2019-05-15 Nr. AB-11270-3-62-3-00369-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2185-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00369-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo laikomas Kybartų PN drausmės grupės patalpose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad drausmės grupėje buvo laikomas užrakintas 22 val. per parą, pasivaikščioti jam buvo leidžiama tik dvi valandas per parą, nebuvo užtikrintas užimtumas, socialinių programų įgyvendinimas, jo nelankė bibliotekininkas, pareiškėjas negalėjo sportuoti aikštynuose, užsiimti kūrybine veikla, mokslu, dirbti ir pan. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas su skundais kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorių ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių.

3. Minėtos kalinimo sąlygos sukėlė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, sukrėtimą, kančią, įtampą, orumo pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.

4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundo dalies dėl gyvenamojo ploto trūkumo drausmės grupėje nepalaikė, nurodė, kad dėl šių aplinkybių kreipėsi į teismą kitu skundu ir užvedė atskirą bylą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Kybartų PN buvo atvežtas 2015 m. vasario 5 d. Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. vasario 9 d. pareiškėjas buvo paskirtas į karantino patalpą Nr. 7, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. buvo laikomas būryje Nr. 6 (drausmės grupė), nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. – 5 būrio 520 kambaryje, nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. - būryje Nr. 6 (drausmės grupė), nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. - 5 būrio 520 kambaryje, nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 17 d. – kamerų tipo patalpose, nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 11 d. - būryje Nr. 6 (drausmės grupė). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, sąmoningai aktyviais veiksmais siekė savo teisinės padėties pabloginimo puikiai suvokdamas, jog už tai bus perkeltas į drausmės grupę, kurioje kalinimo sąlygos yra objektyviai blogesnės negu bendrabučio tipo patalpose.

7. Pažymėjo, kad pagal Kybartų PN direktoriaus patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę, nuo 8.30 val. iki 11.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 17.00 val. yra laisvas laikas, skirtas pasivaikščiojimui gryname ore, socialinės reabilitacijos priemonėms, psichologinei terapijai. Drausmės grupėje laikomi nuteistieji laisvu laiku gali lankytis stadione, o šaltuoju metų laiku - sporto salėje. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, gauti ir siųsti laiškus, smulkiųjų paketų, du kartus per mėnesį paskambinti telefonu, kasdien dvi valandas pasivaikščioti. Kybartų PN direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1/10-106 buvo patvirtintas drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų išvedimo iš kameros užimtumui gerinti grafikas. Šiame grafike buvo nustatyta, kurios kameros nuteistieji ir kokiu laiku išvedami papildomai žaisti stalo žaidimų ar sportuoti. Drausmės grupės pastate yra įrengtas poilsio kambarys ir pagal patvirtintą grafiką, jeigu nuteistieji neturi nuobaudų, gali būti išvedami žaisti stalo žaidimų.

8. Atsakovo nuomone, Kybartų PN suteikė pareiškėjui pakankamai laiko būti gryname ore, užsiimti papildoma sporto, edukacine veikla, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Bausmės atlikimo metu pareiškėjas su pataisos namų psichologinės grupės specialistais bendravo 12 kartų. Pareiškėjas buvo konsultuotas emocijų valdymo klausimais, priklausomybių tematika, pykčio valdymo klausimais, dėl pervežimo į kitus pataisos namus ir pan. Pareiškėjas nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos ar Psichologinės grupės specialistus dėl pablogėjusios sveikatos dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kybartų PN pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų, laikant jį netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis drausmės grupėje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

11. Teismas, nustatė, kad pareiškėjas į Kybartų PN atvyko 2015 m. vasario 5 d. iš Marijampolės pataisos namų. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., drausmės grupėje (nuteistųjų būrys Nr. 6) pareiškėjas buvo laikomas šiais laikotarpiais: nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. (84 paros), nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. (181 para), nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (348 paros), t. y. iš viso 613 parų. Kadangi pareiškėjas teismo posėdžio metu skundo dalies dėl minimalaus gyvenamojo ploto trūkumo drausmės grupėje nepalaikė, teismas šių argumentų detaliau neanalizavo ir neaptarė.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad drausmės grupėje jis 22 val. per parą buvo laikomas užrakintas, pasivaikščioti buvo leidžiama tik 2 valandas per parą, jam nebuvo užtikrintas užimtumas, socialinių programų įgyvendinimas, pareiškėjo nelankė bibliotekininkas, jis negalėjo sportuoti, užsiimti kita veikla, teismas nurodė, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70, 75, 96 straipsnių nuostatos, pagal kurias drausmės grupėje laikomiems asmenims yra nustatyti tam tikrų teisių apribojimai. Pagal BVK 75 straipsnio 2 dalį (akto redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.), drausmės grupei priskirti nuteistieji gyvenamosiose patalpose buvo užrakinami nakties metu, taigi pareiškėjas iki 2016 m. balandžio 1 d. neturėjo prievolės drausmės grupės gyvenamosiose patalpose praleisti 22 val. per parą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas užrakintas drausmės grupės patalpose 22 val. per parą. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusi BVK 75 straipsnio redakcija numato, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę, be kita ko, ne mažiau kaip dvi valandos pasivaikščiojimui. Taigi lyginant su iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojusia BVK 75 straipsnio nuostata, matyti, jog drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos nuo 2016 m. balandžio 1 d. pasunkėjo. Pareiškėjas neneigia, kad pasivaikščioti buvo vedamas po dvi valandas per parą, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pasivaikščiojimų trukmės suteikimo ir pareiškėjo uždarymo į kamerą (užrakinimo) teismas nenustatė.

13. Teismas nurodė, kad nors atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, jog nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje, pagal Kybartų PN direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką, gali lankytis stadione ir sporto salėje, drausmės grupės pasivaikščiojimo kiemeliai yra aprūpinti sporto inventoriumi, drausmės grupėje laikomus asmenis reguliariai aplanko bibliotekininkas, tačiau bylos duomenys neginčijamai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog užimtumas nuteistiesiems, laikomiems Kybartų PN drausmės grupės kamerose iki 2017 m. gegužės mėnesio, nebuvo užtikrintas.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl užimtumo trūkumo drausmės grupėje, su skundais kreipėsi į Kybartų PN administraciją, Departamento direktorių ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 28 d. pažymoje Nr. 4D-2017/1-302 nurodyta, kad 2017 m. balandžio 27 d. patikrinus Kybartų PN drausmės grupėje kalinčių asmenų užimtumo gerinimo priemones, kurias Kybartų PN buvo įsipareigoję įdiegti Departamento 2017 m. vasario 14 d. patikrinimo metu, buvo nustatyta, jog drausmės grupės pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengta krepšinio aikštelė, bet kamuolio nebuvo, sulankstomas futbolo stalo žaidimas buvo nesurinktas ir padėtas Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko kabinete (neparuoštas naudoti), bibliotekininko teikiamos paslaugos nepatenkinamo lygio (nėra duomenų, kada konkrečiai bibliotekininkas lanko drausmės grupėje laikomus asmenis), pareiškėjo socialinės reabilitacijos planas sukomplektuotas iš skirtingų dokumentų, kurių surašymo laikas ir turinys galėjo skirtis. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą į bylą taip pat nėra pateikta. Kybartų PN drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems užimtumo gerinimo priemonės pradėtos įgyvendinti tik nuo 2017 m. gegužės 2 d., patvirtinus Drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų išvedimo ir kameros užimtumui gerinti taisykles ir grafiką. Drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems buvo sudarytos sąlygos pagal nustatytą grafiką žaisti stalo žaidimus ir sportuoti.

15. Teismas pažymėjo, kad psichologinės pagalbos nuteistiesiems teikimas yra viena iš socialinės reabilitacijos teikimo priemonių. Seimo kontrolierius 2017 m. birželio 28 d. pažymoje konstatavo, jog V. S. nuo atvykimo į Kybartų PN iki 2017 m. balandžio 27 d. (Seimo kontrolieriaus atlikto patikrinimo data) socialinės reabilitacijos programose dalyvavo tik tris kartus: pirmą kartą – 2015 m. vasario 5 d. pareiškėjui atvykus į Kybartų PN, antrą kartą – 2015 m. kovo 30 d., trečią – 2017 m. sausio 10 d. pareiškėjas konsultuotas dėl priklausomybių (2016 m. kovo 1 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas konsultacijose nedalyvavo). Atlikus patikrinimą pagal pareiškėjo skundą Seimo kontrolierius sprendė, kad pareiškėjui Kybartų PN drausmės grupėje nebuvo sudaryta galimybė pakankamai konsultuotis pas psichologą (konsultacijos buvo vykdomos rečiau nei kartą per 6 mėnesius), ir tai, kaip nurodoma išvadoje, neužtikrina sėkmingos reintegracijos į visuomenę. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad reguliarios psichologo konsultacijos priklausomybių tematika pareiškėjui buvo pradėtos teikti nuo 2017 m. liepos mėnesio. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo dalis dėl Kybartų PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) - sąlygų nesudarymo dalyvauti socialinėse programose, yra pagrįsta.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad jam nebuvo sudaryta galimybė mokytis, nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo 11 punktą, į mokyklą nepriimami įkalinti asmenys (išskyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į mokyklą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad į profesinio mokymo įstaigas nepriimami nuteistieji, atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į profesinio mokymo įstaigą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta profesinio mokymo sutartis. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą teismas sprendė, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laiku paskyrus nuobaudas - perkėlimą į drausmės grupę - pareiškėjas prarado teisę į ugdymą ir profesinį mokymą, kaip tai numato Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo 11 punktas ir Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo 10 punktas.

17. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nesudarytos galimybės užsiimti kūrybine veikla, kadangi pagal BVK 126 straipsnio 1 dalį, sąlygos užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla sudaromos nuteistiesiems, išskyrus tuos, kurie laikomi drausmės grupės sąlygomis. Pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pažymėjo, kad norėdamas dirbti darbą savo iniciatyva, nuteistasis turi apie tai informuoti pataisos įstaigos administraciją, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, o iš pareiškėjo asmens charakteristikos matyti, kad dėl darbo jis nesikreipė. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad pareiškėjui neišreiškus pageidavimo dirbti, Kybartų PN neteisėti veiksmai nesudarant jam sąlygų dirbti nekonstatuotini.

18. Teismas kitus pareiškėjo skundo ir atsakovo atstovo atsiliepimo argumentus vertino kaip perteklinius, neturinčius juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl jų nevertino. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas sprendė, kad Kybartų PN ginčo laikotarpiu, dėl neužtikrinto pareiškėjo pozityvaus užimtumo (galėjimo sportuoti, skaityti knygas, aktyviai leisti laisvalaikį), nesudarytų sąlygų dalyvauti socialinėse programose, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

19. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, sukrėtimą, kančią, įtampą, orumo pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, tapo konfliktuojantis, grubus, užsidaręs ir pan., tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Teismas vertino, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą dėl byloje konstatuotų aplinkybių, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

20. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, tai, kad dėl neteisėtų veiksmų nebuvo pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 200 Eur ir šią sumą priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

III. 21. Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti jam 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jam padarytos neturtinės žalos dydį, kadangi jis neadekvatus pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams dėl teismo nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimų. Teismas nesivadovavo adekvataus žalos atlyginimo principu, kadangi priteistas neturtinės žalos dydis nekompensuoja pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų. Pareiškėjo vertinimu, adekvati ir teisinga suma už patirtą skriaudą turėtų būti 2 000 Eur, kadangi pažeidimas tęsėsi ilgą laiką. Aplinkybė, kad nebuvo pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, negali būti reikšmingesnė už pareiškėjui padarytą ilgalaikę dvasinę skriaudą.

23. Atsakovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

24. Atsiliepime nurodo, kad, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai įvertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendime nurodytus argumentus patvirtina byloje pateikti įrodymai.

25. Pažymi, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia abstrakčiais teiginiais. Kybartų PN nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino visą jam pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

27. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų ar faktų, kuriuos vertinant būtų galima teigti, jog jo reikalaujama 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma galėtų kompensuoti jo patirtus neigiamus išgyvenimus laikant jį Kybartų PN.

28. Pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Mano, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. S. kildina iš neteisėtų Kybartų PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų drausmės grupėje, atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui pozityvaus užimtumo (galėjimo sportuoti, skaityti knygas, aktyviai leisti laisvalaikį), nesudarė sąlygų dalyvauti socialinėse programose, todėl pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 200 Eur suma, kurią priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas neteisingai pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus įvertino tik 200 Eur suma. Pareiškėjo teigimu, adekvati ir teisinga suma už jo patirtus neigiamus išgyvenimus turėtų būti 2 000 Eur.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tik nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu ir mano, kad adekvati ir teisinga suma už jo patirtus neigiamus išgyvenimus turėtų būti 2 000 Eur, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl priteistos neturtinės žalos dydžio pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

35. Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

37. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas jam atlygintinos neturtinės žalos dydis (200 Eur) yra teisingas ir adekvatus jo patirtiems neturtiniams praradimams ir patirtiems išgyvenimams atlyginti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad jo patirta neturtinė žala galėtų būti vertinama skunde nurodyta 27 000 Eur ar apeliaciniame skunde prašoma priteisti 2 000 Eur suma.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė