2022-11-09 Nr. AB-27081-3-62-3-00843-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-603-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00843-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Alytaus AVPK) 2021 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 21-IL-52-00234-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą įsigyti ginklą“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas Sprendime rėmėsi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, o faktiniu jo taikymo pagrindu laikė sutuoktinės N. J. (toliau – ir sutuoktinė) 2018 m. vasario 13 d. pareiškimą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, arba savo gyvybei ar sveikatai (toliau – ir Pareiškimas). Nuo sutuoktinės nurodytų aplinkybių yra praėję daugiau kaip trys metai, todėl atsakovas turėjo pareigą patikrinti, ar Pareiškime išreikšti subjektyvūs vertinimai yra aktualūs. Atsakovas nenustatė jokių šaunamojo ginklo laikymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, jokių neteisėtų jo veiksmų ar neteisėto neveikimo. Jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo susijęs su jokiais teisminiais procesais, nebuvo inicijuotas joks teisinis persekiojimas, o sutuoktinės teiginių nepatvirtino joks kitas šaltinis. Pareiškėjas vadovavosi teismų praktika ir teigė, kad Įstatyme kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklui laikyti, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų prieiti prie pagrįstos išvados, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

3. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad Pareiškimas negali lygintis savo reikšme su apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo. Tačiau nepaisant to, atsakovas Pareiškime nurodytą subjektyvų ir neaktualų situacijos vertinimą laikė pagrindu neterminuotai riboti jo teises. Tokia atsakovo pozicija neatitinka proporcingumo principo (inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucini Teismo 2013 m. liepos 1 d., 2019 m. lapkričio 8 d., 2021 m. vasario 12 d. nutarimai).

4. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktais ir nurodė, kad tiek iš Pareiškimo, tiek iš 2018 m. vasario 13 d. liudytojo apklausos protokolo galima daryti išvadą, kad sutuoktinė tik išreiškė savo subjektyvią nuomonę dėl situacijos vertinimo. Tai reiškia, kad atsakovas Sprendimą grindė ne objektyviais duomenimis, o trečiojo asmens pateiktu subjektyviu situacijos vertinimu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis gyvena nuošalioje kaimo vietovėje, jam yra (duomenys neskelbtini) metai, o ginklo turėjimas suteikia saugumo. Pareiškėjas yra baigęs asmens bei turto saugotojų pirminio parengimo kursus ir išlaikęs egzaminą. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus nesuteikimas nesaugumo riziką iš esmės padidina. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tai yra neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punkto ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimų.

5. Atsakovas Alytaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ir ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, yra išsamiai ir detaliai reglamentuojama. Įstatymo 17 straipsnis įtvirtina teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus, kurių vienas – kai apie pareiškėją policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymas asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui, be kita ko, kelia itin aukštus reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 4 d. kreipėsi į Alytaus AVPK Veiklos skyrių su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Policijos įstaigoje atliekant pareiškėjo patikrinimą nustatyta, kad Alytaus AVPK Veiklos skyriuje 2018 m. vasario 15 d. buvo gautas tyrėjo V. K. tarnybinis pranešimas Nr. 52-PR2-1777 kartu su surinkta medžiaga, kuriame nurodoma, kad N. J. 2018 m. vasario 13 d. Pareiškimu informavo, kad jos vyras, pareiškėjas turi fizinę negalią, namuose seife tvarkingai ir legaliai laiko ginklus, tačiau kai pasigeria, pradeda kalbėti, kad jam yra sunku gyventi, kiek jis gali kentėti, kad vieną kartą reikia viską baigti, kad prieš pabaigą jis kartu pasiims ir ją. 2018 m. vasario 13 d. apie 6 val. ryto sutuoktinė atėjo pas pareiškėją į kambarį, rado jį girtą, pasakė, kad jis yra alkoholikas. Pareiškėjas atsakė, kad tai bus neilgai, bus ir jai, kad toks gyvenimas negali tęstis ir jis gyvenimą sutvarkys. Sutuoktinė išsigando, kad jos vyras gali nusižudyti su savo turimais ginklais, todėl prašė, kad policija paimtų iš jos vyro ginklus. Taigi, policijos įstaiga buvo gavusi duomenų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei ar sveikatai. Aplinkybę, kad pareiškėjas gali nusižudyti ir prieš nusižudydamas nužudyti ir ją, t. y. grėsmės realumą, sutuoktinė patvirtino ir 2018 m. vasario 13 d. liudytojo apklausos protokole.

8. Atsakovas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsniu, 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, teismų praktika ir teigė, kad, sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiajai teisei turėti. Atsakovas 2018 m. vasario 13 d. pareiškėjo elgesį vertino kaip akivaizdžiai nesuderinamą su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad nuo įvykio yra praėję daugiau kaip trys metai, jis neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų ir kt., yra atmestini, kadangi tai tik gynybinė asmens pozicija. Nustatytos aplinkybės charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardintiems gėriams.

9. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Alytaus AVPK Sprendimas priimtas įvertinus surinktus faktinius duomenis ir padarius išvadą, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl, vykdant policijos įstaigai pavestas funkcijas, buvo imtasi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, kad tinkamai įgyvendinti Įstatymo bei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo ginčijamas Sprendimas atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus, nepažeidžia specialiaisiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra jokio teisinio ar pakankamo faktinio pagrindo Sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir motyvais.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

11.1. Pareiškėjas 2021 m. kovo 4 d. kreipėsi į Alytaus AVPK dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

11.2. Alytaus AVPK nustatė, kad turi sutuoktinės Pareiškimą, kuriuo ji informavo policiją, kad jos vyras pareiškėjas namuose seife tvarkingai ir legaliai laiko ginklus, tačiau kai pasigeria, pradeda kalbėti, kad gyvenimas jam nemielas ir jis nori nusižudyti, kalba, kad jos taip pat nepaliks. Paskutiniu metu taip kalba ir blaivus. Pareiškime nurodoma, kad vakar nuo ryto vyras gėrė degtinę, šiandien, apie 6 val. ryto, jis žadėjo „susitvarkyti gyvenimą“, t. y. nusižudyti ir ją nužudyti. Sutuoktinė manė, kad savo ketinimą jis gali įgyvendinti turimais ginklais, todėl prašė juos paimti iš jos vyro, nes jie kelia grėsmę vyrui ir jai.

11.3. Alytaus AVPK Lazdijų r. policijos komisariato tyrėjo T. P. 2018 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Alytaus AVPK Lazdijų r. policijos komisariate 2018 m. vasario 13 d. buvo gautas sutuoktinės Pareiškimas, kad jos vyras pareiškėjas namuose legaliai laiko šaunamuosius ginklus ir grasina nusižudyti. 2018 m. vasario 13 d. apie 14 val. 30 min. nuvykus į pareiškėjo gyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), namuose pareiškėjui alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0244, patikros Nr. 0632590, nustatytas 2,58 promilės girtumas. Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu iš pareiškėjo paimta: lygiavamzdis šautuvas IZH54, 12x70, 12 jo šovinių, ginklo dėklas, ginklo pažymėjimas, pistoletas PM, 9x18, 36 jo šoviniai, dvi šovinių dėtuvės, ginklo dėklas ir leidimas laikyti (nešioti) ginklus.

11.4. N. J. 2018 m. vasario 13 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai apie tai, kad pareiškėjas turi fizinę negalią, namuose legaliai, tvarkingai, seife laiko ginklus. Kai vyras pasigeria, pradeda kalbėti, kad jam yra sunku gyventi, kiek jis gali kentėti, kad vieną kartą reikia viską baigti, prieš pabaigą jis kartu pasiims ir ją. Taip jis kalba ramiai, negrasindamas. Iš jo kalbų sutuoktinė suprato, kad pareiškėjas nori nusižudyti. Prieš nusižudydamas jis nužudys ir ją. Paskutiniu metu taip kalbėti pradėjo ir būdamas blaivas. 2018 m. vasario 12 d. pareiškėjas visą dieną namuose gėrė vienas. 2018 m. vasario 13 d. apie 6 val. ryto sutuoktinė atėjo pas pareiškėją į kambarį, pamatė, kad jis girtas, pasakė, kad jis yra alkoholikas. Pareiškėjas atsakė, kad tai bus neilgai, bus ir jai, toks gyvenimas negali tęstis ir jis gyvenimą sutvarkys. Sutuoktinė iš jo žodžių suprato, kad jis ketina nusižudyti, nieko neatsakė, tačiau išsigando ir nusprendė kreiptis į policiją. N. J. manė, kad pareiškėjas gali nusižudyti su turimais ginklais, todėl Pareiškime prašė, kad jie būtų iš jo paimti.

11.5. Alytaus AVPK Sprendimu nuspendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai. Sprendimo teisinis pagrindas – Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, (toliau – ir Aprašas) 16–17 punktai. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo turėtas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus 2018 m. vasario 27 d. buvo panaikintas, kadangi 2018 m. vasario 15 d Alytaus AVPK Veiklos skyriuje gauta Alytaus AVPK Lazdijų r. policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. K. medžiaga, su sutuoktinės Pareiškimu.

12. Teismas vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Aprašo 16–17 punktais, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio Įstatymo tikslų įgyvendinimą ir užkirsti kelią ginklų keliamam, potencialiai galimam pavojui, o tokio pobūdžio ginčuose aktualus procesinis aspektas, kuriuo remiantis, sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, taip pat jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiajai teisei turėti.

13. Teismas nurodė, kad byloje nustatyti pareiškėjo veiksmai ir jo gyvenimo būdą bei mąstymą charakterizuojantys duomenys, dėl kurių 2018 m. jam buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, neabejotinai yra duomenys, charakterizuojantys pareiškėją ir leidžiantys spręsti apie jo galimą grėsmę tiek jam, tiek šeimos nariams, tiek visuomenės saugumui. Byloje nustatyta, kad 2018 m. pareiškėjo žmona kreipėsi į policiją ir pati paprašė, kad iš pareiškėjo būtų paimti jo turimi ginklai, nes jis nuolat geria alkoholį, skundžiasi gyvenimu ir grasina nusižudyti bei nužudyti ją.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3320-406/2018 buvo pripažinta, kad nurodytos aplinkybės, nulėmusios leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą, buvo pakankamai akivaizdžios ir informatyvios, kad policija turėtų pagrindą nuspręsti dėl pareiškėjo keliamos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, todėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas buvo pripažintas teisėtu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2435-1062/2019 atmetė pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nors pareiškėjas teigė, kad, priimdamas Sprendimą, atsakovas nenustatė jokių šaunamojo ginklo laikymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, jokių neteisėtų jo veiksmų ar neteisėto neveikimo, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir Sprendimo priėmimo metu nebuvo susijęs su jokiais teisminiais procesais, nebuvo inicijuotas joks teisinis persekiojimas, tačiau teismas sprendė, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti nėra numatyta apribojimų vertinti tik kokius nors konkrečius pažeidimus, kurie susiję su šaunamųjų ginklų apyvarta ar kitus konkrečius padarytus pažeidimus, už kuriuos asmuo traukiamas atsakomybėn. Teismas nurodė, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Tai reiškia, kad pavojų gali kelti ne tik asmuo, kuris jau padarė teisės pažeidimus, bet ir toks asmuo, kuris dėl savo asmenybės ypatumų, mąstymo būdo ir toleruojamo elgesio gali ateityje padaryti teisės pažeidimų, jeigu jam bus leista laikyti ginklą. Teismas pabrėžė, kad ši teisės norma pagrindą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus sieja ne tik su jau nustatytu asmens keliamu pavojumi, t. y. jau padarytais konkrečiais teisės pažeidimais, bet ir su galimu pavojumi ateityje, kurį jis gali kelti laikydamas ir galėdamas disponuoti ginklu.

14. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra nustatyta, jog dėl tų pačių faktinių aplinkybių pareiškėjo keliama grėsmė kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui buvo pagrindas 2018 m. vasario 27 d. panaikinti jo turėtą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas Sprendimu atsisakydamas išduoti tokį leidimą, rėmėsi tomis pačiomis aktualumo nepraradusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad nuo sutuoktinės Pareiškime nurodytų aplinkybių jau yra praėję daugiau kaip trys metai, todėl atsakovas turėjo pareigą patikrinti, ar subjektyvūs Pareiškime esantys vertinimai yra aktualūs, nes pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka Įstatymo reikalavimus, tenka pačiam asmeniui, siekiančiam įgyti teisę turėti ginklą, taip pat jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiajai teisei turėti. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepaneigė Pareiškime policijai nurodytų aplinkybių net ir praėjus trims metams po šių aplinkybių paaiškėjimo. Teismas pažymėjo, jog ypač pareiškėjo keliamą pavojų didina tai, kad jis minėtus ketinimus reiškė ne vieną kartą, o tą darė nuolat, taip elgėsi ne tik būdamas neblaivus, bet ir blaivus, ką patvirtino jo sutuoktinė – geriausiai pareiškėją pažįstantis žmogus, kuri ir kreipėsi pagalbos. Teismas nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinė 2018 m. apklausiama kaip liudytoja nurodė, jog pareiškėjas yra „alkoholikas“, o ši priklausomybė yra labai sunkiai gydoma ir neabejotinai didina asmens pavojingumą, jeigu jis turi teisę turėti ginklą. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, žinodamas pareiškėjo požiūrį į gyvenimo sunkumų sprendimą pasirenkant savižudybę ir net artimo žmogaus nužudymą, net ir praėjus trims metams, turi pagrįstą pagrindą taikyti prevencines priemones, užkertančias kelią pareiškėjui vėl įgyti teisę naudos ginklu, jeigu nėra neabejotinai patikimų duomenų, kad pareiškėjo keliamas pavojus dėl jo asmenybės yra išnykęs.

15. Teismas nurodė, jog pareiškėjo nurodomas argumentas, kad policija turėtų atsižvelgti į tai, kad jis nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, būtų aktualus, jeigu pirmą kartą būtų sprendžiamas klausimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo pareiškėjui. Tačiau šiuo atveju esminę reikšmę turi ne pareiškėjo įstatymų laikymasis ir jokių nuobaudų neturėjimas, o jo ketinimai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis pakeitė gyvenimo būdą, savo mąstymą ir požiūrį į problemų sprendimą, kad jis neturi problemų su alkoholio vartojimu ir jo įtaka elgesiui. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas Sprendime nurodytas aplinkybes pagrįstai įvertino kaip keliančias grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Kadangi Sprendime aiškiai nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindas, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Spendimo neatitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimams.

16. Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus, kad atsakovo pozicija neatitinka proporcingumo principo. Atsižvelgęs į aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo elgesį turint ginklą ir jo požiūrį į savižudybę, teismas konstatavo, kad atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą bei visuomenės ir bet kurio asmens saugumą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas bei įvertinęs turimus faktinius duomenis, kuriais remiantis leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas 2018 m., pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Kadangi pareiškėjas tokios grėsmės nepaneigė, teismas sprendė, jog jo teisė turėti šaunamąjį ginklą negali būti iškelta aukščiau už jo šeimos narių ir visos visuomenės, galiausiai ir už jo paties, saugumą.

17. Teismas, pripažinęs, kad Sprendimas atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nepažeidžia Įstatymu nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Teismas pareiškėjo skundą atmetė, netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d. ir 5 d.).

III. 18. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Alytaus AVPK Sprendimą.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su Pareiškimo subjektyvumu, nuo jo pateikimo praėjusiu laiko tarpu (3 m.), nenustatytais neteisėtais veiksmais (neveikimu), neturėjimu galiojančių nuobaudų, teisminių procesų, atsakovo pareiga neabejotinai ir patikimai pagrįsti, kad asmuo realiai kelia grėsmę sau ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bei papildomai nurodo, kad tiek atsakovas, tiek teismas turėjo pareigą patikrinti Pareiškime nurodytų aplinkybių atitiktį objektyviai tikrovei, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nurodo, kad jis nebuvo apklaustas dėl Pareiškime nurodytų aplinkybių, atsakovas nepateikė duomenų, kad sutuoktinė buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o teismas Pareiškime bei 2018 m. vasario 13 d. liudytojo apklausos protokole nurodytas aplinkybes traktavo kaip objektyvią tikrovę, kaip pareiškėjo veiksmus, gyvenimo būdą bei mąstymą charakterizuojančius duomenis. Pareiškėjas teigia, jog teismo sprendime jis pozicionuojamas kaip priklausantis nuo alkoholio, suicidinių polinkių turintis ir sutuoktinei pavojų keliantis asmuo. Toks subjektyvių ir nepatikrintų Pareiškimo teiginių hiperbolizuotas vertinimas ir jų reikšmės suabsoliutinimas nedera su VAĮ reikalavimais, įtvirtinančiais pareigą motyvuoti taikomą poveikio priemonę, individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

20. Pareiškėjas teigia, jog teismas jam perkėlė pareigą įrodinėti, kad jis nėra keliantis pavojų sau ar savo sutuoktinei. Kartu su prašymu išduoti leidimą ginklui privalu policijos įstaigai pateikti psichiatro pažymą ir kitus medicininius dokumentus, o jie patvirtina, kad pareiškėjo psichinė sveikata gera. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad net praėjus daugiau kaip 3 metams Pareiškime nurodytos aplinkybės vis dar pakankamai akivaizdžios ir informatyvios, nes per tą laikotarpį neatsitiko nieko, kas galėtų patvirtinti sutuoktinės nuogąstavimus.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino Sprendimu jam sukeliamų padarinių proporcingumą. Teismo sprendimas, jeigu jis būtų nepakeistas ir įsiteisėtų, galiotų neterminuotai, o mėginimas ginčyti atsakovo sprendimus dėl leidimo ginklui neišdavimo, būtų traktuojamas kaip kėlimas ginčo, kuris jau yra išspręstas teismo sprendimu. Vadinasi pareiškėjas niekada negalės gauti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus savigynai, nes atsakovas savo sprendimus atsisakyti tokį leidimą išduoti visada turės galimybę grįsti Pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

22. Atsakovas Alytaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo, teikto teismui, argumentus, sutinka su teismo išvadomis, susijusiomis su Įstatymo paskirtimi, nustatytais griežtais atsakomybės standartais ginklų savininkams ir naudotojams, atsakovo pateiktų faktinių duomenų apie pareiškėją vertinimu, ir nurodo, kad teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 21-IL-52-00234-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą įsigyti ginklą“, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui A. J. išduoti leidimą įsigyti ginklus savigynai, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. kovo 4 d. kreipėsi į Alytaus AVPK dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Atsakovas Sprendimu atsisakė patenkinti šį pareiškėjo prašymą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir Aprašo 16–17 punktų pagrindu. Faktiniu tokio atsisakymo pagrindu atsakovas nurodė Alytaus AVPK 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 18-IL-52-00180-e, kuriuo pareiškėjo turėtas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas, kadangi 2018 m. vasario 15 d Alytaus AVPK Veiklos skyriuje gauta Alytaus AVPK Lazdijų r. policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. K. medžiaga su sutuoktinės Pareiškimu.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą Alytaus AVPK Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, konstatavęs, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, kuriais remiantis leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui buvo panaikintas 2018 m., pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę savo ir kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, jog teismas nepagrįstai perkėlė jam pareigą įrodinėti, kad jis nėra keliantis pavojų sau ar savo sutuoktinei, ir netinkamai vertino Sprendimu jam sukeliamų padarinių proporcingumą.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d.) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

29. Aiškindamas minėto Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017).

30. Atsakovas, spręsdamas leidimo laikyti ginklus išdavimo klausimus, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Atsižvelgus į tai, kad Sprendimas yra individualus administracinis aktas, jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 10 str. 5 d.) bei tinkamai motyvuotas (VAĮ 10 str. 6 d.).

31. Kaip jau minėta, ginčijamas administracinis Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Alytaus AVPK 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 18-IL-52-00180-e, kuriuo pareiškėjo turėtas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas, kadangi 2018 m. vasario 15 d Alytaus AVPK Veiklos skyriuje gauta Alytaus AVPK Lazdijų r. policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. K. medžiaga su sutuoktinės Pareiškimu. Matyti, kad nagrinėdamas pareiškėjo 2021 m. kovo 4 d. prašymą, Alytaus AVPK Sprendime, be kita ko, aptarė Įstatymo tikslą (1 str. 1 d.), 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, tačiau šiam pagrindui taikyti aktualių faktinių aplinkybių nesiaiškino, nenagrinėjo ir nevertino, t. y. atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą individualų administracinį aktą (nedėjo pastangų patikrinti sutuoktinės Pareiškime nurodytų aplinkybių aktualumo, nevertino pareiškėjo elgesio bei kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, neatsižvelgė į laiko tarpą, praėjusį nuo Pareiškimo parašymo (daugiau kaip 3 metai) ir pan.). Spręsdamas leidimo laikyti ginklus išdavimo klausimą, Alytaus AVPK privalėjo išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes, reikšmingas pareiškėjo siekiui įgyti specialiąją teisę turėti ginklą, o taip pat ir patikrinti, ar jų pakanka išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tačiau tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiais veiksmais atsakovas pažeidė VAĮ įtvirtintą gero viešojo administravimo principą ir netinkamai įgyvendino jam priskirtas funkcijas.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Tačiau teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės numatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tik išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus kiekvieną individualią situaciją yra galimas objektyvaus sprendimo priėmimas. Apsiribojimas Sprendime vien nurodymu aplinkybės (faktinis Sprendimo priėmimo pagrindas), kuri suponavo specialiosios teisės atėmimą besitęsiantį iki šiol, nepakankamas bei nesuderinamas su pirmiau išdėstytomis nuostatomis.

33. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo Sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 88 str. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti atsakovo Sprendimą ir įpareigoti Alytaus AVPK pareiškėjo 2021 m. kovo 4 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 21-IL-52-00234-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą įsigyti ginklą“ ir įpareigoti Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškėjo A. J. 2021 m. kovo 4 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius