b71f009d-3dec-41c2-879d-91d067e3989d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L                                                          Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-653-458/2016Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00285-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.3.4.; 3.26.1. (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. lapkričio 25 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato RamÅ«no Girevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 506 straipsnio 1 dalį.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-17 nutartimi buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. P. pagal ATPK 506 straipsnio 2 dalį, 2016-05-02 gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiÅ¡kimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iÅ¡kėlimo ir nuobaudos paskyrimo, juo praÅ¡oma iÅ¡kelti administracinio teisės pažeidimo bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A.

P. PareiÅ¡kime nurodyta, kad siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetui vykdymÄ , mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI nuo 2016-03-08 iki 2016-04-07 atliko bendrovės operatyvų patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31. Bendrovės vadovo pareigas A. P. eina nuo 2013-10-31. Operatyvaus patikrinimo dienÄ â€“ 2016-02-26 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui sudarė 114561,57 Eur, iÅ¡ jų 110156,42 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir 2726,72 Eur Å¡io mokesčio delspinigių. 2016-03-21 bendrovės vadovui įteiktas priminimas sumokėti 118207,15 Eur mokestinę nepriemokÄ .

PareiÅ¡kime nurodyta, kad remiantis kasos knygų iÅ¡raÅ¡ais per laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31 į kasÄ gauta 234250,57 Eur (183300 Eur gautos įplaukos iÅ¡ pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 50700 Eur – grynaisiais iÅ¡ banko sÄ skaitų, 250,57 Eur kitos smulkios įplaukos iÅ¡ pirkėjų), iÅ¡laidos sudarė 234317,97 Eur (231070,12 Eur iÅ¡mokėta atskaitingiems asmenims, 744,22 Eur – darbo užmokesčiui, 1549,99 Eur sumokėta tiekėjams, 946,12 Eur – kitų smulkių mokesčių ir rinkliavų, 7,52 Eur – banko aptarnavimo mokesčių).

Nurodytu laikotarpiu į bankų sÄ skaitas gauta 572328,08 Eur įplaukų (539770,26 Eur gautos įplaukos iÅ¡ pirkėjų, 1200 Eur iÅ¡ kito banko, 30478,05 Eur grÄ Å¾ino atskaitingi asmenys, 879,77 Eur tiekėjo grÄ Å¾inta permoka), iÅ¡laidos sudarė 570345,94 Eur (355591,71 Eur sumokėta tiekėjams, 50700 Eur – grynaisiais į kasÄ , 31839,18 Eur – į valstybės biudžetÄ , 38720,14 Eur – „Sodrai“, 7191,00 Eur – į kitas banko sÄ skaitas, 42858,60 Eur – atskaitingiems asmenims, 2513,28 Eur – pagal vykdomuosius dokumentus, 30920,10 Eur – darbo užmokesčio, 5749,70 Eur – už darbuotojų maistÄ , 3526,14 Eur – palÅ«kanų bankui).

Nurodė, kad bendrovė pateikė 15 atskaitingų asmenų sÄ raÅ¡Ä , kuriems bendrovė 2015-11-01 buvo skolinga 33195,23 Eur. Nurodytu laikotarpiu atskaitingi asmenys gavo 249460,12 Eur (iÅ¡ kasos – 231070,12 Eur, iÅ¡ banko – 18390,00 Eur), iÅ¡leido 238027,24 Eur – sumokėta tiekėjams. 2016-01-31 pas atskaitingus asmenis pinigų likučio nebuvo, bendrovė atskaitingiems asmenims buvo skolinga 21762,35 Eur. Pagal pateiktus preliminarius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 metus bendrovės turtas – 5803702,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4301084,00 Eur (po vienerių metų mokėtina suma sudaro 1020570 Eur; per vienerius metus – 3270514 Eur). 2015 m.

įmonės vykdoma veikla buvo nuostolinga, nuostolis už 2015 m. sudarė – 15541 Eur, 2014 m. – 3514 Eur. Pagal tarpusavio skolų užskaitymo aktus bendrovė įskaitė kaip gautÄ apmokėjimÄ : 2403,84 Eur iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sumažėjo skola UAB „(duomenys neskelbtini)“), 132626,63 Eur iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sumažėjo skola UAB „(duomenys neskelbtini)“), 662532,34 Eur iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sumažėjo skola UAB „(duomenys neskelbtini)“), 116941,36 Eur iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

PareiÅ¡kime VMI konstatavo, kad bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnyje nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, taip pažeidė kreditorės teises. Nurodė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka už mokestinį laikotarpį apskaičiuota suma privalo bÅ«ti sumokėta į biudžetÄ ne vėliau kaip iki įstatymo 85 ir 115³ straipsnių nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pabaigos.

Nurodė, kad 2016-04-19 bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 157458,92 Eur. Pažymėjo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-03-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-21-586/2016, iÅ¡keltoje pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. P. skyrė 600 Eur baudÄ . PareiÅ¡kime VMI nurodė, kad už pakartotinį pažeidimÄ spręstinas A. P. atsakomybės klausimas pagal ATPK 506 straipsnio 2 dalį.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-09-23 nutarimu pripažino A.

P. padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 506 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 301 straipsnį, paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 700 Eur baudÄ (pagal nutarimo rezoliucinę dalį).Apeliaciniu skundu A. P. atstovas advokatas R. Girevičius praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-23 nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ A. P. nutraukti. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į objektyvias priežastis, dėl kurių kaip atsakingas įmonės vadovas A.

P. neturėjo kito pasirinkimo kaip tik pirmiausia skirti įmonės lėšas atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teismui buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi finansinių sunkumų, dėl kurių objektyviai nėra pajėgi įvykdyti visų kreditorinių įsipareigojimų, iÅ¡ jų ir sumokėti mokestinę nepriemokÄ valstybei. Å iuos finansinius sunkumus sÄ lygojo 2013 m. vasarÄ uždraustas kiaulienos importas iÅ¡ Lietuvos į RusijÄ bei 2014-08-06 paskelbtas visiÅ¡kas maisto produktų embargas į Rusijos Federacijos rinkÄ . (duomenys neskelbtini) veikiančios mėsos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra specializuotos ir sudaro vientisÄ vertikaliÄ mėsos perdirbimo grandinę.

Dėl jau minėtų priežasčių visos Å¡ios bendrovės susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, todėl sutriko jų tarpusavio atsiskaitymai, o tai dar labiau pasunkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikini finansiniai sunkumai buvo konstatuoti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-07 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1203-777/2016), kuria bendrovei iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, trÅ«kstant apyvartinių lėšų užtikrinti įmonės veiklos tęstinumÄ ir finansiÅ¡kai neiÅ¡galėdama atsiskaityti su visais kreditoriais, bendrovė 2015-12-21 kreipėsi į VMI praÅ¡ydama atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminÄ 2 metams ir jos sumokėjimÄ iÅ¡dėstyti.

Tokį praÅ¡ymÄ lėmė tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemokÄ jos finansinė bÅ«klė bÅ«tų tapusi kritiÅ¡ka ir bendrovė bÅ«tų nebegalėjusi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų žemės Å«kio tiekėjams, kredito įstaigoms, darbuotojams, kitiems kreditoriams, bÅ«tų sutrikęs žaliavų tiekimas, nutrÅ«kusios sutartys su klientais ir kredito įstaigomis. Apelianto atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovė, kuri neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo užtikrinti ne tik CK 6.9301 straipsnio 1 dalies laikymÄ si, bet ir Atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statymo 5 straipsnio 1 punkto ir Vyriausybės 2000-04-06 nutarimo Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo (2001-01-12 nutarimo Nr. 9 redakcija)“ 2 punkto 2.4. papunkčio nuostatų laikymÄ si, o atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 17221 straipsnį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymas buvo tenkintas ir VMI virÅ¡ininko 2016-01-13 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-184 nuspręsta iÅ¡dėstyti bendrovės mokestinės nepriemokos už laikotarpius: 2014-12-01–2014-12-31, 2015-03-01–2015-05-31, 2015-07-01–2015-10-31 sumokėjimÄ nuo 2015-12-22 iki 2017-12-25. Taip pat 2016-01-25 sudaryta Mokestinės paskolos sutartis, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka VMI palÅ«kanas už sumÄ , kurios mokėjimas 2016-01-13 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-184 buvo atidėtas.

Taip pat 2016-01-13 VMI virÅ¡ininko sprendimu Nr. (23.24-08)327-181 nuspręsta iÅ¡dėstyti bendrovės mokestinės nepriemokos už 2015-11-01–2015-11-30 laikotarpį sumokėjimÄ laikotarpiui nuo 2015-12-28 iki 2016-12-25, o 2016-01-25 sudaryta Mokestinės paskolos sutartis, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka VMI palÅ«kanas už sumÄ , kurios mokėjimas 2016-01-13 sprendimu Nr. (23.24-08)327-181 buvo atidėtas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apelianto atstovas skunde teigia, jog kadangi pati kreditorė kaltinime nurodomu laikotarpiu sutiko atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ , tai rodo, kad savalaikio mokesčių nesumokėjimo ji nelaikė savo teisių pažeidimu, be to, sudarius mokestinės paskolos sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skaičiuojamos palÅ«kanos, tai papildomai užtikrina kreditoriaus teises.

Todėl bendrovės CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nustatytos atsiskaitymų tvarkos ir eiliÅ¡kumo, esant bÅ«tinybei, nesilaikymas pačiam kreditoriui sudarius mokestinės paskolos sutartis ir tokiu bÅ«du atsisakant įstatyme numatytos pirmenybės teisės gauti atsiskaitymÄ , negali bÅ«ti laikomas administraciniu teisės pažeidimu, už kurį skirtina administracinė nuobauda. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl A. P. paaiÅ¡kinime nurodytos egzistavusios bÅ«tinojo reikalingumo aplinkybės (ATPK 17 straipsnis).

Tam, kad galėtų užtikrinti įmonės veiklÄ , iÅ¡saugoti darbo vietas, sumokėti priskaičiuotus mokesčius į valstybės biudžetÄ ir atsiskaityti su kreditoriais, A. P. turėjo užtikrinti nepertraukiamÄ Ä¯monės veiklÄ . Jeigu visos lėšos besÄ lygiÅ¡kai bÅ«tų buvusios skirtos atsiskaityti į valstybės biudžetÄ , nepaisant kitų kreditorių, įskaitant ir „Sodros“ biudžetÄ , interesų, tai neiÅ¡vengiamai bÅ«tų sutrikdyta įmonės veikla, klientai reikalautų atlyginti nuostolius, įmonė negalėtų apsirÅ«pinti žaliavomis, degalais, elektra, vandeniu, darbo jėga, tai nulemtų ne tik prastovas, bet galiausiai privestų įmonę prie žlugimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apelianto atstovo manymu, teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos nenutraukė ATPK 250 straipsnio 1 ir 4 punktų pagrindu. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog A. P. skiriama 700 Eur bauda, nors nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti A. P. paskyrus 600 Eur baudÄ .Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kurį padavė terminÄ pradelsus tik viena diena, t. y. itin minimaliai, todėl atsiliepimas laikomas priimtu, praÅ¡o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl administracinio teisės pažeidimo bylos jam nutraukimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime taip pat praÅ¡oma atkurti dėl didelio darbo krÅ«vio praleistÄ 14 dienų terminÄ atsiliepimui pateikti, kartu pažymint, kad terminas buvo praleistas tik vienÄ dienÄ . Atsiliepime nurodoma, jog mokesčių surinkimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, vieÅ¡asis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Tokiu bÅ«du pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimÄ arba iÅ¡dėstymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.63-2243 (toliau MAÄ®)) 88 straipsnis bei Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimÄ mokėjimo atidėjimo arba iÅ¡dėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17d.

įsakymu Nr. 268 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 1K-182 redakcija; Žin., 2004, Nr. 82-2965, 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1K-216 redakcija; TAR, 2015, Nr. 2015-10803). Tam, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimas bÅ«tų atidedamas arba iÅ¡dėstomas, yra bÅ«tina sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatyta, jog nedelsiant jÄ sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų kritiÅ¡ka arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau Å¡ios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba iÅ¡dėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir jÄ sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytÄ laikotarpį.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad prieÅ¡ sudarant mokestinės paskolos sutartį, mokesčių administratorius iÅ¡aiÅ¡kina besikreipusiems atidėti/iÅ¡dėstyti mokestinę nepriemokÄ asmenims visas mokestinės paskolos sutarties sÄ lygas, įskaitant ir dėl palÅ«kanų mokėjimo, ir tik pats skolininkas nusprendžia, ar sutikti su teisės aktų nuostatomis, pasiraÅ¡ant mokestinės paskolos sutartį ar, stingant įmonės veiklai apyvartinių lėšų, kreiptis į kredito įstaigas, sutikti su bankų taikomais reikalavimais palÅ«kanų dydžio prasme.

PasiraÅ¡ydama mokestinės paskolos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko su jos 4 punktu, kad mokesčių mokėtojas už suteiktÄ mokestinę paskolÄ moka palÅ«kanas, todėl negalima sutikti su skundo teiginiais tuo aspektu, kad sudarius mokestinės paskolos sutartį yra skaičiuojamos palÅ«kanos, tai papildomai užtikrina kreditorės teises. Vis dėlto apelianto galbÅ«t sÄ moningai nenorima pastebėti, kad palÅ«kanų klausimas yra reglamentuojamas įstatymo. Kol nebus nutraukta mokestinės paskolos sutartis, VMI skolininkui negali pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų dėl Å¡ioje sutartyje iÅ¡dėstytos mokestinės nepriemokos.

Jei įstatymo nebÅ«tų nustatyta palÅ«kanų sÄ lyga, bÅ«tų pažeistas MAÄ® 7 straipsnis (mokesčių mokėtojų lygybės principas). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat pažymima, kad mokesčių administratorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimais Nr. (23.24-08)-327-5036 bei Nr. (23.24-08)-327-5037 nutraukė minėtas mokestines paskolos sutartis, nes mokėtojui buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla (Lietuvos apeliacinis teismas 2016m. liepos 21d. nutartimi civ. byloje Nr.2-1505-407/2016 paliko nepakeistÄ Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civ. byloje Nr. B2-1203-777/2016).

Taigi bendrovė nuo 2016-08-02 jau nebevykdo įsipareigojimų pagal mokestines paskolos sutartis. Tačiau esmine laikytina apelianto klaidinanti nuostata, kad mokesčių administratoriui, sudarius su skolininke mokestinės paskolos sutartis, bendrovės nesilaikymas CK 6.9301 straipsnyje nustatytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo negali bÅ«ti traktuojamas administraciniu teisės pažeidimu. VMI 2016-04-25 teikdama pareiÅ¡kimÄ teismui dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iÅ¡kėlimo ir nuobaudos skyrimo pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-19 balansÄ , pagal kurį įmonės skola nurodytÄ dienÄ valstybės biudžetui sudaro 157458,92 Eur.

Å i „nauja“ skolos suma niekaip nėra susijusi su mokestine nepriemoka, iÅ¡dėstyta pagal 2016-01-25 mokestinių paskolų sutartis. Atsiliepime nurodoma, jog, analizuojant 2016-04-19 skolininkės balansÄ , matyti, kad įmonės įsipareigojimai pagal mokestinių paskolų sutartis (526 116,35 Eur ir 1262,64 Eur palÅ«kanų) yra iÅ¡kelti į atskirÄ stulpelį „Nemokestinės prievolės“. 2016-04-19 duomenimis, esanti 157458,92 Eur bendrovės skola nurodyta kitame stulpelyje „Mokestinės prievolės“, kurias pagal MAÄ® 8, 40 straipsnių nuostatas mokesčio mokėtojai privalo vykdyti laiku ir tiksliai.

VMI atstovas atsiliepime pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali bÅ«ti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Todėl skeptiÅ¡kai vertinama apelianto pozicija, kad atsiskaityti už žemės Å«kio produkcijÄ taip pat svarbu kaip su valstybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartyje Nr. 2AT-56-696/2016 pažymėta, kad iÅ¡ CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, jog bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi bÅ«ti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, nagrinėjantis bylÄ , gali nutraukti bylÄ administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tokiu atveju, kai iÅ¡naudotos visos galimybės surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepaÅ¡alintos abejonės dėl asmens kaltės. Tačiau VMI nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino VMI pateiktus įrodymus, A.

P. paaiÅ¡kinimus – jų viseto pakanka objektyviai nustatyti, kad bendrovės vadovas pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas. Taigi apelianto reikalavimas Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimÄ panaikinti laikytinas nepagrįstu.Apeliacinis skundas netenkintinas.Vienas iÅ¡ esminių apeliacinio skundo argumentų yra, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino objektyvių aplinkybių, kurioms esant UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektyviai buvo nepajėgi įvykdyti visų kreditinių įsipareigojimų, todėl A.

P., kaip bendrovės vadovas, pirmiausia turėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais, o ne sumokėti mokestinę nepriemokÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ . ATPK 506 straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vienÄ iÅ¡ Å¡ioje dalyje numatytų alternatyvių veikų:

1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ ;

2) pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui nepateikimÄ ;

3) kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimÄ Ä¯statymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra iÅ¡vardyti kaip alternatyvÅ«s, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iÅ¡ įstatyme iÅ¡vardytų alternatyvių pažeidimų padarymÄ . IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P. pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, jog padarė vienÄ iÅ¡ Å¡ioje ATPK normoje iÅ¡vardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ . Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. Taigi iÅ¡ minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi bÅ«ti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. BÅ«tina atkreipti dėmesį, jog ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga valstybei (b. l. 26), tačiau įsiskolinimÄ valstybės biudžetui bando pagrįsti bendrovės finansiniais sunkumais, kurie yra kilę dėl objektyvių priežasčių ir turėjo įtakos administracinio teisės pažeidimo padarymui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius sunkumus lėmė 2013 m. vasarÄ uždraustas kiaulienos importas iÅ¡ Lietuvos į RusijÄ bei 2014-08-06 paskelbtas visiÅ¡kas maisto produktų embargas į Rusijos rinkÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam A. P., kaip verslininkui, yra keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai. Verslininkai privalo įvertinti su verslu susijusiÄ rizikÄ , o jos tinkamai neįvertinus negali reikalauti jÄ perkelti kitiems subjektams, iÅ¡ jų ir valstybės institucijoms.

Taigi nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad minėtos aplinkybės, susijusios su mėsos produktų eksporto apribojimu, paneigia administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimÄ A. P. veiksmuose. Tuo labiau, jog, kaip teisingai nurodoma ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali bÅ«ti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Tokiu atveju akivaizdu, jog aplinkybės, dėl kurių įmonė neturi užtektinai lėšų visiems kreditiniams reikalavimams tenkinti, neturi esminės reikÅ¡mės, sprendžiant klausimÄ , ar buvo padarytas ATPK 506 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. P. veiksmai nelaikytini administraciniu teisės pažeidimu, kadangi buvo susidariusi bÅ«tinojo reikalingumo situacija. ATPK 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas Å¡iame kodekse ar kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas dėl bÅ«tinojo reikalingumo, tai yra siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad jeigu visos bendrovės lėšos besÄ lygiÅ¡kai bÅ«tų skiriamos atsiskaitymui su valstybės biudžetu, nepaisant kitų kreditorių interesų, tai neiÅ¡vengiamai bÅ«tų sutrikdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, klientai reikalautų atlyginti nuostolius, įmonė negalėtų apsirÅ«pinti žaliavomis, degalais, elektra, vandeniu, darbo jėga, tai galiausiai privestų bendrovę prie žlugimo. Aptariant šį skundo argumentÄ , pirmiausia bÅ«tina pažymėti, jog Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiÅ¡kai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei.

Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku. Tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų reikalavimų, gali būti pasirinktos įvairios priemonės kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 24 d. nutarimai).

Tokios nuostatos patvirtina, jog nagrinėjamu atveju sukelta žala tikrai nelaikytina mažesne nei iÅ¡vengtoji, ypač atsižvelgiant į tai, jog A. P., kaip atsakingas asmuo už bendrovės valdymÄ , net nesprendė klausimo ir nebandė taikyti jokių kitų priemonių, kurios padėtų pataisyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę bÅ«klę. Teismas negali sutikti su apelianto pozicija, kad tik dalies mokesčių į valstybės biudžetÄ nesumokėjimas gali padėti užtikrinti tolesnę įmonės veiklÄ .

TokiÄ priemonę A. P., kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni atsakingumo, rÅ«pestingumo ir profesionalumo reikalavimai, turėjo taikyti paskutinę, prieÅ¡ tai iÅ¡bandęs kitus įmanomus bÅ«dus, siekdamas įveikti kilusius įmonėje sunkumus. Pažymėtina, jog 2016-04-07 operatyvaus patikrinimo pažymoje VMI, nurodydama, kad bÅ«tina skubiai spręsti klausimÄ dėl skolos valstybės biudžetui sumokėjimo, pateikė pasiÅ«lymÄ , jog galėtų bÅ«ti svarstomas mokestinės nepriemokos perėmimas, kito mokesčių mokėtojo sumokėjimas už skolininkÄ (b. l. 10), tačiau panaÅ¡u, kad apeliantas tokių galimybių nesvarstė ir taikyti nebandė.

IÅ¡ to, kas aptarta, negalima teigti, jog buvo visos reikalingos sÄ lygos, norint konstatuoti bÅ«tinojo reikalingumo situacijÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrovė, kuri neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo užtikrinti ne tik CK 6.9301 straipsnio 1 dalies laikymÄ si, bet ir Atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statymo 5 straipsnio 1 punkto ir Vyriausybės 2000-04-06 nutarimo Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“ (2001-01-12 nutarimo Nr. 9 redakcija) 2 punkto 2.4. papunkčio nuostatų laikymÄ si, o atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 17221 straipsnį.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kyla teisės aktuose įtvirtintų normų tarpusavio santykio klausimas. IÅ¡ jau anksčiau minėto ir aptarto CK 6.9301 straipsnio yra aiÅ¡ku, kad pirmiau už įmokas į valstybės biudžetÄ gali bÅ«ti tenkinami tik kreditorių reikalavimai atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo arba pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių.

Atsiskaitymai už žemės Å«kio produkcijÄ nėra priskiriami nei vieniems, nei kitiems. Taigi akivaizdu, jog A. P. pirmiausia turėjo sumokėti mokesčius į valstybės biudžetÄ , o tik tuomet spręsti atsiskaitymų už žemės Å«kio produkcijÄ klausimÄ , tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų pradelsusi kokius nors atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ terminus.  Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, kadangi pati VMI sutiko atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ , rodo, jog savalaikio mokesčių nesumokėjimo ji nelaiko savo teisių pažeidimu, be to, sudarius mokestinės paskolos sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skaičiuojamos palÅ«kanos, o tai papildomai užtikrina kreditoriaus teises.

Tuo tarpu atsiliepime į apeliacinį skundÄ yra nurodyta, kad tam, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimas bÅ«tų atidedamas arba iÅ¡dėstomas, yra bÅ«tina sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatyta, jog nedelsiant jÄ sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė bÅ«klė taptų kritiÅ¡ka arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau Å¡ios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba iÅ¡dėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę bÅ«klę ir jÄ sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytÄ laikotarpį.

Taigi logiÅ¡ka ir pagrįsta iÅ¡vada, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas savaime nepaneigia kreditoriaus teisių pažeidimo. Tai tik patvirtina aplinkybę, jog kreditorius stengiasi sudaryti kuo tinkamesnes sÄ lygas skolininkui ir bendradarbiaudamas su juo siekia, kad pareiga mokėti mokesčius bÅ«tų įvykdyta tinkamai bei visa apimtimi. Be to, delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į) vykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanoriÅ¡kÄ ir tinkamÄ vykdymÄ , o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011).

Tačiau delspinigių sumokėjimu negali bÅ«ti eliminuojama bendrovės vadovo atsakomybė už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus. PareiÅ¡kime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iÅ¡kėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimo organizavimo skyrius atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimÄ (tikrintas laikotarpis nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31).

PareiÅ¡kime pažymėta, kad operatyvaus patikrinimo pavedimo dienÄ , t. y. 2016-02-26, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui sudarė 114561,57 Eur, iÅ¡ jų žymiausia – 110156,42 Eur pridėtinės vertės mokesčio (už 2015 m. gruodžio ir 2016 m. sausio mėn.) ir 2726,72 Eur Å¡io mokesčio delspinigių suma (b. l. 2). Tuo tarpu pagal 2016-02-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansÄ Ä¯monės skola nurodytÄ dienÄ valstybės biudžetui sudaro 114561,57 Eur.

Å i skolos suma nėra susijusi su mokestine nepriemoka, iÅ¡dėstyta pagal 2016-01-25 mokestinių paskolų sutartis. Vadovaujantis 2016-02-26 įmonės balansu, matyti, kad įsipareigojimai pagal mokestinių paskolų sutartis (527116,35 Eur) yra iÅ¡kelti į atskirÄ stulpelį „Mokestinių paskolų sutartys“ (lentelė „Nemokestinės prievolės“). 2016-02-26 susidariusi 114561,57 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui yra nurodyta kitoje lentelėje – „Mokestinės prievolės“ (b. l. 24).

Taigi apelianto skundo pretenzijos dėl jo traukimo administracinėn atsakomybėn, pažeidus CK 6.9301 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2016-04-07 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-2945, 2016-03-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P. paaiÅ¡kinimu, A. P. 2016-08-22 paaiÅ¡kinimu dėl pareikÅ¡to kaltinimo pagal ATPK 506 straipsnio 2 dalį ir kitais byloje esančiais duomenimis, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog A. P., bÅ«damas bendrovės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliÅ¡kumo tvarkos.

Aplinkybę, kad įmonė apyvartinių lėšų turėjo, tačiau atsiskaitė ne su VMI, o su kitais kreditoriais, patvirtina tiek 2016-04-07 operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5–10), tiek kasos knygos iÅ¡raÅ¡as (b. l. 14–20). IÅ¡ kasos knygos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2015-11-01 kasos likutis buvo 372,57 Eur. Per laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31 į kasÄ gauta 234250,57 Eur, o iÅ¡laidos sudarė 234317,97 Eur (231070,12 Eur iÅ¡mokėta atskaitingiems asmenims, 744,22 Eur – darbo užmokesčio, 1549,99 Eur sumokėta tiekėjams, 946,12 Eur – kitų smulkių mokesčių ir rinkliavų, 7,52 Eur – bankų patarnavimo mokesčių).

Atsižvelgdamas į byloje esančiÄ medžiagÄ ir visus reikÅ¡mingus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir mano, kad įrodyta, jog bendrovė, vykdydama atsiskaitymus, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydama teikė pirmenybę kitiems kreditoriams ir taip pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl A.

P. administracinė nuobauda paskirta visiÅ¡kai pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, A. P. skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Tačiau apeliaciniame skunde yra tinkamai pažymėta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad skiriama 700 Eur bauda, nors nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti A.

P. paskyrus 600 Eur baudÄ . Pažymėtina, kad ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis (toliau BPK), taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui <...>. Atsižvelgiant į tai, jog ATPK nereglamentuoja klaidų iÅ¡taisymo procedÅ«ros, turi bÅ«ti vadovaujamasi BPK nuostatomis.

BPK 3081 straipsnis reglamentuoja klaidų nuosprendyje iÅ¡taisymÄ . Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiÅ¡kimus iÅ¡taisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje raÅ¡ymo apsirikimus, aiÅ¡kias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių iÅ¡taisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pirmosios instancijos teismo pateiktos motyvacijos, kad „ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali sankcija pakenktų ne tik A. P., bet ir jo Å¡eimai bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnį ir paskirti administracinę nuobaudÄ Å¡velnesnę, nei numatyta įstatyme“, matyti, jog teismas iÅ¡samiai nurodė, kodėl skiria A.

P. 600 Eur baudÄ . Taigi Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad skirtina 700 Eur bauda, yra padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida. TokiÄ apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia ir tai, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Vainius kitoje administracinėje byloje, esant analogiÅ¡koms faktinėms aplinkybėms, A. P. taip pat paskyrė 600 Eur baudÄ (2016 m. kovo 17 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.2.-21-586/2016).Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: A. P. atstovo advokato RamÅ«no Girevičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                  Arvydas Daugėla