å¡iuo atveju buvo priimtas nepagrįstas sprendimas I. R. pripažinti netinkama laiduotoja ir R. R. netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų. Pažymint, kad laidavimo klausimas teisme buvo tiriamas pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir nesigilinus į tikrÄ sias laiduotojos I. R. asmenines savybes bei jos realiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ daromÄ nuteistajam, kadangi teisiamajame posÄdyje pati laiduotoja sklandžiai ir motyvuotai teismui nurodÄ, kaip ji daro teigiamÄ Ä¯takÄ apelianto asmenybei, kad jis naujai nenusikaltų (teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 30.59 s iki 31.15 s). 2.2.
Skunde nurodoma, kad apeliantas atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dÄstytas bÅ«tinas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygas, kadangi Lietuvoje R. R. teisiamas pirmÄ jį kartÄ . Nors apylinkÄs teismas ir nurodÄ, kad apeliantas yra teistas užsienyje už eismo taisyklių pažeidimÄ , taÄiau teismas tik formaliai įraÅ¡Ä tokiÄ frazÄ, nepatikrindamas Å¡ios informacijos. Teismas net nesiaiÅ¡kino, ar užsienyje įvykdytas R. R. nuteisimas ar iÅ¡teisinimas buvo už nusikalstamÄ veikÄ , ar už administracinio pobÅ«džio nusižengimÄ , pažymint, kad jeigu apeliantas bÅ«tų teistas Europos SÄ jungos narÄs valstybÄje griežta bausme, tai pagal Lietuvos Respublikos teisinÄs pagalbos sutartis, dÄl jo bausmÄs atlikimo bÅ«tų kreiptasi į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas, taÄiau tai padaryta nebuvo, nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Jeigu R. R. bÅ«tų buvusi skirta bauda, jos vykdymas taip pat bÅ«tų perduotas Lietuvos Respublikai kaip ekonominÄ sankcija, kas padaryta taip pat nebuvo. Be to, užsienyje priimtų nuosprendžių (tiek iÅ¡teisinamųjų, tiek apkaltinamųjų) pripažinimas yra iÅ¡skirtinÄ kiekvienos valstybÄs teisÄ, kuri niekaip nepriklauso nuo kitos valstybÄs noro. ApylinkÄs teismas, norÄdamas apeliantui pripažinti teistumÄ užsienyje, mažų mažiausiai, privalÄjo iÅ¡sireikalauti užsienio valstybÄje priimto procesinio dokumento kopijÄ , jį iÅ¡siversti į lietuvių kalbÄ , įvertinti ar valstybÄs, kuri priÄmÄ tokį sprendimÄ , teisinÄ sistema paremta demokratiniais principais, kokio pobÅ«džio ir kokiomis aplinkybÄmis buvo pradÄta byla ir kaip ji pabaigta, kokiais argumentais yra grindžiamas sprendimas ir kokie jo motyvai, taÄiau to nepadarÄ.
Taigi, apylinkÄs teismas nepagrįstai, kaip neigiamai charakterizuojantį duomenį nurodÄ, kad apeliantas yra teistas užsienyje. Tuo tarpu apeliantas niekada neginÄijo savo kaltÄs dÄl to, jog vairavo automobilį neblaivus, savo kaltÄ nuoÅ¡irdžiai pripažino nuo pirmųjų sulaikymo akimirkų, taip pat ir duodamas parodymus tiek policijoje, tiek teisme. KaltÄs neginÄija ir Å¡iuo skundu bei labai nuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl paties įvykio. Pažymint, kad žala įvykio metu niekam nebuvo padaryta, žalos fakto nebuvo užfiksuota nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinÄjimo metu.
Anot apelianto, apylinkÄs teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodÄ, kad R. R. sistemingai daro administracinius nusižengimus ir yra baudžiamas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi grįžÄs iÅ¡ Danijos į LietuvÄ Ä¯Å¾Å«liai pažeidinÄja KET ir rodo nepagarbÄ Lietuvoje nustatytoms elgesio vairuojant transporto priemones keliuose taisyklÄms. TaÄiau apylinkÄs teismas, įraÅ¡ydamas apelianto teisiamajame posÄdyje duotus nuoÅ¡irdžius parodymus, jog jis anksÄiau buvo administracine tvarka baustas už vairavimÄ bÅ«nant neblaiviu ir policijos pareigÅ«nų pateiktus iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ duomenų bazių apie administracinius nusižengimus, vertino atsietai, bet ne visumoje su kitais byloje esanÄiais duomenimis, kaip numato teismų praktika.
K. R. Rakutis teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad jau 14 metų dirba ir gyvena Danijoje, ten turi savo statybų sferoje dirbanÄiÄ Ä¯monÄ, todÄl pagrinde gyvena ir dirba ten. Danijoje bÅ«na apie mÄnesį ir vienai - dviem savaitÄms grįžta į LietuvÄ , tuomet lanko jam brangius žmones ir su jais aktyviai bendrauja. Å iuo metu jo vardu Lietuvos Respublikoje yra registruota 13 automobilių, bet tai nereiÅ¡kia, kad jis juos visus ir vairuoja ir jais visais vienas naudojasi, nes tame nebÅ«tų jokios logikos ir žmogiÅ¡kųjų gebÄjimų (teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 16.19 s iki 16.49 s).
Lietuvoje yra jam iÅ¡skirtinÄ reikÅ¡mÄ asmeniniame gyvenime užimantys itin artimi žmonÄs ir jų Å¡eimos, kuriems jis geranoriÅ¡kai leidžia neatlygintinai ir be jokios sutarties naudotis jo vardu registruotomis transporto priemonÄmis, taip pat ir iÅ¡ geros Å¡irdies sutinka prisiimti jų įvykdomus administracinius nusižengimus kelių eismo taisyklių pažeidimų srityje, net ir sumokÄdamas visas baudas. Kaip matyti, baudžiamojoje byloje yra informacija iÅ¡ VATIS apie R. R. Lietuvos Respublikos sienos kirtimus.
Ä®vertinus sienų kirtimo laikotarpius, t. y. nebuvimÄ Lietuvoje ir administracinių baustumų santraukÄ , darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog per tuos penkerius metus R. R. tikrai padarÄ tik tris administracinius nusižengimus, o kitais visais atvejais apelianto administracinio pažeidimo padarymo momentu Lietuvos Respublikoje tiesiog nebuvo, ir tai patvirtina teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡dÄstytos jo aplinkybes, jog jis nÄra linkÄs pažeidinÄti kelių eismo taisyklių, o tik norÄdamas padÄti jam brangiems kitiems jauniems žmonÄms prisiimdavo jų kaltÄ pažeidimų padarymo atvejais.
TaÄiau teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino Å¡ių nuteistojo paminÄtų aplinkybių ir neanalizavo sienos kirtimų istorijos, esanÄios byloje, bei neatitikimų tarp jų, nors jomis ir rÄmÄsi, taÄiau apelianto parodymus teisme vertino atsietai nuo bylos duomenų, todÄl padarÄ nepagrįstas iÅ¡vadas dÄl R. R. administracinių baustumų. Pažymint, kad net ir prokuroras baigiamosiose kalbose praÅ¡Ä Å¡iuos neaiÅ¡kumus dÄl administracinių nubaudimų vertinti kaip nepaÅ¡alintus duomenų prieÅ¡taravimus nuteistojo naudai.
Tuo tarpu teisiamojo posÄdžio metu (teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 10.55 s iki 11.39.
s) apeliantas labai nuoÅ¡irdžiai neigiamai įvertino savo poelgį vairuoti automobilį iÅ¡gÄrus alkoholio, ir atvirai pasidžiaugÄ, kad jį tokios bÅ«klÄs sustabdÄ savo pareigas tinkamai atlikÄ policijos pareigÅ«nai, tokiu bÅ«du užkirsdami keliÄ blogesniems įvykiams ir tai yra jam labai didelÄ gyvenimo pamoka. Toks atviras nuoÅ¡irdumas, atvirai iÅ¡dÄstomas situacijos pavojingumo suokimas, kritiÅ¡kas požiÅ«ris į savo buvusį elgesį, įvertinus ir kitas jį teigiamai charakterizuojanÄias aplinkybes, be jokio abejonÄs turi bÅ«ti vertinamas tuo pagrįstu pagrindu, kad apeliantas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Apelianto teigimu, atsižvelgiant į teigiamai jį apibÅ«dinanÄias aplinkybes, į tai, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, taÄiau iÅ¡ esmÄ yra teigiamai charakterizuojamas, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmÄs tikslai bus pasiekti atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ be užstato vienerių metų laikotarpiui, perduodant laiduotojos I. R. atsakomybei. Kadangi jau pats baudžiamasis procesas turÄjo apeliantui pakankamÄ auklÄjamÄ jį poveikį, leido kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, kÄ R.
R. nuoÅ¡irdžiai pasižada teismui ir mano, kad skundžiamajame nuosprendyje BK 40 straipsnio reikalavimai nÄra tinkamai įgyvendinti, jie nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti bei įvertinti visumoje su teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirtais įrodymas, jį charakterizuojanÄiais visais duomenimis, todÄl tai apylinkÄs teismui sutrukdÄ priimti teisingÄ , pagrįstÄ ir teisÄtÄ nuosprendį, kuris turi bÅ«ti naikinamas, atsižvelgiant ir į Kauno apygardos teismo formuojamÄ praktikÄ . 2.3. Skunde pažymima, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjÄs teisÄjas buvo Å¡aliÅ¡kas R.
R. atžvilgiu. Kaip girdÄti iÅ¡ teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡o (nuo 04.14 s iki 04.40 s), dar net nepradÄjÄs įrodymų tyrimo iÅ¡ esmÄs, teisÄjas balsu įvertino baudžiamosios bylos duomenis, garsiai padarydamas niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas sistemingai daro administracinius teisÄs pažeidimus, kuomet bÅ«na Lietuvoje. Viso teisiamojo posÄdžio metu nuteistasis juto aiÅ¡kiai teisÄjo jam demonstruojamÄ atvirÄ paniekÄ ir diskriminacijÄ dÄl to, jog jis yra emigrantas, kÄ ir pats teisÄjas nurodÄ (teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 13.11 s iki 13.27 s).
Pažymint, kad toks iÅ¡ankstinis teisÄjo nuomonÄs susiformavimas apie R. R. atsispindÄjo ir paÄiame nuosprendyje, kur teisÄjas jį vertino lyg kokį turtingÄ ânaujalietuvįâ ir nurodÄ, <...>â kad kaltinamasis grįžÄs iÅ¡ Danijos į LietuvÄ Ä¯Å¾Å«liai pažeidinÄja KET ir rodo nepagarbÄ Lietuvoje nustatytoms elgesio vairuojant transporto priemones keliuose taisyklÄmsâ<...>, kas yra absoliuti netiesa jau aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytais argumentais dÄl administracinių nubaudimų.
Be to, piniginiais pervedimais apeliantas uoliai finansiÅ¡kai remia Lietuvoje likusius ir Äia gyvenanÄius jam brangius žmones, tokiu bÅ«du savotiÅ¡kai prisidÄdamas prie Lietuvos ekonomikos gerinimo pagal savo asmeninius gebÄjimus, kas dar kartÄ patvirtina jo pagarbÄ ne tik žmonÄms, bet ir tÄvynÄs įstatymams. TeisÄjas teisiamojo posÄdžio metu grasiai pats įvertino administracinius baustumus âkaip apelianto chuliganiÅ¡kus atvažiavimusâ ir R. R. ne vienÄ kartÄ moralizavo (teisiamojo garso įraÅ¡as nuo 15.56 s iki 16. 12 s; nuo 16.49 s iki 17.35 s), nors teisÄjas turi iÅ¡laikyti kantrybÄ, bendrauti mandagiai, dalykiÅ¡kai, nevartoti žodžių ar formuluoÄių, dÄl kurių gali kilti tam tikrų interpretacijų, dviprasmybių, o kalbÄdamas teisÄjas visada turi apgalvoti savo sakomų žodžių reikÅ¡mÄ ir vengti asmeninių vertinimų, kas apelianto atveju nebuvo padaryta, tokiu bÅ«du pademonstruojant teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .
TeisÄjas vertindamas ir apelianto sesers finansines galimybes laiduoti su užstatu, teisiamojo posÄdžio metu tiesiog balsu ciniÅ¡kai nusijuokÄ iÅ¡ I. R. pasiÅ«lyto penkiasdeÅ¡imties eurų užstato, kas jau tÄ paÄiÄ akimirkÄ apeliantui suponavimo pagrįstÄ manymÄ , kad teisÄjas jo sesers nepripažins tinkama laiduotoja - taip ir įvyko (teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 33.22 s iki 33.37 s). Taip pat teisÄjas teisiamojo posÄdžio metu nepagarbiai kreipÄsi į nuteistÄ jį ginantį valstybÄs paskirtÄ advokatÄ ir iÅ¡ jo juokÄsi balsu, tokiu bÅ«du pademonstruodamas iÅ¡ankstinÄ neigiamÄ nuostatÄ dÄl advokato argumentų taikyti jam laidavimÄ (teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 33.58 s iki 34.01 s).
Atkreipiant dÄmesį ir į apelianto procesinių teisių - reikÅ¡ti praÅ¡ymus - pažeidimÄ , kadangi teisÄjas nei prieÅ¡ pradedant, nei prieÅ¡ baigiant įrodymų tyrimÄ nesuteikÄ nuteistajam procesinÄs teisÄs reikÅ¡ti praÅ¡ymus ir net apskritai to nepaklausÄ (teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 03.00 s iki 03.19 s; nuo 04.56 s iki 05.02 s; nuo 41.25 s iki 41.53 s), nors apeliantas turÄjo juristo raÅ¡tu paruoÅ¡tus praÅ¡ymus teismui, kuriuos pradÄjo teismui teikti tik pradÄjus įrodymų tyrimÄ ir po jo apklausos (teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 22.22 s iki 22.53 s pirmasis praÅ¡ymas; nuo 26.01 s iki 26.57 s. antrasis praÅ¡ymas), tokiu bÅ«du teismas pažeidÄ apelianto BPK 22 straipsnyje numatytas procesines teises.
Kitų praÅ¡ymų apeliantas pateikti nespÄjo, nes teismas tiesiog neleido to daryti, todÄl jis juos dÄstÄ baigiamosiose kalbose. Be to, teisÄjas, net ir visÄ posÄdžio laikÄ turÄdamas rankose baudžiamÄ jÄ bylÄ , sÄ mojingai, siekdamas R. R. sumenkinti, klydo ir pats apeliantui sunkino kaltinimÄ , iÅ¡kraipydamas bylos faktines aplinkybes dÄl įvykio metu nustatyto 1,79 promilių neblaivumo, garsiai nurodydamas, kad R. R. neblaivumas buvo 1,8 arba 2 promilÄs (teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 07. 04 s iki 07.09 s; nuo 30.19 s iki 30.22 s).
TodÄl anksÄiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes apeliantas praÅ¡o pripažinti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžianÄiomis aplinkybÄmis, kurių pagrindu skundžiamasis nuosprendį turÄtų bÅ«ti panaikintas. 2.4. Apeliantas supranta, kad vairavo transporto priemonÄ bÅ«damas neblaivus, todÄl teismas jam bet kuriuo atveju taikys baudžiamojo poveikio priemonÄ - uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones. TodÄl apeliantas praÅ¡o apeliacinÄs instancijos teismo atsižvelgti į jo asmenybÄ teigiamai charakterizuojanÄius duomenis, į tai, kad jo darbas tiesiogiai susijÄs su automobilio vairavimu Danijoje, prieÅ¡ingu atveju jis paprasÄiausiai praras darbÄ užsienyje, o jo verslas ne tik nukentÄs, bet ir bus sužlugdytas, todÄl jis neturÄs jokių legalių pajamų teikti savo artimiesiems Lietuvoje finansinÄs paramos, o ir pats neturÄs iÅ¡ ko pragyventi.
Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes apeliantas labai praÅ¡o teismo uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones tik minimaliam vienerių metų terminui. Kadangi jau Å¡is įvykis pats savaime jam yra siaubinga pamoka dÄl jo buvusio netinkamo elgesio, todÄl teismo labai praÅ¡o ilgam laikui neatimti iÅ¡ jo galimybÄs legaliai dirbti ir užsidirbti pragyvenimui lÄšų. 2.5. Skunde taip pat nesutinkama ir su nustatyta konfiskuotinos transporto priemonÄs verte. Pirmosios instancijos teismas byloje iÅ¡ esmÄs vadovavosi VšĮ â(duomenys neskelbtini)â pateiktais duomenimis apie panaÅ¡ių transporto priemonių vidutinÄ kainÄ Lietuvoje, kuri su PVM 2230 EUR, be PVM â 1843 EUR.
TaÄiau apeliantas teisiamojo posÄdžio metu nesutiko su byloje nustatyta automobilio âSeat Alteaâ verte (teisiamojo posÄdžio garso įraÅ¡as nuo 22.01 s iki 22.53 s). Ir į teisiamÄ jį posÄdį pateikÄ 2021 m. sausio 2 d. Å¡io automobilio pirkimo -pardavimo sutartį, pagal kuriÄ automobilio kaina yra 500 EUR. Kartu buvo pateikta ir transporto priemonių techninÄs apžiÅ«ros rezultatų ataskaita bei techninÄs ekspertizÄs pažyma, kuriose nurodoma, jog automobilis yra perdarytas, todÄl jo vertÄ yra ne tokia, kuri nurodoma VšĮ â(duomenys neskelbtini)â paminÄtoje pažymoje.
Apeliantas šį automobilį remontavo ir jo techninÄ bÅ«klÄ pagerino, taÄiau ji tikrai nesudaro VšĮ â(duomenys neskelbtini)â nurodomos vertÄs. Be to, Å¡is automobilis į keleivinį yra perdarytas tuo tikslu, kad juo galÄtų važinÄti ne vienas žmogus iÅ¡ apelianto kompanijos, todÄl automobilis gyvybiÅ¡kai reikalingas firmos veiklai palaikyti. Esant paminÄtoms aplinkybÄms, apeliantas praÅ¡o, pakeisti jam taikytos baudžiamosios poveikio priemonÄs - automobilio âSeat Alteaâ konfiskavimÄ Ä¯ Å¡io automobilio vertÄs dalies - vieno tÅ«kstanÄio eurų - konfiskavimÄ valstybÄs naudai, o automobilį jam grÄ Å¾inti. 2.6.
Apeliantas skunde ginÄija ir jam priteistas 45 eurų iÅ¡laidas susijusias su antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimu nuteistajam. Kadangi Å¡iuo konkreÄiu atveju baudžiamoji byla apylinkÄs teismui buvo perduota su prokuroro pareiÅ¡kimu dÄl baudžiamosios bylos nagrinÄjimo pagretinto proceso tvarka, kas reiÅ¡kia, kad pati valstybÄ privalomai kaltinamajam turi savo sÄ skaita paskirti gynÄjÄ . Jam gynÄjas buvo paskirtas privalomai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies nurodomus atvejus, todÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ jo negali bÅ«ti priteisiamos.
Pažymint, kad to praÅ¡Ä ir prokurorÄ baigiamosiose kalbose. 2.7. Skunde nesutinkama su nuteistajam taikoma kardomÄ ja priemone - raÅ¡ytiniu pasižadÄjimu neiÅ¡vykti, kuri skundžiamuoju nuosprendžiu palikta galioti iki bausmÄs vykdymo pradžios. Kaip R. R. praÅ¡Ä baigiamosiose kalbose, taip praÅ¡o ir apeliacinÄs instancijos teismo dar iki Å¡io skundo iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme, priimti tarpinÄ nutartį, kuria bÅ«tų panaikintas jam ikiteisminio nagrinÄjimo metu paskirtas raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti.
Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog apelianto pastovi gyvenamoji vieta yra Danijoje, kurioje jis pastoviai gyvena pastaruosius 14 metų, joje yra įkÅ«rÄs savo verslÄ , todÄl privalo rÅ«pintis firmoje dirbanÄiais žmonÄmis, ieÅ¡koti pelningų užsakymų ir juos derinant vykti realiai apžiÅ«rai į statomus objektus, ko bÅ«dams Lietuvoje neturi galimybÄs tinkamai įvykdyti. Nors Lietuvoje taip pat turi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir yra saistomas stipriais Å¡eiminiais ryÅ¡iais su namiÅ¡kiais, kuriais rÅ«pinasi, taÄiau apeliantas yra pasiekiamas visas nurodomais jo kontaktais visÄ parÄ , esant bÅ«tinajam poreikiui, jis gali nedelsdamas atvykti į teismÄ (tik labai praÅ¡o atkreipti dÄmesį į karantinavimosi laikotarpius bei vieÅ¡as rekomendacijas dÄl tiesioginio bendravimo karantino laikotarpiu).
Pažymint, kad apeliantas niekada nesislapstÄ nei nuo ikiteisminio tyrimo, nei nuo teismo, Å¡i baudžiamoji byla teisme buvo iÅ¡nagrinÄta pagreitinto proceso tvarka, įrodymus iÅ¡tiriant sutrumpinto įrodomų tyrimo tvarka. GinÄo dÄl jo kaltÄs nÄra. Taigi, Å¡ios aplinkybÄs rodo, kad nÄra jokio procesinio pagrindo toliau apelianto atžvilgiu taikyti kardomÄ jÄ priemonÄ - raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, todÄl praÅ¡o jį panaikinti.
3. NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistasis nurodÄ, jog nebepraÅ¡o grÄ Å¾inti konfiskuoto automobilio, taÄiau praÅ¡o sutrumpinti jam skirtos specialios teisÄs atÄmimo terminÄ gynÄjas advokatas palaikÄ nuteistojo skundÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti, taikant R. R. laidavimÄ , prokurorÄ praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, kaip neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ . III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir teisinÄs iÅ¡vados 4. R. R. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nÄra ginÄijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs nusikalstamos veikos aplinkybÄs, nuteistasis savo kaltÄ dÄl nusikalstamos veikos pripažino viso proceso metu, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas plaÄiau Å¡iais klausimais nepasisako. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti R. R. BK 40 straipsnio nuostatų bei praÅ¡oma tenkinus jo skundÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , sumažinti teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimo terminÄ iki 1 metų, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ apelianto jam priklausanÄio automobilio vertÄs dalį bei nepriteisti antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų.
6. TeisÄjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus ir baudžiamojoje byloje esanÄius įrodymus, taip pat apylinkÄs teismo nuosprendžio motyvus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir sprendžia, kad nagrinÄjamoje byloje yra visos sÄ lygos, bÅ«tinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ institutÄ R. R.. DÄl BK 40 straipsnio taikymo 7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jeigu:
1) jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, taÄiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ yra galimas nustaÄius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsÄius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esanÄias sÄ lygas.
8. TeisÄjų kolegija pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali nusprÄsti tiek dÄl asmens atleidimo, tiek ir dÄl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybÄ, bet ne privalomÄ pareigÄ , priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybÄs. Sprendžiant šį klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien į formaliÄ sias teisines sÄ lygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Sprendimo motyvai privalo bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, iÅ¡dÄstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinÄs sesijos kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
9. Apeliantas teigia, jog jis teisiamas pirmÄ kartÄ . Skundžiamame nuosprendyje apylinkÄs teismas nurodÄ, kad R. R. teistas užsienyje už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (1 t., b. l. 56â57). BK 97 straipsnio 1 dalis nustato, kad turinÄiais teistumÄ laikomi už nusikaltimo padarymÄ nuteisti asmenys, kuriems įsiteisÄjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos SÄ jungos valstybÄs narÄs teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. TurinÄiais teistumÄ taip pat laikomi už nusikaltimo padarymÄ ne Europos SÄ jungos valstybÄje narÄje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarÄių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisÄjo tos valstybÄs teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Ä® teistumÄ teismas atsižvelgia skirdamas bausmÄ už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ , sprÄsdamas dÄl kaltininko atleidimo nuo bausmÄs ar baudžiamosios atsakomybÄs, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamÄ veikÄ (tik nusikaltimÄ ) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmÄs atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybÄs tÄ sa.
Å i teisinÄ kategorija bÅ«dinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant jÄ prie baudžiamosios atsakomybÄs turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ nuo kitų teisinÄs atsakomybÄs rūšių. BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymÄ , įsiteisÄjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, o teistumas Å¡ia prasme yra tiesiog nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014).
IÅ¡ byloje esanÄios pažymos matyti, kad apeliantas buvo gavÄs baudÄ už greiÄio virÅ¡ijimÄ , kas pagal Lietuvos Respublikoje galiojanÄiÄ teisÄ atitiktų administraciniam nusižengimui, o ne nusikaltimui ar baudžiamajam nusižengimui. TodÄl pritariant skundo argumentams darytina iÅ¡vada, jog R. R. teisiamas pirmÄ jį kartÄ .
10. R. R. padarÄ nesunkų nusikaltimÄ , jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ, nuoÅ¡irdžiai gailisi, byla buvo iÅ¡nagrinÄta pagreitinto proceso tvarka, savo veiksmais turtinÄs ir neturtinÄs žalos niekam nepadarÄ, todÄl pripažintina, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje nustatytos formalios sÄ lygos BK 40 straipsnio taikymui.
11. Be formaliųjų sÄ lygų bÅ«tina nustatyti ketvirtÄ jÄ sÄ lygÄ , kad asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžianÄius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybÄs, apibÅ«dinanÄios kaltininko asmenybÄ, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018).
Vienai ar kitai iÅ¡vadai, be kita ko, gali turÄti įtakos ankstesni (iÅ¡nykÄ) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksÄiau buvo nuteistas, pobÅ«dis (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksÄiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Bylos duomenimis R. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravÄs Lietuvoje, dirba užsienyje, kaip pats nurodÄ apklausiamas pirmosios instancijos teisme paskutiniu metu dažnai grįžta į LietuvÄ , kurioje bÅ«na apie savaitÄ laiko ir penkias savaites Danijoje (1 t., b. l. 121), duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymÄ byloje nÄra (1 t., b. l. 71-72), iÅ¡laiko Å¡eimÄ materialiai (2 t., b. l. 39).
Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas darydamas iÅ¡vadÄ dÄl R. R. nenoro laikytis įstatymų ir polinkio daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus sprendÄ atsižvelgdamas į apelianto padarytus administracinius nusižengimus už KET pažeidimus, bei įvardindamas juos kaip įžūlų elgesį nesilaikant kelių eismo taisyklių reikalavimų. Apeliantas tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinÄs instancijos teisme teigÄ, kad jis savo vardu Lietuvoje yra registravÄs 12 automobilių, kuriais naudojosi jam artimi asmenys.
TodÄl jis kaip Å¡ių automobilių savininkas sumokÄdavo baudas už kitų asmenų padarytus nusižengimus. Mano, kad jis asmeniÅ¡kai galÄjo padaryti du administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 121, 2 t., b. l. 39). Pirmos instancijos teismas Å¡ių R. R. nurodytų aplinkybių nevertino ir skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizavo su byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei nemotyvavo, kodÄl Å¡iuos kaltinamojo teiginius atmeta. IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad R.
R. vardu yra registruoti 13 automobilių, bei tai kad jis dažnai kerta sienÄ atvykdamas ir iÅ¡vykdamas iÅ¡ Lietuvos (1t., b. l. 52). ApeliacinÄs instancijos teisme nurodÄ, kad jo vardu registruotais automobiliais naudojosi podukros, už kurias jis sumokÄdavo paskirtas baudas. Bylos duomenimis, daugelis kelių eismo taisyklių pažeidimų užfiksuoti automatiniu bÅ«du, o tai reiÅ¡kia, kad pažeidÄjas darantis pažeidimus sulaikytas vietoje nebuvo, jo asmenybÄ nÄra nustatyta, pažeidÄjui suraÅ¡omas administracinis nurodymas ir jeigu skirta bauda nesumokama, institucijoje priimamas nutarimas kuriuo paskiriama bauda.
Baudos už administracinių nusižengimų padarymÄ sumokÄtos (1 t., b. l. 58-70). Jeigu transporto priemonÄs savininkas nenurodo, jog automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo ne jis, baudžiamas transporto priemonÄs savininkas (Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau â ANK) 611 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į R. R. nurodytas aplinkybes dÄl administracinių nusižengimų padarymo Lietuvoje teisÄjų kolegija neatmeta jo nurodytų aplinkybių ir tai daro įtakÄ vertinimui, taÄiau kita vertus jis bÅ«damas atsakingas už transporto priemones registruotas jo vardu, nenurodÄ tikslios informacijos apie pažeidÄjÄ ir taip sudarÄ sÄ lygas kitam asmeniui iÅ¡vengti administracinÄs atsakomybÄs. Per 2020-2021 metus R.
R. baustas 10 kartų iÅ¡ jų baustumai neiÅ¡nykÄ dÄl trijų administracinių nusižengimų, tai yra už tai, kad 2021 m. sausio 7 d. vairuojant transporto priemonÄ Ä¯važiavo į sankryÅ¾Ä ir jÄ pravažiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui (ANK 417 straipsnio 4 dalis); 2020 m. spalio 25 d. vairuodamas transporto priemonÄ, nustatytÄ 90 km/val. greitį virÅ¡ijo 21 km/val. Važiavo 111 km/val. greiÄiu įvertinus paklaidÄ (ANK 416 straipsnio 3 dalis); 2020 m. birželio 10 d. vairavo transporto priemonÄ, esant leistinam greiÄiui 70 km/val., važiavo 87 km/val. (įvertinus paklaidÄ ).
LeistinÄ greitį virÅ¡ijo 14 km/val. (ANK 416 straipsnio 2 dalis) (1 t., b. l. 58-70). TeisÄjų kolegija vertina tai, kad visi kelių eismo taisyklių nesilaikymo atvejai yra teisÄs pažeidimai, taÄiau vertinant tai, kad R. R. nei karto nebuvo atimta specialioji teisÄ - vairuotojo pažymÄjimas, negalima vertinti, kad jo veiksmai buvo įžūlÅ«s ar labai Å¡iukÅ¡tÅ«s, todÄl nesudaro pagrindo daryti abejonių nekelianÄios iÅ¡vados, jog apeliantas grįžÄs iÅ¡ Danijos į LietuvÄ Ä¯Å¾Å«liai pažeidinÄja kelių eismo taisykles bei rodo nepagarbÄ Lietuvoje nustatytoms elgesio vairuojant transporto priemones keliuose taisyklÄms.
R. R. yra nurodÄs aplinkybÄ, jog jis praeityje yra vairavÄs neblaivus, taÄiau Å¡is faktas nÄra fiksuotas administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡e per 5 metus, jo teigimu, tai buvo senai, kol dar už girtumÄ bausdavo policijos institucija. RaÅ¡ytinių duomenų apie tai nÄra dÄl to, kad galimai baustumas iÅ¡nykÄs. TodÄl įvertinant pakankamai didelį laikotarpį teisÄjų kolegija įvertinusi laikotarpį, negali daryti iÅ¡vados, kad R. R. turi alkoholio vartojimo problemų, kurios sudarytų pagrindÄ manyti, kad jis ir toliau nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.
TeisÄjų kolegijai atkreipiant dÄmesį, kad naujų kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, R. R. galimybes ribos ir atimta teisÄ vairuoti, o įvertinus itin kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo buvusį elgesį, teigti, jog jis galimai vairuos neturÄdamas teisÄs to daryti, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, R. R. atžvilgiu egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.
12. Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimÄ , yra bÅ«tinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tÄvai, artimieji giminaiÄiai ar kiti teismo pasitikÄjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikÄjimo, laikomi pilnameÄiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ .
Pripažįstant asmenį turinÄiu pasitikÄjimÄ ir galinÄiu bÅ«ti laiduotoju turÄtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykÄ ar panaikinti ir pan. (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).
13. NagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo apklausta galima laiduotoja I. R., kuri parodÄ, kad R. R. yra jos brolis, ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) ir dirba picerijoje. R. R. kaskart grįžus į LietuvÄ bando su juo sutikti bei paaiÅ¡kino, kad brolis grįžta savaitei â dviem per mÄnesį. Paklausta, kaip ji galÄtų daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, kai jis didžiÄ jÄ dalį laiko praleidžia užsienyje, I. R. nurodÄ, kad jie labai dažnai bendrauja el. paÅ¡tu, telefonu, ji pati nevartoja alkoholio, todÄl skatina nevartoti ir brolį. DÄl R. R. padarytų administracinių nusižengimų, I. R. paaiÅ¡kinti negalÄjo, o teisÄjui garsinant kaltinamojo padarytus administracinius nusižengimus ji sakÄ Å¾inanti, kad brolis mÄgsta virÅ¡yti greitį, nusižengti kelyje, taÄiau patvirtino, kad ji su juo pasikalba apie tai, paaiÅ¡kina, kad reikia laikytis kelių eismo taisyklių (2021 m. vasario 24 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡o 29.18-33.42 min.).
14. Pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad I. R. neturi pakankamai įtakos nuteistajam, nes ji gyvena toli nuo brolio, R. R. retai grįžtant į LietuvÄ , I. R. nesusitinka dažnai su juo, bendrauja tik internetu, dÄl ko, pirmosios instancijos teismo manymu, ji negalÄs daryti įtakos kaltinamajam. TaÄiau teisÄjų kolegija įvertinusi byloje esanÄius duomenis daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sureikÅ¡mino faktines aplinkybes susijusias su R. R. gyvenimu užsienyje ir betarpiÅ¡kai retu bendravimu.
Tiek I. R., tiek ir R. R. patvirtino, kad jam grįžtus į LietuvÄ beveik kiekvienÄ mÄnesį ir joje bÅ«nant apie savaitÄ â dvi, jie kaskart stengiasi susitikti. IÅ¡ R. R. teisme duotų parodymų taip pat matyti, kad jis su sese palaiko glaudžius santykius, dažnai susiskambina, tik per karantinÄ dažnai susimatyti nepavyksta (1 t., b. l. 121). DažnÄ bendravimÄ telefonu bei internetu patvirtino ir pati I. R., todÄl teisÄjų kolegija atsižvelgdama į kasacinio teismo praktikÄ , kurioje nurodyta, jog BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nÄra nustatytos sÄ lygos, kad laiduotojas ir nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo turi gyventi kartu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, Nr. 2K-164-895/2018) sprendžia, jog I.
R. turi galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ broliui, pažymint, kad pasaulinÄs pandemijos metu, bendravimas nuotolinio perdavimo priemonÄs tapo vieninteliu bÅ«du palaikyti santykius su artimaisiais ne tik gyvenanÄiais užsienyje, bet ir Lietuvoje, todÄl teisÄjų kolegija įvertinusi duomenų visumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad I. R. yra verta teismo pasitikÄjimo. Jos asmeninÄs savybÄs, kad ji gali bÅ«ti laiduotoja aukÅ¡tesniajam teismui nekelia abejonių. I. R. dirba, darbdavio UAB â(duomenys neskelbtini)â charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 34), neteista, nors bausta už du administracinius nusižengimus, turi vienÄ neiÅ¡nykusį baustumÄ už 2020 m. stovÄjimÄ kelio ženklo âSustoti draudžiamaâ galiojimo zonoje (1 t. b. l. 110-111).
IÅ¡ teisme duotų parodymų matyti, kad galima laiduoja neigiamai vertina tiek alkoholio vartojimÄ , tiek ir brolio elgesį, su juo prevenciÅ¡kai pasikalba, ji taip pat nurodo, jog sutiktų laiduoti su užstatu, nepaisant to, kad jos gaunamos pajamos yra minimalios (2 t., b. l. 13). Taigi, teisÄjų kolegijos vertinimu iÅ¡dÄstytų aplinkybių visuma sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad I. R. turi visas galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R. R., pažymint, kad ir pats nuteistasis praÅ¡yme dÄl laidavimo yra nurodÄs, jog sesers asmenybÄ daro jam įtakÄ dÄl jo priimamų gyvenimiÅ¡kų spendimų (2 t., b. l. 30-31).
15. Nustatydama laidavimo terminÄ , teisÄjų kolegija atsižvelgia į aukÅ¡Äiau aptartÄ R. R. asmenybÄ, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį, padarymo aplinkybes (padarytas nesunkus tyÄinis nusikaltimas, nustatyta atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ â prisipažino ir gailisi, nenustatyta atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, byla baigta pagreitinto proceso tvarka) ir konstatuoja, jog laidavimas 1 metų 6 mÄnesių terminui bus tinkama poveikio priemonÄ kaltininkui. BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. I. R. praÅ¡yme praÅ¡Ä taikyti laidavimÄ be užstato, o apklausiama pirmosios instancijos teisme teigÄ, jog galÄtų sumokÄti 50 Eur užstatÄ . TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad I. R. pajamos yra minimalios, o dÄl susiklosÄiusios pandemijos, ji ilgÄ laikÄ iÅ¡ viso neturÄjo galimybÄs dirbti, skiria laidavimÄ be užstato.
16. TeisÄjų kolegija įvertinusi R. R. asmenybÄ, bylos aplinkybes tai, kad jo neblaivumas neženkliai virÅ¡ijo žemutinÄ ribÄ , kuri skiria baudžiamÄ jÄ ir administracinÄ atsakomybes, jo nuoÅ¡irdų gailÄjimÄ si ir pasižadÄjimÄ ateityje nenusižengti įstatymams, bÅ«simos laiduotojos asmenines savybes bei tai, kad ir valstybinį kaltinimÄ palaikiusi prokurorÄ nematÄ kliÅ«Äių taikyti R. R. laidavimÄ be užstato, Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį dÄl R.
R. nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį panaikina ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, R. R. atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį I. R. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mÄnesių laidavimo terminÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukia. DÄl baudžiamojo poveikio priemonÄs â uždraudimo naudotis specialia teise 17. TeisÄjų kolegija pažymi, kad pilnameÄiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonÄs, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimÄ naudotis specialia teise.
BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisÄmis, iÅ¡ jų â teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisÄmis asmuo padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuo vienerių iki penkerių metų. NagrinÄjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. R.jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarÄ naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginÄijamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs paskyrimo teisÄtumas bei pagrįstumas, taÄiau nesutinkama su jo trukme, uždraudimu vairuoti transporto priemones 2 metams, praÅ¡ant taikyti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminÄ tai yra vienerius metus. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas R.
R.teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimo terminÄ mažesnį nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis, tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, apibÅ«dinanÄios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ bei valstybÄs siekiamus tikslus padidinti saugumÄ kelyje ir užkirsti keliÄ neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pažymint, kad R. R. padarÄ vienÄ Å¡iurkÅ¡Äiausių ir pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų â vairavo transporto priemonÄ bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių girtumas, dÄl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. AukÅ¡tesnysis teismas neabejoja, kad neteisÄti apelianto veiksmai kÄlÄ didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, kadangi nusikalstama veika buvo padaryta (duomenys neskelbtini) mieste, kur eismo intensyvumas, net ir vakaro valandomis yra pakankamai didelis, todÄl teigti, kad pirmosios instancijos teismo skirtas dviejų metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra neproporcingas ir neteisingas, nÄra pagrindo.
Tuo tarpu apelianto nurodytos aplinkybÄs susijusios su darbo praradimu ir verslo nukentÄjimu Danijoje bei negalÄjimu teikti finansinÄs paramos savo artimiesiems Lietuvoje, nelaikytinos iÅ¡skirtinÄmis aplinkybÄmis, dÄl kurių bÅ«tų galima sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ , todÄl apeliacinio skundo dalis dÄl uždraudimo naudotis specialia teise termino sumažinimo netenkinama. DÄl baudžiamojo poveikio priemonÄs â turto konfiskavimo 18. PilnameÄiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonÄs, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir turto konfiskavimÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
19. Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ . Tuo tarpu atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dÄl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turÄtų įvertinti Å¡ios teisinÄs priemonÄs suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
20. Visgi teisÄjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde, R. R. praÅ¡Ä vietoj automobilio âSeat Alteaâ konfiskavimo, iÅ¡ieÅ¡koti dalį automobilio vertÄs (1000 eurų) ir automobilį jam grÄ Å¾inti, taÄiau apklausiamas apygardos teisme Å¡io praÅ¡ymo atsisakÄ, todÄl teisÄjų kolegija spendžia, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo svarstyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs â turto konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, paliekant pirmosios instancijos teismo spendimÄ nepakeistÄ .
Atkreiptinas dÄmesys, kad jeigu transporto priemonÄs savininkas su jam priklausanÄia transporto priemone padaro nusikaltimÄ , Å¡i transporto priemonÄ yra pripažįstama nusikaltimo padarymo priemone, tai visais atvejais konfiskuojama, o ne iÅ¡ieÅ¡koma tokios transporto priemonÄs vertÄ. DÄl proceso iÅ¡laidų 21. Apeliantas skunde taip pat ginÄija pirmosios instancijos teismo jam priteistas antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, teigdamas, kad gynÄjas jam buvo skirtas privalomai perdavus bylÄ nagrinÄti pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalis).
22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybÄs garantuojama teisinÄ pagalba, advokatui apmokama ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dÄl bÅ«tino gynÄjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinÄ padÄtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
23. TeisÄjų kolegija pažymi, kad nors bylos nagrinÄjimas ir vyko pagreitinto proceso tvarka bei R. R. gynÄjas advokatas buvo skirtas prokuratÅ«ros iniciatyva (1 t., b. l. 106), taÄiau Å¡ios aplinkybÄs neįeina į BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, todÄl apylinkÄs teismo 45 eurus sudaranÄios antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidos R. R. priteistos pagrįstai, įvertinus kaltinamojo nurodytÄ turtinÄ padÄtį. DÄl Å¡aliÅ¡kumo 24. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo samprata yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyse. Šio principo esmÄ yra ta, kad nagrinÄjantis bylÄ teismas negali turÄti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ proceso Å¡alių: baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypaÄ kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta teismo, neturinÄio ir neiÅ¡reiÅ¡kianÄio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-171-1073/2018). Teigtina, jog neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti proceso Å¡alies ar Å¡alių nuomonÄs nepakanka, o turi bÅ«ti nustatytos aplinkybÄs, kurios patvirtintų teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ , t. y. abejonÄ dÄl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju neÅ¡aliÅ¡kumo aspektais) turi bÅ«ti pagrįsta. 25.
ApeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡klausÄs teismo posÄdžio garso įraÅ¡Ä nenustatÄ esminių Å¡aliÅ¡kumo požymių, kurie darytų priimtÄ apylinkÄs teismo sprendimÄ neteisÄtu. Pirmos instancijos teismo teisÄjas laikÄsi BPK nustatytos tvarkos, iÅ¡aiÅ¡kino kaltinamajam jo procesines teises, teisÄ pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus teismo sudÄÄiai, ar atskiram jos nariui, taÄiau kaltinamasis ar jo gynÄjas supratÄs savo teises, Å¡ia teise viso proceso metu nesinaudojo. TeisÄjas prieÅ¡ pradÄdamas bylÄ nagrinÄti iÅ¡ esmÄs paklausÄ ar proceso dalyviai turÄs praÅ¡ymų ir Å¡ia teise proceso dalyviai naudojosi.
Teismas suteikÄ teisÄ pasisakyti visiems proceso dalyviams, o tai kad užduodamas klausimus kaltinamajam ar asmeniui sutinkanÄiam bÅ«ti laiduotoju citavo teismui pateiktos bylos medžiagÄ , bei tuo pagrindu formulavo klausimus apklausiamiesiems nÄra procesinis pažeidimas. Vien tai, kad teismas sprÄsdamas dÄl laidavimo taikymo galimybÄs R. R., tam tikras faktines aplinkybes įvertino netinkamai ir netaikÄ apeliantui BK 40 straipsnio nuostatų, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas buvo šaliÅ¡kas. TeisÄjo priimti sprendimai kitais sprendžiamais klausimais (turto konfiskavimo, uždraudimo naudotis specialia teise) yra teisÄti ir pagrįsti, todÄl nesudaro pagrindo apelianto skundÄ Å¡ioje dalyje tenkinti ir pripažinti buvus teismÄ Å¡aliÅ¡ku.
DÄl paskirtų kardomųjų priemonių 26. Kardomoji priemonÄ raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti â panaikintinas nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies: Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį dÄl R. R. nuteisimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį panaikinti.
R. R., padariusį BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį I. R. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mÄnesių laidavimo terminÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. R. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ - raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. KitÄ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .
IÅ¡aiÅ¡kinti R. R., asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , ir laiduotojai I. R., kad: - laiduotojas turi teisÄ atsisakyti laidavimo (Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dÄl asmens baudžiamosios atsakomybÄs už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs (BK 40 straipsnio 6 dalis); - jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarÄ naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs ir sprÄsti dÄl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybÄs už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis); - jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarÄ naujÄ tyÄinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs nustoja galioti ir sprendžiama dÄl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybÄs už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).
Nuosprendis įsiteisÄja nuo jo paskelbimo dienos. TeisÄjai DanutÄ GiaÄaitÄ Jurgis KiÅ¡kis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis