b71cb2f0-23b3-464e-882c-e3c5c0c09822 · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Kęstutis Venckus AdmTeisėja Edita Jusevičienė             Administracinio teisės pažeidimo byla             Nr. ATP-32-719/2017             Proceso Nr. 4-15-3-00759-2016-3             Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 9d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – R.

U. (suinteresuotas asmuo) apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartiesnustatė:1. 2016 m. kovo 1 d. suinteresuotas asmuo R. U. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatÄ praneÅ¡dama apie tai, kad jai važiuojant automobiliu, jį vairuojant ir prasilenkiant su krovininiu automobiliu, iÅ¡ pastarojo iÅ¡krito medžio Å¡aka, kuri atsitrenkė į jos vairuoto automobilio priekinį stiklÄ ir jį sudaužė.

Po to atsidarė jos vairuoto automobilio variklio dangtis ir ji sustojo. Apsisukusi ji pasivijo minėto krovininio automobilio vairuotojÄ ir sustabdžiusi jį papasakojo apie šį įvykį. 1.1. Institucija 2016 m. kovo 3 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ . Apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi minėtÄ nutarimÄ paliko nepakeistÄ , tačiau Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi panaikino apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį ir bylÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui. 1.2.

Apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi panaikino Institucijos 2016 m. kovo 3 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ Institucijai.1.3. Institucija 2016 m. spalio 31 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , o apylinkės teismas skundžiama nutartimi minėtÄ nutarimÄ paliko nepakeistÄ .2. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. U. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį, Institucijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo tirti Institucijai. Nurodo, kad apylinkės teismas ignoravo jos parodymus, duotus teismo posėdyje ir rėmėsi vien tik ekspertizės akto iÅ¡vadomis.

Tvirtina, kad įvykio metu jai prasilenkiant su sunkvežimiu iÅ¡ pastarojo iÅ¡krito medžio gabalas, kuris atsitrenkė į jos vairuoto automobilio priekinį stiklÄ ir valytuvÄ , sudaužė stiklÄ , o nuo smÅ«gio į priekinį stiklÄ atsidaręs variklio dangtis taip pat trenkėsi į priekinį stiklÄ . Teigia, kad policijos pareigÅ«nai neinformavo jos apie paskirtÄ eismo įvykio ekspertizę, todėl ji negalėjo užduoti ekspertui klausimo, ar medžio gabalas galėjo sudaužyti automobilio priekinį stiklÄ .

Taip pat apeliantė teigia, kad ekspertizė buvo atlikta iÅ¡ policijos pareigÅ«nų pateiktos medžiagos, automobilis papildomai nebuvo apžiÅ«rėtas, ekspertizės aktas suraÅ¡ytas neįvertinus visų eismo įvykio aplinkybių, todėl reikalinga skirti papildomÄ eismo įvykio ekspertizę. Kartu ji nurodo, kad prašė teisme atlikti eksperimentÄ siekiant nustatyti, ar krentant medžio Å¡akai įmanoma atidaryti automobilio variklio dangtį, tačiau tai nebuvo padaryta. Suinteresuotas asmuo R. U. mano, kad dėl jos vairuoto automobilio apgadinimo kaltas sunkvežimio vairuotojas, todėl skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta.3.

Institucija atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.4. Apeliacinis skundas atmetamas.5. Å ioje byloje nebuvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nė vienam asmeniui nebuvo inkriminuotas konkretus administracinis teisės pažeidimas ir nė vienas asmuo nebuvo pripažintas padaręs kokį nors administracinį teisės pažeidimÄ , todėl 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 2 ir 7 straipsnių prasme, nuo 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojus ANK ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui su visais pakeitimais bei papildymais netekus galios, tolesnis procesas šioje byloje turi vykti pagal ANK.6. Apygardos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Å i nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).7. ANK 569 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis įstatymu.

Proceso Å¡alys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau nei vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

8. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė ir iÅ¡vardijo visus reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui turinčius duomenis, juos iÅ¡analizavo, atliko objektyvų jų vertinimÄ ir argumentavo savo sprendimÄ . Apylinkės teismo argumentai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių, nes duomenų patikimumas buvo patikrintas teisminio proceso metu. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiÅ¡kiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl apygardos teismas jų nekartoja.9. Suinteresuotas asmuo R.

U. tvirtina, kad įvykio metu pirmiausiai jos vairuoto automobilio valytuvÄ sugadino ir priekinį stiklÄ iÅ¡daužė iÅ¡ sunkvežimio, su kuriuo ji prasilenkė, iÅ¡kritusi medžio Å¡aka (gabalas) ir tik po medžio Å¡akos (gabalo) smÅ«gio į jos vairuotÄ automobilį atsidarė automobilio variklio dangtis, kuris taip pat trenkėsi į priekinį stiklÄ . Tačiau tokia apeliantės versija tikėti nėra pagrindo.10. Vertindamas suinteresuoto asmens R. U. teiginį – tai, kad iÅ¡ sunkvežimio iÅ¡krito medžio Å¡aka (gabalas) ir atsitrenkė į jos vairuoto automobilio stiklÄ â€“ apygardos teismas pažymi, jog iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad apeliantės nurodytas sunkvežimis įvykio metu vežė apvaliÄ jÄ medienÄ .

Å is krovinys buvo pritvirtintas patikimai, visa mediena sutvirtinta saugos diržais, palaidų rÄ stų ar kitokių medienos dalių (Å¡akų ir pan.) nėra (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 10, 19–22, 30 b. l.). Sunkvežimio vairuotojas tiek tyrimo metu, tiek apylinkės teisme nuosekliai tvirtino, kad prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas jis visada apžiÅ«ri krovinį, sutvirtina jį apsaugos diržais, todėl iÅ¡ jo vairuoto sunkvežimio iÅ¡kristi niekas negalėjo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 14, 43 b. l.).

Ä®vykio metu sunkvežimis vežė pakankamai didelius ir nemažai sveriančius medienos rÄ stus, todėl nors vienam iÅ¡ jų iÅ¡kritus ir apgadinus suinteresuoto asmens R. U. vairuotÄ automobilį (jo stiklÄ ar kėbulÄ ), bÅ«tų matyti aiÅ¡kios ir ryÅ¡kios tokio apgadinimo žymės – labai konkrečios ir ribotos lokalizacijos automobilio kėbulo arba stiklo įlinkimo žymės, įlinkusios iÅ¡ sunkvežimio iÅ¡kritusio daikto judėjimo kryptimi, prieÅ¡inga įvykio metu suinteresuoto asmens vairuoto automobilio judėjimo krypčiai, t. y.

„į vidų“, arba kiauryminės priekinio automobilio stiklo pažeidimo žymės. Tačiau tokių žymių, būdingų iš priepriešine kryptimi važiuojančio automobilio iškritusio kokio nors daikto padarytiems automobilio kėbulo ar priekinio stiklo apgadinimams, ant apeliantės vairuoto automobilio nerado nei automobilį apžiūrėję policijos pareigūnai, nei draudimo ekspertas, jų nematyti ir fotonuotraukose (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-3-857/2016 (II-11-847/2016), 13, 17–18, 31–37, 56–69 b. l.).

Apygardos teismas ypatingai atkreipia dėmesį į tai, jog daiktas, galėjęs apgadinti suinteresuoto asmens R. U. automobilį, rastas nebuvo.11. Vertindamas kitÄ apeliantės teiginį – tai, kad jos vairuoto automobilio variklio dangtis atsidarė nuo iÅ¡ sunkvežimio iÅ¡kritusios medžio Å¡akos (gabalo) smÅ«gio į valytuvÄ ir priekinį stiklÄ , apygardos teismas pažymi, jog tvarkingo automobilio priekinis stiklas ir valytuvai su variklio dangčiu neturi jokių bendrų konstrukcinių sprendimų, jie nėra tarpusavyje sujungti ir nėra tiesiogiai priklausomi vieni nuo kitų, todėl tvarkingo automobilio variklio dangtis negali savaime atsidaryti vien tik nuo smÅ«gio į priekinį stiklÄ ir valytuvÄ .

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 14 d. ekspertizės akte Nr. 11-1836(16) nurodyta, jog tinkamai veikiantis variklio dangčio užraktas užtikrina patikimÄ variklio dangčio užfiksavimÄ ir savaiminis jo atsidarymas nuo vėjo gÅ«sių, paÅ¡alinių objektų smÅ«gių į kėbulÄ , kelio nelygumų, net ir nestiprių susidÅ«rimų su kliÅ«timi negalimas.

12. Visi pirmiau nurodyti duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia suinteresuoto asmens R. U. versijÄ apie tai, kad, pirmiausia, iÅ¡ sunkvežimio, su kuriuo ji prasilenkė, iÅ¡krito medžio Å¡aka (gabalas) ir, antra, jos automobilio variklio dangtis galėjo atsidaryti nuo medžio Å¡akos (gabalo) smÅ«gio į jos vairuoto automobilio valytuvÄ ir priekinį stiklÄ . Tokia suinteresuoto asmens pateikta versija prieÅ¡tarauja byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Todėl Institucija 2016 m. spalio 31 d. nutarimu visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai dėl minėto įvykio nutraukė administracinio teisės pažeidimo teisenÄ nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o apylinkės teismas skundžiama nutartimi minėtÄ nutarimÄ paliko nepakeistÄ .13.

Skunde apeliantė nesutinka su pirmiau paminėtu ekspertizės aktu ir ginčija jo patikimumÄ . Tačiau minėtÄ ekspertizę atliko ekspertas, turintis reikiamas žinias ir didžiulę darbo patirtį Å¡ioje srityje (jis turi aukÅ¡tÄ jį inžinierinį iÅ¡silavinimÄ , eismo įvykių tyrimo, transporto trasologijos eksperto kvalifikacijÄ ir 31 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä ). Ekspertizės atlikimo metu jam buvo pateikti visi reikiami dokumentai ir duomenys, kuriuose buvo užfiksuoti visi suinteresuoto asmens automobilio apgadinimai, papildomų duomenų pateikti ekspertas neprašė.

Tai leidžia pagrįstai manyti, kad minėtÄ ekspertizę atlikęs ekspertas turėjo pakankamai duomenų apie suinteresuoto asmens automobilio apgadinimus. Susipažinus su pačiu ekspertizės aktu apygardos teismui nekilo jokių abejonių dėl Å¡iÄ ekspertizę atlikusio eksperto žinių, jo profesionalumo, o taip pat ir paties akto iÅ¡samumo. Savo skunde suinteresuotas asmuo abejoja atliktos ekspertizės iÅ¡samumu iÅ¡ esmės tik dėl to, kad negalėjo užduoti ekspertui klausimo, ar medžio gabalas galėtų sudaužyti automobilio stiklÄ .

Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, tiek medžio dalis (rÄ stas, Å¡aka ir pan.), tiek kitas daiktas, priklausomai nuo jo dydžio, masės, poveikio jėgos stiprumo ir kitų svarbių dalykų, gali apgadinti automobilio kėbulo dalis palikdamas atitinkamai tik jam pačiam bÅ«dingus pėdsakus (žymes). Jokių kitų pagrįstų duomenų, kurie leistų nors kiek suabejoti atlikta ekspertize ir jos patikimumu, suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes laikytina, kad eismo įvykio ekspertizė buvo atlikta iÅ¡samiai, jos iÅ¡vados laikytinos patikimomis, todėl tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ ir, panaikinus skundžiamÄ nutartį, skirti papildomÄ ekspertizę pagrindo nėra.14. Apygardos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog įtarti buvus pažeidimÄ bei konkretų asmenį, jog jis šį pažeidimÄ padarė, nuspręsti dėl atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teisenÄ , dėl teisenos nutraukimo yra pažeidimus tiriančių ir nagrinėjančių pareigÅ«nų kompetencija.

Jei medžiagoje yra pakankamai reikšmingų duomenų nebūtina daryti to, ko reikalauja proceso šalys (pavyzdžiui, atlikinėti tam tikrus tyrimo veiksmus) vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto pažeidimus tiriančių ir nagrinėjančių pareigūnų, jeigu jų įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks. Taip pat, įrodinėjimo procesas turi prasmę tik tada, kai jį vykdant yra manoma, kad bus išaiškintas pažeidimas ir jį padariusiam asmeniui bus pritaikyta įstatyme numatyta sankcija, šis procesas negali būti begalinis.

PrieÅ¡ingu atveju įrodinėjimas taptų beprasmis administracinės teisenos tikslų prasme ir reikÅ¡tų betikslį lėšų bei proceso dalyvių laiko Å¡vaistymÄ , o tam tikrais atvejais galėtų bÅ«ti vertinamas ir kaip neteisėtas žmogaus teisių suvaržymas. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantės vairuoto automobilio apgadinimai yra kokios nors neteisėtos veikos pasekmė, todėl panaikinti skundžiamÄ nutartį, grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo tirti Institucijai ir pavesti jai atlikinėti kokius nors procesinius veiksmus (pavyzdžiui, atlikti eksperimentÄ , dar kartÄ apžiÅ«rėti automobilį ir jo variklio dangčio užraktÄ ir pan.) tam, kad bÅ«tų patvirtintas iÅ¡ esmės tas pats rezultatas, nėra jokios prasmės.15.

Apibendrindamas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu apygardos teismas konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tinkamai iÅ¡tyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį. Byloje esantys duomenys nepatvirtina suinteresuoto asmens R. U. versijos, kad jos vairuotas automobilis buvo apgadintas dėl neteisėtos veikos, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apylinkės teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:Palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistÄ ir asmens, dėl kurio priimtas nutarimas – R. U. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.Teisėjas             ArtÅ«ras Ridikas