2026-04-15 Nr. AB-7943-3-64-3-03240-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-221-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03240-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Merą įgyvendinti įstatymo (VSĮ 27 str. 2 d. 7–8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6–10, 13 p.), Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2–5, 12, 17, 29-30 p. bei 2022 m. lapkričio 15 d. patvirtintos Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje 2–4, 6.5, 6.6-6.8, 6.10, 7–9, 10.1, 13.6–13.8, 14.1, 15.3–15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p. nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Taip pat pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada jis gavo Mero Raštą, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog pareiškėjui dar 2025 m. vasario 19 d. buvo žinoma apie ginčijamą Raštą, nes pareiškėjas 2025 m. vasario 19 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas šį administracinį aktą (administracinė byla Nr. eI3-9183-809/2025).

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Mero Rašto panaikinimo padavė 2025 m. spalio 30 d., sprendė, jog yra akivaizdu, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, į teismus su analogišku reikalavimu pareiškėjas kreipėsi ne vieną kartą ir nenurodė termino kreiptis į teismą praleidimo priežasčių, teismas vertino, kad termino apskųsti Mero Raštą praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, tačiau pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas, apsisprendimas elgtis tam tikru būdu. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą ir nesant svarbių priežasčių šį terminą atnaujinti.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą ginčyti Mero Raštą ir nenurodė objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikrus faktus, priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su Mero 2025 m. vasario 18 d. raštu Nr. R8-560, tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2025 m. spalio 30 d., taigi akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą ir nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jam per nustatytą terminą ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Mero Rašto panaikinimo padavimo terminą, o nenustatęs aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujinamas, pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Akcentuotina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Konstitucinio Teismo <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu <...>. Taigi pareiškėjo prašymas pripažinti, kad išaiškinimai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 ir susiję su asmens teise kreiptis į teismą, neatitinka tikrovės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis